Prodiuserių kompanijos „Videometra“ sukurtas daugiaserijinis filmas primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Kartu – ir apie šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.

Žinomų aktorių būrį antrame dvylikos dalių televizijos filmo sezone papildys ne vienas savo srities profesionalas. Tai ir Larisa Kalpokaitė, Mindaugas Papinigis, Andrius Paulavičius, dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu ir kiti.

Per daugiau nei 50 kūrybinės veiklos metų J. Budraitis sukūrė apie 100 vaidmenų teatre, kine ir televizijoje, režisavo kelis filmus. Aktorius yra dirbęs kone su visais žymiausiais Lietuvos kino ir teatro režisieriais: Arūnu Žebriūnu, Vytautu Žalakevičiumi, Algimantu Puipa, Jonu Vaitkumi ir kitais.

Prie „Laisvės kaina. Partizanai“ kūrybinės komandos prisijungęs aktorius prisipažino, kad imtis vaidmens jį paskatino kelios priežastys: „Pirmą, su Sauliumi Balandžiu (projekto režisierius – red. past.) mes esame seniai pažįstami, kai jis buvo studentas, mes kartu dirbome, kažkada buvome kolegos. Tos kartos jaunimas užaugo mano akyse. Kai Saulius mane pakvietė, man nebuvo nė kaip atsisakyti, jo darbai man įdomus. Antrą, man įdomu dėl paties kūrinio, personažo.“

J. Budraitis televizijoje įkūnys prezidento Antano Smetonos padėjėją. Aktoriaus personažo prototipas – karo lakūnas, aviacijos pulkininkas, vėliau prezidento adjutantu dirbęs Tadas Šakmanas. J. Budraičio personažas visais būdais bandys išsaugoti Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

„Man patinka tas mano personažo savotiškas sutapimas su Liudu Mažyliu. Jis šiomis dienomis tą aktą atrado, o mano personažas jį bandys išsaugoti. Gavosi toks savotiškas susižaidimas“, – savo personažu džiaugėsi legendinis aktorius.

J. Budraitis tiki, kad šiuolaikinėje televizijos ir kino produkcijoje svarbu prisiminti savo šalies istoriją. „Manau, kad tų žmonių, kurie kuria tokius projektus, entuziazmas itin ryškus. Kiek ir kaip sugebama, taip ir daroma. Bet manau, kad tikroji istorija, kurią bet kokiu pavidalu pateiksime žiūrovui, visada naudinga augančiai kartai. Apie istoriją reikia kalbėti“, – įsitikinęs aktorius J. Budraitis.

Dvylikos dalių filme „Laisvės kaina. Partizanai“ laukia ne tik žiūrovų jau pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai. Istorinis dokumentinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“, režisuojamas Sauliaus Balandžio, pasirodys naujame LRT televizijos sezone.

Išskirtinio projekto antroji dalis pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Dvylikos dalių filme žiūrovams bus priminti skaudūs istoriniai įvykiai, tarp kurių – holokaustas.

Prodiuserių kompanijos „Videometra“ daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“ primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Kartu – ir apie šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.

„Tai yra vienas iš tragiškiausių laikotarpių mūsų tautos istorijoje: okupacijos, trėmimai į Sibirą, rezistencinė kova, partizaninis karas, holokaustas... Mes turime apie tai kalbėti, nes taip buvo, tai labai svarbūs istoriniai faktai. Dabar bandome aprėpti tą neaprėpiamą dalyką ir viską sudėti į dvylika serijų“, – sakė „Laisvės kaina. Partizanai“ režisierius Saulius Balandis.

Filmavimo aikštelėje jau kelis mėnesius dirbanti kūrybinė komanda serialo scenas filmuoja daugelyje unikalių, laikmetį atitinkančių Lietuvos vietų. Pasak serialo kūrėjų, filmavimo vietos renkamos ir parengiamos itin kruopščiai.

Vienoje iš tokių lokacijų buvo filmuojama masinė žydų žudynių scena. Pasak prodiuserio Povilo Skaisgirio, tai buvo bene daugiausia pasiruošimo pareikalavusi scena: „Joje su aktoriais ir statistais dalyvavo arti 100 žmonių, buvo iškasta nemenko dydžio duobė, kuri tapo kapu mirti pasiųstiems žydams. Nors filmuodami supratome, kad tik atkuriame ir interpretuojame istorinius faktus, tačiau manau, kad tą kartą ne vienas susimąstė, kokie tai buvo žiaurūs įvykiai.“

Žydų sušaudymo scena buvo filmuojama Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Kad viskas atrodytų kuo tikroviškiau, į pagalbą filmuojant buvo pasitelktas Kauno karo istorijos klubas „Grenadierius“.

Šio klubo patirtis atkuriant XX a. karo istoriją ir sukauptas rekvizitas – kareivių uniformos ir karinės technikos rekvizitas – itin pasitarnavo šios scenos filmavimui. Nacių kareiviai atrodė lyg laiko mašina atgabenti iš praeities.

Projekto prodiuseris P. Skaisgirys sako, jog didelio populiarumo susilaukusio dvylikos dalių filmo antrasis sezonas bus dar labiau įtraukiantis, netikėtas, jame netrūks trilerio elementų.

Dvylikos dalių filme žiūrovų laukia jau ne tik pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Kosto Boreckio (akt. Mykolas Vildžiūnas), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai. Serialo autoriai tiki deramai atspindėję asmenybes, kurios, nepaisant kraupių aplinkybių, sugebėjo išsaugoti žmoniškumą.

Istorinis dokumentinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“, režisuojamas S. Balandžio, pasirodys naujame LRT televizijos sezone.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT televizijos serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios dalies – „Laisvės kaina. Partizanai“ – filmavimo darbus. 

