Teismas taip pat priteisė iš vyro, įvardijamo inicialais D. P., 7 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai.

Teismas nustatė, kad jaunuolis 2022 metais, ankstyvą liepos 16-osios rytą, įsibrovė į nukentėjusios moters namus Zarasuose ir puolė badyti ją peiliu. Užpuolikas dūrė moteriai ne mažiau kaip 17 kartų į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą, krūtinę.

Tik tada, kai nukentėjusioji nustojo priešintis ir apsimetė mirusia, užpuolikas pasišalino iš jos namų. Vėliau paaiškėjo, kad kaltinamasis pažinojo nukentėjusiąją iš matymo.

Kaltinamasis neneigė neteisėtai įsibrovęs į moters namą, tačiau pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai teismas perkvalifikavo į pasikėsinimą nužudyti.

„Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus (...), daro išvadą, kad D. P. veika pasikėsinus nužudyti yra įrodyta, tačiau nenustatyta veiką kvalifikuojanti aplinkybė „itin žiauriai“, – pranešime sakė teisėjų kolegijos pirmininkė teisėja Daina Vaidachavičienė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad D. P. jau nuo paauglystės turėjo polinkį smurtauti, augo probleminėje šeimoje, dėl tėvų nepriežiūros buvo laikinai patalpintas į vaikų globos namus, o nukentėjusioji buvo socialinė darbuotoja ir žinojo apie šiai šeimai teikiamas socialines paslaugas.

Nors kaltinamasis negalėjo paaiškinti savo nusikalstamo elgesio motyvų, teismas priėjo prie išvados, kad D. P. jautė neapykantą nukentėjusiajai kaip socialinei darbuotojai. Todėl jis po ilgalaikės abstinencijos, būdamas girtas ir nekontroliuodamas savo elgesio ir veiksmų, impulsyviai įsibrovė į nukentėjusiosios namą ir bandė atimti jai gyvybę, teigiama pranešime.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios dar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat sakydamas teisme baigiamąjį žodį. Tai, teismo įsitikinimu, rodo, kad jis supranta savo elgesio pasekmes, yra kritiškas sau. D. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismas, praeityje aštuonis kartus teistam 31-erių R. S., padariusiam septyniolika nusikalstamų veikų, paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams. Dėl vienos veikos – turto grobimo R. S. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Praeityje du kartus teistam 33-ejų A. M., padariusiam vienuolika nusikalstamų veikų, teismas paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant A. M. įpareigojimus. Dėl dviejų nusikaltimų A. M. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Skirdamas bausmę R. S. ir A. M., teismas atsižvelgė, jog padaryti tyčiniai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai iš savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. „R. S. teistas aštuonis kartus, iš kurių tris kartus teistas po šiuo nuosprendžiu nusikalstamų veikų padarymo, teistumas neišnykęs, daugiausia teistas už analogiškas veikas, kas rodo, jog jis linkęs pakartotinai nusikalsti, daryti analogiško pobūdžio veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje“, – nurodoma teismo nuosprendyje. A. M. teistas du kartus. Abu kaltinamieji bausti administracine tvarka, nedirba.

Viešuose teismo posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamasis R. S., padedant A. M., 2019 m. spalio–lapkričio mėnesiais iš automobilių stovėjimo aikštelių, esančių Kėdainiuose, Jonavoje, Elektrėnuose, Ukmergėje ir Kaišiadoryse, išlaužęs automobilių spyneles arba išdaužęs langus, įsibrovė į automobilius bei pagrobė įvairų nukentėjusiesiems priklausantį turtą: raktus, elektros prietaisus, įrankius, garso sistemas, drabužius, žvejybos reikmenis, ledo ritulininko aprangą ir net kario amuniciją su šalmu. Kėsinosi pagrobti automobilį. Be to, R. S. įsilaužė į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą, kur pagrobė vestuvinį žiedą, navigaciją, kompiuterį ir kitus daiktus bei iš Elektrėnuose ir Jonavoje esančių automobilių stovėjimo aikštelių, išlaužęs automobilių spyneles įsibrovė į automobilius ir pagrobė įvarius daiktus.

Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad A. M. nepadėjo jam vykdyti vagystes. Nors vogtus daiktus laikė A. M. garaže, mano, kad A. M. apie tai nežinojo. „Jam nepatinka dirbti, gyvena iš vagysčių, negali atsispirti vagystėms iš automobilių. Mano, kad yra kleptomanas“, – teigiama nuosprendyje.

Kaltinamasis A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino. „Jis nepadėjo R. S. padaryti vagystes, nevežė į nusikaltimų vietas ir nežinojo, kad R. S. jo nuomojamame garaže laiko vogtus daiktus“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Civiliniams ieškovams iš R. S. ir A. M. priteista 2 587,42 eurų turtinė žala.

Civiliniams ieškovams iš R. S. priteista 4 156,18 eurų turtinė žala.

Byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. S. lėšas – 8 271 eurų sumai ir A. M. lėšas – 3 127 eurų paliktas galioti iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.