Vienišą šunį tarp lekiančių automobilių užfiksavo anykštėnas Aurimas.

„18.30 val. stovime autostradoje Vilnius-Klaipėda, ties 89-uoju kilometru, ir turime šunelį. Jis blaškėsi tarp dviejų autostrados pusių, kėlė grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams“, – iš įvykio vietos tiesiogiai transliavo jaunas vyras.

Po įvykio jis papasakojo ir daugiau tos dienos nutikimų.

„Yra toks posakis: nedaryk gero, nebus ir blogo. Smagumas prasidėjo, kai viena ranka bandau laikyti ir drausminti tą šunelį, o kitoje rankoje telefonas ir juo skambinu skubios pagalbos telefonu 112“, – prisiminė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau vieno skambučio neužteko.

„Teko kalbėti su keturiais skubiosios pagalbos telefonu atsiliepusiais operatoriais. Jie man pasiūlė skambinti aplinkosaugininkams arba tarnyboms, kurios gaudo gyvūnus“, – toliau dėstė Aurimas.

Vyras sakė negalvojęs, kad teks pakliūti į absurdišką situaciją. Labiausiai anykštėną stebino pagalbos mechanizmas. Anot jo, kiekvieną kartą paskambinus 112, teko bendrauti su skirtingu operatoriumi. Vyras buvo nukreiptas skambinti kitu numeriu.

„Paskambinau informaciniu numeriu 1588, kuris yra mokamas“, – absurdišką situaciją toliau dėstė jis.

„Teoriškai, už bešeimininkius, neprižiūrimus gyvūnus atsako savivaldybės. Jos yra sudariusios sutartis su gyvūnų organizacijomis. Tačiau, tokias sutartis turi tikrai ne visos savivaldybės“, – aiškumo į situaciją įnešė VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė Lina Vaitiekūnaitė.

Tuomet Aurimas gavo dar kelis numerius: paskambinus vienu jų, niekas telefono ragelio nekėlė. Kitu atsiliepė žmogus ir pareiškė, kad yra „ne prie ko“. Negana to nusistebėjo, kad jo numerį dalija tarnybos.

Anykštėnas vėl skambino 112 ir prašė padėti.

„Žinote, ką man patarė? Pagūglinti. Gerai, jei aš turiu išmanųjį telefoną, jame yra internetas. O jei tokio neturiu, ką tada daryti?“ – retorinius klausimus bėrė Aurimas.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) teigė, kad po pirmojo Aurimo skambučio informaciją apie pavojų eismo saugumui policijai perdavė. Tačiau ekipažas vietoje nepasirodė.

„Policijos pareigūnai nenusprendė nevažiuoti. Tiesiog iš BPC buvo gauta informacija, kad pareigūnų pagalba šiuo metu nereikalinga. Dėl to pareigūnai ir nevyko į įvykio vietą“, – poziciją išdėstė Tauragės apskrities policijos atstovė Lina Banienė.

Žinote, ką man patarė? Pagūglinti.

Vis dar laukiant pareigūnų ekipažo, sugautas šuo pradėjo gadinti Aurimo automobilį – draskė saloną.

Trečias skambutis BPC vyrą nustebino labiausiai.

„Atsiliepusi operatorė pasakė tiesiai: paleiskit tą šunį ir tegul jis lekia savais keliais“, – atsistebėti negalėjo Aurimas.

Paskutinį kartą BPC paskambinęs vyras, kaip pats pripažįsta, kalbėjo jau pakeltu tonu. Operatoriui pasakė, kad situaciją paviešins.

„Sutapimas ar ne, po 11 minučių atvažiavo pareigūnai“, – prisiminė anykštėnas.

„Pareigūnai šunį pristatė Veterinarijos tarnybos darbuotojams. Pastarieji pagal čipą nustatė šuns šeimininkę. Augintinis buvo pristatytas jai. Moteriai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už šuns nepriežiūrą. Už šį pažeidimą šuns šeimininkei gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų“, – veiksmo atomazgą nubraižė policijos atstovė.