Seriale, kaip ir anksčiau, vaidins ką tik „Sidabrine gerve“ apdovanotas geriausias praėjusių metų aktorius Marius Repšys. Žinomų aktorių būrį „Partizanuose“ papildys Juozas Budraitis, Larisa Kalpokaitė. žiūrovų laukia ir dar vienas malonus netikėtumas – prie kūrybinės komandos prisijungė dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, kuriai patikėta įkūnyti Salomėjos Nėries personažą.

Projekto prodiuseris Povilas Skaisgirys sako, jog didelio populiarumo susilaukusio dvylikos dalių filmo antrasis sezonas bus dar labiau įtraukiantis, netikėtas, jame netrūks trilerio elementų.

„Filmavimo darbai dar tik įpusėjo, todėl labai nesinori visko atskleisti, bet žinoma, žiūrovų antrame sezone laukia labai daug staigmenų, netikėtumų, trilerio elementų ir įvairiausių siužeto vingių. Iki pat paskutinės, dvyliktos serijos bus išlaikyta intriga“, – tikino „Laisvės kaina. Partizanai“ prodiuseris P. Skaisgirys.

Kompanijos „Videometra“ daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“ pasakos apie vieną tamsiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, XX a. vidurį, tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, siekį fiziškai ir dvasiškai palaužti  Lietuvą. Kartu – ir šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.

„Tai yra labai sunkus laikmetis. Sakyčiau, vienas iš tragiškiausių mūsų tautos istorijoje: okupacijos, trėmimai į Sibirą, rezistencinė kova, partizaninis karas, holokaustas... Mes turime apie tai kalbėti, nes taip buvo, tai labai svarbūs istoriniai faktai. Dabar bandome aprėpti tą neaprėpiamą dalyką ir viską sudėti į dvylika serijų“, – sakė projekto režisierius Saulius Balandis.

Dvylikos dalių filme „Laisvės kaina. Partizanai“ laukia ne tik žiūrovų jau pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Kosto Boreckio (akt. Mykolas Vildžiūnas), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai.

„Antroje dalyje atsiras daugiau naujų personažų ir juos įkūnijančių aktorių. Vaidins Juozas Budraitis ir kiti puikiai žinomi aktoriai. Tokie, kurie nedažnai dirba televizijos serialuose, o čia tokia tema ir formatas, kuris jiems patiko, todėl jie maloniai sutiko vaidinti. Aš jiems esu be galo dėkingas“, – kalbėjo S. Balandis.

„Atsirenkant aktorius man svarbiausia žmogaus požiūris į darbą, jo pasišventimas, atsidavimas. Visų pirmą, aktorių aš klausiau, ar jiems tai įdomu. Jei taip, tai jis ras laiko dirbti su mumis ir neskaičiuos valandų. Būna tokių pamainų, kad mes filmuojame ir po 14, ir po 16 valandų. Čia aktoriui ypač svarbu požiūris į darbą ir mūsų šalies istoriją“, – apie kriterijus atsirenkant aktorius pasakojo režisierius S. Balandis.

Filmavimo aikštelėje jau kelis mėnesius plušanti kūrybinė komanda „Laisvės kaina. Partizanai“ scenas filmuoja unikaliose, laikmetį atitinkančiose Lietuvos vietose. Serialo prodiuseris P. Skaisgirys tikina, kad kiekviena filmavimo vieta pasirenkama itin kruopščiai.

„Kaip ir filmuodami pirmąją dalį, taip ir šią susiduriame su nemažai iššūkių. Bene sunkiausia rasti tą laikmetį atitinkančias lokacijas, kuriose nesimatytų šiandieninės architektūros: plastikinių langų ar modernių pastatų. Bene sunkiausia išvengti grafičiais apipaišytų sienų, kasdienio eismo triukšmo. Kiekvieną dieną tenka susidurti su kažkokiais sunkumais ir ieškoti kompromisų. Nuo to niekur nepabėgsi, bet džiaugiamės, kad yra Rumšiškės, kur mes galime ramiau filmuoti“, – pasakojo prodiuseris.

XX a. viduryje Lietuvą ištikusios negandos – Sovietų okupacijos ir masiniai trėmimai, Hitlerio okupacija ir holokaustas, persekiojimai bei bandymai visiškai palaužti Lietuvą, kaip tautą – mūsų ne tik nepalaužė, bet pagimdė drąsiausius šalies vyrus ir moteris – gyvybe rizikavusius ir žydus gelbėjusius pasaulio teisuolius, partizanus, kurie net žinodami, kad kova beviltiška, nesutiko padėti ginklo ir išduoti idealų.

Istorinis  vaidybinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“, režisuojamas Sauliaus Balandžio, pasirodys naujame LRT televizijos sezone, o kol kas jį kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ kviečia pamatyti pirmąjį serialo anonsą.

Šį vakarą LRT žiūrovai turės galimybę išvysti jau septintąją „Laisvės kaina. Savanoriai“ seriją. Įpusėjus filmo serijoms, kūrybinė komanda su savo žiūrovais dalinasi iki ašarų juokingais nepavykusiais kadrais. Istorinio filmo prodiuseris P. Skaisgirys tikina, kad, nors aktoriai ir dirbo su itin rimta medžiaga, tačiau filmavimo aikštelėje neretai teko tramdyti juoką.

„Turiu pripažinti, kad dirbome su išties labai profesionalia kūrybine komanda, kuri į darbą žiūrėjo labai rimtai. Tačiau filmuojant ne kartą pasitaikė ir taip, kad aktoriams kažkas pasidarydavo juokinga ir scenų nepavykdavo nufilmuoti iš pirmo karto. Taip gimė šis video, kuriame sudėti visi juokingiausi nepavykę ir nepanaudoti kadrai“, –  pasakojo prodiuseris.

Baisiausia patirtis buvo tuomet, kai arklys, traukiantis vežimą su dviem mūsų aktoriais, pasibaidė ir išvertęs Andrių Žiūrauską jį dar keletą metrų tempė žole.

