Savo kalboje šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) išdėstė krikščioniškose tradicijose glūdinčios tolerantiškos Lenkijos viziją ir paragino parlamentarus nutraukti politinį konfliktą.

Šalies lyderis pabrėžė, kad Lenkija yra tolerantiška vieta, kur ištisus amžius taikiai sugyvendavo daug etninių ir religinių grupių. Jis taip pat teigė, kad katalikiškos ir stiprios šeimos tradicijos buvo itin svarbios išsaugant socialinę struktūrą sunkiais laikais.

A. Dudos teigimu, nors nacionalinė tapatybė yra įsišaknijusi katalikybėje, Lenkija tebėra kitas religijas išpažįstančiųjų – stačiatikių, protestantų, musulmonų ir žydų – namai.

„Mano manymu, kiekvienas, kurio širdyje yra Lenkija, yra lenkas“, – pareiškė prezidentas, veikiausiai priekaištaudamas į parlamentą patekusios naujos kraštutinių dešiniųjų partijos propaguojamai nacionalizmo bangai, atmetančiai visus, kurie nėra katalikai.

A. Duda taip pat ragino Seimo narius atsikratyti daug metų politiniame gyvenime tvyrančios įtampos ir susiskaldymo.

„Kartais sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos. Galva yra čia“, – kalbėjo parlamente A. Duda. Jis yra sakęs, kad sieks būti perrinktas per kitų metų pavasarį vyksiančius Lenkijos prezidento rinkimus.

Po A. Dudos kalbos parlamentarai davė priesaikas. Po to Seimo nariai turėtų išrinkti pirmininką ir jo pavaduotojus. Po prezidento kalbos taip pat turi atsistatydinti darbą baigianti premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) vyriausybė.

Naujojoje vyriausybėje premjero poste turėtų likti M. Morawieckis, be to, joje tikriausiai dirbs nemažai tų pačių ministrų.

Nors PiS gavo daugiausiai balsų – beveik 44 proc. – per spalio 13-osios balsavimą, rinkimų rezultatai sukėlė naujų komplikacijų ambicingus planus dėl šalies perkūrimo tęsiančiai partijai ir jos 70 metų lyderiui Jaroslawui Kacyznskiui (Jaroslavui Kačynskiui).

Pirmą kartą į parlamentą pateko nauja kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, surinkusi beveik 7 proc. balsų ir turinti 11 deputatų.

PiS vykdė strategiją neleisti parlamente atsirasti jokiai labiau nei ji į politinio spektro dešinę nutolusiai partijai. Dėl šios strategijos J. Kaczynskis ir kiti lyderiai bandė įsiteikti ultradešiniojo sparno nacionalistams, net žygiavo su jais 2018 metų Nepriklausomybės dienos eitynėse, bet ši strategija aiškiai nepasiteisino.

Be to, nors PiS nedidele persvara užsitikrino daugumą 460 vietų Seime – žemuosiuose parlamento rūmuose, ji prarado kontrolę Senate, kur opozicija dabar turi 51 iš 100 vietų. Senatas yra ne toks įtakingas kaip Seimas, bet skiria kai kurių svarbių valstybės institucijų vadovus ir gali sulėtinti įstatymų priėmimą.

Pranešama, kad PiS bandė patraukti savo pusėn kai kuriuos opozicijos narius Senate, bet dar nesugebėjo nieko įtikinti pakeisti stovyklą.

Kita permaina yra kairiojo sparno aljanso patekimas į parlamentą po ketverių metų pertraukos. Šios kairiosios partijos surinko beveik 13 proc. balsų ir gavo 49 mandatus.

Iškilmingą Seimo posėdį, kuriame be prezidento dalyvavo ir užsienio šalių ambasadoriai, pradėjo įtakingas parlamentaras, buvęs gynybos ministras Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius). Jis triskart sumušė puošnia medine lazda į grindis, po to susirinkusieji sugiedojo Lenkijos himną.

Nors šis darbas yra didele dalimi simbolinis garbės vaidmuo, A. Macierewicziaus parinkimas buvo vertinamas prieštaringai. Jo kritikai kaltina jį dėl dešimčių esamų ir buvusių karinės žvalgybos agentų tapatybės atskleidimo 2006 metais. Kai kurie iš šių agentų tuo metu tarnavo tokiose vietose kaip Afganistanas ir buvo priversti grįžti į Varšuvą.

