Pakvietė dirbti miestui

Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė pajuokavo, kad randasi nauja tradicija, kai išeinantys tarnautojai ir viešųjų įstaigų vadovai nesusilaiko nuo pagundos pamokyti miesto politikus, kaip dirbti ir kaip elgtis.

Prieš porą savaičių visi tarybos nariai gavo štai tokio turinio I.Šakalienės palinkėjimą: "Šiandien paskutinė mano darbo diena savivaldybės administracijoje. Nuoširdžiai dėkoju jums už gražų bendradarbiavimą, už konstruktyvią kritiką, už palaikymą ir patarimus. Kartu per tuos ilgus metus įgyvendinome daug gražių projektų. Mūsų pastangomis miestas keičia savo veidą, gražėja viešosios erdvės. Linkiu jums kuo didžiausios sėkmės. Atsiprašau už pastebėjimą, bet noriu visus politikus pakviesti dirbti miestui ir miestiečiams. Iki susitikimų jau kitame amplua."

Panašius laiškus I.Šakalienė išsiuntė ir savo kolegoms savivaldybės administracijoje.

Pakalbinti jos telefonu nepavyko. Mobiliojo ryšio telefonu ji neatsiliepė, tad ką ji turėjo galvoje rašydama moralą politikams, neaišku.

Atsiprašau už pastebėjimą, bet noriu visus politikus pakviesti dirbti miestui ir miestiečiams.

Laikinai kuruos patarėja

Be vedėjos likusio Miesto ūkio tvarkymo skyriaus veiklą iki metų pabaigos laikinai kuruos Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Patarėja neatmetė, kad gali siekti šio skyriaus vedėjo posto. Galutinį sprendimą turėtų priimti savivaldybės administracijos vadovybė.

Miesto ūkio vedėjo pareigos apima didelį veiklos lauką, tačiau I.Kubilienė dvejus metus buvo ir Statinių administravimo skyriaus vadovė, kur teko kuruoti ir renovacijos, ir vaikų aikštelių, ir švietimo įstaigų remontų, ir butų pritaikymo neįgaliesiems klausimus.

I.Kubilienė neslėpė, kad darbo ir iššūkių nebijo.

Netrumpas laiškas politikams

Buvusi viešosios įstaigos "Klaipėda ID" vadovė E.Songailienė, kuri šiose pareigose nebedirba nuo birželio pradžios, politikams parašė dešimt kartų ilgesnį laišką nei I.Šakalienė.

Moteris patikino, kad darbas jai buvo įdomiausias, kokį ji buvo dirbusi iki šiol.

"Daug išmokau, tikiu, kad ir vertės miestui sukūriau", – rašė E.Songailienė.

Padėkojusi už konstruktyvią kritiką ir pastabas, moteris pasinaudojo proga "atsiliepti į diskusijas dėl jos motyvų baigti darbus "Klaipėda ID" ir išdėstė savo pastabas itin ilgame laiške, kuriame kliuvo ir miesto politikams.

"Noriu taip pat atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad neretai jūs balsuojate prieš argumentuodami, kad "nieko nesuprantate". Norėčiau pasiūlyti, kad "nieko nesuprantantys" tarybos nariai turėtų mažų mažiausiai susilaikyti, o gal ir visai apsvarstyti savo dalyvavimą tarybos komitetuose. Linkiu jums išminties, pagarbos vienų kitiems, pasitikėjimo ir meilės miestui", – savo pamokomąjį laišką politikams baigė E.Songailienė.

Anot jos, iš pareigų buvęs ligoninės vadovas atleistas jo paties prašymu, ketvirtadienį, dar iki teisėsaugai pranešant apie įtarimus.

„N. Markevičius pateikė prašymą vakar savo noru pasitraukti ir šis prašymas buvo patenkintas, jam jokių išeitinių kompensacijų nėra išmokėta“, – BNS sakė vicemerė.

Jos teigimu, buvęs įstaigos vadovas nenurodė motyvų, kodėl traukiasi.

„Ne, jis tik pateikė prašymą, jis atleistas dar vakar, šiandien mes gavome iš Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą apie jam pareikštus įtarimus“, – tvirtino E. Tamošiūnaitė.

