„Mes, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai, išreiškiame rūpestį dėl istorinio revizionizmo Rusijoje ir konkrečiai dėl galimo „Memorial“ uždarymo“, – teigiama pareiškime.

Prezidentai taip pat teigia sutarę „stiprinti bendradarbiavimą kovojant su istorijos klastojimu, dezinformacija ir istoriniu revizionizmu“.

„Kartu sieksime užtikrinti istorinį totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų atminimą“, – akcentuojama Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidentu Alaru Karisu priimtame pareiškime.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį svarstys prokurorų reikalavimą likviduoti garsiausią Rusijos teisių gynimo grupę „Memorial“, kuri Rusijoje yra paskelbta „užsienio agente“.

„Memorial“ 1989 metais įkūrė Sovietų Sąjungos disidentai, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas. Organizacija sukaupė didžiulį dokumentų apie sovietų nusikaltimus archyvą ir kovoja už žmogaus teises Rusijoje.

Labai vertiname „Memorial“ darbuotojų atsidavimą ir ryžtą įamžinti sovietinių nusikaltimų – įvykdytų prieš lenkų, lietuvių, latvių ir estų tautas, taip pat prieš milijonus rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių – aukas.

Prokurorai prašo teismo likviduoti organizacijos centrinę struktūrą „Memorial International“, esą pažeidusią prieštaringai vertinamą Rusijos įstatymą dėl „užsienio agentų“.

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentų kreipimęsi pabrėžiama, kad „Memorial“ dalyvauja ginant žmogaus teises Rusijoje ir dokumentuoja stalinizmo nusikaltimus visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

„Labai vertiname „Memorial“ darbuotojų atsidavimą ir ryžtą įamžinti sovietinių nusikaltimų – įvykdytų prieš lenkų, lietuvių, latvių ir estų tautas, taip pat prieš milijonus rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių – aukas“, – teigia prezidentai.

„Nepaprastai žavimės Rusijos piliečių, pasirengusių pasakyti visą tiesą apie nepatogią istoriją ir totalitarinių režimų vykdytus žmogaus teisių pažeidimus, darbu. Šis darbas – svarbus indėlis išsaugant Europos kolektyvinę atmintį“, – rašoma pareiškime.

„Memorial“ ištisus dešimtmečius kataloguoja Sovietų Sąjungoje įvykdytus žiaurius nusikaltimus, ypač liūdnai pagarsėjusiuose gulago priverčiamųjų darbų lageriuose ir kolonijose.

Organizacija taip pat kovoja už politinių kalinių, migrantų ir kitų grupių teises, stengiasi atkreipti dėmesį į teisių pažeidimus, ypač neramiame Šiaurės Kaukazo regione, apimančiame Čečėniją.

„Memorial International“ tvarko didžiulį grupės archyvą Maskvoje ir koordinuoja dešimčių su „Memorial“ susijusių nevyriausybinių organizacijų Rusijoje ir užsienyje darbą.

Jungtinių Tautų pareigūnai, Europos Taryba, tarptautinės teisių gynimo grupės ir Vakarų vyriausybės įspėjo Rusiją nelikviduoti „Memorial“. Atsiimti prašymą organizaciją naikinti teisėsaugą ragino ir Nobelio taikos premijos laureatai buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas.

„Tai yra įspūdingą darbą Rusijos atminties politikoje, stalinizmo, apskritai, komunizmo nusikaltimų išaiškinime padariusi organizacija. Jos įdirbis yra milžiniškas. Archyvai, kurie yra patiems rusams labai svarbūs, yra didžiuliai“, – žurnalistams Katedros aikštėje sakė ministras.

„Tokios organizacijos naikinimas rodo, kad Rusija jau stovi tame kelyje, kuriame buvo Stalinas. Ir ne kitaip“, – pridūrė jis.

Tokios organizacijos naikinimas rodo, kad Rusija jau stovi tame kelyje, kuriame buvo Stalinas. Ir ne kitaip.

A. Anušauskas taip pat prisiminė su šia organizacija bendravęs kaip istorikas prieš 27 metus, kai buvo sudarinėjama bendradarbiavimo sutartis.