Tikslas buvo apvalyti sistemą nuo žmonių, turinčių ryšių su Kremliumi, tačiau valstybei itin nebūdinga atskleisti savo pačios šnipų tapatybę, todėl A. Macierewicziaus veiksmai buvo griežtai kritikuojami.

A. Macierewiczius taip pat buvo vienas iš pagrindinių veikėjų, propagavusių teoriją, kad 2010 metų lėktuvo katastrofa Rusijoje, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, įskaitant aukštus lenkų pareigūnus, nebuvo nelaimingas atsitikimas, kaip nustatė oficialų tyrimą atlikę tyrėjai.

A. Macierewiczius užsimindavo apie Rusijos įsipainiojimą, nors tai niekuomet nebuvo įrodyta ir daugelio yra laikoma sąmokslo teorija.

A. Duda sakė, kad 71 metų A. Macierewiczių parinko pagerbdamas jo aukštą statusą ir prieš režimą nukreiptą veiklą komunistų valdymo metais.

PiS surinko 43,59 proc. balsų ir gavo 235 iš 460 vietų parlamente, smarkiai aplenkusi pagrindinę savo varžovę, opozicinę centro „Pilietinę koaliciją“ (KO), kuri užsitikrino 27,4 proc. rinkėjų paramą ir 134 mandatus, paskelbė valstybinė rinkimų komisija.

Į parlamentą po ketverių metų pertraukos sugrįš kairiosios pakraipos partijos, surinkusios 12,56 proc. balsų ir gavusios 49 mandatus.

Remiantis rezultatais, žemuosiuose parlamento rūmuose nuo šiol taip pat dirbs dar dvi mažesnės politinės jėgos, tarp jų – ultradešiniųjų euroskeptikų grupė.

Triumfavusi PiS prieš rinkimus akcentavo naujų socialinės gerovės priemonių paketą, kritikavo LGBT bendruomenės teises ir Vakarų vertybes.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), daugelio laikomas įtakingiausiu Lenkijos politiku, pavadino pergalę „didžiule sėkme“, ir pareiškė, kad jo partija „užsitikrino mandatą tęsti mūsų gerus pokyčius“.

Į valdžią 2015 metais atėjusi PiS daugeliu požiūrių aukštyn kojomis apvertė Lenkijos politiką, apribodama liberaliosios demokratijos santvarką ir imdamasi virtinės kontroversiškų teismų reformų, dėl kurių kilo įtampa su ES, taip pat monopolizuodama valstybinės žiniasklaidos kontrolę ir vykdydama kitas prieštaringai vertinamas priemones.

Analitikų teigimu, A. Kaczynskis siekia sukurti Lenkijoje neliberalios demokratijos santvarką, panašią į politinį modelį, kurį Vengrijoje formuoja ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

PiS iki šiol kontroliavo 239 iš 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.

Opozicinę KO palaiko daugiausia miestiečiai, nusivylę PiS nesantaiką kurstančia politika, kontroversiškomis teismų reformomis ir korupcijos skandalais.

Valdantieji, užsitikrinę 48 iš 100 vietų Senate, neteko parlamento aukštųjų rūmų kontrolės. Analitikai mano, kad tai turėtų pažaboti partijos ambicijas vykdyti reformas.

Prezidento rinkimai

2020 metų prezidento rinkimams besiruošianti PiS turėtų ir toliau finansuoti dosnias socialines išmokas, įskaitant naujas išmokas tėvams ir pensijų didinimą, įsitikinęs Varšuvos universiteto politikos analitikas Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas).

„Kontroversiškiausių (teismų, žiniasklaidos) reformų jie imsis tik po prezidento rinkimų“, – sakė jis, užsimindamas apie teismų sistemos pertvarką, galinčią pakirsti teisėjų nepriklausomumą ir teisės viršenybės principą, taip pat – dar labiau pabloginti Varšuvos ir Briuselio santykius.

Į parlamentą sugrįžtančios kairiosios jėgos smerkia PiS dėl nusistatymo prieš LGBT bendruomenę ir artimo santykio su Bažnyčia, tačiau palaiko valdančiųjų socialinės politikos siekius.

„Konfederacija“ – euroskeptiška naujoji ultradešiniųjų libertarų koalicija – per rinkimus irgi peržengė penkių procentų slenkstį ir pateko į parlamentą, užsitikrinusi 6,81 proc. balsų ir 11 mandatų.