Pasak jos, mero Remigijaus Šimašiaus pasitikėjimą N. Markevičius prarado dar prieš metus, kuomet jis kartu su kai kurių kitų gydymo įstaigų vadovais tapo įtariamuoju kitame ikiteisminiame tyrime. Tačiau tada savivaldybė nesulaukė iš teisėsaugos prašymo nušalinti jį nuo darbo, todėl balandžio viduryje N. Markevičius buvo sugrąžintas į darbą.

„Su savivaldybės sudarytos komisijos išvadomis susipažinęs meras įtarimų sulaukusiems įstaigų vadovams buvo įteikęs įspėjimus dėl padaryto nusižengimo ir sukeltos žalos savivaldybės ir įstaigų reputacijai, pasitikėjimo jomis sumenkinimą. Jis vadovus informavo, kad jei per 12 mėnesių jie padarys panašių pažeidimų, gali būti atleisti iš pareigų“, – tvirtino vicemerė.

„Besąlygiškai, vertinimas yra labai blogas, taikome nulinę toleranciją korupcijai, kyšininkavimui. Noriu apeliuoti į visas įstaigas, tiek sveikatos apsaugos, tiek kitas, kad tokie dalykai neturi būti, jie neįmanomi“, – kalbėjo ji.

Naujo vadovo paieškoms bus skelbiamas konkursas.

STT penktadienio rytą pranešė su Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjusi tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, įtarimai pateikti ligoninės vadovui Narimantui Markevičiui ir keturiems gydytojams. STT teigimu, teismas buvo sutikęs nušalinti N. Markevičių nuo visų užimamų pareigų pusmečiui.

N. Markevičius yra įtariamasis ir kitame, pernai pradėtame STT tyrime dėl plataus masto sisteminės korupcijos sveikatos apsaugos įstaigose vykdant viešuosius pirkimus. Su juo BNS penktadienį nepavyko susisiekti.

„Tūkstančiai milicininkų, kurie neva pasiprašė atleidžiami iš darbo vidaus reikalų organuose, ir informacija, kuri buvo taip platinama internete – tai absoliuti melagiena. Žinoma, ji neatitinka tikrovės“, – televizijos „Belarus 1“ eteryje sakė ministerijos atstovė spaudai Volha Čemadanova.    

Anot jos, pernai iš vidaus reikalų organų buvo atleista daugiau kaip 400 darbuotojų mažiau nei ankstesniais metais.  

Informaciją, kad per prezidento rinkimus pernai rugpjūtį ir vėlesniais mėnesiais iš vidaus reikalų institucijų pasitraukė daugiau kaip tūkstantis darbuotojų, paskelbė baltarusių opozicija. 

Baltarusijoje nuo rugpjūčio vyksta beprecedenčiai protestai dėl prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Daugelis opozicijos lyderių buvo areštuoti, kiti buvo priversti palikti šalį. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų. Baltarusijos saugumo pajėgos brutaliai malšino protesto akcijas, todėl demonstracijų formatas pasikeitė – jos persikėlė į kiemus ir vyksta skirtinguose Minsko rajonuose.

Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, nuo demonstracijų pradžios buvo sulaikyta daugiau nei 30 tūkst. žmonių, dar tūkstančiai buvo sumušti.

„Esame atsidarę skundų liniją, (...). Paskutiniai signalai, kokius buvome gavę, (yra – ELTA) dėl vertimo išeiti savo noru. Čia reikia dar kartą priminti, kad jokiu būdu savo noru nerašytų prašymų. Jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją, tą jis turi padaryti tinkamai įspėjęs ir atleisti kartu su išeitinėmis išmokomis“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

„Kitas dalykas – gauname signalų dėl darbo sąlygų keitimo. (...) Tai ir darbo užmokesčio skaičiavimas minučių tikslumu, kas yra neteisėta. Darbo kodeksas aiškiai numato, kad turėtų būti skaičiuojama valandomis“, – pridūrė konfederacijos vadovė.

Tuo metu viena iš priežasčių dėl išaugusio nedarbo lygio, pasak jos, susijusi su tuo, kad dalis darbdavių, baimindamiesi antrosios pandemijos bangos, atleidžia darbuotojus.

