ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė-Orvydė teigė, kad šiemet planuojama įrengti dar 210 tūkst. skaitiklių.

„Išmaniųjų skaitiklių diegimo darbai visoje Lietuvoje vyksta sklandžiai ir pagal numatytą grafiką. Per šiuos metus įdiegta beveik 290 tūkst. – daugiau nei pusė visų šiemet suplanuotų 500 tūkst. skaitiklių“, – pranešime teigė A. Židickytė-Orvydė.

Anot jos, daugiausia skaitiklių įdiegta Marijampolės, Alytaus bei Kauno apskrityse – čia jų skaičius artėja prie metinio tikslo.

ESO iki 2026 metų planuoja įdiegti iš viso apie 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių. Pirmiausia jie diegiami daugiausiai, o vėliau – mažiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus suvartojantiems klientams jie bus keičiami pasibaigus jų metrologinės patikros terminui.

„210 tūkst. klientų, kuriems 2022 m. įdiegėme išmaniąsias apskaitas, sutaupė 11 mln. kilovatvalandžių (kWh) lyginant suvartojimą su dar prieš tai buvusiais metais“, – sakė ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė.

Tikimasi, kad metų pabaigoje išmaniuosius skaitiklius turės dar apie pusė milijono Lietuvos šeimų. Pirmiausia jie diegiami tiems, kurie elektros sunaudoja daugiau nei 1000 kWh per metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieni – patenkinti. „Jie patys nuskaito, patogu. Esu patenkintas išmaniu skaitikliu“, – sakė vyras.

„Aš dar tik porą mėnesių moku, dar nežinau, atrodo, kad normaliai viskas, kol kas nebuvo jokių nesklandumų“, – kalbėjo kita pašnekovė.

Turėjome žiniasklaidoje atvejų, kai klientai kreipėsi būtent dėl išmanaus skaitiklio suvartojimo išaugimo. Nė vienu atveju nepasitvirtino, kad tai yra skaitiklio įtaka.

 

Kiti skundžiasi, kad įdiegus išmaniuosius skaitiklius, už elektrą gavo kosminę sąskaitą.

„Pakeitė skaitiklį ir gavome už gruodžio mėnesį trigubai didesnę sąskaitą. Kai paskambinau į ESO, pati konsultantė pasakė: „Oi, kas čia darosi su tais skaitikliais“, – komentavo kalbintas vyras.

Jau anksčiau vienas panevėžietis skundėsi, kad pakeistas išmanusis skaitiklis prisuko net 2000 kWh, ko anksčiau nėra buvę. Panašūs pavyzdžiai žiniasklaidoje skambėjo ne kartą.

„Turėjome žiniasklaidoje atvejų, kai klientai kreipėsi būtent dėl išmanaus skaitiklio suvartojimo išaugimo. Nė vienu atveju nepasitvirtino, kad tai yra skaitiklio įtaka“, – informavo A. Židickytė-Orvydė.

„Ar tai būtų privačių klientų segmentą veikiantys nepriklausomi tiekėjai, ar veikiantys verslo segmentą, jie formuoja sąskaitas. Tad ESO nėra jokio intereso prisukti kažkaip daugiau ar padidinti tą elektros energijos suvartojimą“, – teigė ESO vadovas Renaldas Radvila.

Dėl galimų neatitikimų pakeitus skaitiklį į energijos skirstymo operatorių jau yra kreipęsi daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

„Nesitikėjo, kad jo šildymo siurbliai, rekuperacinė sistema, galbūt užkalkėję gyvatukai gali suvartoti tiek daug elektros energijos“, – savo nuomonę išsakė A. Židickytė-Orvydė.

Nesitikėjo, kad jo šildymo siurbliai, rekuperacinė sistema, galbūt užkalkėję gyvatukai gali suvartoti tiek daug elektros energijos.

 

„Senoji apskaita yra fotografuojama nuimant senus skaitiklius tam, kad turėtume įrodymus, ką fiksavo. Tikrinami ir nauji skaitikliai, jeigu reikia, jie vežami į nepriklausomą laboratoriją“, – apie skaidrumą kalbėjo ESO vadovas.

Anot energijos skirstymo operatoriaus ne skaitikliai, o patys gyventojai kalti dėl milžiniškų sąskaitų, kurios galėjo kauptis metų metus.

„Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kad klientai prieš tai deklaruodavo skaitiklio rodmenis ne kiekvieną mėnesį. Kitas atvejis, kad klientai tiesiog deklaruodavo vidurkį ir ištisus metus mokėdavo būtent pagal vidutinį suvartojimą“, – aiškino A. Židickytė-Orvydė, kodėl pakeitus skaitiklius atsiranda tokie skirtumai ir išauga sąskaitos.

Yra ir tokių, kas už elektrą skolingas tūkstantines sumas.

„Tokiais atvejais mes sutariame dėl išsimokėjimo dalimis ir su klientais sudarome susitarimus“, –  komentavo R. Radvila.