Kaip įsimintiniausią nepavykusį kadrą P. Skaisgirys įvardijo aktoriaus Andriaus Žiūrausko patirtį su pasibaidžiusiu arkliu: „Įdomiausia ir gal baisiausia patirtis buvo tuomet, kai arklys, traukiantis vežimą su dviem mūsų aktoriais, pasibaidė ir išvertęs Andrių Žiūrauską jį dar keletą metrų tempė žole. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai. Vėliau kadro su arkliu jau nebekartojome.“

Serialas jau įpusėjo, tačiau, pasak prodiuserio, laukia dar ne vienas didelis netikėtumas ir siužeto vingis. „Labai nesinori  visko atskleisti, bet žinoma, žiūrovų dar laukia labai daug staigmenų. Patarčiau žiūrėti kiekvieną seriją atidžiai, nes tik taip nieko nepraleisite. O netikėtumų ir siužeto vingių bus įvairiausių“, –  intrigavo P. Skaisgirys.

„Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir po jo sekusius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykusią istorinių įvykių fone. „Laisvės kaina. Savanoriai“ yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo metinėms.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT.

TV laidos, filmai, projektai, serialai, aiškiai, vaizdingai ir įdomiai iliustruojantys istorinius įvykius, yra išties laukiama ir sveikintina mokytojo darbo priemonė. Tuo įsitikinusi ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Simona Stankutė, viena iš naujos kartos serijos „Atrask“ istorijos vadovėlio komplekto 6 klasei kūrėjų. Jie spalį Frankfurto knygų mugėje Lietuvai pelnė leidėjų „oskarą“ – prestižinį sidabrinį Geriausių Europos mokymo(si) priemonių apdovanojimą (BELMA).

„TV dienos“ skaitytojams – S. Stankutės istorijos pamokų atradimai televizijoje.

– LRT istorinis serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“, pasakojantis apie nepriklausomybės kovas XX a. pradžioje ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymą, mokinių entuziastingai sutiktas – kaip galimybė neskausmingai, be kalimo išmokti minimo laikotarpio faktus. O kaip tokį kūrinį vertinate jūs – iš mokytojų tribūnos?

– Pas mus vis dar gaji mintis, kad istorija turi būti sausa, statiška, tiksli, retai kada įdomi. Dėl šios priežasties bet koks istorijos pagyvinimas filmu, dainomis, pilietinėmis akcijomis, spektakliu susilaukia entuziazmo ir palaikymo. Tai yra sveikintina ir pagirtina. Šie netradiciniai istorijos pažinimo metodai mums suteikia tiek pat (neretai ir daugiau) žinių apie praeitį.

LRT istorinis serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – puikus pilietinės visuomenės pavyzdys. Jis įkvepia mylėti, ginti savo žemę, artimą, save. Šis serialas itin palankiai sutiktas ne tik mokinių, bet ir kolegų mokytojų. Galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai ima kurti geros kokybės istorinį kiną. Mums, dalykininkams, itin svarbu, kad turėsime naujos medžiagos nepriklausomybės kovų laikotarpiui iliustruoti.

– Populiarios LRT nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ tikslas – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis. Ar manote, kad tai pavyko?

Istoriniai serialai, TV laidos mums padeda susikurti istorinį vaizdinį apie laikus, kurių plika akimi niekada nepamatysime. Šie vaizdai plečia mūsų istorinį žinojimo lauką.

– Mano manymu, nacionalinė ekspedicija „Nemunu po Lietuvą“ pasiekė savo tikslą ir viršijo skeptikų lūkesčius. Šios kelionės tiek pati idėja, tiek jos pateikimas skatina domėtis šalies vietovėmis, kultūriniu palikimu, istorinėmis asmenybėmis ir pastarųjų indėliu į šalies istoriją.

– Šiemet ši ekspedicija keliavo į Baltarusiją, kur ieškojo senosios Lietuvos paribių ir ištakų. O kur pasiūlytumėte jai išsiruošti kitąmet ir kodėl?

– Pažintinių kelionės maršrutų gali būti įvairių. Viskas priklauso nuo domėjimosi sričių ir turimų šaltinių bazių. Galima išbandyti teminius maršrutus „Senosiomis Lietuvos sostinėmis“, „Gediminaičių keliais“, „Nuo Baltosios iki Juodosios: Vytauto LDK takais“. Šiuo metu labai populiarus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kulinarinis paveldas, todėl galima sudaryti maršrutus remiantis kulinarine patirtimi.

– Istoriniai serialai ar laidos kartais pavadinami tokia pat subjektyvia, menkaverte interpretacija kaip, pvz., negalimo versti Korano vertimas į lietuvių kalbą. Ką atsakytumėte taip teigiantiesiems?

– Nesutikčiau su šia nuomone, kadangi istoriniai serialai, TV laidos mums padeda susikurti istorinį vaizdinį apie laikus, kurių plika akimi niekada nepamatysime. Šie vaizdai plečia mūsų istorinį žinojimo lauką.

– Tokie istoriniai serialai kaip turkų pažiba „Didingas amžius“ apie Osmanų imperiją, „Tiudorų dinastija“ apie Anglijos monarcho Henriko VIII gyvenimą ir valdymą, „Bordžijos“ apie XV a. įtakingą popiežiaus Rodrigo Bordžijos šeimą sulaukia stulbinamo populiarumo. Kuo, jūsų nuomone, tokios, rodos,  senienos traukia lietuvius?

