„Teismas vertino, kad nuteistojo mirtį lėmė visa eilė objektyvių ir subjektyvių veiksnių – tiek paties nuteistojo veiksmai ir jo turimos ligos, tiek Kalėjimų departamento ir areštinių pareigūnų veiksmai“, – sako bylą išnagrinėjęs teisėjas Raimundas Krušinys.

Anot jo, Marijampolės kalėjime netinkamai organizuota pristatomų nuteistųjų (areštantų) medicininė apžiūra, nenustatyta skubios medicininės pagalbos teikimo tvarka, kas ir kaip yra už tai atsakingas, taip pat konstatuoti Marijampolės kalėjimo darbuotojų veiksmai – laiku nereagavimas į esamą situaciją bei tinkamos pagalbos suteikimas nuteistajam.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, baudžiamojoje byloje G. K. kaltintas tuo, kad dirbdamas Marijampolės kalėjimo laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje šeimos gydytoju laiku nenuėjo pas sunegalavusį nuteistąjį.

Pranešus bendrosios praktikos slaugytojai E. S., kad nuteistajam M. M., gulinčiam ant grindų kameroje, reikalinga medicininė pagalba, apžiūrėti minėto nuteistojo iškart nenuvyko. Gydytojas informavo, jog nueis apžiūrėti, kai apžiūrės iš anksto užsiregistravusius nuteistuosius, tuo pat metu nesiaiškindamas tikrosios paciento būklės sunkumo.

Medikas kaltintas nedelsiant nesuteikęs būtinosios medicinos pagalbos, neatlikęs paciento fizinės apžiūros ir gyvybinių funkcijų įvertinimo.

Pas nuteistąjį apsilankęs gydytojas, nustatęs kritinę paciento būklę, davė nurodymą nedelsiant kviesti greitosios medicinos pagalbą, kurie nuteistąjį gaivino, tačiau galiausiai konstatavo jo mirtį.

Teismas vertino, kad nuteistojo mirtį lėmė visa eilė objektyvių ir subjektyvių veiksnių – tiek paties nuteistojo veiksmai ir jo turimos ligos, tiek Kalėjimų departamento ir areštinių pareigūnų veiksmai.

Tos pačios įstaigos slaugytoja E. S. taip pat kaltinta tuo, kad neatvyko apžiūrėti minėto nuteistojo, atvyko kviečiama pakartotinai ir nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos, neatliko paciento fizinės apžiūros ir gyvybinių funkcijų įvertinimo.

Abu medikai kaltinti tokiais savo veiksmais padarę didelės neturtinės žalos nuteistojo šeimos nariams.

Teisiamuosiuose posėdžiuose abu ligoninės darbuotojai kaltės nepripažino.

Anot teismo, kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos, labiau paremtos spėlionėmis bei prielaidomis, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tiksliai nenustatytomis ir abejotinomis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – nuteistojo mirtimi.

Kaip skelbiama, nustatytos aplinkybės, akreditavimo tarnybos išvados, ekspertų (specialistų) paaiškinimai teisme bei jų išvados ikiteisminiame tyrime, liudytojų apklausos patvirtino tai, jog Kalėjimų departamente ir tuo pačiu Marijampolės kalėjime nebuvo tinkamai organizuotas pristatomų nuteistųjų priežiūros ir skubios medicininės pagalbos suteikimo klausimas, dėl ko ir įvyko šis mirties atvejis.

Teismui priėmus nuosprendį kaltinamuosius G. K. ir E. S. išteisinti, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo palikti nenagrinėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

„Įvertinus visus bylos duomenis, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad S. Mockevičius ir A. Bautronis netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas kaltinimuose, ir valstybei ir juridiniam asmeniui padarė didelės žalos. Tai yra teismas nenustatė Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo bei priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių. Todėl Saulius Mockevičius ir Algirdas Bautronis dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisinami“, – antradienį paskelbė teisėja Vilma Dapkevičienė.

Šis nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. A. Bautronis ir Saulius Mockevičius buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami valstybės tarnautojais, netinkamai atliko savo pareigas, kai dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė per baigiamąsias kalbas A. Bautroniui paprašė skirti 25 tūkst. eurų baudą, o S. Mockevičiui – 27,5 tūkst. eurų baudą.

Tuo metu tiek A. Bautronis, tiek S. Mockevičius savo kaltę neigė.