Tad kol skaitikliai dar neįdiegti, gyventojai raginami stebėti elektros suvartojimą.

Gyventojai išmaniojoje programėlėje realiuoju laiku galės stebėti elektros suvartojimą. Tiesa, norintiems tai daryti, prie naujojo skaitiklio reikės įsigyti papildomų įrenginių ir papildomai susimokėti.

„Reikėtų deklaruoti savo rodmenis kas mėnesį, fiksuoti juos, kad paskui nebūtų netikėtumų“, – perspėjo A. Židickytė-Orvydė.

Visos nedeklaruotos kilovatvalandės apskaičiuojamos pagal paskutinio mėnesio tarifą, o ne pagal tą, kai buvo išdegintos. Be to, gyventojai turėtų nepamiršti deklaruoti ir nulinio elektros suvartojimo, kitaip pritaikomas mėnesio suvartojimo vidurkis, už kurį reikės susimokėti net ir visai nesinaudojus elektra.

„Per artimiausią pusmetį įdiegsime galimybę tiesiogiai jungtis prie skaitiklio“, – informavo ESO vadovas.

Tokiu atveju gyventojai išmaniojoje programėlėje realiuoju laiku galės stebėti elektros suvartojimą. Tiesa, norintiems tai daryti, prie naujojo skaitiklio reikės įsigyti papildomų įrenginių ir papildomai susimokėti.

Kas vartojo elektrą?

"Kas ją vartoja, jei esame visi be elektros? Po naktinio elektros dingimo patikrinau, ką rodo ESO išmanusis skaitiklis. Nugriuvau – sėkmingai siuntė duomenis apie vartojimą, kurio net negalėjo būti. Gal kas nors turite įrengtus išmaniuosius ESO skaitiklius ir galite pasidalinti, ką jie rodė elektros išjungimo metu?" – į kaimynus socialiniame tinkle kreipėsi Artūras.

Netrukus atsiliepė keli kaimynai, kurie, patikrinę savo elektros skaitiklius, pamatė tą patį.

Vartojimas buvo fiksuotas tuo metu, kai visa gyvenvietė neturėjo elektros.

Gyventojai ėmė kelti klausimą, ar tikslios jų gaunamos sąskaitos, jei elektros vartojimas fiksuojamas net tuomet, kai fiziškai neįmanoma jos vartoti?

"Mūsų elektra, už kurią mokame, yra tik nuo skaitiklio. Viskas, kas vyksta iki skaitiklio, – ESO. Skaitiklis įtampos nemato ir neturi matyti", – svarstė gyventojas.

Šešios valandos be tiekimo

Aistros kiek nurimo kitą rytą, kai Artūras dar kartą prisijungė prie įmonės ESO savitarnos tinklalapio.

"Skaičiai jau buvo pasikeitę. Nunulino. Tačiau dėl to nesijaučiu geriau. Ar kažkas sureagavo į pastabas dėl to, kad visa tai ėmėme viešinti? Ar čia slypi kitos priežastys, nėra aišku. Aš nesu sąmokslo teorijų šalininkas. Suprantame tik tiek, kad, pradėjus gyventojams domėtis situacija, elektros vartojimo skaičiai pasikeitė. Esminis klausimas mums liko neatsakytas. Kaip skaitikliai gali siųsti duomenis, kai nėra maitinimo, nėra elektros?" – klausė vyras.

Visa ši situacija pasėjo įtarimų tarp gyventojų. Žiūrint į kelių žmonių paviešintus elektros suvartojimo grafikus, matyti, kad vartojimą žyminti linija tarsi šokinėja, ji nėra vaizduojama tolygi.

"Elektra Kalotėje dingo šeštadienį 21.38 val. Buvo avarinis išsijungimas. Pagal suveikusią signalizaciją fiksavau, kad maitinimas atsistatė pusę keturių ryto. Šešias valandas nebuvo elektros. Tačiau elektros vartojimo grafike kažkodėl 23 val. staiga vartojimas mano name šoko į viršų. Mistika", – stebėjosi Artūras.

Kyla klausimas, o gal nuolat taip fiksuojamas vidutinis vartojimo lygmuo, nors realiai elektra nėra vartojama?

Kitų kaimynų elektros vartojimo grafikuose buvo užfiksuota, kad kas penkiolika minučių name kažkas suvartojo apie 1,7 kWh.

"Tai yra beprotiškai daug, per valandą išeitų, kad vartota daugiau nei trys kilovatvalandės. Neįtikėtina. Mano namo grafike tarsi žymimas vidutinis dienos vartojimas, nefiksuotas joks kritimas iki nulio. Kyla klausimas, o gal nuolat taip fiksuojamas vidutinis vartojimo lygmuo, nors realiai elektra nėra vartojama? Klausimų kyla, todėl ESO turėtų smulkiai atsakyti į juos", – tikino Artūras.