– Populiarių istorinių serialų yra ir daugiau. Kiekvienais metais jie tendencingai populiarėja. Istorinis kinas, TV serialai šiuo metu yra populiarūs kaip niekada anksčiau, kadangi žiūrovai vertina profesionalius filmų pastatymus, aktorius, autentiškas dekoracijas. Geras istorinis kinas šiuos kriterijus puikiai sujungia. Pastebima – kuo senesnis vaizduojamas istorijos laikotarpis, tuo didesnis populiarumas. Kodėl? Todėl, kad autentiškai senesnių istorinių epochų realizacijai reikalingos įspūdingos dekoracijos, kostiumai, specialios manieros, žodynas. Jų įtaiga kartais būna stipresnė už paties filmo siužeto liniją. Geras istorinio filmo sukūrimas taip pat reikalauja milžiniškų finansinių išteklių – žiūrovai tai irgi vertina.

Istoriniais motyvais besiremiantys filmai „Titanikas“, „Žiedų valdovo“ trilogija, „Hobito“ trilogija, Hario Poterio kolekcija dar ir šiandien masina žiūrovus. Filmai turi ne tik istorinę, bet ir savo meninę vertę.

– 1969-aisiais pasirodęs JAV mokomasis ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas TV serialas „Sezamo gatvė“ sukėlė tikrą perversmą vaikų švietimo sistemoje – pasitelkus televizijos galią vaikai sėkmingai mokyti raidžių, skaičių, spalvų. Mūsų laikais pasaulio nebestebina mokyklos ir išmaniųjų technologijų vienybė. O ko šiandien vaikus gali pamokyti televizija?

– Televizijos atradimas tapo revoliucija ne tik buityje. Šis atradimas stipriai paskatino žmonijos švietimą. Dėl televizijos  naujienas galime gauti ypač greitai ir tiksliai.

Vaikai iš televizijos šiandien gali išmokti neįtikimai daug. Mažieji gali ne tik mokytis raidžių, skaičių, spalvų, bet ir suprasti gyvūnijos, augalijos pasaulį, gali išmokti užsienio kalbų, lavinti meninį skonį. Šiandienos televizijos laidų pasirinkimas leidžia vaikui lavinti(s) tiek protinius gebėjimus, tiek emocinį intelektą.

Šiandienos televizijos laidų asortimentas leidžia vaikui lavinti(s) tiek protinius gebėjimus, tiek emocinį intelektą.

– Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad vos prieš 26 metus jų bendraamžiai gyveno nejausdami laisvės – nei šalies, nei asmeninės, o už bananą galėdavo parduoti sielą. Ar jiems gali būti aktuali ir pajaučiama tokia laida kaip LRT „Laisvės vėliavnešiai“ ar „Istorijos detektyvai“?

– Istoriją apskritai nėra lengva suvokti. Ją sudėtinga priimti visiems, kurie ankstesnių laikų nematė ir nepatyrė. Dėl šio potyrio stokos, istorijos mokomasis dalykas susiduria su aktualumo problematika. Mes dažnai mokome vaikus apie laikus, kurie praėjo ir nebegrįš. Vaikai dažnai teiraujasi: „kam to reikia?“, „kodėl buvo pasielgta būtent šitaip?“, „kodėl anuo metu žmonės galvojo primityviai?“

Suvokti istorinių faktų priežastis ir rezultatus yra sudėtinga. Dar sudėtingiau yra juos įsisamoninti ir mokėti vertinti pagal to meto sąlygas. Dideliu iššūkiu tampa šiandienos mokiniui paaiškinti, kodėl prieš 600 metų buvo normalu fiziškai žaloti mokinį, jeigu pastarasis ne ten pažiūrėdavo. Mokiniams svetimas prievartos, totalitarizmo, teisių suvaržymo suvokimas. Jiems sudėtinga suprasti, kodėl viduramžių karalius savo sosto paveldėtoju paskirdavo protiškai atsilikusį sūnų, o ne protingą ir išsilavinusią dukrą. Tiek mergaitėms, tiek berniukams nelengva suvokti, kodėl moterys iki XX a. neturėjo balsavimo teisės, kodėl joms buvo draudžiama nešioti kelnes, kodėl sovietmečiu dėl šventinių mandarinų tekdavo eilėje pralaukti keletą valandų arba kodėl už asmeninę nuomonę galėjai nemokamai iškeliauti į tremtį amžinojo įšalo žemėje.

Tam, kad suvoktume šiuos praeities kasdienybės momentus, turime labai gerai išmanyti aptariamo laikotarpio gyvenimo sąlygas ir pažinti to meto žmogaus pasaulėvaizdį. To nemokėdami negalėsime suprasti istorijos dėsningumo.

– Z karta auga ir mokosi tarp išmaniųjų technologijų. Vaizdo pamokos internete – itin populiarios. Štai „Šventinio Bankucheno“ daina „Lietuvos istorijos repas“ jau peržengė 2 mln. peržiūrų. Mokykloje vaizdumo vis dar trūksta. Kaip realu, kad bent televizijos laidų reportažai taptų istorijos pamokos priemone mokykloje?

– Šiandienos mokykla skendi technologijų tamsoje. Dažna mokykla yra modernizuota, tačiau retai kada šios technologijos yra tinkamai naudojamos. Z kartos vaikai yra išmanūs, greitai mąstantys, imlūs, mėgstantys iššūkius, išbandymus. Jiems reikalingas mokymasis per savo patirtį, neįprastų būdų išbandymas. „Šventinio Bankucheno“ hitas šiai kartai yra priimtinas dėl savo tinkamo pateikimo. Jis atitinka šių vaikų poreikius – dinamiška, traukia dėmesį, ritminga. Vaikai suvokia, kad dainos žodžiai yra vertingi – juos galima panaudoti rašant istorijos kontrolinį darbą.

– Ne paslaptis, kad istorijos politikai formuoti yra pasitelkiama ir filmų industrija, o, pvz., Rusijoje tai tarnauja ir kaip valstybinės propagandos įrankis. Esate susidūrusi su tokiais filmų pavyzdžiais, kai patriotizmas nuslysta į nacionalizmą, o šis – į propagandą? Kokie to priešnuodžiai?