Valstiečių partijos (PSL) ir „Kukiz 15“ aljansas sulaukė 8,55 proc. elektorato paramos ir gavo 27 vietas.

Tuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog rinkėjų galimybei „priimti pagrįstą sprendimą pakenkė žiniasklaidos nešališkumo stoka, ypač kalbant apie viešąjį transliuotoją“, akivaizdžiai palaikantį PiS.

Gerovės valstybė

Valdančioji partija pirmenybę teikia kaimo vietovėse gyvenantiems rinkėjams, akcentuodama šeimos vertybes kartu su didesnėmis socialinėmis išmokomis, mokesčių lengvatomis mažas pajamas turintiems piliečiams ir didesniais minimaliais atlyginimais bei pensijomis.

J. Kaczynskis, panašiai kaip ir kiti prieš liberaliuosius elitus nusistatę veikėjai Vakarų Europoje ir JAV, pasinaudojo visuomenėje vyraujančiomis populistinėmis nuotaikomis.

Jo partijos pastangos sukurti socialinės gerovės valstybę patrauklios lenkams, kurie jaučiasi apleisti staigaus ekonomikos augimo ir laisvosios rinkos plėtros laikotarpiu, prasidėjusiu 1989 metais žlugus komunistų režimui.

„Valdant PiS vyriausybei išėjau į pensiją anksčiau – būdama 60 metų. Taip pat gavau papildomą 13-tą pensiją“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Magdalena prisistačiusi 62 metų pensininkė, kuri džiaugėsi populistų pergale.

„Pažiūrėsime, kaip keisis pensininkų padėtis. Galbūt, pigs vaistai“, – pridūrė moteris.

Suverenitetas prieš federalizmą

J. Kaczynskis Lenkijos visuomenę taip pat smarkiai skaldo savo retorika, nukreipta prieš seksualines mažumas ir vakarietiškas liberalias vertybes, tyliai pritariant Lenkijos įtakingai Katalikų Bažnyčiai, kurios nuomonė itin svarbi kaimo vietovėse gyvenantiems rinkėjams.

Jis yra vienas iš kelių Europos Sąjungos lyderių populistų, siekiančių didesnio nacionalinio suvereniteto, o ne Prancūzijos ir Vokietijos palaikomo federalizmo.

PiS taip pat siekia tvirtesnių ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija. Lenkija jau ilgą laiką laiko Jungtines Valstijas pirminiu savo saugumo garantu NATO ir apsauga nuo Rusijos.

38 mln. gyventojų turinti Lenkija 2017 metais tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi tarp užsieniečių ir aplenkė net Jungtines Valstijas, rodo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys.

Rinkėjų aktyvumas per sekmadienio balsavimą buvo 61,74 proc. – didžiausias nuo komizmo griūties.

Šie duomenys paskelbti patikrinus 82,79 proc. balsalapių.

Remiantis jais, PiS surinko 45,16 proc. balsų ir smarkiai lenkia pagrindinę savo varžovę, centristinę „Pilietinę koaliciją“ (KO), surinkusią 26,1 proc. balsų.     

Gerovės valstybė

Valdžioje nuo 2015 metų esanti PiS labiausiai taikėsi į rinkėjus skurdesniuose rajonuose ir daugiausia dėmesio skyrė šeimos vertybėms, įvesdama naują vaiko pašalpą, mokestinių lengvatų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat padidindama pensijas ir minimalų atlyginimą.

„PiS“ pagaliau rūpinasi silpniausiais, labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais“, – AFP sakė Varšuvoje balsavusi 40-metė psichologė Kasia, dirbanti moterų prieglaudoje.

Lenkijos faktiniu lyderiu laikomas J. Kaczynskis prieš sekmadienio rinkimus surengė itin poliarizuojančią kampaniją, per kurią užsipuolė seksualines mažumas ir atmetė Vakarų liberaliąsias vertybes. Jis sulaukė galingos Lenkijos Katalikų Bažnyčios, darančios didelę įtaką kaimiškųjų vietovių gyventojams, paramos.

J. Kaczynskis yra vienas iš kelių lyderių Europos Sąjungoje, pasisakančių už didesnį šalių narių suverenitetą, skirtingai nuo federalizmo, kurį remia ES galiūnės Prancūzija ir Vokietija.