Atvaizduoja vidurkį

Bendrovės "Ignitis grupė" dukterinės įmonės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas aiškino, kad dingus elektrai gyventojų sąskaitos nėra auginamos.

"Iškart pabrėšiu, kad dingus elektrai skaitikliai tikrai vartojimo nefiksuoja. Čia klausimas yra dėl duomenų atvaizdavimo sistemos savitarnos svetainėje. Sistema veikia taip, kad, jei nesurenka duomenų už praeitą periodą, tai už tą periodą duomenis suprognozuoja naudodamasi turimais rodmenimis", – aiškino P. Kalmantas.

Kitaip tariant, išmanieji skaitikliai sistemoje brėžia suvartojamos energijos grafiką pagal tai, kokius vidutinius duomenis turėjo kitomis dienomis.

Neaiškumai: dažnam elektros vartotojui nepakanka informacijos, todėl kyla abejonių, ar milijoninės investicijos, kurios bus įskaičiuotos į kilovatvalandės kainą, tikrai buvo būtinos. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Parodymus anuliuoja

"Šiuo konkrečiu atveju gedimo priežastis buvo dėl sniego apkrovos lūžusių medžių nutraukti vidutinės įtampos oro linijos laidai. Dėl linijos atsijungimo be įtampos liko 2 816 klientų. Kalotės kaimo gyventojai be įtampos buvo nuo gruodžio 10 d. 21.38 val. iki 11 d. 3.25 val.", – paaiškino P. Kalmantas.

Įtampos įjungimas ir gedimo šalinimas Kalotėje vyko etapais.

"Atsijungus tinklo įtampai, skaitikliai išsijungė, dėl šios priežasties sistema nenuskaitė jų rodmenų, todėl juos suprognozavo. Dar kartą akcentuoju, kad tokiu atveju skaitiklis vartojimo nefiksuoja, o atsistačius tinklo įtampai, sistema iš skaitiklio nuskaito įtampos dingimo faktą bei periodą ir suprognozuotus rodmenis tame periode anuliuoja. Elektros dingimo atveju suvartojimą paverčia nuliniu", – tikino P. Kalmantas.

Paaiškinimas neįtikino

Kalotės gyventojo Artūro ESO atstovo paaiškinimas neįtikino.

"Man nesuprantama, kam reikalingas menamas elektros suvartojimo grafikas? Jei ESO sako, kad elektros skaitiklis prognozuoja duomenis, man neaišku, kam iš viso reikia tokio prognozavimo? Ką tai duoda? Jei nėra elektros, galėtų skaitiklis grafike brėžti liniją. Tačiau pateikiamas kintantis grafikas. Kokia to prasmė? Imituoja veiklą, kurios realiai nėra", – svarstė gyventojas.

Paaiškinimo laukia ir kiti Kalotės gyventojai – raštu kreipėsi į ESO.

"Abejonių atsakymas neišsklaido. Jei kažkas užsiima pertekline veikla, visuomet bus vartotojui klausimų dėl duomenų tikslaus apskaičiavimo. Kokiomis prognozėmis, kaip pateikta atsakyme, gali užsiiminėti elektros suvartojimą turinti apskaičiuoti sistema? Tam ta sistema ir įdiegta, kad tiksliai apskaičiuotų suvartojamą energiją, o ne braižytų menamus grafikus. O jei aš imsiu taupyti? Skaitiklis vis tiek kažką sau prognozuos? Gal ESO tuomet ims aiškinti, kad mano suvartojimas neatitinka prognozių?" – įtarinėjo Artūras.

Gyventojas uždavė esminį klausimą – už ką jis moka? Ar už prognozes, ar už realius duomenis?

"Ar ESO pateikiami duomenys yra teisingi? Senieji skaitikliai rodė konkrečius skaičius, juos deklaruodamas tiksliai žinojai, už ką moki. Čia šiuo atveju sistema užsiima kažkokiomis improvizacijomis. O pats žmogus kažin ar pajėgus tai sukontroliuoti. Įmonės atstovo atsakymas tik iš dalies atsako į klausimus", – prisipažino Artūras.

Išleis 150 mln. eurų

Valstybės valdomos "Ignitis grupės" elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" išmaniuosius elektros skaitiklius šalyje pradėjo diegti šį rugpjūtį.

ESO tuomet aiškino, kad naujieji skaitikliai vartotojui leis sutaupyti apie 6 proc. išlaidų.

Senųjų skaitiklių keitimo į išmaniuosius imtasi dėl ES teisės aktų reikalavimų.

Nurodoma, kad iki 2025 m. 80 proc. vartotojų turėtų naudotis išmaniaisiais skaitikliais.

Tokiu būdu siekiama įgyvendinti Europos energijos vartojimo efektyvumo planus.

Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos skaičiavimais, išmanieji skaitikliai visiems Lietuvos vartotojams bus įdiegti iki 2037 m.