Bylos duomenimis, S. Mockevičius ir A. Bautronis Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 2016– 2018 metais susipažino su išsamia ir detalia Aplinkos apsaugos agentūros pateikta informacija apie UAB „Ekologistika“ vykdomą veiklą. Ugniagesiai buvo kaltinami, kad, žinodami ir suvokdami, kad pastato dalis, kurioje ūkinę veiklą vykdė UAB „Ekologistika“, dėl galimo gaisro yra pavojingas objektas, nes jame nuolat perdirbami, perkraunami, sandėliuojami itin dideli degių medžiagų – naudotų padangų 25 000 t per metus kiekiai, į gautą informaciją nereagavo.

Jie taip pat kaltinti, kad nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad ši pastato dalis, kurioje veiklą vykdė įmonė, būtų priskirta tikrinamų objektų grupei, neįrašė/nepriskyrė tikrintinų objektų grupei, nepriskyrė tikrintinų objektų grupei, neįtraukė į metinius 2017, 2018, 2019 m. objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, neorganizavo, neužtikrino šio objekto planinių/neplaninių priešgaisrinių techninių patikrinimų.

Šie dokumentai nesudarė pagrindo „Ekologistiką“ vertinti, kaip pavojingą objektą.

Teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos agentūros dokumentus, padarė išvadą, jog pagal juos S. Mockevičius ir A. Bautronis negalėjo žinoti ir suprasti, kad „Ekologistika“ nurodytu adresu vykdo veiklą. Šiuose dokumentuose yra kalbama apie planuojamą vykdyti padangų perdirbimo veiklą, o ne faktiškai vykdomą. Taip pat tuo metu galiojęs Objektų įtraukimo į tikrinamų objektų sąrašą aprašas neįpareigojo A. Bautronį ir S. Mockevičių šiuos dokumentus vertinti, kaip pagrindą „Ekologistiką“ įtraukti į tikrinamų objektų sąrašus.

„Šie dokumentai nesudarė pagrindo „Ekologistiką“ vertinti, kaip pavojingą objektą“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas nuosprendyje analizavo teisės aktus, kas yra pavojingas objektas. Tiek priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikti dokumentai, tiek teisme apklaustas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas patvirtino, kad „Ekologistika“ nebuvo įtraukta į pavojingų objektų registrą, kadangi neatitinka tokiam objektui keliamų kriterijų.

Pasak teismo, bendrosios gaisrinės saugos taisyklės reglamentuoja tik padangų sandėliavimą atvirose teritorijoje, jose nėra nurodyta, kaip turi būti sandėliuojamos padangos pastatuose ir patalpose. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog A. Bautronis su 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu nebuvo susipažinęs, kadangi tuo metu atostogavo. Su šiuo raštu buvo susipažinęs jo pavaduotojas.

Pagal statybos techninių dokumentų reikalavimus už statinių naudojimo priežiūrą yra atsakingos savivaldybės, šie Aplinkos apsaugos agentūros dokumentai buvo pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Teisme apklausta liudytoja J. Z. patvirtino, jog planavo organizuoti šio pastato tikrinimą, tačiau buvo sudėtinga organizuoti šio pastato savininkų informavimą. Kaltinti, kad S. Mockevičius ir A. Bautronis turėjo ir galėjo suvokti, kad šis objektas pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas ataskaitas dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo, yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Abu pareigūnai yra nušalinti nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos Vidaus tarnybos statuto pagrindu.

ELTA primena, kad didelis gaisras Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo 2019 metų spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. A. Bautronis vadovavo gaisro gesinimui.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pastatų komplekse nuo 2012-ųjų buvo kilę devyni gaisrai, apie kuriuos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai taip pat žinojo.

Dėl 2019 metų spalį kilusio gaisro dėl oro užterštumo nedirbo ir aplink degusią gamyklą Alytaus mieste esančios įmonės, į Pramonės rajoną nekursavo viešasis transportas, taip pat kai kuriems Alytaus rajono ūkininkams buvo uždrausta tiekti pieną.

Ši byla atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl 2019 metų spalį Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro.

Byla dėl gaisro įmonėje dar nagrinėjama Alytaus teisme.

Šioje byloje kaltinimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovui Juozui Cicėnui ir dviem darbuotojams bei pačiai bendrovei.

Jie kaltinami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat kaltinami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.

Teismui perduotoje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.

Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti išteisinamąjį nuosprendį, kurį pernai sausį paskelbė Klaipėdos apygardos teismas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šie asmenys nepadarė veikos, turinčios didelės vertės turto iššvaistymo požymių, – bylos duomenys nepatvirtina, jog „Nidos pušynui“ gavus Šiaulių banko paskolą buvo sudarytos nenaudingos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys su kitais juridiniais asmenimis.