Anykštėno teigimu, nuo pirmo skambučio iki tol, kol prisišaukė pagalbą, praėjo apie 1,5 val.

„Kaip sakau: kol nėra ugnies, dėl dūmų niekas nevažiuos“, – šypsojosi Aurimas.

BPC situaciją pakomentuoti atsisakė. Tik atsiuntė informaciją apie skambučių laiką ir kokia informacija suteikta pranešėjui.

„Institucijų, kurios būtų atsakingos už reagavimą į tokias problemas, yra daug. Tačiau vienos konkrečiai – nėra“, – patikslino VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė.

Bejėgiškos būklės suaugęs Sibiro haskio mišrūnas buvo įkištas į užveržtą brezentinį maišą, lipnia juosta buvo užrištas keturkojo snukis ir letenos.

Vis tik nelaimėliui per stebuklą pavyko atkreipti aplinkinių dėmesį. Praeivė išgirdusi, kad kažkas cypia, inicijavo gelbėjimo operaciją – pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Atvykę ugniagesiai išvadavo leisgyvę auką ir perdavė gydymui.

„Nojaus“ nuotr.

„Kai ugniagesiai vyko į šį iškvietimą, manė, kad bus išmesti nepageidaujami kalytės atsivesti šunyčiai, o patekę į konteinerio vidų, apstulbo pamatę, kad tai yra didelis, gražus šuo, lipniąja juosta surištu snukiu ir letenomis, įkištas į kažkokį brezentinį skudurą ar maišą, kuris taip pat buvo apsuktas lipniąja juosta. Ugniagesiai negali atsitokėti“, – tuomet portalui kauno.diena.lt pasakojo Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Kol gyvūnų gerovės namų „Nojus“ atstovai ir veterinarijos gydytojai rūpinosi sunkiai nukentėjusiu keturkoju, pareigūnai taip pat nesnaudė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Nojaus“ nuotr.

Šiuo metu jau yra nustatytas įtariamasis, kuris, kaip manoma, taip žiauriai nusprendė atsikratyti keturkoju.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Darius Dziegoraitis portalui kauno.diena.lt teigė kol kas negalintis atskleisti daugiau detalių, nes dar tikslinamos aplinkybės.

Tepasakė tik tiek, kad iki siaubingos dienos šuns savininkas buvo ne vienas. „Šeima turėjo tą gyvūną“, – atskleidė prokuroras. Įtarimai gali būti pareikšti ir dar vienam asmeniui. Galima spėti, kad dar vienam šeimos nariui.

Tyrimo medžiagą sudarys ir ekspertų išvados apie gyvūno būklę, kaip ilgai iki išmetimo jis buvo nemaitinamas, neprižiūrimas ir t.t.

„Nojaus“ atstovai po savaitės dalijosi geromis naujienomis, kad buvęs kritinės būklės „konteinerio haskis“ jautėsi daug geriau, bando žaisti.

Kaip rašoma Šiaulių apskrities policijos feisbuke, praėjusį trečiadienį Šiaulių apskrities policijos kinologas Aivaras Rinkevičius su vyriausiuoju patruliu Daumantu Miniausku tarnybos metu stabtelėjo nuošalioje Šiaulių miesto vietoje, nes reikėjo pavedžioti tarnybinį šunį Hašą.

Vaikštinėdami atokiais, žmonių nelankomais takeliais pareigūnai netikėtai išgirdo cypimą ir pasekę paskui sklindantį garsą, rado krūmuose pririštą dar visai mažą kalytę. Akivaizdu, kad nepastebimoje vietoje paliktas gyvūnas buvo pasmerktas lėtai, kankinančiai mirčiai.

Laimė, dabar mažylė saugi, nes Aivaras su Daumantu ją nuvežė į gyvūnų globos namus, kur keturkoje bus pasirūpinta tol, kol atsiras naujieji šeimininkai.