ESO pranešime apie skaitiklių keitimą pažymėta, kad vartotojai už skaitiklio keitimą nieko neturi mokėti.

Tačiau ESO atstovų teigimu, įrenginio pakeitimo kaina vis dėlto yra įskaičiuojama.

"Kaina vėliau bus įskaičiuota į elektros tiekimo tarifą – skaičiuojama, kad ji sieks apie 0,05 cento už kWh. Vienas išmanusis įrenginys kainuoja apie 40 eurų", – pažymėta ESO pranešime.

Pakeitus senuosius skaitiklius naujais, vartotojui nelieka prievolės kas mėnesį deklaruoti elektros duomenis.

Taip pat išmanieji skaitikliai operatyviau siunčia informaciją tinklo prižiūrėtojams, jie iš karto sistemoje fiksuoja gedimus.

Išmanieji skaitikliai gyventojams, per metus suvartojantiems per 1 tūkst. kWh, ir visoms įmonėms bus įrengti iki 2025 m. pabaigos.

Nuo 2026 m. skaitikliai bus keičiami visiems likusiesiems, pasibaigus senųjų skaitiklių metrologinei patikrai.

1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių už daugiau nei 105 mln. eurų įdiegs konkursą laimėjusi Prancūzijos bendrovė "Sagemcom Energy and Telecom".

Bendra didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto vertė siekia iki 150 mln. eurų.

Be skaitiklių, ją sudaro dabartinių sistemų vystymas, informacinių sprendimų kūrimas ir paslaugos, taip pat klientų bei visuomenės informavimas.

Jau užbaigtame pirmajame išmanaus vandentiekio diegimo etape „Vilniaus vandenys“ išmaniuosius skaitiklius įrengė šuliniuose ir daugiabučių namų įvaduose. Iš viso bendrovė Vilniuje įdiegė daugiau nei 8000 išmaniųjų skaitiklių. Kitą projekto etapą, kai išmanieji apskaitos prietaisai bus diegiami gyventojų butuose, „Vilniaus vandenys“ planuoja pradėti dar šių metų pabaigoje.

„Teisingi, tikslūs, automatiškai renkami duomenys yra žingsnis tiek link geresnės vartotojų patirties, tiek efektyvesnės įmonės veiklos. Ir nors skaitmenizacijos nauda yra nenuginčijama, tai yra pirmasis tokio masto projektas Baltijos šalių ir Lenkijos regione. Tad šį projektą vystome ne tik turėdami tikslą gerinti paslaugų kokybę, bet ir norėdami paskatinti pokyčius kitose Lietuvos ir viso regiono organizacijose“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Išmanusis vandentiekis yra vienas iš „Vilniaus vandenų“ įgyvendinamų skaitmenizacijos projektų.

Kurdami išmanųjį vandentiekį siekiame ne tik modernizuoti, bet ir efektyvinti veiklą. Projektas leis išvengti nedrausmingai vykdomos apskaitos ir vandens nuostolių, patiriamų avarijų metu.

„Kurdami išmanųjį vandentiekį siekiame ne tik modernizuoti, bet ir efektyvinti veiklą. Projektas leis išvengti nedrausmingai vykdomos apskaitos ir vandens nuostolių, patiriamų avarijų metu. Skaičiuojame, kad įgyvendinus projektą per metus mums pavyks sutaupyti arba išvengti nuostolių už daugiau nei 1 mln. eurų. Dar didesnius sutaupymus pasieksime atsisakę kas mėnesį vykdomų skaitiklių rodmenų patikrų. Sutaupytas lėšas galėsime investuoti į vandentiekio tinklo plėtrą ir nusidėvėjusių vamzdynų atnaujinimą“, – pranešime cituojamas bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Pasak jo, išmaniojo vandentiekio projektas padės ne tik identifikuoti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų, nustatyti ir greičiau lokalizuoti avarijas, bet ir ženkliai prisidės taupant vandens išteklius, palengvins gyventojų kasdienybę, prisidės prie spartesnės Vilniaus miesto skaitmenizavimosi pažangos.

Diegiant išmaniuosius apskaitos prietaisus šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose, „Bitė Lietuva“ pirmoji Baltijos šalyse įdiegė realiai veikiančią siaurajuosčio daiktų interneto (NB-IoT) technologiją.

Išmanaus vandentiekio projektą galutinai užbaigti planuojama iki 2030 metų, tada išmanieji skaitikliai turėtų visiškai pakeisti įprastinius, o jų bendras skaičius tiek šuliniuose, daugiabučių namų įvaduose, tiek gyventojų butuose turėtų pasiekti 350 000 vnt. Išmanaus vandentiekio projektui iki jo pabaigos, 2030-ųjų metų, bendrovė „Vilniaus vandenys“ skirs 27 mln. eurų investicijų, iki šiol šiam projektui įgyvendinti jau skirta kiek daugiau nei 2 mln. eurų.

