-
Vilniaus istorinių pastatų tvarkybos programa: raginama suskubti pasinaudoti parama
Vilniaus miesto savivaldybė ragina istorinių pastatų savininkus pasinaudoti proga susitvarkyti savo namų išorę: fasadus, stogus, balkonus, pasikeisti blogos būklės autentiškus medinius langus, duris, architektūrines detales.
„Gyventojai domisi šia programa. Tvarkyti ir prižiūrėti tokius pastatus vis tiek reikia, o Savivaldybė šiuo metu finansuoja didžiąją dalį tvarkybos darbų. Parama teikiama projekto, tyrimų ir ekspertizės atlikimui“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus patarėja, vykdanti vedėjos funkcijas, Jolita Noreikienė.
Jei gyventojams kyla klausimų, ar pastatas atitinka kriterijus, jie gali pasikonsultuoti su programą administruojančia VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“.
vilnius.lt nuotr.
„Konsultuojame gyventojus, atsakome į jų klausimus, prašome pakoreguoti, jei būtina, prašymus ar pateikti papildomus dokumentus. Taip pat padedame surasti medinių langų, durų ir medinės architektūros elementų restauratorius“, – pasakojo „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros“ vyriausiasis specialistas Kęstutis Masaitis.
Jis pabrėžė, kad pirmiausia gyventojai bando išsiaiškinti, ar jų pastatas atitinka kriterijus gauti paramą. Taip pat neaiškumų kyla ir tuomet, kai pastatas turi ne vieną, o daugiau savininkų – yra daugiabutis. Tuomet reikėtų turėti daugiau nei pusės gyventojų sutikimus tvarkyti pastatą.
Daugiabučio tvarkymu ir paraiškos pateikimu turi užsiimti būsto administratorius ar daugiabučio namo bendrija. Būsto savininkams reikia kreiptis į juos ir prašyti tvarkyti pastatą. Jei bus gautas daugiau nei pusės gyventojų pritarimas, administratorius ar bendrija parengs reikiamus dokumentus. Taip pat gyventojai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį konkretiems tvarkybos darbams atlikti. Tokiu atveju visų reikiamų dokumentų parengimu rūpinasi patys gyventojai.
Kartu su prašymu dalyvauti programoje reikia pateikti ir tvarkybos darbų projektą, kurį rengia atestuoti architektai. Parama gavėjui pervedama atlikus darbus ir pateikus tai įrodančius dokumentus (atliktų darbų tus ir sąskaitas).
Visa informacija apie programą ir paraiškų formos pateiktos Vilniauspaveldas.lt
Kam teikiama parama?
Visame Vilniuje esančių kultūros paveldo objektų išorės fasadų tvarkybai;
istorinių pastatų Senamiestyje, Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte išorės (fasadų ir stogų) fasadų tvarkymui;
daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų elementų (balkonų, karnizų, parapetų ir kt.) galimai avarinės ir avarinės būklės šalinimui;
istorinės medinės architektūros pastatų išorės (fasadų ir stogų) ir pagrindinių konstrukcijų ir tvarkymui;
autentiškų medinių langų ir durų restauravimui ar neišlikusių atkūrimui.
Kaip sužinoti, ar pastatas atitinka kriterijus gauti paramą?
Patikrinkite, ar pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, arba yra kultūros paveldo vietovėje.
Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
Kultūros paveldo vietovės (vietos paieškos laukelyje įrašykite pastato adresą): https://maps.vilnius.lt/kulturos_paveldas#layers
vilnius.lt nuotr.
Kas gali teikti paraišką?
Istorinių pastatų savininkai (namų bendrijos, gyventojai, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį, arba būsto administratoriai).
Jei tai daugiabutis ar kelių savininkų namas, ar visi gyventojai turi sutikti?
Dėl dalyvavimo programoje turi sutikti dauguma namo gyventojų (50 % + 1).
Iki kada pateikti paraiškas?
Balandžio 30 d.
Kaip dalyvauti programoje?
Prašymą gauti paramą, kartu su privalomais pateikti dokumentais, pateikia būsto administratorius arba būsto savininkas (jei būstas neturi administratoriaus) Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai el. p. info@vsaa.lt arba k.masaitis@vsaa.lt.
Konsultacijos dėl paramos teikiamos:
VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyriausiasis specialistas Kęstutis Masaitis, el. p. k.masaitis@vsaa.lt, tel. +370 656 26 856
Finansavimo dalis:
Avarinės būklės fasadų elementams (balkonams, lodžijoms, karnizams ir kt.) – 80 proc.
Medinei architektūrai, tyrimams, projektavimui, ekspertizei – 70 proc.
Kultūros paveldo objektų visame Vilniuje ir paveldo statinių kultūros paveldo vietovėse išorės tvarkyba – 60 proc.
Medinių langų ir durų restauravimui ir atkūrimui kultūros paveldo vietovėse (1 kv. m langų restauravimui – iki 900 Eur. Autentiškų durų tvarkymui – iki 8 000 Eur.
vilnius.lt nuotr.
Kada suteikiama parama?
Atlikus darbus (kas ketvirtį arba pabaigus visus darbus) kompensuojamos dokumentais pagrįstos tvarkybos išlaidos.
Tyrimų, projektavimo, ekspertizės išlaidos kompensuojamos kartu su pagrįstomis tvarkybos darbų išlaidomis.
Autentiškų medinių langų ir durų restauravimo ar neišlikusių atkūrimo išlaidos kompensuojamos pabaigus visus darbus.