PiS taip pat siekia artimų ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija. Lenkija jau ilgą laiką laiko Jungtines Valstijas pirminiu savo saugumo garantu NATO ir apsauga nuo Rusijos.

„Apsaugoti ateitį“

Tuo metu „Pilietinę koaliciją“ kurią remia pagrindinis J. Kaczynskio konkurentas, kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, palaiko daugiausia miestiečiai.

Jie kritikuoja PiS dėl skaldančios politikos, teismų reformų, didelio atgarsio sulaukusių kyšininkavimo skandalų ir visuomeninės žiniasklaidos monopolizacijos.

KO lyderis Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) išreiškė įsitikinimą, kad opozicija dominuos Senate – aukštuosiuose parlamento rūmuose.

„Taip pat norėčiau pasakyti, kad viskas dar prieš akis. Prezidento rinkimai... Mes pasirengsime ir laimėsime, toks mūsų pažadas“, – sakė jis.

„Balsavau už demokratiją, kad apsaugočiau savo anūkų ateitį“, – sakė KO palaikiusi 64-ių dirbanti pensininkė Jadwiga Sperska (Jadviga Sperska).

„Dabartinės Vyriausybės kryptis gali mus išvesti iš ES“, – pridūrė ji.

„Palaikau atvirą, tolerantišką visuomenę be agresijos ir su tos pačios lyties asmenų sąjungomis“, – sakė už kairiuosius balsavusi viešojo sektoriaus darbuotoja 31-ių Monika Pronkiewicz (Monika Pronkevič).

Tuo tarpu SDL vienas lyderių Wlodzimierzas Czarzasty (Vlodzimežas Čažastis) sakė: „Mes žadėjome savo kairės partijoms, kad grįšime į Seimą. Tai didelė sėkmė, mes grįžome. Galėsime pristatyti savo programą. Galėsime apginti konstituciją, kurią kairieji davė Lenkijai. Galėsime kalbėti apie Europą ir Europos Sąjungą, į kurią kairieji atvedė Lenkiją.“

„Tefloninė partija“

J. Kaczynskiui pavyko priešpastatyti savo partiją prieš liberalųjį elitą, atkartojant tendencijas Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų politikoje.

„PiS“ pažadai sukurti gerovės valstybę yra skirti lenkams, manantiems, kad jie nepatyrė milžiniško ekonomikos augimo ir laisvos rinkos privalumų po komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.

Analitikai mano, jog dosnios socialinės išmokos pavertė PiS „teflonine partija“ ir leido pagerinti partijos reputaciją po kelių itin didelio atgarsio sulaukusių skandalų, į kuriuos įsivėlė jos aukšto rango nariai.

Opozicinė KO sakė, kad patekusi į valdžią atšauktų prieštaringas teismų reformas, bet daugiau skambių pažadų rinkėjams nedalijo.

Kritikai didelį ekonomikos augimą valdant PiS aiškina palankiais išorės veiksniais.

38 mln. gyventojų turinti Lenkija 2017 metais tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi tarp užsieniečių ir aplenkė net Jungtines Valstijas, rodo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys.

Į Lenkiją atvyko apie 1,2 mln. laikinų migrantų, dauguma jų – ukrainiečiai. Jie užpildė daugybę darbo vietų, kurias po įstojimo į ES paliko lenkai, išvykę ieškoti pelningesnio darbo Vakaruose.

Rinkėjų aktyvumas buvo 61,1 proc. rodo rinkėjų apklausos.

Preliminarūs oficialūs rinkimų rezultatai turi būti paskelbti pirmadienį.

Konservatyvi Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmadienį pristatė savo naująją vyriausybę, kurioje nuosaikių pažiūrų politikė Beata Szydlo (Beata Šydlo) užims premjero postą.

Partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) paskelbė, kad 52 metų B.Szydlo taps premjere, dėdamas tašką spėlionėms, kad jis gali paskutinę akimirką apsispręsti pats vadovauti vyriausybei. PiS atėjo į valdžią, triuškinamai laimėjusi parlamento rinkimus spalio 25 dieną.

Po to B.Szydlo paskelbė, kad užsienio reikalų ministro portfelis skiriamas Witoldui Waszczykowskiui (Vitoldui Vaščykovskiui), o Gynybos ministerijai vadovaus Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius), kurio kandidatūra vertinama bene prieštaringiausiai iš visų naujų ministrų.

