„Prisidėdami prie ekspedicijos siekiame ne tik parodyti Baltijos jūros grožį, bet ir priminti, kad, nepriklausomai nuo to, kur gyvename ir kokia veikla užsiimame, visi kartu esame atsakingi už Baltijos jūros sveikatą. Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ komanda tiki, kad suvieniję jėgas galime prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemų išsaugojimo. Tuo tikime ir mes – įgyvendiname žaliosios energijos projektus, skatinančius pokyčius mūsų regiono atsinaujinančiosios energijos srityje. Taip galime prisidėti prie energetikos sektoriaus dekarbonizavimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, inovatyvių sprendimų kūrimo ir taikymo, tvaraus augimo ir visuomenės švietimo“, – teigia už jūrinio vėjo projektą atsakinga „Ignitis Renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė.

A. Lukoševičienės vertinimu, norint mažinti neigiamą poveikį Baltijos jūrai, pirmiausia reikia suprasti problemos mastą ir tikslingai taikyti priemones, atsižvelgiant į jų poveikį ekosistemai. Pašnekovė įsitikinusi, kad Baltijos jūros būklę galima žymiai pagerinti atliekant tyrimus, vertinant veiklos poveikį, geriau suprantant ekosistemą, nustatant prioritetines grėsmes ir taikant tinkamas priemones.

„Būtina keisti kiekvieno mūsų įpročius visais – verslo, valstybių ir regionų – lygiais. Baltijos jūroje susikerta daugybė interesų – turizmas, žvejyba, laivyba, išteklių gavyba, gynyba, energetika ir kt. Visas šias veiklas reikia vykdyti atsižvelgiant į aplinkos poreikius. Kuo didesnė visuomenės dalis supras, kaip mūsų veiksmai veikia jūros aplinką, tuo paprasčiau tas pokytis įvyks“, – įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė.

Tikslas: „Ignitis Renewables“ aplinkosaugos ekspertė A. Lukoševičienė teigia: „Siekiame užtikrinti pusiausvyrą tarp švarios energijos gamybos ir gamtos apsaugos, didinti supratimą apie jūrinio vėjo energijos naudą valstybei ir visam Baltijos regionui.“ „Ignitis Renewables“ nuotr.

Siekia šviesti visuomenę ir įkvėpti žmones pokyčiams

Anot A. Lukoševičienės, svarbiausia ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ misija – skleisti žinias, šviesti visuomenę ir įkvėpti žmones pokyčiams. Specialistė pabrėžia, kad daugelis Baltijos jūros regiono gyventojų net nesuvokia, su kokio masto aplinkosauginėmis problemomis susiduria jūra, kokios to priežastys ir ilgalaikis poveikis ekologijai ir ekonomikai.

„Didindami supratimą galime įgalinti visuomenę imtis būtinų pokyčių – peržiūrėti vartojimo įpročius, atidžiau rūšiuoti, atsakingiau tręšti pasėlius ir tvarkyti nuotekas ar, pavyzdžiui, skatinti atsinaujinančiosios energijos plėtrą regione, kuri prisidės ne tik prie klimato kaitos mažinimo tikslų, bet ir bioįvairovės būklės gerinimo Baltijos jūroje“, – sako „Ignitis Renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Baltijos jūra ir jos unikali ekosistema yra poilsio vieta ir pragyvenimo šaltinis visoms aplink ją įsikūrusioms šalims. Pasak A. Lukoševičienės, pastaruoju metu Baltijos jūra susiduria su daugybe iššūkių – tarša, eutrofikacija, buveinių degradacija ir kitais, gilinančiais tiek aplinkosaugos, tiek ir nuo jos ekonomiškai priklausančių visuomenės grupių problemas.

„Tinkamai atliepti šiuos iššūkius reikia visų bendrų pastangų. Supratimo apie aplinką didinimas, tvarumo integravimas priimant plėtros sprendimus, energetikos sektoriaus pertvarkymas, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas ir atsinaujinančiosios energijos skatinimas yra būtinos sąlygos siekiant įgyvendinti tiek tarptautinius, tiek ir nacionalinius klimato kaitos tikslus“, – komentuoja ekspertė.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas – žingsnis švarios energijos link

„Ignitis Renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas – svarbus žingsnis švarios energijos link. Lietuva taps pirmąja Baltijos valstybe, gaminsiančia elektros energiją pasitelkiant vėją jūroje. A. Lukoševičienė pastebi, kad jūrinio vėjo elektrinių statyba lemia didelę atsakomybę šviesti visuomenę apie projektą. Įmonė yra įsipareigojusi kelti aktualius klausimus, susijusius su tokio pobūdžio projektų vystymu, ir taip skatinti visuomenės diskusijas.

„Mūsų tikslas – ne tik energijos gamyba. Siekiame užtikrinti pusiausvyrą tarp švarios energijos gamybos ir gamtos apsaugos, didinti supratimą apie jūrinio vėjo energijos naudą valstybei ir visam Baltijos regionui“, – akcentuoja įmonės atstovė.

