Įstaigų sujungimo projekte buvo teigiama, kad taip siekiama efektyvinti viešųjų įstaigų veiklą, užtikrinti efektyvų ir racionalų savivaldybės turto naudojimą, sujungti besidubliuojančias funkcijas. Tačiau į tarybos narių klausimą, kiek pinigų ketinama per metus sutaupyti, atsako posėdyje nesulaukta.

Projekte nebuvo kalbos apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, pasirodo, įstaigų sujungimu nebuvo siekiama ekonominio efekto.

Politikai žarstėsi paradoksaliai ir net juokingai skambančiomis frazėmis.

Aptariant šį tarybos darbotvarkės klausimą prisiminta, kad anksčiau būta siekio jungti "Klaipėdos ID" su "Klaipėdos šventėmis". Kažkada šis planas iškrypo.

Politikai žarstėsi paradoksaliai ir net juokingai skambančiomis frazėmis: "Klaipėdos ID" mėtome, kaip karštą bulvę", "Siekiama kažką keisti. O ką ir kodėl?", "Klaipėdoje verslams dažnai ne tiesiamas žalias kilimas, o įjungiamas raudonas šviesoforas", "Joks jungimas problemų neišspręs", "Norime sutuokti, bet besituokiančiųjų nuomonės nepaklausėme", "Kryžminame ežį ir povą", "Klaipėda atrodo, kaip tuščias ir jaunimui neįdomus miestas", "Koktu klausytis, kaip niekas nedirba", "Įstaigos vadovai uždirba daugiau negu meras", "Jei įstaiga per trejus metus nupaišo tik va tokį atviruką, ją reikia uždaryti".

Panašu, kad aptariant idėją jungti dvi sunkiai suderinamas įstaigas nemažai politikuota.

Apie tai byloja ir balsavimo rezultatai. Balsavo 26 miesto tarybos nariai, 10 jų pasisakė už įstaigų sujungimą, 10 – prieš, dar šeši tarybos nariai susilaikė.

Todėl komitetuose, įstaigų valdybose, viešose diskusijose ir kituose renginiuose ilgai ir karštai aptarinėtas planas liko neišspręstas, abi įmonės kol kas dirbs, kaip dirbusios – atskirai. Nauja įstaiga "Klaipėdos identitetas" negimė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Teisingumo ministerijos parengtam pataisų paketui, kuris toliau bus teikiamas svarstyti Seimui.

Tai Teisingumo inicijuotos bausmių sistemos pertvarkos dalis.

„Mes kalbame apie kompleksinę bausmių sistemos peržiūrą, kuri leis racionaliai paskirstyti išlaidas, didinti personalo, dirbančio su nuteistaisiais, skaičių“, – sakė paketą Vyriausybės posėdyje trečiadienį pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Mes kalbame apie kompleksinę bausmių sistemos peržiūrą, kuri leis racionaliai paskirstyti išlaidas, didinti personalo, dirbančio su nuteistaisiais, skaičių.

Teisingumo ministrė taip pat teigia, kad bausmių bei suėmimo vykdymo reglamentavimas keičiamas, kad atitiktų dabartinius poreikius ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, padidės nuteistųjų resocializacija.

„Lietuva turi pagaliau priartėti prie vakarietiško tokių įstaigų veiklos standartų, nebegalime sau leisti neryžtingumo“, – įsitikinusi ministrė.

Pasak jos, priėmus pakeitimus, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos, galėtų skirti daugiau laiko tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, sutaupytos administravimo lėtos leistų pakelti atlyginimus.

Teisingumo ministerija pataisų pažymoje nurodo, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu veikia aštuoni atskiri Kalėjimų departamentui pavaldūs juridiniai asmenys – laisvės atėmimo vietų įstaigos ir laisvės atėmimo vietų ligoninė – bei profesinio mokymo įstaiga, Mokymo centras.

Pažymoje rašoma, kad Kalėjimų departamento ir atskirų laisvės atėmimo vietų įstaigų juridinis savarankiškumas „apsunkina šios sistemos administravimą, veiklos planavimą, turto valdymą bei investicijų planavimą“.

Teigiama, kad tokia struktūra reikalauja didesnio administracines ir vadovaujančias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiaus, neužtikrinamas vienodas tapačias funkcijas atskirose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo krūvis, atlyginimų politika.

Anot ministerijos, naujojo Bausmių vykdymo kodekso redakcijoje taip pat daug dėmesio skiriama nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimams.

Stiprinant įkalintųjų socialinių ryšių palaikymą ir integraciją į visuomenę, būtų neribojami pasimatymai su vaikais, numatomi dažnesni skambučiai artimiesiems, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas.

Taip pat būtų didinamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.

Ministerija argumentuoja, kad didesnę nuteistųjų resocializacijos kokybę užtikrins ir numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti jiems labai reikalingas paslaugas – plečiamas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos, socialinių paslaugų prieinamumas.

Pratęstos Seimo rudens sesijos metu A.Veryga parlamentui teikė Sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstatymų pakeitimo projektus, tarp kurių buvo ir siūlymas likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką bei Valstybinį psichikos sveikatos centrą. Seimas po pateikimo nepritarė šioms iniciatyvoms.

Tačiau A.Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė "Vilniaus dienai" teigė, kad "SAM ir toliau sieks įgyvendinti biudžetinių įstaigų konsolidavimo planą". Anot jos, tai daryti įpareigoja Vyriausybės priimtas protokolinis sprendimas.