Dirbdamas gynybos viceministro poste ankstesnėje 2005–2007 metų PiS vyriausybėje, A.Macierewiczius išardė šalies karinės žvalgybos agentūrą, kad išvalytų ją nuo komunistinio laikotarpio šnipų.

Kritikai sakė, kad tas žingsnis, kurio metu buvo atskleistas agentų tapatybę, smarkiai susilpnino šalies saugumo tarnybas.

Angliakasio šeimoje gimusi B.Szydlo yra įgijusi etnografijos studijų laipsnį Krokuvoje įsikūrusiame Jogailos universitete. Karjerą politikoje ji pradėjo kaip pietinio Bžeščių miesto merė. 2005 metais jis buvo išrinkta į Seimą pagal PiS sąrašą.

Būdama įstatymų leidėja ji tvirtai gynė konservatyvias pozicijas svarstant įvairius opius klausimus, tokius kaip abortai, dirbtinis apvaisinimas ar 2011 metų Stambulo konvencija – pirmasis pasaulyje teisiškai įpareigojantis tarptautinis dokumentas, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris.

Jos priešrinkiminiai pažadai buvo daugiausiai nukreipti į konservatorių rinkėjų branduolį – neturtingus pamaldžius katalikus, daugiausiai gyvenančius šalies rytuose, ir viešojo sektoriaus darbuotojus.

Per rinkimų kampaniją B.Szydlo aktyviai keliavo po visą šalį, žadėdama rinkėjams mažesnius mokesčius, didesnės išlaidas socialinei gerovei užtikrinti ir dosnesnes išmokas šeimoms. Ji taip pat žadėjo sumažinti senatvės pensijos amžių ir įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos tinklams.

Elegantiškai besirengianti politikė trumpa šukuosena, iš išvaizdos šiek tiek panaši į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, dažniausiai būna rimtai nusiteikusi, bet ją visada supa entuziastingi jauni šalininkai. B.Szydlo yra ištekėjus ir turi du sūnus, iš kurių vienas yra medicinos studentas, o kitas – katalikų diakonas.

„Įstatymas ir teisingumas“ iškovojo didesnę pergalę negu bet kuri kita partija per Lenkijos laisvųjų rinkimų istoriją. Liberalios mąstysenos lenkai – nustėrę. Jie pranašauja neatsakingą ekonomikos politiką, kerštingą sąskaitų suvedinėjimą ir užsienio politiką, paženklintą naivumo ir nekompetencijos. Jeigu jums nepatinka Viktoro Orbano Vengrija, bjaurėsitės ir Lenkija, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) – partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio.

Iš tikrųjų priežasčių nerimauti esama. PiS surengė populistinę rinkimų kampaniją, žarstydama daug brangiai kainuojančių pažadų. Jos vadovavimą 2006–2007 metais, kai ponas Kaczynskis buvo premjeras, žymėjo padriki sprendimai ir nerimą keliantis baudžiamojo teisingumo sistemos politizavimas.

Vis dėlto rinkėjams neišvengiamai įgrysta silpnavaliai ir nekompetentingi. Partija „Pilietinė platforma“ (PO) išeikvojo jų kantrybę. Ji atrodė arogantiška ir atitrūkusi nuo tikrovės. Jos vadovybė, kadaise atrodžiusi įspūdingai, dabar atrodo nudėvėta. Paskutinis šiaudas, kurio griebėsi ši partija, buvo gąsdinimo taktika, kuri nesuveikė. Lenkijos rinkėjai nusprendė, kad jiems PO tikrovė nepatinka labiau negu nerimas dėl potencialių PiS problemų.

Galbūt jie suklydo. Galbūt mūsų visų laukia nemaloni staigmena. Tačiau taip pat tikėtina, kad PiS ir ponas Kaczynskis pasimokė iš praeities. Nuosaikaus ir šiuolaikiškai mąstančio PiS kandidato Anrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) pergalė gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose parodė, kad ši partija nėra pamišusi arba kvaila.

