Rezultatai – iš anksto

Į Lietuvą gyventi sugrįžęs JAV lietuvis mokslų daktaras A.Adomėnas, Amerikoje geriau žinomas Antano J. Van Reenan pseudonimu, stebisi, kad lietuviai mažai domisi sufabrikuotais 1940 m. liepos 14–15 d. vadinamųjų liaudies deputatų rinkimais. Sovietiniai, o ir šių dienų prokremliški istorikai tikina: šie rinkimai esą liudija, kad sovietų valdžią savanoriškai išsirinko pati lietuvių tauta.

Taip teigiantiems istorikas siūlo atsiversti 1947 m. Čikagoje išleistą visuomenės veikėjo, geografo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Kazio Pakšto knygą "Lithuania and World War II" ("Lietuva ir Antrasis pasaulinis karas"). K.Pakštas rašo: "Kadangi rinkimai buvo boikotuojami, jie buvo pratęsti dar vienai dienai, liepos 15 d. Tačiau sovietų ambasada Londone nebuvo informuota apie šį pratęsimą ir, likus 24 valandoms iki uždarant balsadėžes, paskelbė, kad rinkimai jau baigėsi, kad balsavo 95,51 proc. visų, turinčių balsavimo teisę, – tai buvo iš anksto Kremliuje sutartas "balsavusiųjų" procentas." Sovietų Sąjungos ambasados Londone išplatintus pranešimus apie rinkimus Lietuvoje citavo ir to meto britų spauda. A.Adomėno žodžiais, pasitelkdamas pačių sovietų išplatintus duomenis, K.Pakštas, kaip ir kiti pokario emigracijos bangos Amerikos lietuviai, bandė įrodyti Vakarų valstybių lyderiams, kad Lietuva buvo okupuota. Sufalsifikuotus rinkimus A.Adomėnas aptaria ir anglų kalba išleistoje monografijoje "Lithuanian Diaspora: Königsberg to Chicago" ("Lietuvių diaspora. Nuo Karaliaučiaus iki Čikagos"). Monografija yra išversta į lietuvių kalbą ir šiuo metu laukia eilės į spaustuvę – ieškoma finansavimo, rėmėjų knygai išspausdinti.

A.Adomėnas įsitikinęs, kad apie suklastotus 1940 m. rinkimus turėtų priminti atminties, arba, kaip jis sako, priminimo ženklas miesto centre. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Balsuoti varė grasinimais

Istorikas prisimena savo mamos, buvusios kaunietės, pasakojimą apie esą "laisva valia" vykusius rinkimus. "Mama pirmą dieną balsuoti nėjo, tačiau tokiems kaip ji buvo grasinama: kas nebalsuos ir neturės specialaus tai liudijančio spaudo pase, negaus maisto kortelių, – anot pašnekovo, pagrasinus badu, antrą dieną žmonės aktyviau rinkosi balsuoti. – Be to, reikia atsiminti Stalino žodžius: nesvarbu, kaip liaudis balsuoja – svarbu, kas balsus skaičiuoja. Tai jis ir įgyvendino: balsai buvo suskaičiuoti taip, kaip reikėjo Maskvai."

A.Adomėno teigimu, svarbu, kad viską, kas susiję su 1940 m. įvykiais Lietuvoje, istorikai ištyrinėtų ir primintų pasauliui, kad Lietuva buvo okupuota, o ne savo noru pasiprašė į sovietinę "tautų broliją", kaip bando pateikti Maskva: "Kai mes sakome, kad 1940 m. liepos 14–15 d. rinkimų rezultatai buvo falsifikuoti, tai nėra tiesiog lietuviška įvykių versija. Tai galima pagrįsti faktais, kuriuos išplatino pati Sovietų Sąjunga. Tie faktai parodo, kad rinkimai vykdyti pažeidžiant tarptautinę teisę, o jų rezultatai – falsifikuoti. Iš to išeina, kad viskas, kas vyko toliau, buvo nelegalu: ir sovietų valdžia Lietuvoje, ir jos sprendimai."

Apie tai, kad 1940 m. sovietinių rinkimų rezultatai buvo paskelbti dar jiems nepasibaigus, duomenų pateikė K.Pakštas knygoje "Lithuania and World War II" ("Lietuva ir Antrasis pasaulinis karas"). (Antano Adomėno asmeninio archyvo nuotr.)

Vieta – Miesto sodas?