Pernai „Vilniaus vandenys“ investicijoms skyrė daugiau kaip 30,6 mln. eurų.

„Išmanusis skaitiklis – tai įrenginys, kuris prijungtas prie duomenų tinklo renka ne tik suvartojimo duomenis, bet ir registruoja visos sistemos problemas. Pavyzdžiui, jei dingsta elektra, toks skaitiklis pats informuos, kad štai šiame name ar bute elektros nėra, paslaugos teikėjui nereikės laukti, kad klientas pats kreiptųsi“, – „Lietuvos rytui“ sakė bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

„Bitė“ kol kas yra vienintelis mobiliojo ryšio operatorius, Lietuvoje prižiūrintis čia jau įdiegtą nedidelę išmaniųjų skaitiklių dalį.

Technologijos – trys

Pasak G. Butėno, šiuo metu egzistuoja trys labiausiai konkuruojančios išmaniųjų skaitiklių platformos: „NB-IoT“ (angl. „Narrow Band Internet Of Things“, liet. – siaurajuostis daiktų internetas), „LoRa“ ir „SigFox“.

Pavyzdžiui, jei dingsta elektra, toks skaitiklis pats informuos, kad štai šiame name ar bute elektros nėra, paslaugos teikėjui nereikės laukti, kad klientas pats kreiptųsi.

„Pagrindinis skirtumas tarp „NB-IoT“ ir kitų dviejų technologijų yra tas, kad pastarosios dvi naudoja nekomercinius, nesertifikuotus dažnius, kuriais gali veikti labai daug skirtingų standartų įrenginių“, – sakė technologijų vadovas.

Pasak jo, kai tais pačiais dažniais pradeda dirbti labai daug vartotojų (ar įrenginių), tai sukuria dažnio apkrovą ir kokybė dėl to gali suprastėti.

„Visa tai galioja ir „LoRa“, ir „SigFox“, kurie savo technologiją diegia ir labai puikius rezultatus demonstruoja esant apytuštiems dažniams ir tinklams. Todėl šiuo metu stambių „LoRa“ tinklų pasaulyje yra vos keletas, o dauguma – paprastai mažesnės apimties“, – sakė G.Butėnas.

Tuo metu „NB-IoT“ technologijoje naudojami jau sertifikuoti dažniai, kuriuos visi operatoriai yra išsipirkę nuosavus, tad ir dirbti juose gali tik jie.

Pasak asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, siaurajuostis internetas yra LTE-M ryšio technologija, o šiam paprastam protokolui ji patogi dėl to, kad žema dažnių juosta yra atspari trikdžiams, todėl gali prasiskverbti giliai į pastatus, taip pat gali aprėpti didelius plotus.

„Siaurajuosčio interneto patogumas yra tas, kad LTE-M perduoda nedidelius duomenų kiekius, spektrą panaudoja efektyviai, o kitame gale modemas gali veikti maitinamas ne iš elektros tinklo, o baterija. Tad padėjęs daviklį pakartotinai neįkraudamas jį naudoti gali kokius penkerius metus“, – sakė jis.

Pokyčių problema

Tačiau privalumų turi ir „LoRa“, ir „SigFox“, o bene esminis yra jų kaina. Kitas svarbus aspektas – paslaugų teikėjų ir platformos keitimas.

„Jei norėsi keisti operatorių, susidursi su klausimu, kaip tai padaryti fiziškai nevykstant į vietą ir nekeičiant tų įrenginių. Nes jei jų bus dešimt, tai nedidelė bėda. Bet jei tų įrenginių milijonas?“, – aiškino M. Ubartas.

„Tele2“ technologijų direktorius Valerijus Kovzanas atkreipė dėmesį, kad daug kas gali priklausyti nuo objekto dydžio: didesniuose objektuose „NB-IoT“/„LoRa“/„SigFox“ modulį dar galbūt būtų galima keisti, o mažuose įrenginiuose toks jau būna įdiegtas paties gamintojo.

„Kalbant apie operatoriaus keitimą iš „NB-IoT“ į „NB-IoT“ svarbiausia būtų, kad įrenginys palaikytų eSIM, nes taip būtų galima nuotoliniu būdu pakeisti virtualiosios SIM kortelės profilį. Priešingu atveju keičiant operatorių reikėtų fiziškai pakeisti ir fizines SIM korteles, o turint tūkstančius įrenginių tai būtų sudėtinga“, – teigė V. Kovzanas.

Saugumas ir stabilumas

Paprašytas įvertinti visų trijų technologijų saugumo lygį G. Butėnas sakė, kad nė viena iš šių technologijų nėra kuo nors ypač bloga ar išsiskirianti iš kitų, nes visos naudoja gana gerą duomenų šifravimą.

