Kelios dešimtys gyventojų, grįžusių į Grindaviką po ankstesnio vulkaninio išsiveržimo, buvo skubiai evakuoti naktį į šeštadienį, likus kelioms valandoms iki naujausio išsiveržimo pradžios.

Tai penktasis Islandijos ugnikalnio išsiveržimas per mažiau nei trejus metus.

Paskutinis išsiveržimas įvyko vos prieš kelias savaites, gruodžio 18 dieną, tame pačiame regione, į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko.

Per visuomeninę televiziją RUV tiesiogiai transliuotoje filmuotoje medžiagoje matyti mažiausiai du gaisro apimti namai.

Gaisras išplito iš vieno namo į kitą.

„Tokiame mažame kaimelyje, kaip šis, esame tarsi šeima, visi vieni kitus pažįstame kaip šeimos narius – tragiška tai matyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos gyventojas Sveinnas Ari Gudjonssonas. (Sveinas Aris Gudjounsonas).

„Tai nerealu, tarsi žiūrėti filmą“, – pridūrė žvejybos pramonėje dirbantis 55-erių vyras.

Išsiveržimas prasidėjo sekmadienį 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, kai maždaug už 450 metrų nuo miesto žemėje atsivėrė plyšys.

Apie vidurdienį miesto pakraštyje atsivėrė antrasis plyšys ir lava užliejo namus.

Tiesiogiai transliuojamuose vaizduose buvo matyti, kaip tamsaus žiemos dangaus fone trykšta žėrinčios oranžinės lavos čiurkšlės.

Islandijos prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas) turėjo kreiptis į tautą 20 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, pranešė RUV.

„Jokiai gyvybei pavojus negresia“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis, „tačiau gali kilti grėsmė infrastruktūrai“ ir pridūrė, kad skrydžių tai nepaveikė.

Lapkričio 11-ąją atsargumo sumetimais buvo evakuotas Grindavikas – nedidelis žvejų kaimelis, kuriame gyvena apie 4 tūkst. žmonių.

Dėl daugybės nedidelių žemės drebėjimų (kartais šimtų per dieną) atsirado didelių įtrūkimų keliuose, namuose ir pastatuose.

Netrukus po gruodžio 18-osios išsiveržimo vietos gyventojams buvo leista trumpam grįžti į namus, o gruodžio 23 dieną duotas leidimas galutinai įsikraustyti atgal, tačiau tik kelios dešimtys pasirinko tai padaryti.

Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min. Lietuvos) laiku po virtinės nedidelių žemės drebėjimų serijos.

Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų.

„Tikimės geriausio, tačiau akivaizdu, kad tai didelis išsiveržimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir).

Keletą savaičių ši Šiaurės valstybė tikėjosi išsiveržimo pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės. Išsiveržimas prognozuotas dėl žemės drebėjimų, privertusių valdžios institucijas evakuoti tūkstančius žmonių ir uždaryti garsųjį Mėlynosios lagūnos geoterminį SPA centrą.

Meteorologijos tarnyba apskaičiavo, kad atsivėręs plyšys yra maždaug 4 km ilgio ir kad pietinis jo galas yra vos už 3 km nuo Grindaviko.

Iki 3 val. ryto išsiveržimo intensyvumas stabilizavosi, tačiau meteorologijos tarnyba dar negali prognozuoti, kiek išsiveržimas tęsis.

„Dabar laukiame, ką mums paruoš gamtos jėgos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas). Jis pridūrė, kad svarbiausia yra apsaugoti žmonių gyvybes ir infrastruktūrą.

Civilinės saugos departamento vadovas Vidiras Reynissonas (Vidiras Reinisonas) paragino žmones nesiartinti prie ugnikalnio.

„Tai ne turistinis išsiveržimas“, – vietos televizijai sakė jis.

Komunalinių paslaugų kompanija „Landsnet“ socialiniame tinkle „Facebook“ parašė labai atidžiai stebinti padėtį.

