Vienas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas sunaikino tai, ką dešimtmetį kūrė jo pirmtakai, o po teroro aktų Prancūzijoje dabartinė departamento vadovybė bando surankioti dar likusius specialistus, išmanančius šių dienų siaubo priežastis ir pasekmes.
Po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykiu Lietuvoje buvo susirūpinta kova prieš terorizmą. VSD pradėtas kurti šiai kovai skirtas padalinys. Kaip prisiminė tuometis departamento vadovas Mečys Laurinkus, jauni jo pavaldiniai metėsi į sritį, kuri tada Lietuvoje buvo mažai kam žinoma. Jie buvo pasiryžę išmokti daugiau užsienio kalbų, tobulintis geriausiose pasaulio mokymo ir specialiosiose institucijose, veikiančiose antiterorizmo srityje.
„Per dešimt metų jie turėjo galimybių šioje srityje taip ištobulėti, kad būtų galėję tapti profesoriais. Tiesaus atsakymo, kodėl reikėjo išformuoti buvusią VSD Antiteroristinės veiklos valdybą, neturiu. Galiu tik spėlioti. Gal nepatiko kai kurie joje dirbę žmonės, kaip antai buvęs valdybos vadovas Arūnas Paukštė? Pamenu, koks vyko spaudimas šiam padaliniui ir dėl Eglės Kusaitės, ir dėl Algirdo Petrusevičiaus bylų. VSD buvo „vagojamas“ skersai ir išilgai. Ar departamento vadovas Gediminas Grina galėjo nepasiduoti tokiam spaudimui? Manau, kad jį ir paskyrė tam, kad jis kažką panašaus darytų“, – svarstė M. Laurinkus.
Norėjo, kad VSD dirbtų kaip žvalgyba
Savo ruožtu G. Grina tvirtino neturėjęs jokių piktų kėslų, kai jo nurodymu VSD nebeliko Antiteroristinės veiklos valdybos.
„Kai atėjau dirbti į departamentą, jo veikla buvo organizuota, kaip policinės institucijos. Normali žvalgyba taip veikti negali. Kalbos, kad aš specialiai panaikinau tą valdybą, yra visiški paistalai, o tie, kas taip kalba, absoliučiai neišmano žvalgybos“, – LRT.lt sakė neseniai iš VSD generalinio direktoriaus posto pasitraukęs G. Grina.
Pasak jo, buvę Antiteroristinės veiklos valdybos pareigūnai tebedirba VSD, o jai vadovavęs velionis Arūnas Paukštė (šių metų pavasarį nusišovė legaliai turėtu ginklu – LRT.lt) iš darbo išėjo savo noru, pasinaudojęs teise gauti užtarnautą pareigūno pensiją, ir iki mirties dirbo advokatu.
„Kai pradėjau vadovauti VSD, man visai buvo neįdomu, kas ką gaudė ar kokias bylas tyrė. E. Kusaitės byla – pavyzdys, kokių galima pridaryti nesąmonių, kai departamentas dirbdavo kaip policija. Taip pat pamenu, kaip buvo puolamas Romualdas Vaišnoras (VSD vadovo pavaduotojas – LRT.lt), kai, tiriant E. Kusaitės bylą, jis gavo raštą iš Rusijos FSB. O dabar vėl linkstama link to, kad VSD būtų primestos teisėsaugos funkcijos. Jei valstybė padarys tokią klaidą, tai žvalgyba privalės daryti tai, kas priklauso kriminalistams“, – kalbėjo G. Grina.
Įstatymas liko nepakeistas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas teigė, kad G. Grina ne kartą jo prašė keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuriame numatyta, kad antiteroristinę veiklą koordinuoja būtent VSD:“G. Grina buvo principingai nusistatęs, kad departamentas tuo neturėtų užsiimti. Matyt, todėl ir buvo panaikinta Antiteroristinės veiklos valdyba. Bet gal ir buvęs jos vadovas A. Paukštė kažkuo buvo neįtikęs, nes esu girdėjęs, esą jis kažką ne taip daro. Gal turėjo įtakos ir garsioji E. Kusaitės byla? Akivaizdu, kad valdybos uždarymui įtakos turėjo įvairūs politiniai sprendimai.“
Komiteto vadovas pasidžiaugė, kad dabartinis VSD vadovas Darius Jauniškis sutiko, kad departamentas koordinuotų antiteroristinę veiklą Lietuvoje. Tai, anot A. Paulausko, yra didelis žingsnis į priekį.
Jis taip pat priminė, jog G. Grinos valdymo laikais tyliai buvo „numarinta“ ir Kovos su terorizmu programa.
Didžiausia problema –pinigai ir garsi byla
Politiniuose kuluaruose iki šiol kalbama, kad galbūt VSD Antiteroristinės veiklos valdyba nebūtų buvusi panaikinta, jei ne jos vadovas A. Paukštė, neįtikęs ir erzinęs įtakingus konservatorius dėl E. Kusaitės ir A. Petrusevičiaus, įtariamo susprogdinus VSD pareigūną Jurą Abromavičių bei tiltą per Bražuolę, bylų.
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Arvydas Anušauskas tai iš dalies patvirtino: „Pirmiausia baigėsi programos (kovos su terorizmu – LRT.lt) finansavimas, o kitas dalykas, kuris, mano galva, buvo svarbus, tai – E. Kusaitės byla, apie kurią daug kas kalbėjo. Pagaliau teismo sprendimai įrodė, kad VSD pareigūnai savo galias panaudojo netinkamai.“
Tačiau čia pat A. Anušauskas patikslino, esą E. Kusaitės byla reformoms VSD neturėjusi jokios įtakos. Esą viskas priklausę nuo to, koks departamentui buvo skiriamas finansavimas. O pinigų visada stigę. Pasak G. Grinos, net aštuonerius metus VSD finansavimas nebuvo didinamas, todėl ne vieną programą finansuodavo užsienio partneriai.
Prašo didinti finansavimą
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo svarstomos VSD finansavimo problemos. Pasak A. Paulausko, tam, kad departamentas šiuo metu galėtų bent minimaliai patenkinti savo poreikius, jam reikėtų būtinai kasmet skirti bent 2 mln. eurų, nors jo vadovybė paprašė 5 mln. eurų.
„Tačiau mūsų komitetas negali taip, kaip Seimo narys Kęstutis Glaveckas, prašyti 15 mln. eurų. Juk žinome, kad vyriausybė tiek tikrai neskirs. Todėl prašome realių sumų“, – kalbėjo A. Paulauskas.
