Apie tai per spaudos konferenciją pranešė prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.

Anot jos, prezidentas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Pilietybės reikalų komisijos pernai lapkritį pateiktą siūlymą. A. Lukoszevieze’iaus seneliai yra kilę iš Lietuvos, muzikas yra vedęs Lietuvos pilietę, menininkę Pauliną Pukelytę.

„Šalies vadovas praeitą penktadienį nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos Respublikos pilietybę siekiančiu įgyti A. Lukoszevieze’iumi ir aptarė jo integraciją į Lietuvos visuomenę, o svarbiausia – muzikinę veiklą, kuri ypatingai reikšmingai prisideda prie mūsų šalies autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo“, – sakė J. Karpavičienė.

Anot jos, E. Lukoszevieze’ius, Europoje ir pasaulyje žinomas kompozitorius bei atlikėjas, jau daugiau nei 15 metų aktyviai domisi Lietuvos muzika, nuolat bendradarbiauja su šalies muzikos ansambliais, atlikėjais, kompozitoriais, jų kūrinius įtraukia į savo koncertines programas garsiausiose Europos koncertų salėse ir koncertuodamas nuolat pabrėžia savo lietuvišką kilmę.

Jo nuopelnus Lietuvos muzikai yra įvertinusi ir Kultūros ministerija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

„Prezidentas atsižvelgė, kad atlikėjas remia, palaiko ir skatina Lietuvos menininkų kūrybą, aktyviai prisideda prie jų kūrybos sklaidos Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje, tuo pačiu stiprindamas Lietuvos žinomumą“, – sakė ji. 

Prašymą suteikti Lietuvos pilietybę A. Lukoszevieze’ius yra pateikęs 2019 metų gruodį. Išimties tvarka pilietybę G. Nausėda suteikia pirmą kartą.

Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius tvirtino, kad šis žingsnis yra svarbus Lietuvos kultūrinei diplomatinei, nes A. Lukoszevieze’ius svarbus keliais aspektais: ir dėl jo paties muzikos, ir dėl Lietuvos autorių įtraukimo į savo koncertines programas, taip pat ir dėl kultūrinio tarpininkavimo, kuris leidžia „lietuvių muzikos balsui sklisti pasaulyje“.

„Tarpininkavimas yra viena svarbiausių jo veiklos dalių, kuri ypač turi būti įvertinama. Kalbame apie tokius dalykus, kad Antono dėka net aštuoni kūriniai tarptautinių organizacijų buvo užsakyti lietuvių kūrėjams (...). Panašių atvejų mes neturime, turime pavienių bendradarbiavimų su užsienio kūrėjais, bet A. Lukoszevieze’iaus veikla yra unikali“, – pabrėžė M. Natalevičius.

1965-aisiais gimęs violončelininkas, avangardinės ir eksperimentinės muzikos bei tarpdisciplininių menų kūrėjas yra baigęs Londono Karališkąjį muzikos koledžą, 1995-aisiais įkūrė ansamblį „Apartment House“, pavadintą pagal žymaus Jungtinių Valstijų kompozitoriaus avangardisto Johno Cage'o (Džono Keidžo) kūrinį.

A. Lukoszevieze’ius tyrinėja ir atlieka eksperimentinius įvairių kompozitorių ir menininkų, tarp jų J. Cage’o (Dž.Keidžo), Christiano Wolfo (Kristiano Vulfo), Philipo Cornerio (Filipo Kornerio), Louise'os Bourgeois (Luizos Buržua), Jurgio Mačiūno kūrinius – pastarojo menininko kūrinius muzikas su savo ansambliu įrašė ir išleido 2014-aisiais.

A. Lukoszevieze’ius koncertavo daugybėje žinomų muzikos festivalių Europoje, Jungtinėse Valstijose, yra surengęs koncertų BBC, kitų Europos radijo stočių eteryje, yra koncertavęs su Birmingemo simfoniniu, Nyderlandų radijo simfoniniu, BBC Škotijos simfoniniu orkestru ir kitais žymiais kolektyvais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) projekte dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka neįžvelgė prieštaros Konstitucijai, kurią mato parlamento teisininkai.