Nors prieš išsiveržimą nuogąstauta dėl galimo smarkaus pasaulinių kelionių sutrikdymo, Reikjaviko tarptautinis oro uostas dirba toliau. Operatorė ISAVIA nurodė, kad kol kas jokie skrydžiai į oro uostą ir iš jo nebuvo paveikti.

Nauja era

Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų. Jie buvo laikomi galimo vulkaninio išsiveržimo pranašais.

Lapkričio 11 dieną iš Grindaviko, esančio už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, buvo evakuota maždaug 4 tūkst. žmonių, nes mokslininkai nustatė, kad po šiuo žvejų uostu juda magmos tunelis.

Gyventojai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nestiprūs žemės drebėjimai, kurių kartais per dieną įvykdavo šimtai, apgadino kelių ir pastatų.

Po evakuacijos gyventojams buvo leidžiama savo namuose apsilankyti tik tam tikromis dienos valandomis.

Pareigūnai kartkartėmis organizuodavo keliones į miestelį ir lydėdavo tuos gyventojus, kurių namai yra pavojingiausiose vietose. Žmonės gelbėjo savo turtą – nuo augintinių iki nuotraukų albumų, baldų ir drabužių.

Vulkaniniai išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys. Šalyje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – tai didžiausias skaičius Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje iki 2021 metų išsiveržimų nebuvo aštuonis šimtmečius.

Po išsiveržimo 2021-aisiais dar įvyko išsiveržimai pernai ir anksčiau šiais metais, visi trys – atokiuose, negyvenamuose rajonuose.

Vulkanologai sako, kad tai galėtų būti naujos aktyvumo eros šiame regione pradžia.

2010 metais Islandijoje išsiveržė ilgai snaudęs 1 660 m aukščio, ledu padengtas Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Iš jo aukštai į atmosferą pakilo milžiniškas pelenų debesis. Išsiveržimas žmonių aukų nepareikalavo, bet privertė atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę daugiau kaip 10 mln. keliautojų.

Islandija yra šiaurinėje Atlanto dalyje ties Atlanto Vidurio jūrgūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.

Sekmadienį Sumatros saloje esantis Marapio ugnikalnis išsiveržė ir į dangų išmetė 3 tūkst. metrų aukščio pelenų stulpą.

„Nebuvo evakuoti 26 žmonės, 14 iš jų radome: tris gyvus ir 11 mirusių“, – praėjus dienai po išsiveržimo sakė Padango paieškos ir gelbėjimo agentūros vadovas Abdul Malikas.

Jis nurodė, kad nuo šeštadienio ant ugnikalnio iš viso buvo 75 žygeiviai ir kad gelbėtojai bando juos surasti.

A. Malikas nurodė, kad dvylika žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios, o 49 pavyko saugiai nusileisti nuo ugnikalnio. Kai kurie iš jų buvo nugabenti į ligoninę.

Tie, kas buvo sužeisti, buvo priartėję prie kraterio.

Vakarų Sumatros gamtos išteklių apsaugos agentūra pranešė, kad gelbėtojų komandos dirbo visą naktį, kad padėtų alpinistams nusileisti į saugią vietą.

Vakarų Sumatros nelaimių padarinių likvidavimo agentūros vadovas Rudy Rinaldi (Rudis Rinaldis) AFP sakė, kad kai kuriems išgelbėtiems žygeiviams šiuo metu teikiama medicininė pagalba.

„Kai kurie patyrė nudegimų, nes buvo labai karšta, – sakė jis. – Tie, kas buvo sužeisti, buvo priartėję prie kraterio.“

Indonezijos keturių lygių sistemoje Marapio išsiveržimas priskirtas antram pavojaus lygiui. Valdžios institucijos aplink kraterį taip pat nustatė trijų kilometrų uždraustą zoną.

Indonezijos salynas yra Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kur dėl žemyninių plokščių susidūrimo vulkaninis ir seisminis aktyvumas yra didelis.

Šioje Pietryčių Azijos valstybėje yra beveik 130 aktyvių ugnikalnių.

Pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas nėra. Tačiau Žemės drebėjimų tarnyba pavojaus laipsnį padidino nuo vieno iki penkių. „Po šio išsiveržimo gali įvykti dar vienas, turime būti atsargūs dėl Bulusano“, – radijo stočiai DZBB sakė tarnybos vadovas Penatas Solidumas.

Filipinų Sorsogono provincijoje esantis Bulusanas jau buvo išsiveržęs prieš savaitę, išstumdamas į dangų kilometrinį pelenų debesį.

Kovos su katastrofomis tarnybų duomenimis, šiuo metu 366 žmonių glaudžiasi laikinose pastogėse. Ugnikalnis prieš tai keliskart buvo išsiveržęs 2016 ir 2017 metais.

„Iš palydovų darytos nuotraukos rodo aiškias termines anomalijas ir dujų bei pelenų debesis skirtingame aukštyje – nuo 1 900 iki 3 800 metrų virš jūros lygio“, - sakoma pranešime.

Netoliese gyvenamųjų teritorijų nėra. „Tačiau ugnikalnis kelia iššūkių siekiant išsaugoti tokias gyvūnų rūšis, kaip rausvosios iguanos, gyvenančios 1 500 metrų aukštyje“, - rašė Ekvadoro laikraštis „El Comercio“.

Galapagų salose už tūkstančio kilometrų nuo Ekvadoro krantų Ramiajame vandenyne yra daug gyvūnų ir augalų rūšių, kurios aptinkamos tik ten. Dėl savo ypatingos floros ir faunos salų grupė įtraukta į UNESCO gamtos paveldo sąrašą.

Dėl artėjančios lavos 700-800 žmonių buvo paraginti su naminiais gyvūnais ir daiktais palikti namus, pranešė valstybinė TV stotis RTVE. Jiems duota laiko iki vakaro susirinkti nurodytoje vietoje. Jei leis padėtis, gyventojai, lydimi saugumo personalo, ateinančiomis dienomis galės grįžti į namus pasiimti daugiau daiktų.

Nuo ugnikalnio išsiveržimo prieš daugiau kaip tris savaites į saugias vietas jau buvo priversti evakuotis 6 000 žmonių. Jie apsistojo pas artimuosius kitose salos dalyse ar viešbučiuose. Daugelis jų niekuomet negalės grįžti. Jų namai palaidoti po 1 200 laipsnių karščio lava.

Ugnikalnis La Palmoje, kuris neturi oficialaus pavadinimo, pirmą kartą po 50 metų pertraukos išsiveržė rugsėjo 19 dieną. Praėjusiomis dienomis išsiveržimo intensyvumas dar labiau padidėjo. Lava yra karštesnė, o kartu ir skystesnė bei greičiau juda jūros kryptimi. Vis fiksuota stiprių sprogimų, magma buvo išsviesta į orą. Dūmai kilo į kelių kilometrų aukštį.

Iki šiol sugriauta apie 1 000 pastatų, padaryta didelės žalos žemės ūkiui, pirmiausiai bananų plantacijoms, ir infrastruktūrai.

Kaip pranešama, kol kas nepaskelbta evakuacijos nurodymų ir negauta pranešimų apie aukas.

Netoli Indonezijos kultūros sostine laikomo Jogjakartos miesto Javos saloje stūksantis Merapis pastaraisiais mėnesiais demonstruoja itin didelį aktyvumą, o praėjusių metų pabaigoje valdžios institucijos padidino jo pavojaus lygį.

Gyventojams nurodyta 5 kilometrų spinduliu vengti riaumojančio ugnikalnio, teigė Indonezijos geologijos agentūra. „Gyventojai turėtų vengti vulkaninių pelenų ir jie buvo įspėti apie galimas lavos sroves Merapį supančiose vietovėse“, – pridūrė agentūra.

Per pastarąjį didžiulį Merapio išsiveržimą 2010 m. žuvo daugiau kaip 300 žmonių ir iš aplinkinių vietovių buvo evakuota apie 280 tūkst. žmonių. Tai buvo galingiausias šio ugnikalnio išsiveržimas nuo 1930 m., kai žuvo apie 1,3 tūkst. žmonių, o kitas išsiveržimas 1994 m. pareikalavo 60 gyvybių.