Inga Ruginienė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

„Dalis darbdavių, matyt, yra įbauginti antros karantino bangos ir nutarė šiek tiek taupyti, (...) mažina gamybines apimtis, nepriima darbuotojų ir mažina tuos kolektyvus, kuriuos turėjo“, – sakė I. Ruginienė.

Jos teigimu, taip pat nedarbo lygis galėjo išaugti dėl to, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravo dalis darbuotojų, kurie anksčiau galimai dirbo „šešėlyje“.

I. Ruginienė taip pat teigė, kad dar iki karantino dalis įmonių vertėsi sunkiai, todėl karantinas joms suveikė kaip katalizatorius dėl darbuotojų atleidimo.

„Iki karantino dalis įmonių vertėsi gana sunkiai, tą matėme iš darbo ginčų komisijos praktikos, kad ir atlyginimai nebuvo mokami, darbuotojai nebuvo tinkamai įforminami, (įmonės – ELTA) balansavo ties bankroto riba. Karantinas tapo kaip katalizatorius visam šitam procesui, ir natūralu, kad dabar jau po karantino dalis darbuotojų neteko darbo“, – sakė I. Ruginienė.  

Ji nurodė, kad kai kurių sektorių, pavyzdžiui, turizmo ir paslaugų sektoriaus įmonės, darbuotojus atleido dėl patirtų sunkumų, tačiau atleidimų pastebėta ir tose įmonėse, kurios nebuvo smarkiai paveiktos karantino.

„Yra didelė dalis ir gamybinių įmonių, kurios, negali pasakyti, kad buvo labai stipriai paveiktos karantino, bet pas darbdavius atsirado toks taupumo jausmas“, – sakė I. Ruginienė.

Praėjusią savaitę Užimtumo tarnyba pranešė, kad nedarbo lygis Lietuvoje pasiekė 13,5 proc. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių.

„Nuo pirmadienio radijo darbuotojai palaiko nacionalinį streiką. Nuo pat ryto į eterį neišėjo nė viena pramoginė laida – tik sporto naujienos ir orų prognozės. Antradienį mums buvo pasakyta, kad mus atleidžia pagal [Darbo kodekso] straipsnį. Darbuotojai sutiko, kad juos taip atleistų“, – laikraščiui „Naša Niva“ sakė laidų vedėjas Valeryjus Kandracjevas.

Pasak jo, antradienį vakare radijo vadovybė pasiūlė transliuoti be naujienų ir pramoginio turinio – „bet ką, tik ne apie politiką“.

„Šiandien beveik visas kolektyvas priėmė sprendimą parašyti pareiškimus dėl išėjimo iš darbo, ką ir padarėm“, – pridūrė jis.

V. Kandracjevas nurodė, kad iš darbo išėjo 11 žmonių, įskaitant radijo stoties direktorių, jo pavaduotoją ir muzikos redaktorių.

Jis sakė negalįs prognozuoti, koks bus tolesnis „Stalica“ likimas. „Galbūt bus pakeistas formatas arba dažnį užims Baltarusijos radijo 1-asis nacionalinis kanalas“, – spėliojo V. Kandracjevas.

Po ginčijamų rugpjūčio 9 dienos rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijoje protestuoti į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Protestai tęsiasi jau 10 dienų, nors policija žiauriai ėmėsi malšinti protestus ir per pirmas keturias dienas suėmė beveik 7 tūkstančius demonstrantų, šimtus jų sužeidė guminėmis kulkomis, garsinėmis granatomis ir guminėmis lazdomis. Mažiausiai trys protestuotojai žuvo.

Nuo rugpjūčio 13 dienos protesto akcijos ir streikai prasidėjo daugelyje šalies įmonių.

Tarp nusprendusiųjų trauktis – valstybinei televizijos ir radijo kompanijai priklausančių ATN, „Belarus 1“ laidų vedėjas Jauhenas Perlinas, STV dirbusi Taciana Borodkina ir radijo laidų vedėjas Aliaksandras Šusteris.

„Sveikiname šalį su „pasirinkimu“! Net dabar, kai „pasirinkimas“ jau padarytas, aš nebijau, nebijokite ir jūs. Neatimkite ateities iš savo vaikų!“ – feisbuke parašė T. Borodkina.