A. Lukoševičienė teigia, kad net jei nėra privalomų aplinkosaugos procedūrų, visose „Ignitis Renewables“ veiklos šalyse į projektų vystymą įtraukiami vietos ekspertai, pateikiantys rekomendacijų, kokiomis priemonėmis bendrovė gali prisidėti prie vystomos teritorijos aplinkos būklės. Itin atsakingai ruošiamasi ir pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko statyboms – atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, apimantis ne tik nacionalinius reikalavimus, bet ir geriausias tarptautines praktikas.

„Įgyvendinami gamtai atsakingą verslo modelį skatinantys veiksmai ir iniciatyvos neabejotinai prisideda prie švarios ir gyvybingos aplinkos išsaugojimo. Dalydamiesi gerosiomis praktikomis ir jų rezultatais, skatiname kitus savo veikloje rasti pusiausvyrą tarp verslo ir gamtos principų“, – komentuoja aplinkosaugos ekspertė.

Elektrinių parkų poveikis aplinkai kruopščiai vertinamas

A. Lukoševičienė pažymi, kad „Ignitis Renewables“ atsakingai žiūri į savo veiklos poveikį gamtai ir įvertina priklausomybę nuo jos išteklių. Įmonė taip pat supranta gamtos pusiausvyros trapumą ir galimus didelius nuostolius, kurių gali sukelti jos pažeidimas. Išteklių atkūrimas, anot pašnekovės, gali būti brangus, sudėtingas, o kartais ir neįmanomas.

„Siekiame ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir prisidėti prie gamtos būklės gerinimo. Pavyzdžiui, saulės elektrinių parkuose stebime florą ir fauną. Dalį teritorijos paliekame natūraliai augmenijai, o parkų netveriame aklina tvora, kad gyvūnai galėtų laisvai judėti. Esant tinkamoms sąlygoms, įrengiame maitinimosi ir poilsio vietas plėšriesiems paukščiams“, – konkrečias poveikio aplinkai mažinimo priemones, taikomas „Ignitis Renewables“ objektuose, vardija pašnekovė.

Vystant vėjo elektrinių parkus, anot A. Lukoševičienės, skiriama daug dėmesio paukščiams ir glaudžiai bendradarbiaujama su ornitologais. Parko poveikis vertinamas ne tik prieš paleidžiant vėjo elektrines, bet ir joms jau veikiant. Nustačius probleminių vietų, diegiamos papildomos poveikio mažinimo priemonės.

„Tai gali būti elektrinių stabdymas ar veikiančių elektrinių skaičiaus mažinimas pagrindinėmis paukščių migracijos dienomis. Net ir pritaikius šiuos sprendimus, vienus metus atliekami papildomai stebėjimai“, – sako aplinkosaugos ekspertė ir priduria, kad „Ignitis Renewables“ vėjo parkų veikla taip pat derinama prie šikšnosparnių gyvenimo ciklo – ribojamas parkų apšvietimas, vengiama baltos šviesos.

„Ignitis Renewables“ veikia pagal gamtai atsakingo „Ignitis grupės“ verslo modelį, kurio svarbiausios aplinkosaugos kryptys įrašytos grupės strategijoje ir plane. „Ignitis grupė“ stiprina savo indėlį į Europos dekarbonizaciją ir energetinio saugumo regione užtikrinimą. Bendrovė planuoja iki 2040–2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą ir jau 2030 m. padidinti žaliosios gamybos pajėgumus iki 4–5 gigavatų (GW).

Per devynis mėnesius ekspedicijos dalyviai planuoja nueiti 6 tūkst. kilometrų ir pakeliui kviesti aplink Baltijos jūrą gyvenančius žmones, vyriausybes, organizacijas ir įmones imtis aktyvių veiksmų, kad jūra būtų išsaugota ateities kartoms.

„Baltija – jauniausia jūra planetoje, bet su vienais didžiausių žmonijos išbandymų. Todėl ekspedicijos žygis aplink Baltiją yra pavyzdys mums visiems, skatinantis keistis. Prie švaresnės Baltijos jūros galime prisidėti visi, nes jūra prasideda kiekvieno mūsų kriauklėje“, – išlydėdamas komandą sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jis su ekspedicijos iniciatoriumi Giedriumi Buču, kitais žygeiviais ir Jūros tyrimų instituto mokslininkais šeštadienį prie Melnragės paplūdimio dalyvavo jo valymo akcijoje.

Vėliau ministras aplankė Aplinkos apsaugos agentūros jūrų laivą-laboratoriją „Vėjūnas“.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, Lietuva aktyviai dalyvauja Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos – Helsinkio komisijos (HELCOM) veikloje. Nuo liepos 1-osios Lietuva pirmininkaus HELCOM.

2021 metais HELCOM patvirtino atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame numatyta apie 200 konkrečių veiksmų ir priemonių, susijusių su didžiausiais iššūkiais – klimato kaita, jūros tarša šiukšlėmis, farmacinėmis medžiagomis, povandeniniu triukšmu ir jūros dugno trikdymu, išlaikytos ambicijos sumažinti vandens, paplūdimių taršą, pagerinti jūros gyvūnų būklę. Visi veiksmai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2030 metų.

Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame vandenų srities plane 2022–2027 metais numatyta mažinti Baltijos jūros eutrofikaciją, cheminę taršą, stabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų kokybės blogėjimą daugiausia dėmesio skiriant invazinėms rūšims, jūrų buveinių trikdymui, komerciniam žuvų išteklių naudojimui, jūroje žiemojančių paukščių buveinių išsaugojimui. Taip pat žadama stiprinti Baltijos jūros regiono valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

Kaip skelbia organizatoriai, Baltijos jūra patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir taip susiduriama su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisideda kiekvienas – nuo buitinių vartotojų iki verslo, tad ekspedicijos rengėjai kviečia susitelkus keisti situaciją. 

Nacionalinio muziejaus Istorijų namuose trečiadienį vyksiančio renginio metu bus transliuojama Valdo Adamkaus palaikymo ekspedicijai kalba, dalyvaus Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai.

Situaciją Baltijos jūroje gyvai komentuos jūrų biologė L. Stukonytė, išsamiau apie ekspediciją papasakos jos vadovas Giedrius Bučas. Renginio metu bus paskelbtas ir sutelktinio finansavimo kampanijos startas. 

Bus demonstruojama ir G. Bučo sukurta meninė instaliacija „Jūra prasideda čia!“

Anot jūrų biologės Lauros Stukonytės, menkas Baltijos jūros susisiekimas su vandenynu lemia itin lėtą vandenų atsinaujinimą – čia atsidurianti tarša užsilieka ilgam, ilgainiui nuodydama ekosistemas.

„Baltijos jūra patiria spaudimą dėl daugybės veiksnių – tiek klimato kaitos, tiek intensyvios žvejybos, o prie viso to prisideda ir vis dar sunkiai kontroliuojama tarša. Viena pagrindinių taršos keliamų Baltijos jūros „ligų“ – azoto ir fosforo pertekliaus keliama eutrofikacija, dėl kurios mūsų jūroje formuojasi milžiniškos negyvosios zonos, kuriose gyvybei trūksta deguonies“ , – teigia L. Stukonytė. 

Anot jos, per netvaraus žemės ūkio bei nepakankamai išvalytų gamyklų ir namų ūkių nuotekas, aplinkai pavojingi teršalai jūrą pasiekia net iš tolimiausių Lietuvos miestų ir miestelių.

Tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) šalys, bendradarbiaudamos su Baltijos jūros šalių mokslininkais, parengė Baltijos jūros veiksmų planą. Šis planas detalizuoja visus veiksmus, kurių šalys įsipareigoja imtis, kad Baltijos jūros būklė būtų ženkliai pagerinta.

HELCOM pateikti 2022 metų duomenys rodo, kad didelė dalis numatytų veiksmų dar stringa. Tarp jų – ir visuomenės švietimas jūrai draugiško elgesio temomis. 

Šeštadienį Kaune, Žalgirio arenos pakrantėje, vyks ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ pristatymas.

Šio žygio sumanytojas ir vedlys – gamtosauginės prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas, visuomenininkas Giedrius Bučas.

Aplink Baltijos jūrą aštuoniose valstybėse ekspedicijos dalyviai kasdien pėsčiomis žygiuos kone visus 2024 metus. Startas planuojamas vasario mėnesį, finišas – gruodžio.

Keliaujant bus gilinamasi į Baltijos jūros būklę: biologinę įvairovę, nevietines rūšis, komercinių žuvų išteklius, eutrofikaciją, jūros dugno trikdymo lygį, teršalus ir šiukšles, povandeninį triukšmą. Gautos išvados pasitarnaus toliau saugant Baltijos jūrą.

Šeštadienio renginyje bus pristatyta ir G. Bučo sukurta meninė instaliacija „Jūra prasideda čia“.

„Instaliacija noriu paprastai ir aiškiai parodyti, kokie daiktai bei mūsų įpročiai teršia Baltijos jūrą. Kažkas kūrinyje pamatys skalbimo mašiną, kažkas vonią, tai galbūt pakvies stabtelti perskaityti aprašymų tekstus, įkvėps tose srityse įpročius keisti tvaresniais“, – sakė G. Bučas.

Instaliacija noriu paprastai ir aiškiai parodyti, kokie daiktai bei mūsų įpročiai teršia Baltijos jūrą.

Anot jo, Baltijos jūra šaukiasi pagalbos, kenčia nuo eutrofikacijos (ekosistemos kitimo, sukelto cheminių maisto medžiagų pertekliaus), turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“. Tai dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai. Šių zonų plotas Baltijoje užima maždaug tiek, kiek visa Lietuva.

„Plauname indus, tręšiame veją, prausiamės, skalbiame su sintetinėmis priemonėmis ir retas susimąstome, kad visa tai niekur nedingsta, nuteka į dirvožemį, upes, galiausiai, jūrą, teršia ir žaloja ją“, – teigė G. Bučas.