Dabar PiS turės vadovauti Lenkijai. Tai reikš kompromisus. Užsienio kapitalo valdomi bankininkystės ir mažmeninės prekybos sektoriai gali tikėtis griežto elgesio. Tačiau Lenkijos tvirta reputacija tarp užsienio prekybos ir investicijų partnerių pasirodys esanti atspari. Nauja vyriausybė neišvengiamai turės išmesti į šiukšlių dėžę kai kuriuos itin ekstravagantiškus priešrinkiminius pažadus. Ji gali sau leisti suvesti kai kurias sąskaitas. Lenkijoje galioje sistema „nugalėtojui atitenka viskas“; daug žmonių svarbiuose postuose neteks darbo ir garsiai dėl to skųsis. Gali būti atliekami kai kurie tyrimai ir teisminiai persekiojimai, PiS trokštant išvalyti Lenkijos viešąjį gyvenimą. Jeigu pasiseks, jie netgi gali būti nukreipti prieš tikrus niekdarius, o ne vien prieš politinius varžovus.

Vis dėlto vidaus politikos sunkumai nublanksta prieš užsienio politiką, nes naujajai vyriausybei teks spręsti aštriausias krizes iš patirtų Europoje pastaraisiais dešimtmečiais. Viena jų – revanšistinės Rusijos grėsmė. Lenkija turės išlaikyti dėmesį Ukrainai, tvarkytis su didėjančia Rusijos įtaka kitoms Višegrado šalims, rūpintis pasiruošimais NATO viršūnių susitikimui, kur reikės įkvėpti gyvybės Aljanso teritorinės gynybos planams Europos šiaurės rytuose, taip pat sustiprinti ryšius su Baltijos šalimis.

Be to, Lenkija taip pat privalės atlikti savo vaidmenį sprendžiant Europos migrantų krizę. Rinkimų kampaniją temdė pono Kaczynskio nevykusi ksenofobinė retorika, vaizduojanti pabėgėlius aptekusius parazitais ir ligomis. PiS peikė kadenciją baigiančią PO vyriausybę netgi dėl jos kuklių žingsnių, turinčių padėti įveikti tą krizę.

Ir tai turės pasikeisti. Milijonas arba daugiau žmonių yra patraukę į kelią – tai didžiausias žmonių kraustymasis Europoje nuo 1945 metų. Būtų lengvabūdiška manyti, kad juos bus galima sustabdyti tiesio politikams trepsint kojele ir šūkaujant „Negalima!“ Tikrasis klausimas Europai yra paprastas: ar ji tvarkysis su šią milžiniška humanitarine, socialine, ekonomine problema gerai ar blogai? Lengvų atsakymų nebus, bet šalys, kurios mėgins rūsčiai dėbsoti stovėdamos nuošalyje, nesulauks didelės kaimynių užuojautos.

Neabejotina, kad PiS padarys klaidų. Tačiau sunku įžvelgti, iš kur kils pasipriešinimas. Pawelo Kukizo (Pavelo Kukizo) protesto partija yra tikėtina PiS sąjungininkė (ir neabejotinai subyrės artimiausiais mėnesiais). PO apims vidaus rietenos, mėginant kam nors suversti kaltę dėl pralaimėjimo. Senoji sekuliarioji kairė, įskaitant Lenkijos komunistų partijos įpėdinius, patyrė įspūdingą katastrofą. Naujoji Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), vadovaujama buvusio Pasaulio banko ekonomisto Ryszardo Petru (Ryšardo Petru), bus sveikintinas naujas priedas Seime, bet ji per maža, kad galėtų tapti rimta opozicija vyriausybei.

Trumpai tariant, Lenkijos draugai turėtų būti kantrūs. PiS turi savų keistybių, bet nėra tokia bloga, kaip ją vaizduoja PO. Lenkijos problemų irgi nepavyks išspręsti taip greitai ir lengvai, kaip tikina PiS. Naujoji vyriausybė neišvengiamai bus nepatyrusi ir susidurs su milžiniškais iššūkiais. Laimei, ji paveldėjo stiprią ekonomiką, stabilias institucijas ir draugiškų sąjungininkų bei kaimynų tinklą. Net jeigu ji dėl to neparodys jokio dėkingumo.

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujama euroskeptiškų pažiūrų Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio), absoliučia dauguma balsų laimėjo parlamento rinkimus, užbaigdama aštuonerius metus trukusį centristų valdymą, patvirtino antradienį paskelbti oficialūs rezultatai.

Valstybinė rinkimų komisija nurodė, kad PiS surinko 37,58 proc. balsų ir turės žemuosiuose parlamento rūmuose 235 vietas iš 460. Liberali valdančioji partija „Pilietinė platforma“ (PO) liko antra, surinkusi 24,09 proc. balsų; ji turės turės Seime 138 vietas ir taps oficialia opozicija.