J. Perlinas savo pareiškimą pavadino „Kas nutiko mano Baltarusijai?“ ir sakė, kad dabar nė viena iš jo vedamų laidų nebekelia jam tokių emocijų kaip anksčiau.

„Aš nusprendžiau, kad mano šiandieninis eteris „Belarus 1“ buvo paskutinis. Šiam sprendimui niekas nepadarė įtakos, priėmiau jį pats“, – rašė jis.

Apie sprendimą trauktis iš ATN pranešė ir laidų vedėjas Siarhejus Kozlovičius.

Portalo tut.by žiniomis, iš darbo išeina ir keli Pirmojo nacionalinio Baltarusijos radijo kanalo darbuotojai, įskaitant A. Šusterį ir žinių vedėją Tacianą Filipčenko.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė apie televizijos kanalo ONT laidų vedėjos Olhos Bohatyrevič atleidimą.

Keliomis dienomis anksčiau apie tai, kad išeina iš darbo „Belarus 1“, instagrame pranešė rytinės laidos vedėjai Vera Karetnikova ir Andrejus Makajenakas.

Antradienį ryte susirinkę į posėdį teisiamos latvių nusikalstamos grupuotės bylos proceso dalyviai nustebo – teismo posėdžiui pirmininkavo nebe teisėjas Remigijus Preikšaitis, o kolegijos narė Aurelija Sadauskaitė. Nepaisant tokio pasikeitimo, posėdis vyko, buvo apklausiami liudytojai.

R. Preikšaitis prieš kelias dienas parašė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru ir sulaukė teisėjų tarybos pritarimo. Viešai tokio savo žingsnio teisėjas nekomentavo.

56-erių R. Preikšaitis yra ne pirmas panašiai iš pareigų pasitraukęs šio teismo teisėjas. Prieš kurį laiką panašiai pasielgė Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius. Jis taip pat neaiškino pasitraukimo iš darbo priežasčių.

Neseniai iš darbo išėjusio teisėjo pradėtos nagrinėti bylos, pasak teismo atstovės spaudai Dovilės Saulėnienės, neturėtų strigti, jas ėmėsi nagrinėti kiti teisėjai.

Iš naujo neteks nagrinėti ir latvių nusikalstamos grupuotės bylos, pirmininkauti procesui ėmėsi viena kolegijos narių.

Šeši kaltinamieji, be neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmenį, kėsinimosi sunkiai sutrikdyti sveikatą, svetimo turto sunaikinimo, dokumentų klastojimo, teisiami ir už pasikėsinimą nužudyti.

Nusikaltimas nebuvo baigtas todėl, kad jo vykdytojas susilaužė koją. Organizuota grupuotė veikė Šiauliuose, čia vyko tikras karas tarp gaujų dėl įtakos sferų.

Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme trūksta kelių teisėjų: vieno Baudžiamųjų bylų skyriuje ir dviejų Civilinių bylų skyriuje.

Pastarajame skyriuje netrukus pradės dirbti atrankas laimėjusios anksčiau Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose dirbusios teisėjos Larisa Šimanskienė ir Milda Valiulytė.

Baudžiamųjų bylų skyrius vis dar neturi pirmininko, jam vadovauja teisėjas Eduardas Maškevičius. Atrankoje į šį postą ketino dalyvauti skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė. Atrankos rezultatai gali paaiškėti rudenį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 1977-aisiais gimusio vyro vairuojamas automobilis „Ford“ buvo sustabdytas J. Basanavičiaus gatvėje apie 15 valandą.

Automobilio vairuotojui nustatytas 2,98 promilės girtumas. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės jis policijos pareigūnams pasiūlė 50 eurų kyšį.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius ketvirtadienį teigė patenkinęs vyresniuoju civilinės saugos specialistu dirbusio vyro prašymą ir atleidęs jį iš darbo.

„Oficialios informacijos iš policijos dar nesame gavę, turime tik neoficialią informaciją ir tai, ką jis pats papasakojo. Jis prisipažino, parašė prašymą ir nuo vakar dienos išėjo iš darbo. To, ką jis papasakojo, jau užteko jį atleisti iš darbo“, – BNS sakė A. Kacevičius.