Pernai lapkritį Vyriausybė pritarė A.Verygos pateiktam planui, kaip pertvarkyti SAM pavaldžias įstaigas. Pagal jį planuojama kai kurias įstaigas sujungti, o dvi likviduoti, tarp jų – ir Valstybinis psichikos sveikatos centras, jo funkcijas priskirti ministerijos veiklos skyriui, atsakingam už psichikos sveikatos gerinimą. SAM atstovų manymu, formuojant psichikos sveikatos priežiūros politiką ministerijos, o ne jos pavaldžių įstaigų, lygmeniu bus užtikrintas efektyvesnis ir veiksmingesnis psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas.

Tačiau sprendimas likviduoti Valstybinį psichikos sveikatos centrą, apie kurį, beje, su centro vadovybe net nebuvo diskutuojama ir atstovams net nebuvo oficialiai pranešta, kelia daug abejonių čia dirbantiems specialistams.

"Vilniaus dienai" laikinoji Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Aurelija Čepulytė teigė, kad neaiškus visos reformos tikslas, o ministerijos atstovų aiškinimai labai nekonkretūs.

Panašu, kad tai tiesiog mechaninis įstaigų ir darbuotojų skaičiaus sumažinimas.

"Nebuvo kalbos apie įstaigos gerą ar blogą darbą. Neišgirdome, kokį teigiamą poveikį tai turės visuomenės psichikos sveikatai. Panašu, kad tai tiesiog mechaninis įstaigų ir darbuotojų skaičiaus sumažinimas", – teigė vadovė.

SAM paskelbus apie jai pavaldžių įstaigų pertvarką, buvo deklaruojama, kad vienas iš svarbiausių pertvarkos tikslų – sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Vis dėlto vėlesni veiksmai tam prieštarauja: likviduojamas Valstybinis psichikos sveikatos centras, kurio darbuotojai nėra valstybės tarnautojai, ir kuriamas Psichikos sveikatos skyrius ministerijoje, kuriame dirbs nauji valstybės tarnautojai.

Nors naujasis SAM skyrius dirba nuo 2018 m. spalio 15 d., iki šiol jis nėra iki galo suformuotas, net ir jį suformavus, jo galimybės veikti bus ribotos. Deklaruojama, kad skyrius dirbs politiniu lygmeniu, neaiškūs skyriaus veiklos prioritetai bei kryptys asmens, visuomenės psichikos sveikatos priežiūros, stiprinimo ir prevencijos srityse.

A.Čepulytės teigimu, Valstybinis psichikos sveikatos centras neformuoja politikos – jis yra politiką įgyvendinanti įstaiga. Centras niekada nedubliavo nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, nei psichikos sveikatos centrų, nei visuomenės sveikatos biurų funkcijų.

"Mes savo darbu siekiame, kad psichikos sveikatos sutrikimų visuomenėje būtų kuo mažiau. Kaip permainos turės įtakos sutrikimų padidėjimui ar sumažėjimui, šią akimirką sunku spręsti, tik faktas, kad visuomenės psichikos sveikatos pajėgos tikrai silpnėja. Bijau, kad valstybė praras tuos žmogiškuosius išteklius, kurie dirbo visuomenės psichikos sveikatos srityje, kurie šią sritį supranta, turi ne vieno dešimtmečio įdirbį. Ar politinio lygmens užteks analizuoti visas kylančias problemas, spręsti, siūlyti sprendimus?" – svarstė specialistė.

Likvidavus Valstybinį psichikos sveikatos centrą, bus nutraukta ir čia įsikūrusio Savižudybių prevencijos biuro veikla. Biuro vadovo Mariaus Stričkos manymu, net ir sukūrus atskirą padalinį hipotetinėje įstaigoje ateityje, bus prarastas potencialas ir įdirbis, naujiems darbuotojams vėl viską teks pradėti nuo pradžių, o tam, kad veikla pradėtų duoti nors ir menkų rezultatų, prireiks bent metų, dvejų. Dėl to savižudybių prevencija žengs ne į priekį, o atgal.

"Abejoju, ar geras sprendimas turėti visą psichikos sveikatą koordinuojančią sistemą tiktai SAM. Taip, tokio skyriaus reikia, tačiau taip pat reikia institucijų, kurios įgyvendintų psichikos sveikatos politiką, kurią formuoja Vyriausybė ir SAM", – teigė M.Strička.

Dabar į vieną instituciją numatoma jungti tik dvi pirmąsias institucijas, o RRT žadama palikti nepriklausomą, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad RRT infrastruktūrinės veiklos sritys yra labai specifinės, todėl šios tarybos konsolidavimas būtų netikslingas, neefektyvus ir neekonomiškas.

„Mūsų vertinimu, tolimesnis konsolidavimo procesas turėtų būti vykdomas jungiant dvi, o ne tris institucijas – VKEKK ir VEI (...) Tikimasi, kad šis klausimas bus svarstomas Seime pavasario sesijoje“, – dienraščiui sakė Ž. Vaičiūnas.

VŽ teigimu, idėja į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą sujungti tris institucijas buvo analizuojama bent kelerius pastaruosius metus. Planuota, kad naujoji įstaiga turėtų atsirasti nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Tačiau atidėjus projekto svarstymą Seime, atidėtas ir pats jungimas.