Paryžiaus susitarimas yra pirmasis paktas, įpareigojantis visas pasaulio valstybes – turtingas ir skurdžias – stabdyti visuotinį atšilimą ir imtis priemonių, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių deginant anglis, naftą ir dujas.

„Žmonija atsigręš į 2016 metų lapkričio 4-ąją kaip į dieną, kai pasaulio valstybės uždarė duris prieš neišvengiamą klimato nelaimę“, – sakė JT klimato programos vadovė Patricia Espinosa (Patrisija Espinosa).

Nors dėl to būtų galima švęsti, šis momentas „taip pat yra akimirka, kai reikia blaiviai vertinti ir su nauju ryžtu žvelgti į laukiančią užduotį“, pabrėžė ji.

Tai reiškia, kad atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis turės būti drastiškai sumažinta per neilgą laikotarpį – „tikrai per artimiausius 15 metų“, nurodė P. Espinosa.

Ketvirtadienį paskelbtoje JT naujoje ataskaitoje sakoma, kad dabartinės tendencijos rodo, jog pasauliui gresia klimato „tragedija“.

Iki 2030 metų, kaip nurodoma JT Aplinkos apsaugos programoje, per metus bus išmetama 12-14 mlrd. tonų anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) daugiau negu norimas pasiekti lygis – 42 mlrd. tonų.

2014 metais šis taršos lygis siekė apie 52,7 mlrd. tonų.

2016-ieji gali tapti karščiausiais metais per visą tikslių matavimų istoriją, o anglies dvideginio koncentracija atmosferoje jau pernai viršijo grėsmingą lygį.

Penktadienį, pažymint šios istorinės sutarties įsigaliojimo pradžią, žaliai nušvis Paryžiaus Eifelio bokštas, vyriausybės ir viešieji pastatai Marakeše, Delyje, San Paule, Adelaidėje ir kitur.

Po keletą metų trukusių sudėtingų ir priešinančių derybų susitarimas pagaliau buvo pasiektas praėjusį gruodį Prancūzijos sostinėje.

Kad sutartis įsigaliotų, ją ratifikuoti turėjo 55 JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC ) šalys, atsakingos už 55 proc. pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Ši riba buvo peržengta praėjusį mėnesį; dabar sutartį ratifikavusios 94 iš 197 UNFCCC šalių.

„Stebinantis“ greitis

„JT derybų dėl klimato kaitos veteranams, kurie per ilgus metus stebėjo menką pažangą arba jokios pažangos sprendžiant klimato kaitos (problemą), tiesiog stulbina, kaip Paryžius pastūmėjo veiksmus“, – sakė Londone įsikūrusio Energetikos ir klimato informacijos centro (Energy and Climate Intelligence Unit) direktorius Richardas Blackas (Ričardas Blekas).

Vis dėlto didžiausių abejonių kyla, kaip šis susitarimas bus įgyvendinamas. JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grasina „atšaukti“ Vašingtono dalyvavimą šioje sutartyje, jeigu bus išrinktas prezidentu per lapkričio 8 dieną vyksiantį balsavimą.

„Pasaulyje tvyrant visai tai sumaiščiai, šis susitarimas rodo, kad klimato kaitos srityje esame pasaulinio bendradarbiavimo ir santarvės liudininkai“, – sakė Mohamdedas Adow (Mohamedas Adau) iš neturtingųjų interesus klimato forume atstovaujančios organizacijos „Christian Aid“.

Vis tik, su JAV pritarimu arba be jo, ši sutartis „nesuteiks saugaus pasaulio, kurio mums reikia“, jeigu nebus drastiškai sustiprinta, sakė jis.

Kitą savaitę derybininkai susirinks Marakeše pratęsti Paryžiaus susitikimo ir turės galimybę pradėti įgyvendinti politinius įsipareigojimus praktikoje.

„Laikas spaudžia, nes pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios lemia klimato kaitą, ir jų poveikis nemažėja“, – sakė P.Espinosa.

Sutartyje yra įsipareigota išlaikyti klimato atšilimą „gerokai žemiau“ dviejų laipsnių pagal Celsijų ir siekti, kad jis atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio.

Siekdamos šių tikslų, šalys savanoriškai įsipareigojo mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.