– Istorija yra įstabiai lankstus sąmonės formavimo įrankis. Politikai tą supranta ir naudoja formuodami visuomenės matymo horizontus. Valstybėse, kuriose stokojama demokratinio valdymo, istorija dažnai tampa propagandos plėtimo įrankiu. Kaip nuo to apsisaugoti? Mano manymu, išeitis viena – ugdyti kritinį mąstymą ir aklai nepriimti visko, kas yra duodama.

– Kokių patarimų, pasiūlymų duotumėte istorinių TV laidų, serialų kūrėjams?

– Visų pirma, nuspręsti kokiai auditorijai skirtas produktas. Antra, orientuotis į emocijas. Žiūrovui labai svarbu jausti susidomėjimą ir su nekantrumu laukti kitos serijos dalies / sezono.

– Kokie istoriniai reportažai, laidų ar serialų epizodai jums pačiai paliko paliko / palieka didžiausią įspūdį?

– Mėgstu kūrinius su nenuspėjama pabaiga, kai iki paskutinės minutės tenka sukti galvą, kaip viskas išsispręs.

– Kokią TV dokumentiką (ciklą / filmus ir kt.) pasiūlytumėte vietoje namų darbų skaitinių ar pasiruošimui pamokoms / egzaminams?

– Prieš porą metų esu sudariusi rekomenduotinų istorinių filmų sąrašą. Šiuos filmus suklasifikavau pagal istorijos epochas. Esu tikra, kad antikos laikotarpį puikiai iliustruoja filmas „Agora“, viduramžius – „Popiežė Joana“, „Herkus Mantas“, Naujuosius laikus – „12 vergovės metų“, „Tadas Blinda“, XX a. – „Pianistas“, „Berniukas dryžuota pižama“, „Šindlerio sąrašas“, „Nematomas frontas“, „Apokalipsė“.

Šie filmai tinkami įvairaus amžiaus mokiniams ir suaugusiesiems.

Esu parengusi ir geriausių istorinių serialų tryliktuką. Sąrašo viršuje – „Sostų karai“, „Roma", „Vikingai“. Rimti istoriniai filmai dažnai turi amžiaus ribojimo cenzą, tad ne visiems mokiniams yra prieinami.

– Kokias nuorodas duotumėte žmogui, kuriam televizija – ne laisvalaikio praleidimo būdas, o galimybė pasisemti žinių?

– Rekomenduočiau protų mūšių laidas ir specializuotą dokumentiką.

Trijų mergaičių tėvas tikino, jog su savo atžalomis apie meilę gimtajai šaliai kalbasi dažnai, ir mano, kad televizija yra puiki priemonė jaunajai kartai priminti didingą Lietuvos istoriją.

„Gyvenu ir matau, kad, pavyzdžiui, mano dukros jau nelabai supranta, kaip viskas buvo: kad mes kažkokių dalykų negalėjome, kad neturėjome laisvės. Aš esu tos kartos žmogus, kuris yra gyvenęs ir Sovietų Sąjungoje. Iš gana arti mačiau 1991 metų sausio įvykius. Tada kaip tik buvau jų amžiaus, man buvo 11 metų, kaip ir mano vyriausiai dukrai. Tai buvo baisu“, – pasakojo kartu su žmona Dominyka vienuolikametę Barborą, septynmetę Severiją ir dvejų metukų Liuciją auginantis J. Bareikis.

Aktorius prisipažino, kad dukroms augant, tenka vis dažniau su jomis kalbėti rimtomis temomis: „Visą laiką apie tai kalbame, apie tai, kas vyko ir vyksta pasaulyje. Jos mato tėvų reakcijas, klausia, kas pačioms įdomu, o mes paaiškiname. Nori nenori, aiškindamas istorinius įvykius, kad ir, pavyzdžiui, Ukrainos, randi analogijų su Lietuva ir automatiškai prie to sugrįžti ir pradedi kalbėti jau apie savo šalį, nuo savęs“.

Kalbėdamas apie patriotizmą ir tėvynę J. Bareikis tikino, kad pastaroji sąvoka savyje talpina daug svarbių dalykų, tačiau tėvyne aktoriui asocijuojasi su artimiausiais aplinkos žmonėmis: „Yra daug svarbių dalykų. Ta pati tėvynė man yra šeima. Gal reikėtų padiskutuoti, kuo patriotizmas pasireiškia. Aš jo stengiuosi kažkaip šeimoje nepamiršti, kalbėti su vaikais“.

Dėl dabartinės politinės situacijos, pavojų iš rytų, aš manau, kad mums aktualu apie tai kalbėti. Ypatingai jaunimui. Televizija yra stiprus ir galingas ginklas, jeigu jį naudoji teisingai.

„Laisvės kaina. Savanoriai“ – ne pirmasis istorine tematika sukurtas kūrinys, kuriame teko dirbti J. Bareikiui. Prieš šešerius metus aktorius nusifilmavo režisieriaus Donato Ulvydo filme „Tada Blinda. Pradžia“. Aktorius įsitikinęs, televizija yra puiki priemonė jaunajai kartai priminti didingą Lietuvos istoriją.

„Dėl dabartinės politinės situacijos, pavojų iš rytų, aš manau, kad mums aktualu apie tai kalbėti. Ypatingai jaunimui. Televizija yra stiprus ir galingas ginklas, jeigu jį naudoji teisingai. Šiuo atveju manau, kad tokios tematikos serialas yra ypatingai tinkama ir reikalinga priemonė sudominti jaunimą, priminti apie įvykius, kurių dėka mes gyvename tokį gyvenimą, kokį gyvename“, – sakė J. Bareikis.

