Ministerijos atstovas Ren Guoqiangas (Žen Guočiangas) penktadienį sakė, kad pratybos vyksta kaip planuota; planų jas surengti akivaizdžiai nesutrikdė koronaviruso krizė.
Lėktuvnešis „Shandong“ praeitais metais buvo priimtas į ginkluotę per ceremoniją, kurioje dalyvavo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), pabrėžė šalies ambicijas tapti regionine jūrų galybe, padidėjus įtampai su JAV ir kitomis šalimis dėl prekybos, Taivano ir teritorijų Pietų Kinijos jūroje.
Pirmasis Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“ buvo perstatytas iš Ukrainoje įsigyto neįrengto korpuso.
Abu laivai pasižymi sovietiniams lėktuvnešiams būdinga konstrukcija su užriestu „tramplinu“ pirmagalyje – tuo jie akivaizdžiai skiriasi nuo daug didesnių JAV lėktuvnešių plokščiais deniais. Be to, Kinijos lėktuvnešiai varomi garo turbinų ir yra kūrenami nafta, o amerikiečių lėktuvnešiai yra atominiai.
Kinija siekia nurungti JAV ir tapti dominuojančia jūrų galybe Azijoje. Jos karinės jūrų pajėgos jau dabar yra didžiausios pagal laivų skaičių.
Pekinas sako, kad lėktuvnešiai jai reikalingi apsaugoti savo pakrantėms ir prekybos keliams, bet jie taip pat laikomi veiksniu, paremiančiu Pekino pretenzijas į autonominį Taivaną ir Pietų Kinijos jūrą.
Kinijos kariuomenė šiemet sulaukė liaupsių už pagalbą slopinant koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį jo pirminiame židinyje – Uhano mieste, bet iki šiol nebuvo paskelbta jokios informacijos, ar ši liga kaip nors paveikė šalies ginkluotąsias pajėgas ir jų parengtį.
Tuo metu Jungtinėse Valstijose balandį kilo viešas skandalas dėl COVID-19 išplitimo lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“ ir kariuomenės vadovybės reakcijos į šią problemą, įskaitant laivo kapitono atstatydinimą.
Pirmieji „Theodore Roosevelt“ įgulos nariai susirgo lėktuvnešiui vykdant misiją Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Galiausiai COVID-19 buvo nustatyta apie 1,1 tūkst. laivo įgulos narių, o vienas jų mirė. Lėktuvnešis beveik du mėnesius praleido įstrigęs JAV karinių jūrų pajėgų bazėje Guame.