Į parlamentą pateko dar trys kitos partijos, bet kairieji pirmąkart iškrito iš Seimo nuo perėjimo prie demokratijos prieš 25 metus.

Prieš tradicines politines partijas nusistatęs judėjimas „Kukiz'15“, vadovaujamas roko muzikanto Pawelo Kukizo (Pavelo Kukizo), tvirtai debiutavo parlamente, užsitikrinęs 8,81 proc. balsų, išsikovodamas 42 vietas. Analitikai sako, jog šis judėjimas sugebėjo patraukti į savo pusę jaunesnius, politika nusivylusius rinkėjus.

Kita naujokė – liberali Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), vadovaujama ekonomisto Ryszardo Petru (Ryšardo Petru) – surinko 7,6 proc. balsų, žadėdama nustatyti fiksuotą 16 proc. pajamų mokestį, ir turės 28 vietas Seime.

Agrarinė Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri buvo PO koalicijos partnerė iki šiol dirbusioje vyriausybėje, peržengė 5 proc. slenkstį ir , palaikoma 5,13 proc. rinkėjų, pateko į parlamentą, kuriame turės 16 vietų.

Viena vieta Seime skirta etninei vokiečių mažumai – pagal specialų konstitucijos straipsnį, garantuojantį šios gyventojų grupės atstovavimą parlamente .

Tačiau aljansas „Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL), kurią sudaro buvusi komunistinė Demokratinės kairės sąjunga (SLD) ir kelios kitos kairiosios bei žaliųjų partijos, užsitikrino 7,55 proc. balsų ir neįveikė 8 proc. slenksčio, nustatyto koalicijoms.

Pagal konstitucija, gegužę išrinktas PiS palaikomas prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) nurodys pirmojo naujos sudėties parlamento posėdžio datą.

Seimas turi pirmąkart susirinkti iki lapkričio 24 dienos – per 30 dienų po rinkimų.

Tuomet turės atsistatydinti premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač), o prezidentas A.Duda paskirs išrinktąjį ministrą pirmininką, kuriam bus pavesta per 14 dienų suformuoti naują vyriausybę.

Prognozuojama, kad naująja premjere taps J.Kaczynskio politinė globotinė Beata Szydlo (Beata Šydlo).

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykusiuose rinkimuose buvo rekordiškai aukštas - 50,92 proc.

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos politikas, galintis tapti kitu šalies premjeru, pareiškė, jog pabėgėliai gali atnešti į Europą cholerą ir parazitų, ir iškart sulaukė kaltinimų, kad vartoja į nacių panašią retoriką, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“.

Buvęs Lenkijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), vadovaujantis dešiniajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), šiuos prieštaringai vertinamus komentarus išsakė pirmadienį per rinkimų kampanijos renginį Mazovijos Makuvo miestelyje netoli Varšuvos.

„Turim išsiaiškinti, ar teisinga informacija apie kažkokį (Europos Sąjungos) susitarimą, kad į Lenkiją bus atvežta 100 tūkst. musulmonų“, – Lenkijos žiniasklaida citavo J.Kaczynskio žodžius.

„Tai taip pat klausimas sveikatos apsaugos ministrui, – pridūrė jis. – Jau esama ženklų, kad randasi labai pavojingos ligos, seniai nematytos Europoje: cholera Graikijos salose, dizenterija Vienoje; įvairūs parazitai, pirmuonys, kurie nekelia pavojaus tų žmonių (pabėgėlių) organizmuose, bet gali būti pavojingi čia.“

„Tai nereiškia, kad (turime) kažką diskriminuoti, bet patikrinti reikia“, – tęsė J.Kaczynskis.

Šis pareiškimas išprovokavo tūžmingą Andrzejaus Cielinskio (Andžejaus Celinskio), centro kairiosios partijos SdPl vadovo, reakciją.

Jis antradienį sakė Lenkijos naujienų televizijai TVN24, kad J.Kaczynskis „dabar naudoja ne vien neapykantos kalbą, bet ir kalbą, kuri yra Holokausto simbolis“.

„Kadaise kalbėta, kad žydai nešioja šiltinę. Bauginimas parazitais yra nacizmo kalba. Kaczynskis tikriausiai tai žino; jis nėra idiotas“, – pridūrė A.Cielinskis.