G. Butėnas teigė, kad, kiek gali spręsti iš trejus metus trunkančios praktinės „Bitės“ patirties su bendrove „Vilniaus vandenys“, kurios kai kurie mazgai ir elementai yra itin sunkiai pasiekiami, nes yra požemiuose, rūsiuose, šuliniuose ar panašioje aplinkoje, „NB-IoT“ technologinis sprendimas pasiteisino.

Remiantis ta pačia patirtimi, bandyti „SigFox“ ar „LoRa“ ryšys tokiomis sąlygomis neveikė. Bet, žinoma, viskas priklauso nuo konkrečių poreikių ir aplinkybių.

„Tai, kad naudojami komerciniai kontroliuojami ir valdomi dažniai, suteikia daug kokybės, o „NBIoT“ šiuo atveju lyderiauja. Bet, kalbant apie kainą, negalima pasakyti, kad ši technologija yra pigiausia“, – teigė „Bitės“ technologijų vadovas.

Tuo metu V. Kovzanas sakė, kad, kiek jo įmonė mato iš atskirų ataskaitų, „NB-IoT“ technologija yra jautresnė ir turi geresnę aprėptį.

„Jei tankiame tinkle viena kuri nors bazinė stotis neveikia, tą zoną galima aprėpti kitų stočių sąskaita. Galbūt pralaidumas sumažės, bet ryšys nebus prarastas“, – sakė jis.

Technologijos dar tobulėja

Paklaustas, ar mato kokių sričių, kuriose „LoRa“ ar „SigFox“ turėtų pranašumų prieš „NB-IoT“, „Tele2“ technologijų vadovas sakė, kad pirmiausia reikia atsižvelgti, jog visos šios technologijos šiandien dar tik plėtojamos.

„Jei kalbame apie vietinio lygio instaliaciją, kai nedideliam tiekėjui reikia surinkti duomenis iš vartotojų grupės, o kokybė nėra svarbi, šiuo atveju tiks ir „LoRa“ ir „SigFox“. Juk kaina, be abejonės, irgi bus svarbi“, – tvirtino specialistas.

Anot jo, galimas ir toks scenarijus, kai „LoRa“ ar „SigFox“ yra „NB-IoT“ technologiją papildantis sprendimas.

„Įsivaizduoju, kad tai yra nuo konkretaus scenarijaus priklausomas variantas. Nėra vieno atsakymo, bet pagal tinklo kokybę ir užtikrinamumą „NB-IoT“ yra stiprus industrinis standartas, kuris nėra paremtas vieno gamintojo patentuotais standartais, kaip yra „LoRa“ atveju“, – apibendrino V. Kovzanas.

ESO paskelbtame Išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkime Tiekėjas ginčijo ESO priimtą sprendimą atmesti jo paraišką, nors ją buvo pateikęs po nustatyto termino ir ne per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). Dėl Tiekėjo inicijuoto teisminio ginčo Išmaniosios apskaitos pirkimo procedūros nuo 2019 m. rugpjūčio yra sustabdytos. Įsiteisėjus priimtam sprendimui, ESO atnaujins pirkimo procedūras.

ESO šių metų birželio 6 d. paskelbė Išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimą. ESO šiuo pirkimu planuoja įsigyti apie 1,2 mln. vnt. išmaniųjų skaitiklių ir visą reikiamą infrastruktūrą skirtą šių skaitiklių valdymui, duomenų surinkimui ir apdorojimui.

Jau kuris laikas Omane buvo planuojama nacionalinė Omano vandens apskaitos technologinė reforma. Ir jau 2016 m. „National Energy Center“ (NEC) ieškojo tiekėjų, galinčių padėti ją įgyvendinti. 2018 m. iš visų sprendimus pasiūliusių kompanijų, buvo pasirinkti lietuviški išmanieji „Axioma Metering“ vandens skaitikliai Qalcosonic W1, dėl patvarumo ir tikslumo.

Šio projekto metu seni s kompanijos taip pat pasirašė skaitiklių tiekimo kontraktą pirmajam Omano vandens apskaitos technologinės reformos etapui, kurio metu skaitikliai Omane bus masiškai keičiami lietuviškais išmaniaisiais vandens skaitikliais Qalcosonic W1. Numatyta, kad 100 tūkst. išmaniųjų lietuviškų skaitiklių Omaną pasieks per 10 mėnesių. Tačiau „Axioma Metering“ ne tik tieks ultragarsinius skaitiklius, bet ir atliks galimybių studiją pastatyti gamyklą ir pradėti skaitiklių gamybą Omane. Tai numatyta savitarpio supratimo memorandume, kurį „Axioma Metering“ pasirašė su į Lietuvą atvykusia delegacija, kurią sudaro pusiau valstybinės Omano Sultonato įmonės „National Energy Center“ (NEC) vadovai, ieškantys galimybės perkelti skaitiklių gamybą į Omaną.

Džiaugiamės proga reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ir Omano tarpusavio ryšių stiprinimo.