Šią savaitę Rusijos Aukščiausiasis Teismas turėtų svarstyti prokuratūros prašymą likviduoti „Memorialą“, turintį maždaug 50 padalinių visoje šalyje ir užsienyje.

Kremlius teigia, kad nevyriausybinė organizacija „jau ilgą laiką turėjo problemų dėl Rusijos teisės aktų laikymosi“. Organizacijos atstovai sako, kad siekis naikinti „Memorialą“ rodo, kad Kremlius daro posūkį diktatūros link.

Ši organizacija, dažnai minima kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, bet iki šiol negavusi šio apdovanojimo, agituoja už istorinės atminties išsaugojimą Rusijoje ir kovoja su teisių pažeidimais.

Rusijos prokurorai „Memorialą“ dėl įtarimų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo ėmėsi likviduoti lapkričio viduryje.

Neuždaryti organizacijos Rusiją perspėjo Jungtinių Tautų atstovai, taip pat jos stojo ginti ir buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

„Memorialo” surinktas neįkainojamas istorinis archyvas, jo pagalba tiriant sovietinį laikotarpį buvo ir yra labai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir daugumai sovietų okupaciją kentėjusių valstybių, todėl „Memorialo” veiklos sustabdymas, šios organizacijos sunaikinimas būtų ne tik milžiniškas nuostolis Rusijai ir jos piliečiams, bet ir visai tarptautinei bendruomenei”, – antradienį paskelbtame pranešime cituojamas centro vadovas Arūnas Bubnys.

Centro teigimu, daugiau kaip tris dešimtmečius veikianti nevyriausybinė organizacija buvo pagrindinė stalininių represijų tyrimo ir jų aukų įamžinimo Rusijoje organizacija, taip pat – ilgametė LGGRTC bendradarbė.

„Memorialo” veiklos sustabdymas, šios organizacijos sunaikinimas būtų ne tik milžiniškas nuostolis Rusijai ir jos piliečiams, bet ir visai tarptautinei bendruomenei.

Centras primena, kad vienas iš „Memorialo“ įkūrėjų ir vadovų, politinis kalinys Sergejus Kovaliovas sovietmečiu padėdavo pergabenti į Vakarus žymiausią lietuvių pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, už savo veiklą du kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai, o 2011 metais Seimo apdovanotas Laisvės premija.

Šią savaitę Rusijos Aukščiausiasis Teismas turėtų svarstyti prokuratūros prašymą likviduoti „Memorialą“, turintį maždaug 50 padalinių visoje šalyje ir užsienyje.

Kremlius teigia, kad organizacija „jau ilgą laiką turėjo problemų dėl Rusijos teisės aktų laikymosi“. Organizacijos atstovai sako, kad siekis naikinti „Memorialą“ rodo, kad Kremlius daro posūkį diktatūros link.

Ši organizacija, dažnai minima kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, bet iki šiol negavusi šio apdovanojimo, agituoja už istorinės atminties išsaugojimą Rusijoje ir kovoja su teisių pažeidimais.

Rusijos prokurorai „Memorialą“ dėl įtarimų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo ėmėsi likviduoti lapkričio viduryje.

Neuždaryti organizacijos Rusiją perspėjo Jungtinių Tautų atstovai, taip pat jos stojo ginti ir buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

Istoriniai tyrimai kreipiami politizacijos linkme

Kreipimesi, kurį gavo ELTA, teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymima, kad LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.

Akcentuojama ir tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento (GRTD) darbuotojai ir vadovai kviečiami tik į dalį pasitarimų, kuriuose svarstomi strateginiai planai ir kiti svarbūs centro veiklos klausimai.

„Be istorikų žinios ir pritarimo, nedalyvaujant ir neinformuojant GRTD direktoriaus ir skyrių vadovų planuojami struktūriniai pertvarkymai, vadovybės kaita. LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija apie planuojamus pokyčius informuojama apeinant GRTD vadovybę, kuri apie tokius planus sužino iš viešosios informacijos šaltinių“, – rašoma kreipimesi.

Piktinasi V. Valiušaičio paskyrimu vyresniuoju patarėju

Kreipimesi akcentuojama, kad susirūpinimą kelia ir Vidmanto Valiušaičio paskyrimas generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju sukuriant jam naują pareigybę ir parašant naujus, specialiai šiam asmeniui pritaikytus pareiginius nuostatus, įvedant kvalifikacinį reikalavimą, nesusijusį su centro vykdoma veikla.

LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“.

„Šiai pareigybei suteikiami platūs įgaliojimai konsultuoti ir vertinti istorijos profesionalų darbą, formuoti centro tyrimų kryptis, kontroliuoti centro leidybos skyriaus darbą, viršijantys departamentų direktorių ir skyrių vedėjų įgaliojimus“, – rašoma kreipimesi.

Už kritiką – įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo

Centro mokslininkai taip pat susirūpinimą reiškia, kad dėl profesinės kompetencijos devalvavimo, įtempto emocinio klimato bei patiriamo centro vadovybės spaudimo centrą toliau palieka arba yra spaudžiami palikti kvalifikuoti, patyrę istorijos ir kitų sričių profesionalai, įnešę daugiametį svarų indėlį į LGGRTC veiklą.

„Dėl spaudimo ir grasinimų tarnybinėmis nuobaudomis, patirtų keliant centro problemas, iš darbo išėjo dr. Monika Kareniauskaitė, architektas prof. dr. Algis Vyšniūnas, už visuomenės informavimo priemonėse dalykiškai išsakytą profesinę nuomonę dėl asmeniui paskirto rezistento statuso dr. Mingailei Jurkutei buvo pareikštas įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo (todėl šį kreipimąsi pasirašę darbuotojai nerimauja, kad konstruktyvi kritika gali būti prilyginta nelojalumui)“, – teigiama kreipimesi.

Teigiama, kad minimo įspėjimo nepagrįstumą patvirtina tai, kad po darbuotojos komentaro pasirodymo skubiai buvo parengta nauja LGGRTC vidaus tvarkos taisyklių redakcija, kuri jau post factum įtvirtino pareigą centre dirbantiems mokslininkams gauti leidimą kalbėtis su žurnalistais.

Darbuotojai teigia, kad susidariusi situacija trukdo sėkmingam LGGRTC deleguotų funkcijų įgyvendinimui, o jos netaisant gresia ribos tarp profesionalaus ekspertinio darbo ir mėgėjiškų iniciatyvų išnykimas, tolesnis politinės kontrolės stiprėjimas, varžantis mokslo autonomiją ir smukdantis mokslinių tyrimų kokybę, centro, kaip kompetentingos ekspertinės įstaigos, prestižo sunykimas nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje.

Pateikė siūlymus

Todėl kreipimesi akcentuojama, kad reikia inicijuoti būtinas administracines permainas, grąžinančias įstaigai mokslinį-ekspertinį svorį. Mokslininkai siūlo sudaryti istorikų ekspertų darbo grupę, į kurią būtų įtraukti ir centro, ir kituose tyrimų centruose dirbantys Lietuvos istorikai, atminties politikos ekspertai, kuri apsiimtų atnaujinti centro tyrimo kryptis, aptarti aktualias metodologines problemas ir prieigas, sudaryti naujas ir patvirtinti tęstines tyrimų programas.

Taip pat siūloma prie LGGRTC įsteigti Mokslo tarybą, į kurią raginama pakviesti dalykinį lauką išmanančius autoritetingus mokslininkus, atnaujinti pilnos sudėties LGGRTC centro tarybos posėdžius. Siūloma peržiūrėti ir LGGRTC generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašą ir pakartotinai įvertinti tokios pareigybės būtinybę bei naudą centro veiklai.

„Jei tokia pareigybė vis dėlto būtina, manome, kad jai turėtų būti keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kaip profesionali kompetencija ir autoritetas centro dalykinio lauko srityje, o suteikti įgaliojimai užtikrintų padalinių vadovų dalyvavimą priimant tų padalinių veiklą liečiančius sprendimus“, – pažymima kreipimesi.

Seimo vicepirmininkė žada aiškintis situaciją

Seimo vicepirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad gautas LGGRTC mokslininkų kreipimasis kelia nerimą, ir žada aiškintis susidariusią situaciją.

„Seime esame gavę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslininkų kreipimąsi. Jis kelia nerimą. Girdime balsus ir viešojoje erdvėje. Artimiausiu metu imsimės veiksmų, kad išsiaiškintumėm susiklosčiusią situaciją“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.