Trečiadienį apsvarstęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento neigiamą išvadą Pilietybės įstatymo pakeitimo projektui TTK keturiais balsais prieš vieną nusprendė, kad galimo prieštaravimo Konstitucijai nėra.

"Svarstyti galima, komitetas neįžiūri prieštaravimo Konstitucijai", - BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Vienas projekto iniciatorių liberalas Remigijus Šimašius sako tikintis naujojo projekto sėkme.

"Kiek man teko kalbėti su Seimo nariais, iš esmės yra pozityvus požiūris į projektą. Juo labiau, kad tai yra antras projektas, švelnesnis variantas. Aš tikrai  tikiu, kad Seime bus pritarta. Antradienį numatytas pateikimas", - BNS sakė R.Šimašius.

Jis taip pat pabrėžė, jog projektas nėra taikomas konkrečiai šokėjo ant ledo Deivido Stagniūno partnerei Isabellai Tobias, kad pora galėtų atstovauti Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje. R.Šimašiaus svarstymu, jei jau patekimas į olimpines žaidynes būtų įvertintas kaip nuopelnai Lietuvai, I.Tobias Lietuvos pilietybę galėtų gauti ir šiuo metu, be atskirų įstatymo pataisų.

"Visą laiką noriu pabrėžti - teigti, kad šitas projektas būtinas ir neišvengiamas dėl I.Tobias pilietybės svarstymo, aš to teigti negaliu. Prezidentė tikrai gali įvertinti, jei ji taip mano, kad patekimas į olimpiadą tokioj išskirtinėj sporto šakoj jau yra ypatingas pasiekimas, mano siūlomas sušvelninimas nelabai ir reikalingas I.Tobias", - sakė R.Šimašius.

Jis buvo parengęs du projekto dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka variantus, abu juos kaip galinčius prieštarauti Konstitucijai įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, tačiau Seimo TTK paskutiniąją versiją pripažino tinkama svarstyti.

Pagal siūlymą, pilietybė išimties tvarka galėtų būti suteikiama už Lietuvos vardo garsinimą. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės politinė, visuomeninė, mokslinė, meninė, sportinė ar kita veikla, kuria garsinamas Lietuvos vardas ir taip didinamas Lietuvos autoritetas tarptautinėje bendruomenėje. Kitais ypatingais nuopelnais, kaip ir šiuo metu, Lietuvos valstybei būtų laikoma Lietuvos valstybingumo stiprinimas arba reikšmingas indėlis į Lietuvos visuomenės ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.

Šiuo metu pilietybę išimties tvarka gali suteikti prezidentas asmenims, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, ir kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.

Taip pat liberalo pataisomis būtų pakeičiama integravimosi į Lietuvos visuomenę samprata, kuri šiuo metu reikalaujama, kad į Lietuvos pilietybę išimties tvarka pretenduojantis asmuo sugebėtų bendrauti lietuvių kalba. Pagal siūlomą projektą būtų reikalaujama tik pagrindinių lietuvių kalbos žinių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atsisakiusi išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę Lietuvos sportininko D.Stagniūno šokių ant ledo partnerei I.Tobias, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka. Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.

I.Tobias ir D.Stagniūnas ne kartą svarbiausiu savo tikslu vadino 2014 metų Sočio olimpines žaidynes. Tačiau čiuožti pora galėtų, tik jei JAV pilietė I.Tobias gautų Lietuvos pilietybę.

2009 metais prezidentė D.Grybauskaitė nusprendė nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometinei D.Stagniūno partnerei Katherine Leigh Copely (Katerinai Ly Kopeli). Pilietybė nesuteikta atsižvelgus į Pilietybės komisijos rekomendacijas, kad pilietybės suteikimas prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.