Vis dėlto, jei niekas į atokią vietovę nebūtų užklydęs, vienui viena pririšta kalytė būtų leidusi ilgas dienas ir galiausiai būtų mirusi – jei įvykiai būtų pasisukę ne taip, liūdną baigtį prognozavo pareigūnai.

Šiaulių apskrities policijos feisbuko nuotr.

„Labai gaila, kad dalis augintinį norinčių turėti žmonių neįvertina, kad gyvūnas – ne žaislas ir juo reikia tinkamai rūpintis. Kai kurie tai supratę, staiga augintinio nebenori ir ieško būdų, kaip juo atsikratyti. Deja, kartais tie būdai labai žiaurūs“, – apmaudo neslėpė jie.

„Kaip ir kiekvieną dieną po 18 val. pasiėmiau kalytę pavedžioti ir kieme ji išsinėrė iš pasaitėlio. Kviečiama nelabai atsiliepė, perbėgo kitapus gatvės ant šaligatvio. Ji staigiai pasuko į gatvės pusę, kuria važiavo automobiliai. Tas laikas po 18 val., žmonės po darbų važiuoja ir tiesiog man prieš akis ji trenkėsi. Pirma mintis, kad ją kiaurai pervažiavo. Pribėgau, nes ji inkštė, cypė. Ta pilka mašina, kuri kliudė, ar kaip čia galima išsireikšti, sustojo, bet paskui nuvažiavo“, – apie nelaime paženklintą vakarą pasakojo Rūta.

Nepaklausiau nei vardo... Toks šokas, pasimetimas. Svetimas žmogus sustojo padėti, gaišo savo laiką.

Tačiau sužeistai kalytei Amfai padėti sustojo kitas pakeleivingas automobilis. „Sustojo vaikinas. Aš buvau pasimetusi ir šoke. Jis sako: gal padėti? Aš sakau: net nežinau, ką daryti. Jis iškart pasiūlė vežti į kliniką. Įsikėliau kalytę į automobilį, nuvežė į kliniką. Siūliau jam nebelaukti, nes ir taip sugaišau žmogaus laiką. Buvau tokiame beprotiškame šoke... Mano kalytė šeriasi, visa mašina žemėta, šlapia, pripurvinta. O žmogus nesureikšmino tokių dalykų ir sakė: ne, aš palauksiu, viskas tvarkoje. Jis palaukė, kol mus patikrino, kol padarė rentgeną, nes apatinėje dalyje kalytė jautė skausmą. Veidukas buvo prakirstas. Taip operatyviai nuvykome, viskas taip staigiai ir greitai. Mašinoje net nepastebėjome, kad veidukas prakirstas. Viską patikrino, niekas nelūžę, suleido vaistų nuo skausmo ir žmogus parvežė namo“, – portalo žurnalistams pasakojo moteris.

Asmeninio archyvo nuotr.

Džiugu, kad Romainiuose yra tokių be proto gerų žmonių, kurie savo laiką gaišta, kurių žmogiškumas be proto didelis.

Tąkart Rūtos galvoje pynėsi daug emocijų, todėl moteris dabar gailisi, kad nesužinojo jokių geradario kontaktų, nes norėtų nuoširdžiai padėkoti. „Nepaklausiau nei vardo... Svetimas žmogus sustojo padėti, gaišo savo laiką. Parašė draugas įrašą feisbuke, galvojame, gal atsiras? Bent padengsime automobilio valymo išlaidas. Bet kol kas žmogus neatsirado... Gal nepanoro būti surastas, gal nepastebėjo. Mes diskutavome, kad šioje situacijoje suveikė elementarus žmogiškumas. Anas automobilis galėjo bent pasiteirauti ar pavežti iki kokios artimiausios klinikos. Buvo toks šokas, aš nebemokėjau savo kalytei uždėti petnešų“, – nemalonią patirtį prisiminė kaunietė.