Visas projektas – apskaitos prietaisų tiekimas ir skaitiklių gamybos perkėlimas į Omaną – bus įgyvendinamas keliais etapais per 5 metus. Projekto vertė viršija 10 mln. eurų, o pusė šio projekto apimties, apie 5 mln. eurų, bus įgyvendinta per pirmuosius 12 mėnesių. Šis sandoris penkiskart užaugins dabartinės prekybos/eksporto apimtis tarp Lietuvos ir Omano valstybių.

„Didžiuojamės galėdami prisidėti prie inovatyvaus tarptautinio projekto, svarbaus pokyčio, leisiančio tausoti geriamą vandenį Omane. Užsakovai įvertino moderniausius rinkoje siūlomus apskaitos prietaisus ir derėjosi su daugeliu gamintojų. Tai, kad buvo pasirinktas būtent išmanusis mūsų įrenginys – ypač svarbus įvertinimas, su kuriuo siejame ir tolimesnę skaitiklio sėkmę“, - sakė „Axioma Metering“ vadovas Ignas Vosylius. Spaudos konferencijos metu jis taip pat minėjo, kad tai vienas didžiausių pasaulyje projektų vandens apskaitos srityje.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad pasirinkome „Axioma Metering“ skaitiklius nacionaliniam vandens apskaitos transformacijos projektui, kuris įdarbins daiktų interneto technologiją. Tikime, kad su šia kompanija užsimegs ilgalaikė mūsų verslo partnerystė“, – teigė NEC generalinis direktorius Abdullah Albadi.

Anot „Axioma Metering“ valdančios įmonės ICOR vadybos pirmininko Andriaus Janukonio, į Lietuvą atvykusi naujųjų bendrovės partnerių delegacija atstovauja ne tik Omanui, bet ir kitoms vandentvarkos reformas pradedančioms savo kaimynėms, priklausančioms Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai – Jungtiniams Arabų Emyratams, Saudo Arabijai, Bahreinui ir Katarui.

„Tikimės, kad sėkmingas startas Omane atvers mums vartus į plačią Persijos įlankos valstybių rinką. Taip pat džiaugiamės proga reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ir Omano tarpusavio ryšių stiprinimo“, – sakė „Axioma Metering“ valdančios įmonės ICOR vadybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Kompanija NEC diegia daiktų interneto technologijas įvairiuose projektuose, vandens apskaitos reforma – vienas iš jų. Čia įdarbinama išmani duomenų surinkimo sistema, grįsta technologija LoRa. Įgyvendinęs reformą, Omanas taps pasauliniu lyderiu pagal LoRa technologijos naudojimo tankį. Tuo pačiu „Axioma Metering“ taps daugiausia skaitiklių su šia technologija pagaminusia įmone.

LoRa – tai mažai elektros energijos naudojantis, plačiojo tinklo (LPWAN) protokolas, skirtas belaidį baterijomis veikiančių daiktų internetą sujungti į regioninius, nacionalinius ar pasaulinius tinklus. Pagrindinis šios technologijos pranašumas – sudėtingų sprendimų nereikalaujantis duomenų perdavimas dideliais atstumais.

Naujasis „Axioma Metering“ prietaisas Qalcosonic W1 yra vienas universaliausių energijos skaitiklių rinkoje. Duomenys iš prietaiso gali būti nuskaitomi LoRa ir radijo WMBUS protokolu.

Skaitikliai yra ilgaamžiai, vandens apskaitai naudojama ultragarso technologija, kuri garantuoja šimtaprocentinį tikslumą ir preventyviai reaguoja į sistemos gedimus.

Ultragarsiniam skaitikliui Qalcosonic W1 „Axioma Metering“ R&D komanda skyrė trejus metus darbo ir baigė kurti 2018-aisiais. Šiuo metu skaitiklį išbando daugiau nei 30 komunalinių įmonių Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Norvegijoje, Australijoje, Argentinoje, Meksikoje ir kitose šalyse.

Modernūs skaitikliai gaminami šiemet atidarytoje gamykloje, į kurią investuota 15 mln. eurų. 2019 metais „Axioma Metering“ iš viso planuoja pagaminti ir parduoti beveik 200 tūkst. skaitiklių, 2020 metais – apie 800 tūkst. vienetų, pardavimo rinką plečiant į Šiaurės Ameriką, Aziją, Vidurio Rytus ir Afriką.

Vilniaus apygardos teismas Italijos bendrovės "Terranova" prašymu sprendimą priėmė praėjusį penktadienį, rodo "Liteko" duomenys.

Pasak ESO, bendrovė paraišką pateikė ne per centrinę viešųjų pirkimų sistemą bei pasibaigus terminui, bet siekia įrodyti, jog ji laikėsi teisės aktų bei konkurso reikalavimų.

"ESO laikinai stabdo pirkimo procedūrą bei tikisi, jog jis neturės reikšmingos neigiamos įtakos strategiškai svarbiam projektui, kuris iki šio momento vyko sklandžiai", – rašoma pranešime.