Indonezijoje yra beveik 130 aktyvių ugnikalnių. Šioje Pietryčių Azijos salų šalyje seisminis ir vulkaninis aktyvumas yra dažnas dėl salyno išsidėstymo vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede.

Piroklastiniai srautai, sudaryti iš išsilydžiusių uolienų dalelių, pelenų ir smarkiai įkaitusių vulkaninių dujų, ritosi kalno šlaitais, išsiveržę iš kraterio viduje sparčiai augančio lavos kupolo.

2 968 metrų aukščio Merapis yra netoli Džokjakartos – kelis šimtus tūkstančius gyventojų turinčio senovinio miesto Javos saloje. Šis miestas yra svarbus Javos kultūros centras ir šimtus metų gyvavusių karališkųjų dinastijų sostinė.

Per vėliausią didelį Merapio išsiveržimą 2010 metais žuvo 347 žmonės. Ant derlingų ugnikalnio šlaitų įsikūrusių kaimų gyventojams rekomenduojama nebūti arčiau kaip už 5 km nuo kraterio žiočių.

Džokjakartos vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centro vadovė Hanik Humaida sakė, kad nuo sekmadienio, kai prasidėjo naujausias išsiveržimas, lavos kupolas iš dalies įgriuvo. Per pirminį sprogimą įkaitę pelenai išlėkė į kilometro aukštį.

Pirmadienį kalno šlaitais nusirito mažiausiai trys nauji piroklastiniai srautai, pridūrė H. Humaida.

Merapis yra neramiausias iš daugiau kaip 120 Indonezijos veikiančių ugnikalnių. Pastaraisiais dešimtmečiais jis ne kartą yra išsiveržęs, išmesdamas lavos ir dujų debesis.

Vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centras nepadidino Merapio keliamos grėsmės lygio, kuris ir anksčiau buvo antras didžiausias po pernai lapkritį įvykusio išsiveržimo.

Indonezija, 270 mln. gyventojų turinti salų valstybė, priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvimu.

Žuvusieji, kurie buvo vyresni nei 20 metų, leidosi į žygį prie salos pietryčiuose esančio ugnikalnio, bet vėliau buvo rasti negyvi pagrindinėje ugnikalnio kalderoje – dauboje, susidariusioje išsiveržus magmai, rašoma pranešime.

Per anksti penktadienį pirminį sprogstamąjį išsiveržimą virš Sufriero, aukščiausio Sent Vinsento ir Grenadinų kalno, iškilo 6 km aukščio įkaitusių pelenų ir dūmų stulpas, pranešė vietos nelaimių padarinių valdymo agentūra.

Antras, silpnesnis išsiveržimas įvyko penktadienio popietė, kalnui išspjovus 4 km aukščio pelenų debesį, nurodė Vest Indijos universiteto Seismologijos tyrimų centras.

„Žmonių evakuacija iš raudonosios ir oranžinės zonų į saugias vietas tęsiasi didžiausia sparta. Smarkus pelenų lietus šį procesą kiek pristabdė, nes matomumas – labai blogas“, – sakoma Nacionalinės nelaimių padarinių valdymo organizacijos pranešime.

1 234 metrų aukščio Sufrieras, kurio pavadinimas prancūzų kalba reiškia „sieros kasykla“, paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1979 metais. Didžiausias sprogstamasis jo išsiveržimas įvyko 1902 metais ir nusinešė per tūkstantį žmonių gyvybių.

Ugnikalnis prieš išsiverždamas grumėjo kelis mėnesius.

Dabar išsiveržimas tikriausiai tęsis kelias dienas ar savaites, nurodė Trinidade ir Tobage įsikūrusio Vest Indijos universiteto mokslininkai.

„Kai įvyksta vienas sprogstamasis išsiveržimas, gali pasitaikyti ir kitų“, – sakoma Seismologijos tyrimų centro „Twitter“ žinutėje.