Filme aktoriui teko mokytojo, kaimo inteligento ir pagrindinio herojaus geriausio draugo Juozo Kuktos vaidmuo. „Mano vaidmuo yra toks, kaip aš sakau, „antras žmogus“ – herojaus draugas. Personažas nėra istorinė asmenybė, jis buvo išgalvotas. Aš bandžiau jį įsivaizduoti kaip viso to laikmečio kaimo šviesuomenės atstovą, kuris kartais net būdamas užsispyręs, turėdamas savo kelią ir tikslą, jo siekia – kartais netgi aklai“, – pasakojo aktorius.

LRT televizijos transliuojamame filme „Laisvės kaina. Savanoriai“ nusifilmavęs J. Bareikis tikino, jog dirbti su šiuo išskirtiniu projektu jam buvo vienas malonumas: „Visi aktoriai pažįstami, su visais santykiai labai geri, komanda puiki. Man buvo labai malonu čia filmuotis. Tai nebuvo tas darbas, kur eini ir nori, kad greičiau pasibaigtų. Kaip sakoma, jei randi patinkantį darbą, tai dirbti nebereikia – tai tiesiog tampa malonumu. Visada yra smagu dirbti, kai jaučiu, kad kitiems yra ne tas pats – viskas buvo daroma labai atsakingai“.

Istorinis dvylikos dalių filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir kitus po šio svarbaus Lietuvai įvykio sekusius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia ne tik didingą mūsų šalies istoriją, bet ir draugystės bei meilės dramą, nuožmią laisvės ir tikslo siekimo kovą. Filmo kūrėjai pasakoja, kad „Laisvės kaina. Savanoriai“ kuriamas norint pažymėti ypatingą progą ir yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo metinėms.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT.

Prodiuserio ir vieno iš filmo scenarijaus autorių teigimu, net tokie iš pirmo žvilgsnio sudėtingi projektai turi būti suprantami bet kokiam žmogui.

Istorinio dvylikos dalių filmo premjera sulaukė didžiulio televizijos žiūrovų dėmesio, o diskusijos socialiniuose tinkluose užvirė jau po pirmosios serijos. Pirmoji daugiaserijinio filmo serija sulaukė puikių įvertinimų. Ne vienas garsus ir gerai visuomenei žinomas žmogus savo įžvalgomis dalijosi socialiniuose tinkluose, gyrė režisūrinius sprendimus, kostiumus bei aktorius.

Įtraukiantis televizijos filmas pasakoja apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymą, kariuomenės steigimąsi ir gražią bei jausmingą meilės ir draugystės istoriją.

Vienas iš filmo scenarijaus autorių R. Skaisgirys pasakoja, kad daugiaserijinis filmas sukurtas paminėti svarbią progą – artėjantį nepriklausomos Lietuvos šimtmetį. Pasak R. Skaisgirio, šis filmas buvo kuriamas taip, kad istorinius faktus seriale galėtų suprasti kiekvienas.

„Ne už kalnų Lietuvos šimtmetis. Tai ne vienas projektas, kurį mes susigalvoję daryti, čia pirmasis. Norime truputį kitaip pažiūrėti į tą šimtmetį, apžvelgti tuos pagrindinius momentus, kokie jie buvo. Daryti, kad būtų suprantama visiems žmonėms – ir penktokui, ir kaimui, ir miestui“, – prisipažino prodiuseris.

R. Skaisgirys tikina, jog pusmetį filmuotas daugiaserijinis filmas buvo kuriamas itin kruopščiai – svarbi ir apskaičiuota buvo kiekviena detalė: „Televizijoje yra ne receptai, o matematika. Ir seriale irgi yra matematika. Yra tam tikros taisyklės, kaip turi būti, kurią minutę turi būti, kokia pabaiga turėtų būti“.

„Laisvės kaina. Savanoriai“ scenos buvo filmuotos daugelyje unikalių ir tą laikmetį atitinkančių Lietuvos vietų. Kiekviena filmavimo vieta buvo renkama itin kruopščiai, nes šis istorinis filmas iki mažiausios smulkmenos turėjo būti tikroviškas. Filmo kūrėjai įsitikinę, kad šis jų kūrinys žiūrovus pavergs savo siužetu, vaizdiniais bei autentiškai atkurtais to meto kostiumais. Čia ne tik skries kulkos, liesis kraujas, sprogs sprogmenys, bet ir aktoriai patys sės ant žirgų.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Algirdas Gradauskas, Marius Repšys. Seriale taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT.

Pirmą vaidmenį lietuviškame seriale sukūręs „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas teatro aktorius Marius Repšys sako, jog šiame dvylikos dalių filme sutiko filmuotis dėl svarbios Lietuvai temos ir liko sužavėtas kūrybinės komandos profesionalumu. „Manau, kad visada ta kovos dėl laisvės tema yra aktuali. Save laikau patriotu. Aš gyvenu savo šalyje, kurią laikau namais ir juos myliu“, – sakė M. Repšys.

Filme aktoriui teko ūkininko Prano Kuktos vaidmuo. Tai personažas, kurio supratimas apie laisvę paprastas – kiek turi žemės, tiek turi ir laisvės. M. Repšio atliekamas herojus yra konservatyvus, šiurkštus, pragmatiškas. Visgi aktorius teigia, jog Pranas Kukta dar atsiskleis kitoks, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Mano vaidmuo yra labai daugiaplanis. Pradžioje gali pasirodyti, kad jis toks griežtas, piktas, savanaudiškas, bet jame yra ir daug kitų spalvų, kurios atspindi jo kitą pusę – mane tas labai žavi“, – kalbėjo aktorius.

Prisimindamas darbą filmavimo aikštelėje, M. Repšys kūrybinės komandos darbą vadino itin profesionaliu: „Filmuotis iš tikrųjų buvo nelengva, buvo sunku perprasti tekstą, sukurti patį personažą, kadangi nežinojau visos linijos, teko viską galvoti vietoje. Teko ir nuotraukas žiūrėti, ir filmus, šį bei tą paskaitinėti. Bet tokių personažų sutikti neteko niekur, neradau nieko panašaus, tai labai daug kūriau pats.  Bet darbas labai patiko – viskas buvo daroma labai profesionaliai“.