-
Naujas standartas istoriniams pastatams Kaune: daugiau aiškumo tvarkant stogus 7
Dokumente pateikiami esminiai principai, kaip tvarkant ar rekonstruojant pastatus nepažeisti jų vientisumo ir vertingųjų savybių. Siekiama, kad šios rekomendacijos taptų pagalbine priemone architektams, statytojams ir paveldinių objektų šeimininkams.
Mažiau vietos interpretacijoms
Didžiuosiuose šalies miestuose neretai pasitaiko atvejų, kai rekonstruojami istoriniai pastatai sulaukia paveldosaugininkų, architektų ar pačių gyventojų kritikos dėl naujai iškilusių pastogių, akį rėžiančių stoglangių ir kitų pakeitimų. Kaunas ėmėsi iniciatyvos užbėgti tokiems nesusipratimams už akių ir pažaboti savivalę, apsaugant paveldo objektus nuo nederamos invazijos.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Kauno miesto taryba patvirtino Stoglangių, pastogių ir antstatų įrengimo Kauno istoriniuose pastatuose rekomendacijas. Dokumente aprašomi Senamiestyje, Žaliakalnyje ir Naujamiestyje vyraujančių pastatų ir jų stogų tipai, galimi projektavimo sprendiniai, kurių įgyvendinimas nedarytų neigiamo poveikio paveldo vertybėms.
Kaunas ėmėsi iniciatyvos užbėgti tokiems nesusipratimams už akių ir pažaboti savivalę, apsaugant paveldo objektus nuo nederamos invazijos.
Kultūros paveldo specialistai neabejoja, kad šie projektavimo principai yra universalūs ir gali būti taikomi kitose miesto vietose.
Istorinių pastatų pastogių pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams pastaraisiais metais tampa vienu iš pagrindinių iššūkių paveldosaugai.
Iki šiol teisės aktuose vartojama abstrakti samprata: „Negalima pažeisti vertingųjų savybių.“ Ji palieka pernelyg daug vietos interpretacijoms. Dėl to, rengiant ir derinant projektus, gana dažnai išsiskirdavo paveldosaugininkų ir statytojų nuomonės, o kartu pasitaikydavo netinkamai įgyvendinamų projektų.
Atsižvelgė į ekspertų siūlymus
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus rekomendacijos parengtos įvertinus geruosius Lietuvos ir užsienio šalių pavyzdžius. Naujosios gairės gali tapti universaliu patariamuoju balsu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymams.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
„Paveldosaugininkams būtų lengviausia uždrausti bet kokius naujadarus istoriniuose pastatuose, bet tokiu keliu eiti negalime. Privalome ieškoti kompromiso tarp saugojimo ir progreso. Miestas – gyvas organizmas, jis turi vystytis, atsinaujinti. Prieš 100 metų ar dar seniau statyti pastatai turi būti patogūs šiuolaikiniam žmogui, kitaip juose niekas nenorės gyventi ar dirbti.
Šiomis gairėmis suvienodiname žaidimo taisykles ir pristatome jas visuomenei“, – aiškina Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Šiomis gairėmis suvienodiname žaidimo taisykles ir pristatome jas visuomenei.
Sprendiniai parengti į komandą pasitelkus nekilnojamojo kultūros paveldo specialistę architektę Sigitą Bugenienę – vieną iš nominacinės bylos UNESCO pasaulio paveldo sąrašui „Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939“ autorių. Taip pat įsiklausyta į Kultūros paveldo departamento specialistų, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pastabas ir pasiūlymus.
Aiškūs pavyzdžiai – mažiau klaidų
Rengiant rekomendacijas didžiausias dėmesys skirtas kultūros vertybių registre esantiems tarpukario modernizmo pastatams, turintiems Europos paveldo ženklą ir šiemet papildžiusiems UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Visais atvejais rekomenduojama stoglangius ir kitus naujus stogo elementus projektuoti taip, kad šie netaptų pagrindine dominante pastato išvaizdoje, nekeistų autentiškų istorinių statinių architektūros stiliaus. Jie turėtų būti įrengiami ne reprezentacinėje pastato dalyje, o mažiau matomoje kiemo pusėje.
Privalu išlaikyti simetriją, elementų pasikartojimą ir vienodą aukštingumą. Kelių tipų stoglangiai – nepriimtini.
Specialistai pabrėžia, kad renovuojant stogus būtina tinkamai parinkti dangas, išlaikant teritorijai būdingą charakterį. Senamiesčio pastatų stogams būdingi keraminių čerpių stogai, Žaliakalnyje – šlaitiniai, eksploatuojamos palėpės. Naujamiesčio dangų ir formų įvairovė labai didelė – čerpės ir skarda, didesnio kampo šlaitiniai ir paslėpti šlaitiniai stogai, stogo terasos.
Kauniečiai, norintys ant istorinių pastatų įsirengti saulės elektrines, jas turėtų derinti prie stogo dangos. Rinktis kuo mažiau kontrastuojančias ir pastebimas spalvas. Įrenginiai montuojami taip, kad poveikis dangai būtų minimalus.
Tikimasi, kad rekomendacijos padės išvengti netinkamai įrengtų antstatų ar stoglangių atvejų, o kartu veiks ir prevenciškai, stabdant savavališkus statybos ir paveldo tvarkybos darbus. Su naujomis gairėmis kauniečiai jau gali susipažinti internete: bit.ly/seniejikaunostogai.