Falsifikuotiems rinkimams, kaip Lietuvos okupaciją primenančiai datai, atminti A.Adomėnas siūlo miesto centre įrengti atminties, arba, kaip jis sako, priminimo ženklą. Pašnekovo žodžiais, toks ženklas galėtų atsirasti ant Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) fasado arba Miesto sode: "Tame žymenyje (lentoje) būtų parašyta, kad čia, buvusiame Valstybės teatre (dabartinis KVMT – red. past.), 1940 m. liepos 14–15 d. vyko suklastoti rinkimai į Liaudies Seimą, apie kurių rezultatus užsienyje pranešta visa para anksčiau, nei tie rinkimai baigėsi. O vėliau, liepos 21 d., čia posėdžiavo Liaudies Seimas, prašė Stalino, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos glėbį. Lentoje turėtų būti įrašas ir apie tai, kad deputatai buvo išrinkti fiktyviai ir priminta apie tokiu būdu esą legalizuotą Lietuvos okupaciją."

Istorikas įsitikinęs, kad tokia paminėjimo lenta su įrašais lietuvių ir anglų kalbomis tiktų ir prie R.Kalantos paminklo. "Jis kovojo už tai, kas buvo prarasta po falsifikuotų rinkimų, – kovojo už Lietuvos laisvę", – sąsajas aiškino A.Adomėnas.

Šis falsifikuotas įvykis turi būti įtrauktas į Lietuvos istoriją. Tai praturtins žinojimą.

Jo siekį atminimo lenta įamžinti 1940 m. rinkimus remia Pasaulio lietuvių centro (PLC) direktorius Valdas Kubilius. "A.Adomėno minėti faktai įrodo, kad nuo pat pirmųjų sovietų sukurtos sovietinės Lietuvos valstybės egzistavimo dienų šalis buvo statoma ant falsifikavimo, melo ir miglos pūtimo vidaus ir tarptautinėje erdvėje pamatų", – pasak V.Kubiliaus, panašūs dalykai Rusijoje vyksta ir šiandien. Jo teigimu, nėra taip svarbu, ar atminties lenta atsirastų ant KVMT sienos, ar prie paminklo R.Kalantai, ar kitur Miesto sode: "Svarbu, kad atminimo objektas pažymėtų mūsų nelaimę – prievartinį prijungimą prie Sovietų Sąjungos. Jis primintų, kad apgauti buvo ir į Maskvą važiavę deputatai, kurie buvo tarsi apsvaigę nuo sovietinių propagandininkų skleidžiamų melagingų istorijų apie gražią komunistinę ateitį."

PLC direktorius įsitikinęs: svarbu ir patiems, ypač jaunajai kartai, prisiminti tragiškų padarinių turėjusios Lietuvos okupacijos datą ir priminti apie tai užsieniečiams. "Juo labiau kad jiems visuomet buvo kemšama į galvą, jog Sovietų Sąjunga yra normali, civilizuota valstybė, kur vyksta demokratiški rinkimai, nėra piliečių teisių pažeidimų ar politinių kalinių, kad visi čia gyvena laisvai ir laimingai", – pasak V.Kubiliaus, prisiminti istorines klastotes ypač aktualu šiais aktyvios melagingos propagandos, istorijos klastojimo laikais.

Iniciatyvos autoriai viliasi, kad visuomenė pritartų tokio atminties ženklo įrengimui. "Reikia atsiminti tai, kas vyko, panaikinti baltąsias dėmes. Šis falsifikuotas įvykis turi būti įtrauktas į Lietuvos istoriją. Tai praturtins žinojimą. Juk tam, kad suprastum dabartį, reikia žinoti praeitį. Tik tada ant tvirtų pamatų bus galima kurti ateitį", – įsitikinęs A.Adomėnas.

Atliko Maskvos numatytą misiją

Balsavusieji 1940 m. liepos 14–15 d. rinkimuose į Lietuvos Liaudies Seimą beveik neturėjo pasirinkimo: visose rinkimų apygardose buvo iškelta tik po vieną kandidatą. Kandidatus iškėlė paskubomis sukurta Darbo sąjunga. Į Liaudies Seimą buvo "išrinkti" visi jos iškelti 79 kandidatai.

Sovietų valdžios pakalikai per rinkimus akivaizdžiai persistengė: skelbta, kad kai kuriose rinkimų apylinkėse balsavo daugiau kaip 100 proc. tokią teisę turinčių žmonių.

Į pirmąjį posėdį Valstybės teatre Kaune Liaudies Seimas susirinko liepos 21 d. Jis atliko Maskvoje numatytą misiją – paskelbė Lietuvą sovietų socialistine respublika (LSSR) ir priėmė deklaraciją, kuria Lietuvą prašyta priimti į SSRS sudėtį. Šis Liaudies Seimas išrinko ir 20 delegatų, turėjusių vykti į Maskvą ir Kremliaus atstovams perduoti "tautos prašymą" priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies Seimas buvo pervardytas LSSR Aukščiausiąja Taryba.