Už tai, kad pasiūlymas turėtų būti tobulinamas, balsavo 57 Seimo nariai, „prieš“ buvo 29.

Pateikdama siūlymą A. Armonaitė sakė, kad nuo kitų metų įsigaliosiantys draudimai alkoholį parduoti lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, yra pertekliniai ir turintys neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui. Anot parlamentarės, jie taip pat menkina Lietuvos patrauklumą turizmo industrijoje.

„Tokios kavinės yra labai sezoniškos, veikia vos keletą mėnesių per metus. Tai yra akivaizdžiai su turizmo sektoriumi susijęs verslas, kuris aktualus Vilniui, Klaipėdai, Neringai, Palangai“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Gerbiami „valstiečiai“, kai jūs išbraukėte šitą nuostatą, jūs išbraukėte ir silpno alkoholio nuostatą.

„(Kitas, – ELTA) argumentas – tokių smulkių verslų yra nemažai. Paplūdimio ir lauko kavinių daugiausia yra Palangoje (37), Vilniuje (30), Klaipėdoje (18), Neringoje – 10. Tai tik kelios vietos, kurias išvardijau. Yra daugiau Lietuvoje vietų, kurioms tai suduos smūgį“, – pridūrė parlamentarė.

Jos teigimu, draudimai taip pat apriboja konkurenciją.

„Kavinės, kurios turi stacionarią prekybos vietą, ir turi lauko kavines, jos galės prekiauti alkoholiniais gėrimais, konkursinės, paplūdimio kavinės – negalės. Gerbiami „valstiečiai“, kai jūs išbraukėte šitą nuostatą, jūs išbraukėte ir silpno alkoholio nuostatą. Tai reiškia, kad tos kavinės, kurios turi stacionarią vietą ir lauko kavinę, galės prekiauti ne silpnu alkoholiu iki 22 laipsnių, o ir stipriu alkoholiu“, – teigė A. Armonaitė.

Ji teigė girdinti nerimą dėl skęstančiųjų, tačiau, pasak A. Armonaitės, tokios nelaimės dažniau vyksta prie ežerų, o ne kurortų paplūdimiuose.

„Tie, kurie skęsta, labai dažnai yra apsvaigę nuo alkoholio. Bet kai pažiūrime, kur tie žmonės nuskęsta, tai vyksta ežeruose, kur tokių kavinių nėra. Pajūrio kurortuose įvyko kelios nelaimės šią vasarą – tie žmonės nebuvo apsvaigę nuo alkoholio“, – sakė A. Armonaitė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis sakė pritariantis A. Armonaitės siūlymui ir vadino esamus reguliavimus absurdiškais.

„Koks skirtumas tarp lauko kavinės ir kavinės, esančios už 15 metrų, perėjus kopas? Mano nuomone, tais absurdiškais ir juokingais reikalavimais mes visiškai nepataikome ten, kur mes taikome“, – teigė A. Mazuronis.

Tuo metu „valstietė“, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ragino A. Armonaitės siūlymui nepritarti, nes jie, anot parlamentarės, nukreipti ne į sveiką gyvenseną.

„(...) Noriu priminti, kad svarstant įstatymo projektą dėl draudimo degalinėse prekiauti alkoholiu ar sporto rėmimui, mes girdėjome panašius argumentus, kad neliks degalinių, nebebus sporto ir kitų dalykų. Tie scenarijai, kaip matote, nepasikartojo. Įdomu, kad didžioji dauguma kolegės patiektų projektų yra nukreipti į pramonę, o ne į sveiką gyvenseną“, – sakė A. Kubilienė.

Seimas yra priėmęs sprendimą nuo 2020 metų šalyje drausti nestacionarias alkoholio prekybos vietas, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose. Jie bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo.

Seimas 2017 metais taip pat pritarė Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio siūlymui nustatyti, kad neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiktų teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau funkcijų dėl prekybos alkoholiu nestacionariose kavinėse. Jis taip pat sakė linkęs svarstyti „kompromisinį variantą” dėl asortimento tokiose vietose.

Kaip pavyzdį premjeras pateikė situaciją, kai ne mažiau kaip 60-70 proc. pardavimų tokiose kavinėse turėtų būti vaisvandeniai, maisto produktai ir užkandžiai, o 30 proc. – alkoholis.

Tuo metu pakeitimus dėl kavinių atstumų, pasak S. Skvernelio, reikia atidėti porai metų.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė Eltai sakė, kad siūlymas peržiūrėti asortimentus yra kišimasis į verslą, o siūlymas ribojimus atidėti „būtų pats blogiausias sprendimas”, nes paliktų verslą nežinomybėje.