„Džiugu, kad Romainiuose yra tokių be proto gerų žmonių, kurie savo laiką gaišta, kurių žmogiškumas be proto didelis. Niekas daugiau nestojo ir nežiūrėjo, gal ta kalytė išvis nutrenkta ar kažkas panašaus. Esame labai dėkingi. Aš nežinojau, ką tuo metu daryti, vos galiu ją pakelti – 20 kilogramų ji sveria“, – gražių žodžių vaikinui, nelaimėje ištiesusiam pagalbos ranką, negailėjo Rūta.

Moteris nepraranda vilties ir tikisi, kad vasario 23-osios vakarą, apie 18.30 val., Romainiuose, Bivylių gatvėje, sustojęs padėti vaikinas visgi atsiras. Susisiekti su Rūta galima šiuo numeriu: +370 670 27377.

Apie 1.25 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kaune, Slankų ir Žilvičių g. sankirtoje esančiame name kilo gaisras, o viduje atvira gali būti žmonių.

Į įvykio vietą nedelsiant išsiųsto gausios Kauno PGV priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija perduota ir greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Atvykus pirmiesiems ugniagesių gelbėtojų ekipažams gyvenamasis namas jau degė atvira liepsna – ugnis rijo stogą. Buvo iškviestos ir papildomos ugniagesių gelbėtojų pajėgos.

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Kauno PGV priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas, degė netaisyklingos formos dviejų aukštų namas. 

Daugiausiai nerimo kėlė tai, kad viduje buvo žmonių. Laimė, netrukus ugniagesiai gelbėtojai juos iš liepsnų išvadavo, kaip ir jų augintinį – šunį. Pagal pirminę informaciją, nei vienas jų nenukentėjo.

Pasak Kauno PGV priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo, per gaisrą nudegę apie 30 kv. m stogo, 45 kv m. perdangos, namo vidus sulietas vandeniu.

Kaip konstatavo ugniagesiai gelbėtojai, namuose dūmų detektoriaus nebuvo.

Šis neeilinis įvykis šiandien vidurdienį, apie 13 val., buvo užregistruotas Kėdainiuose – vadinamajame jų pramoniniame rajone.

Iš paskutinių jėgų besikapanojantį jau leisgyvį keturkojį aptiko du vyrai – kaip manoma, jo laimei, tuo metu galėję išlipti iš autobuso ne per toliausiai esančioje stotelėje. Iš pradžių jie patys bandė padėti skęstančiam šuniui. Tačiau, supratę, kad tai – ne jų jėgoms, o keturkojis vis labiau grimzta, pranešė apie tai Bendrajam pagalbos centrui.

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas, atskubėjus per penkias minutes į nelaimės vietą, ilgiau gaišti jau nebuvo galima. Nors skęstantis keturkojis, pamatęs svetimus žmones ir nežinodamas tikrųjų jų kėslų, dar iš paskutinių jėgų bandė rodyti agresiją.

Pirmasis bandymas ištraukti jį iš molio ir vandens spąstų, kuriuose šis vilkšunis, panašu, kad murkdėsi ne vieną valandą, o gal ir ne vieną dieną, virve, pririšus už kojos, buvo nesėkmingas. Tada pastebėta, kad ant jo antkaklio yra diržui ar grandinei skirta kilpa. Pavykus už jos užkišti ugniagesių gelbėtojų atsivežtą metalinį lenktą įrankį, šuo pagaliau ištrauktas.

Po patirto streso jis pasileido greta esančiais laukais – tolėliau esančių sodybų, iš kurių greičiausiai ir atbėgo, link, nieko nelaukdamas.

Manoma, kad šis apie dešimties metų vilkšunis atsidūrė minėtuose spąstuose, kuriuose vos per plauką nežuvo, arba bandydamas peršokti šį griovį, arba kažkaip kitaip į jį nuslydęs ir nepajėgdamas, nors ir stengėsi iš paskutiniųjų, atsispirti nuo molingo jo dugno.

Apie tai, kad reikalinga pagalba ištraukti iš šulinio šunį, Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie 20.30 val.