Gelbėjimo agentūra perspėjo, kad kartu su lietaus lašais krintantys pelenai gali sukietėti ir kelti pavojų žmonių gyvybėms.

Nurodymas evakuotis

Premjeras Ralphas Gonsalvesas (Ralfas Gonsalvesas) vėlai ketvirtadienį nurodė evakuotis iš pavojingiausios – raudonosios – zonos, kurioje gyvena apie 16 tūkst. žmonių.

„Asmenims, gyvenantiems „raudonosiose zonose“, primygtinai patariame susidėti kažkiek asmeninių daiktų, pasirūpinti savo namų ir gyvūnų saugumu bei būti pasiruošusiems būti nedelsiant evakuotiems“, – sakoma po išsiveržimo paskelbtame policijos pranešime.

Jaučiu ir girdžiu grumėjimą čia, saugioje žaliojoje zonoje. Matome didžiulį dūmų kamuolį. Stengiamės išlikti kiek įmanoma ramūs ir meldžiamės.

29 km ilgio Sent Vinsento saloje, kuri yra didžiausia šioje salų valstybėje, gyvenantis Zenas Punnettas (Zenas Panetas) pasakojo, kad ketvirtadienį vakare gautas nurodymas evakuotis sukėlė paniką, bet padėtis penktadienį buvo ramesnė.

„Jaučiu ir girdžiu grumėjimą čia, saugioje žaliojoje zonoje. Matome didžiulį dūmų kamuolį. Stengiamės išlikti kiek įmanoma ramūs ir meldžiamės“, – penktadienį sakė Z. Punnettas.

Iki ankstyvos penktadienio popietės dauguma žmonių iš raudonosios zonos jau buvo perkelti į saugias vietas, sakoma Karibų gaivalinių nelaimių krizių valdymo agentūros pranešime.

Kruizinių kelionių bendrovės „Royal Caribbean International“ ir „Celebrity Cruises“ pranešė siunčiančios savo du laivus, turinčius padėti evakuoti žmones.

„Pametę galvas iš baimės“

R. Gonsalvesas sakė, kad atplaukia dar du bendrovės „Carnival“ kruiziniai laivai.

Evakuojami žmonės bus perkelti į kitas vietas San Vinsente ir Grenadinuose arba kitas Karibų teritorijas, pasisiūliusias suteikti pagalbą, pavyzdžiui, Barbadosą ir Sen Lusiją, nurodė vietos žiniasklaida.

Antigvos ir Barbudos Nacionalinio nelaimių padarinių mažinimo tarnybų biuro direktorius Philmore'as Mullinas (Filmoras Malinas) sakė naujienų agentūrai AFP, kad šalis yra pasiruošusi priimti evakuojamųjų iš Sent Vinsento.

„Tiksliai žinau, kad jie bus pametę galvas iš baimės. Klausimas, kas nutiks, kai jie persikels? Ugnikalniai nepasakoja, ką jie yra sumanę“, – kalbėjo Ph. Mullinas.

„Jeigu jis toliau veršis ilgą laiką, jiems [evakuotiems žmonėms] tai iš pagrindų pakeisti gyvenimą. Ir, priklausomai nuo išsiveržimo pobūdžio, jie gali neturėti galimybės sugrįžti namo ne vienus metus“, – pridūrė jis.

Sent Vinsento ir Grenadinų karališkoji policija (RSVGPF) savo pranešime, kurį citavo vietos žiniasklaida, nurodė, kad visiems pareigūnams buvo įsakyta nedelsiant prisistatyti į tarnybą.

„Visi [RSVGPF] nariai ir pagalbiniai darbuotojai, kurie šiuo metu atostogauja, informuojami, kad visos jų atostogos nedelsiant atšaukiamos“, – sakoma pranešime.

Vietos naujienų portalas „Searchlight“ pranešė, kad vienoje salos pusėje gaudė sirenos, o kitoje susidarė didelės eismo spūstys, žmonėms stengiantis išvykti iš nesaugios zonos.