Pirmą kartą rimtą, o ne ne epizodinį vaidmenį lietuviškame seriale sukūręs teatro aktorius tikino, jog lengvų kūrinių tikrai nevengia ir juokdamasis atskleidė tikrąją to priežastį: „Nėra taip, kad nesutinku filmuotis lietuviškuose serialuose, gal mane nelabai kviečia. Norėjosi nusifilmuoti lietuviškame seriale, o „Laisvės kaina. Savanoriai“ patraukė siužetu ir labai džiaugiuosi, kad į jį pakliuvau – jame darbas man labai patiko“.

Istorinis karinis daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes. Šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykstančią svarbiausių Lietuvai įvykių fone.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Algirdas Gradauskas, M. Repšys. Seriale taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – pirmadieniais 21.30 val. per LRT.

Tai teigė istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ prezidentą A. Smetoną suvaidinęs aktorius Ramūnas Šimukauskas. Jis kartu su kolega Dariumi Meškausku, įkūnijusiu premjerą Augustiną Voldemarą, tikino, kad šis serialas pagilins visuomenės žinias ir galbūt net pakeis požiūrį į tam tikrus Lietuvos istorinius įvykius.

Spalio 31 d. LRT televizija pradės transliuoti naują istorinį serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“, kuriame susipins tikri istorijos įvykiai ir išgalvotų personažų gyvenimai. Per paprastų ir istorinių asmenybių gyvenimą bus vaizduojami XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos įvykiai ir vasario 16-osios akto pasirašymas. Įvykių epicentre suksis ir visiems žinomos istorinės asmenybės – prezidentas A. Smetona ir premjeras Augustinas Voldemaras, – kuriuos įkūnijo aktoriai R. Šimukauskas ir Darius Meškauskas. Serialo aktoriai LRT.lt portalui papasakojo, kaip sekėsi persikelti į XX a. pradžios Lietuvą ir kuo juos sužavėjo jų pačių personažai.

D. Meškausko teigimu, jo veikėjas yra labai įvairialypis, tad ši pažintis aktoriui buvo labai įdomi.

„A. Voldemaras yra istorinė asmenybė, labai ryški ir charizmatiška. Vertinamas jis įvairiai, apie jį sklando visokių legendų. Bet, kaip ir dauguma to meto politikų, gyvenimą baigė Rusijoje ir mirė jos kalėjime. Teigiama, kad nuo išsekimo, bet galbūt ir nukankintas. Jo gyvenimo pabaiga kelia nemažai klausimų, į kuriuos atsakymų dar nerasta“, – pasakojo aktorius.

D. Meškausko žiniomis, šis asmuo buvo ryškus, skandalingas, arogantiškas ir egocentriškas. „Jo politinis idealas buvo Italijos dučė Benito Mussolini. A. Voldemaras buvo tautininkas, tuo metu pasaulyje buvo madinga tokia nacionalsocialistinė, truputį totalitarinė ideologija, tad A. Voldemaras buvo ne išimtis. Pats mokėjo daug kalbų, buvo poliglotas, profesorius, labai mylėjo moteris. Su juo susipažinti man buvo labai įdomu, o kaip man sekėsi su šiuo vaidmeniu tvarkytis, geriausiai įvertins žiūrovai“, – kalbėjo aktorius.

D. Meškausko manymu, serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“ labai naudingas mūsų visuomenei, nes žinios apie tą laikotarpį yra gana paviršutiniškos: „Žinome, kad buvo Smetonos laikai, ir tuo viskas baigiasi. O kaip ten viskas buvo, apie ką jie mąstė, kodėl jie elgėsi vienaip ar kitaip, manau, galės atskleisti šis serialas. Manau, jis Lietuvai yra naudingas ir istorine, ir švietėjiška prasme“.

Paklaustas, koks pasirinkimas jo suvaidintam personažui buvo sunkiausias, aktorius ilgai nedvejojo. „1940 m. į Lietuvą atėjo sovietai, ir Lietuva tapo tarybine. A. Voldemaras iš Berlyno grįžo į Lietuvą, tikėdamasis Lietuvos autonomijos ir [galimybės] valdyti šalį.

Tai buvo daugelio to meto politikų klaida, nes jie manė, kad sovietai yra mažesnis blogis, nei vokiečiai ir Adolfas Hitleris. Jie galvojo, kad lietuviams mažesnis pavojus yra asimiliuotis su rusais nei su vokiečiais ir tikėjosi, kad kažkada tas karas baigsis, bus kokia nors taikos konferencija ir mes atgausime Lietuvą.

Žinoma, jie suklydo ir tas reikalas užsitęsė 50 metų, kol mes atgavome nepriklausomybę. Aš, pakliuvęs į tą situaciją, kurioje buvo mano personažas, tikriausiai elgčiausi kitaip, nes dabar paprasčiausiai daugiau žinau (juokiasi)“, – pasakojo aktorius.

Vis dėlto D. Meškauskas, jei turėtų galimybę, rinktųsi gyventi šiuo laiku, nes dabartiniame pasaulyje yra daugiau komforto. „Nors rūbai anksčiau buvo daug gražesni nei dabar“, – pridūrė aktorius.

Aktorius R. Šimukauskas, kuriam teko prezidento A. Smetonos vaidmuo, tikino jautęs nemažą atsakomybę. „Tai yra iškilus ir visiems Lietuvos gyventojams žinomas ar bent iš nuotraukų ir istorijos vadovėlių pažįstamas asmuo. Taigi, atsakomybė buvo didelė. Labai tikiuosi, kad pavyko ir žiūrovai mano pastangas atspindėti prezidento psichologinį portretą  įvertins teigiamai.“

Aktorius tikino labai besidžiaugiantis scenaristais, kurie labai padėjo kuriant istorinį portretą. Scenarijuje aiškiai atsiskleidžia prezidento pasirinkimų motyvai.