Garliavos komandos ugniagesiams gelbėtojams pasiekus įvykio vietą paaiškėjo, kad pievoje esančiame apie penkių metrų gylio kanalizacijos šulinyje – labradoras. Anot šį su pavadžiu vedžiojusio šeimininko, nelaimės metu augintinis iš pastarojo greičiausiai išsinėrė. Priešingu atveju tai galėjo baigtis tragiškai, nes, kaip įprasta, labradorų retvirerių patinai sveria apie 35 kilogramus. Dėl šios priežasties ne mažesnį stresą už šunį patyrusiam jo šeimininkui iškelti augintinį iš tokio gylio pačiam buvo neįmanoma.

Laimė, kad minėtas šulinys nebuvo ir iki viršaus pilnas savo turinio – labradoras atsidūrė fekalijose tik iki pilvo. Vienas iš ugniagesių gelbėtojų nusileido pas jį, užsidėjęs specialų kvėpavimo aparatą. Šuns gelbėjimo operacijoje buvo panaudotos ne tik ištraukiamos kopėčios, bet ir virvė.

Galiausiai konstatuota, kad šis dar jaunas šuo skrydžio į šulinį metu ir nesusižalojo. Tačiau, jam teko išbūti ten mažiausiai apie pusvalandį – kol šeimininkas dar pats bandė jį gelbėti, po to kvietė pagalbą, kuri rado įvykio vietą tik per 11 minučių, dar 12 minučių užtruko jau pati šuns gelbėjimo operacija – nusileidimas pas jį ir iškėlimas iš šulinio.

Belieka įsivaizduoti, kas būtų buvę, jeigu į šį neuždengtą šulinį būtų įkritęs pats tamsoje pievoje šunį vedžiojęs šeimininkas. Arba jis būtų išėjęs pasivaikščioti su augintiniu be mobiliojo telefono.

„Vyrai tarp šakų, krūmuose pamatė kažką boluojant. Juokavo, gal bebras? Minijos upė toje vietoje stačiais, krūmais apaugusiais krantais. Staiga jie išgirdo šuns cypimą, suprato, jog gyvūnas yra patekęs į didelę bėdą“, – pasakojo Diana Vilkienė.

Prisiyrę prie kranto, žvejai įsitraukė šunį į valtį.

„Jaunas, baltas ir visiškai išsekęs šuo. Paguldytas valtyje jis tik gulėjo, buvo matyti, jog jis yra visiškai netekęs jėgų. Panašu, jog taip, įsikibęs į krantą jis išbuvo mažiausiai kelias paras“, – pasakojo moteris.

Labai panašu, jog juo atsikratyti mėginta. Neduok Dieve.

Klaipėdiečiai įtaria, jog šunelį kažkas galėjo išmesti prie upės likimo valiai.

„Vyrai davė jam bandelę, tačiau šuo visą kelionę gulėjo nejudėdamas, o jie buvo tolokai nuplaukę“, – pastebėjo moteris.

Klaipėdiečiai įtaria, jog yra mažai vilčių, jog atsilieptų tikrieji šio šunelio šeimininkai.

„Nepanašu, jog jis pamestas ar nuklydęs. Labai panašu, jog juo atsikratyti mėginta. Neduok Dieve“, – apgailestavo moteris.

Netoli šios vietos, kur vyrai rado šunį, yra gyvenviečių.

Skaitytojo nuotr.

„Jis galėtų būti iš Stragnų ar Priekulės, ar aplink esančių Klaipėdos rajono kaimų“, – pastebėjo moteris.

Kol kas šį išgelbėtą šunį sutiko priglausti gyvūnų globos įstaiga „Būk mano draugas“. Jos vadovė Galina Kučinskienė pažadėjo, jog išgelbėtą šunelį apžiūrės veterinaras.

„Jis – lyg antrą kartą gimęs, duokime jam šansą. Gal atsiras mylintys žmonės, priglaus jį visiems laikams. Matyti, jog šis gyvūnas yra labai prisikentėjęs“, – pastebėjo klaipėdietė.