Teismas nustatė, kad sprendimus kreiptis dėl paskolos priėmė „Nidos pušyno“ akcininkai. Viena jų – ieškove pripažinta bankrutuojanti bendrovė „Energolinija“.

„Gautos lėšos panaudotos pagal paskirtį – įsigyta kitų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Dėl akcininkų priimto sprendimo pirkti akcijas pagrįstumo į teismą civilinio proceso tvarka kreiptasi nebuvo. Sandorių faktas buvo išviešintas, užfiksuotas įmonės „Nidos pušynas“ dokumentuose, jokie dokumentai klastojami nebuvo. Duomenų, kad tokiais sandoriais būtų pažeisti kreditorių interesai nėra“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismo vertinimu, sandorių grandinė, prasidėjusi paskolų sutarčių sudarymu ir pasibaigusi vertybinių popierių atpirkimo sandoriais, buvo verslo sprendimas, priimtas siekiant užtikrinti tolesnę grupės veiklą, todėl nėra pagrindo vertinti tokių veiksmų kaip nusikalstamų.

Kaltinimai iššvaisčius didelės vertės „Nidos pušyno“ turtą buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimtas kreditas per kelis kartus perkant akcijas buvo panaudotas V. Romanovo ir O. Gorančuk bei bendrovės „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.

Kaltinimai dėl paskolos „Nidos pušynui“ buvo pateikti ir tuometiniam Šiaulių banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabar – banko vadovui Vytautui Siniui, taip pat tuometiniam banko Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui.

Paskola bendrovei „Nidos pušynui“ buvo suteikta 2012 metais, dar iki Ūkio banko bankroto paskelbimo, jai buvo įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu užstatas realizuotas, kreditas padengtas, o „Nidos pušynas“ likviduotas.

Šiaulių bankas teigė, kad suteikiant kreditą, banke buvo laikytasi visų reikalavimų bei procedūrų. Bankas yra pabrėžęs, kad teisminis procesas neturi įtakos jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

V. Romanovo Ūkio banko baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis pats nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Ketvirtadienį paskelbta Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nors centrinio Leirijos miesto teismas nustatė gaisrų prevencijos ir kontrolės trūkumų, pirmininkaujanti teisėja Maria Clara Santos (Marija Klara Santuš) sakė, kad 63 gyvybes nusinešusios nelaimės mastą nulėmė „unikalios ir visiškai nenuspėjamos“ jėgos gamtinis reiškinys.

Prokuroras Mindaugas Rimkus eksparlamentarui siūlo skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7 tūkst. 532 eurų baudą.

Tuo metu V. Matuzas tikisi, kad bus paliktas galioti jam palankus išteisinamasis nuosprendis. Vyras teismui atsiuntė raštą, kuriame viliasi „teisingumo triumfo“. 

Į Apeliacinio teismo (AT) posėdį, kuriame penktadienį vyko šalių baigiamieji pasisakymai, V. Matuzas neatvyko.

AT savo verdiktą skelbs lapkričio 25 dieną.

Prokuroras M. Rimkus sako, kad pernai liepą Vilniaus apygardos teismas (VAT) priimdamas išteisinamąjį nuosprendį padarė nepagrįstą išvadą.

Jis priminė, kad  pirmos instancijos teismas atmetė Edmondo Babensko parodymus. Jo vertinimu, Apeliacinis teismas turi ištaisyti šitą klaidą ir vertinti bylos duomenų visumą, nes E. Babensko parodymus patvirtina kiti bylos duomenys.

Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs VAT atkreipė dėmesį, kad vienas iš svarbiausių bylos liudytojų labdaros fondo vadovas E. Babenskas teisme nieko nepasakė, tik minėjo per ikiteisminį tyrimą duotus parodymus.

„Teismas, tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių nepagrįstai išteisino V. Matuzą“, – posėdyje sakė prokuroras.

Iš buvusio konservatoriaus V. Matuzo prokuratūra prašo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautas pajamas – per 16 tūkst. eurų – ir galbūt kaip kyšį gautą fotoaparatą.

Išteisintas ne vienas

Šioje byloje be V. Matuzo buvo išteisintas ir lobistas Andrius Romanovskis. Jo advokatas Raimundas Lideika sakė, kad prokuratūra be reikalo sureikšmino A. Romanovskio veiksmus steigiant fondą, jo ginamojo veiksmai steigiant fondą negali būti vertinami kaip nusikalstami.

Su buvusiu politiku teisiamą lobistą Andrių Romanovskį Panevėžio prokuratūra prašo pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo lobisto padėtimi ir skirti 28 tūkst. 245 eurų baudą.