Kaip rodo TVN24 užsakymu atlikta viešosios nuomonės agentūros „TNS Polska“ apklausa, PiS turi daugiausiai galimybių laimėti spalio 25 dieną vyksiančius parlamento rinkimus ir užsitikrinti apie 36 proc. balsų.

Dabartinė valdančioji centro dešinioji partija „Pilietinė platforma“ (PO) gali tikėtis 24 proc. balsų, o susivienijimas „Kukiz'15“, pasisakantis už rinkimų sistemos reformą, tikriausiai bus vienintelė kita partija, pateksianti į Seimą, surinkusi daugiau negu 5 proc. balsų.

Prorusiška euroskeptiška partija KORWiN, kuri tikina, kad pabėgėliai įves šariatą (islamo teisę) Varšuvoje, gali tikėtis surinkti tik apie 3 proc. balsų.

J.Kaczynskio vadovaujantis vaidmuo PiS kampanijoje skatina spėliones, kad jis gali perimti premjero postą iš partijos oficialiosios kandidatės Beatos Szydlo (Beatos Šydlo), jeigu PiS užsitikrins absoliučią daugumą.

„Vienu metu jų kandidatas į premjerus buvo Piotras Glinskis. Dabar turime ponią Szydlo. 2005 metais Jaroslawas Kaczynskis sakė, kad jis nebus premjeras, bet gyvenimas parodė kitaip“, – pastebėjo dabartinė PO premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač), duodama interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“.

E.Kopacz, kuri iš pradžių kritikavo ES migrantų perskirstymo kvotas, vėliau persigalvojo ir ėmėsi ginti tą sumanymą.

„Negalime sau leisti priimti ekonominių migrantų. Bet turim parodyti solidarumą su žmonėmis, kurie ieško saugios vietos gyventi“, – aiškino ji.

Italijos ir Lenkijos vyriausieji diplomatai varžosi dėl prestižinio, ES užsienio politikos vadovo posto, kai įtampa su Rusija vis labiau didėja.

Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis) sako oficialiai nurodęs kandidate į šį postą užsienio reikalų ministrę Federica Mogherini (Federiką Mogerini), o Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo aukščiausio rango diplomatas, Radekas Sikorskis, esąs idealus kandidatas.

Tuo metu įtampa santykiuose su Rusija dėl jos požiūrio į Ukrainą yra smarkiai padidėjusi. Dėl to kelių rytų Europos šalių vadovai nepritaria F.Mogherini kandidatūrai, nes laiko ją pernelyg draugiška Maskvai. Tuo tarpu R.Sikorksis laikomas kiek per daug kritišku Maskvai, todėl manoma, kad jo paskyrimas galėtų sutrukdyti tikėtiną susitaikymą su Rusija.

„Pasak PiS (opozicijos partijos „Įstatymas ir teisingumas“) Sikorskis per minkštas Rusijos atžvilgiu, o pasak ES politikų – per kietas. Pagal visus – kompetentingas. Taigi kaip tik tinkamas“, – taip, anot naujienų agentūros PAP, ketvirtadienį vakare socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Tuskas, siūlydamas R.Sikorskį kandidatu į Europos Sąjungos išorės politikos vadovo postą, tuo pačiu jis taptų Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju.

ES lyderiai nesugebėjo pasirinkti naujojo Bendrijos aukštojo atstovo per neseniai Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą, kuriame kai kurie ES lyderiai išsakė abejonių dėl griežtos R.Sikorskio pozicijos Maskvos atžvilgiu.

Taip pat iškilo problemų dėl R.Sikorskio ryšių su krikščioniška demokratine Europos liaudies partija: paaiškėjo, kad Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel išsakė pageidavimą, kad ES diplomatijos postas atitektų moteriai iš kairiojo socialistų ir socialdemokratų bloko.

Tačiau kai kurių ES diplomatų nuomone, jeigu Europos Tarybos vadovo postą užimtų kuri nors socialistė – pavyzdžiui, Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt (Helė Torning-Šmit), tuomet į aukštojo atstovo pareigas galėtų pretenduoti kitokios politinės stovyklos kandidatas.

ES narės turėjo iki ketvirtadienio pasiūlyti savo kandidatus į Europos Komisiją, o jos pirmininkas Jeanas-Claude'sa Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ketina naują Komisijos sudėtį skelbti per viršūnių susitikimą rugpjūčio 30 dieną. Tą dieną 28 šalių lyderiai rinks ir užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) įpėdinį; jos kadencija baigsis spalį.