ESO birželio 6 dieną paskelbė tiekėjų kvalifikacinę atranką. Bendrovė planuoja įsigyti apie 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių ir visą jiems būtiną infrastruktūrą.

Anksčiau skelbta, kad viso projekto, per kurį norima įsigyti ir įrengti apie 1,76 mln. skaitiklių, vertė yra apie 219 mln. eurų, tačiau birželį ESO paskelbė, kad pirmajame etape numatoma įsigyti apie 0,5 mln. skaitiklių mažiau, o investicijos bus apie 50-70 mln. eurų mažesnės.

Pirmą kartą konkursą ESO paskelbė kovo pradžioje, vėliau bent du kartus pratęsė paraiškų terminą, potencialiems dalyviams nespėjus laiku pateikti paraiškų. Birželio pradžioje, ESO peržiūrėjus skaitiklių diegimo strategiją ir atnaujinus konkurso sąlygas, jis buvo paskelbtas iš naujo.

Skaitiklių diegimą anksčiau planuota pradėti 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ir užbaigti iki 2023 metų pabaigos.

Pasak operatorės, įdiegus išmaniąją, ypač – nuotolinę apskaitą, turėtų mažėti elektros vartojimas, nes klientai galės geriau suprasti savo įpročius, priimti racionalius taupymo sprendimus, be to, mažės tinklo nuostoliai, bus galima tiksliau planuoti investicijas, sistema leis sukurti rinkos dereguliavimo (liberalizavimo) sąlygas privatiems klientams.

Per ESO 2017 metais vykdytą bandomąjį projektą klientai naudojo vidutiniškai iki 6 proc. mažiau elektros energijos.

ESO šiemet atliko tyrimą, kuriame analizavo, kaip pasikeitė klientų, kuriems 2017 metais buvo įdiegti išmanieji skaitikliai, vartojimo įpročiai.

Apklausa, kaip teigiama pranešime, rodo, kad išmaniąją apskaitą turintys klientai yra labiau linkę analizuoti savo elektros energijos suvartojimo įpročius – 62 proc. respondentų stebi savo elektros suvartojimą savitarnos svetainėje. Dešimtadalis klientų teigia ėmę racionaliau ir efektyviau naudoti elektrą, ieškoti būdų taupyti iš esmės nekeičiant gyvenimo būdo – jų sąskaitos, anot pranešimo, sumažėjo pastebimai. Aštuntadalis klientų teigia pradėję dalį namų ruošos darbų atlikti tuo metu, kai elektros tarifas yra žemesnis.

Kaip teigia ESO, maždaug pusė apklaustųjų privalumu laiko tai, kad dėl elektros energijos apskaitos automatizavimo gali detaliai stebėti savo vartojimo įpročius, pasirinkti tinkamiausią tarifą.

2020 metų pabaigoje ESO ketina pradėti masinį išmaniųjų skaitiklių diegimą visoje Lietuvoje. Šis procesas turėtų trukti iki 2023 metų pabaigos. Pirmiausia naujais išmaniaisiais skaitikliais bus aprūpinti daugiausiai elektros vartojantys klientai. Likusiems klientams skaitikliai bus keičiami nuo 2024 metų, kai pasibaigs jų turimo skaitiklio metrologinės patikros laikas.

Egidijus Purlys teigia, kad birželio pabaigoje tikimasi gauti vertinimus, kiek naudos iš to būtų vartotojams.

„Ieškome tų sinergijos galimybių diegiant visuose sektoriuose išmaniąją apskaitą ne tik elektros srityje. Skaičiuojame, vertiname. Tikimės, šio pusmečio pabaigoje turėti atliktus vertinimus, kiek tos naudos galima gauti vartotojams, (išmaniąją apskaitą – BNS) diegiant bendrai visame komunaliniame sektoriuje“, – Seime šią savaitę vykusiose diskusijoje apie šilumos ūkio problemas sakė E. Purlys.

Studiją dėl komunalinių paslaugų vartojimo apskaitos prietaisų modernizavimo sąnaudų ir naudos vertinimo Energetikos ministerija užsakė šį sausį.

Ministerija tikisi sužinoti, ar naudinga vienu metu diegti išmaniąją apskaitą elektros, dujų, šilumos, karšto ir šalto geriamojo vandens vartotojams.

Valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau pradėjo įgyvendinti daugiau nei 200 mln. eurų vertės išmaniųjų elektros skaitiklių įrengimo projektą. Bendrovė kovo pradžioje paskelbė 1,76 mln. skaitiklių pirkimo bei sistemos IT sprendimų konkursą.

10 metų trukmės sutartis su konkurso laimėtoju, tikimasi, bus pasirašyta pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Masinį skaitiklių diegimą numatoma pradėti tų pačių metų ketvirtąjį ketvirtį ir baigti 2023 metų pabaigoje.