Prokuratūra siekia įrodyti, kad tuometinis parlamentaras faktiškai vadovavo labdaros ir paramos fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė V. Matuzo paramos Seime. V. Matuzo įsteigtam paramos fondui „Paramos iniciatyvos“ „JTI Baltic“ skyrė apie 4,3 tūkst. eurų.

VAT pernai liepą paskelbė, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių V. Matuzas buvo kaltinamas, praėjo griežtai reglamentuotą įstatymų registravimo kontrolę, įtraukimo į dienotvarkę tvarką, balsavimo Seimo procedūrą, o vėliau juos pasirašė prezidentė.

Apygardos teismas (AT) taip pat nerado jokių įrodymų, kad V. Matuzas būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą. Teismas pabrėžė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą V. Matuzo pokalbių klausytasi ilgiau nei trejus metus, tačiau per visą tą laiką neužfiksuota nė vieno atvejo, kuris galėtų pagrįsti pinigų perdavimo faktą.

Prokuratūra teigia, kad Lietuvos apeliaciniame teisme (LAT) siekiama įrodyti, jog nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo V. Matuzo reikmėms panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).

Išteisinamąjį nuosprendį apskundusių prokurorų nuomone, nors fondas buvo įsteigtas E. Babensko vardu, faktinis jo vadovas buvo V. Matuzas – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu, tokia veikla užsiimti negalėjo. V. Matuzas taip pat kaltinamas, kad iš E. Babensko išsireikalavo kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

„Prokurorų teigimu, kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. (V. Matuzo) pritarimo Seime priimant jų verslui palankius įstatymus. Manoma, kad tokiems sandėriams įvykti padėjo lobistas A. R.(A. Romanovskis), kuris prieš tai V. Matuzui padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą“, – teigta prokuratūros pranešime spaudai.

Prokurorai mano, kad lobistas A. Romanovskis ne tik padėjo tuometiniam parlamentarui įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime, įkalbėjo jį paremti faktiškai Seimo nario valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu aptarta galimybė inicijuoti A. Romanovskio lobuojamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime, vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas, teigia prokuratūra.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyba ir prokuratūra atliko dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidraus biokuro verslo, kuriame V. Matuzui pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir sukčiavimo veikiant organizuotoje grupėje. Įtarimai šioje byloje dar pateikti buvusiam bendrovės „Panevėžio energija“ vadovui ir keliems kitiems asmenims. Ši byla nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme (ŠAT).

V. Matuzas Seimo nariu buvo 2008-2012 ir 2000-2004 metais. Jis priklausė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. Politiko sutuoktinė yra pripažinta kalta dviejose bylose.

Tiek V. Matuzas, tiek A. Romanovskis savo kaltę griežtai neigia.

Šiems keturiems vyrams buvo pateikti kaltinimai „teroristiniais nusikaltimais“, susiję su įtariama pagalba Danijoje gimusiam palestiniečių kilmės Omarui El Husseinui (Omarui Huseinui) prieš jo antrąjį išpuolį, kuris buvo įvykdytas prie sinagogos.

Jų veiksmai „nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų nulemti teistumą už bendrininkavimą“, – sakoma teismo sprendime.

Keturi atsakovai – 27-erių metų Bhostanas Hosseinas (Bostanas Hoseinas), 21-erių metų Libanas Elmi (Libanas Elmis), 23-erių metų Ibrahimas Abbasas (Ibrahimas Abasas) ir 32-iejų metų Mahmoudas Rabea ( Mahmudas Rabėja) – nusišypsojo vienas kitam ir savo advokatams, kai buvo perskaitytas teismo sprendimas.

Tačiau B. Hosseinas ir L.Elmi buvo nuteisti dėl lengvesnio kaltinimo – šaunamojo ginklo išmetimo. Bausmės jiems bus paskirtos vėliau.

2015 metų vasario 14 dieną O.El Husseinas pradėjo šaudyti iš automatinio ginklo prie kultūros centro, kuriame tuo metu vyko žodžio laisvei skirtas renginys.

Per epizodą, kuris, kaip manoma, buvo bandymas sustabdyti užpuoliką prie centro, žuvo 55-erių metų kino kūrėjas Finnas Norgaardas (Finas Niorgordas) ir buvo sužeisti trys policininkai.

Vėliau tą patį vakarą O.El Husseinas, kurį, kaip atrodo, įkvėpė išpuoliai prieš prancūzų satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, nuvyko prie pagrindinės miesto sinagogos, kur nušovė 37-erių metų apsaugininką žydą Daną Uzaną.

22-iejų metų O.El Husseiną, kuris dar penkis žmones sužeidė, galiausiai nukovė policija.