Pasak administracijos direktoriaus, savivaldybės darbuotojas dirbo nuotoliniu būdu ir sekmadienį skundėsi prasta savijauta bei pakilusia temperatūra.

„Kaip ir didžioji dalis savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbo nuotoliniu būdu, tai todėl taip ir padarė. Kai čia vietoj būna, sukontroliuoti žymiai paprasčiau (...) Jis dar sekmadienį vakare parašė žinutę man, kad turi temperatūros, sakiau jam kreiptis į medikus, jei tik pasijaus prasčiau. Tai tokie medikai ir gavosi“, – pasakojo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius.

„Jau tris savaites pas mus kanclerio nėra, išėjo šalių susitarimu“, – BNS patvirtino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Ministras teigė, kad kancleris išėjo dirbti į privatų verslą.

„Matyt, atėjo laikas keistis ir nutarė, kad gali save realizuoti kitur. Jis pakankamai ilgai dirbo Teisingumo ministerijoje, dabar privačiai kažką bandys“, – sakė ministras.

Laikinai kanclerės pareigas pavesta eiti Jurgai Greičienei.

Teisingumo ministerijos kanclerį yra kritikavusi dabar Kauno tardymo izoliatoriui vadovaujanti Rasa Kazėnienė. Jos ir premjero patarėjo Skirmanto Malinausko pavasarį išsakyta vieša kritika dėl tuometinės Teisingumo ministerijos aukštų paeigūnų pasipriešinimo atliekamam Kalėjimų departamento auditui sukėlė ažiotažą. Dėl to buvo priversta iš pareigų pasitraukti teisingumo ministrė Milda Vainiutė bei viceministras Raimondas Bakšys.

„Noriu pasakyti, kad ministerijoje yra ir daugiau tokių gana aktyvių ir senų figūrų, kurios turi didelę įtaką sistemoje ir kurios turi dar ir didelę atsakomybę už tai, kas vyksta po sistema, t. y. kalėjimų sistema. Nepamirškime, kad ministerija yra asignavimų valdytoja. Už asignavimų valdymą, efektyvų valdymą ir lėšų panaudojimą atsakingas ministerijos kancleris. Tai iš tikrųjų kancleris išreiškė tokią poziciją, kad galbūt nevertėtų visko, ką matai, teikti išvadose, nes galbūt ne viskas yra taip reikšminga ar galbūt yra sena, ir nereikėtų to konstatuoti“, – kalbėdama apie rengiamą audito išvadą kovo mėnesį LRT televizijai sakė R. Kazėnienė.

Ji penktadienį susitinka su teisingumo ministru E. Jankevičiumi.

Teisingumo ministras tvirtino, kad A. Kazlausko išėjimas nėra susijęs su R. Kazėnienės išsakyta kritika.

Vienam iš teismo skyrių vadovavęs vyras pasitraukė tęsiantis vidiniam tyrimui dėl galimo priekabiavimo.

Apie jo išėjimą iš darbo anksčiau pranešta nebuvo.

„Šis valstybės tarnautojas jau nebedirba pas mus teisme nuo birželio 29 dienos savo noru“, – BNS sakė teismo atstovė Dovilė Bružaitė.

Kaip skelbė portalas delfi.lt, priekabiavimą Aukščiausiajame Teisme teigia patyrusi teisėjo padėjėja. Pareiškimą dėl to teismo vadovybei parašė jos tiesioginė vadovė.

Vykstant vidiniam tyrimui, speciali komisija kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kad ši pakonsultuotų, ar tarnautojo veiksmai laikytini priekabiavimu.

D. Bružaitė teigė, jog išvadą iš tarnybos teismas gavo birželio 8 dieną. Išvados turinio ji nekomentavo, motyvuodama, kad šis raštas yra tyrimo medžiaga.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė spaudai Izabelė Švaraitė taip pat nepateikė informacijos apie išvados turinį, motyvuodama asmens duomenų apsauga.

Aukščiausiojo Teismo atstovė nurodė, jog tyrimas dėl buvusio darbuotojo priekabiavimo artėja į pabaigą.

Patikrinimas dėl tarnautojo veiksmų vyksta nuo balandžio pradžios.