„Savo veikėjo liniją aš nagrinėjau smulkiai ir kruopščiai, o kitas scenarijaus dalis skaičiau kaip romaną, su malonumu. Manau, scenarijus parašytas žinant reikalo esmę ir puikiai perteikiant motyvus. Džiugu, kad išvengta tų per amžius amžinuosius susiformavusių klišių, štampų apie A. Smetoną – juk kalbama, kad prezidentas buvo autokratas, toks ir anoks. Į visa tai buvo pažvelgta iš tų laikų situacijos ir aplinkybių šviesos, kas yra labai svarbu. Kita vertus, prezidentą jau esu vaidinęs teatre – prieš keletą metų buvo spektaklis „Smetona“ pagal Gedimino Jankaus pjesę, kurį režisierius Vytautas Balsys kūrė Kaune. Tad man susidūrimas su šia tema ir personažu buvo nebenaujas“, – pabrėžė aktorius.

Paklaustas, ar sunku buvo įsikūnyti į minėtą istorijos epochą, R. Šimukauskas patikino, jog didesnių sunkumų padėjo išvengti jo kilmė – aktorius yra gimęs Kaune. „Kiekvienas žmogus, kuris bent keletą metų yra pagyvenęs Kaune, į smetonišką laikotarpį įsijaučia daug lengviau, nei į bet kurį kitą. Kaunas vis dar turi tą stiprią smetonišką architektūros dvasią ir gyvus tėvų bei senelių prisiminimus, kur ir kas buvo „prie Smetonos“. Kaunas yra išlaikęs smetonišką dvasią, prisiminimai yra gyvi, tad tas laikmetis kiekvienam tūlam kauniečiui, taip pat ir man, yra labai nesvetimas“, – pažymi aktorius.

R. Šimukauskas teigė, kad seriale žiūrovai A. Smetoną išvys kitokį, nei buvo įprasta matyti tarybinėje karikatūroje. „Labai gaila, bet į mūsų istoriografiją ir į daugelio žmonių sąmonę įcirėžė karikatūros vaizduojamas A. Smetona, kuris buvo autokratas, baisus žmogus, sušaudęs komunarus ir galiausiai pabėgęs ir metęs Lietuvą kaip nuotaką prie altoriaus. Toks karikatūriškas personažas buvo paišomas visą tarybinį laikotarpį, o mes jį norėtume parodyti realesnį, taip, kaip viskas iš tikrųjų buvo“, – tikino jis.

Aktorius svarsto, kad jo pasirinktam personažui teko priimti daug nelengvų sprendimų, o ir jų pasirinkimai galbūt ne visuomet būtų sutapę.

„Visų pirma, aš, ko gero, niekaip nebūčiau pasirinkęs tapti Lietuvos prezidentu. R. Šimukauskas nebūtų tapęs Lietuvos prezidentu, A. Smetona – tapo.

Jis gyveno, be jokios abejonės, pačiu sudėtingiausiu Lietuvai laikotarpiu – 1940-aisiais. Net ir ankstesni įvykiai nebuvo tokie dramatiški, kokie buvo 1940-ųjų birželio įvykiai. Priimti ultimatumą buvo kolegialus, vyriausybės, o ne asmeniškas prezidento sprendimas.

Seriale matysime motyvus, kodėl buvo priimtas sprendimas trauktis iš Lietuvos. Tai nebuvo daiktų susidėjimas ir perbridimas per upelį, kaip buvo bandoma nušviesti tarybinėje karikatūroje. Tai nebuvo vienplaniškas sprendimas. Ko gero, ultimatumas iš sovietų ir visa lydinčios aplinkybės bei sprendimai buvo pats dramatiškiausias prieškario ir vėlesnių laikų Lietuvos istorijos epizodas“, – kalbėjo aktorius.

R. Šimukauskas pasidžiaugė, kad dirbti su šiuo projektu buvo neabejotinai įdomu. Visų pirma, tai yra epochinis istorinis serialas. Čia susiduriama ir su grimu, ir su kostiumais, pagaliau ir su automobiliais.

„Tai yra netipinis serialas dar ir todėl, kad  čia yra ne 50 ar 80 serijų, o tik 13, ir tos serijos yra gana koncentruotos. Istorinių įvykių fone vystosi ir detektyvas, ir meilės istorija. Bet visi istoriniai įvykiai yra tikri, neišgalvoti. Intriga ir yra tame, kad daug kas yra tikra, bet esama ir pramanytos gražios siužetinės linijos“, – atvirauja aktorius.

R. Šimukauskui neišdildomą įspūdį paliko 1929 m. kadilakas, kuriuo seriale važinėjo personažas A. Smetona su adjutantu. „Tai buvo tikrai labai patogi, gera, minkšta ir puikiausiai važiuojanti mašina. Žinoma, puikų įspūdį paliko ir komanda, dailininkai, iš kažkokios erdvės sukuriantys smetonišką atmosferą. Buvo įdomių momentų, bet tai – maži perliukai, kurie yra labiau pajaučiami, nei papasakojami“, – prisiminimais dalijosi aktorius.

Paklaustas, kuriuo laikotarpiu rinktųsi gyventi, R. Šimukauskas negalėjo apsispręsti: „Labai gaila, kad tada negyveno labai daug dabar gyvenančių mano draugų ir aplinkos žmonių, tad be jų aname laikotarpyje būtų neįdomu. Iš kitos pusės, tada buvo tikrai labai daug spalvingų ir įdomių žmonių, ir epocha buvo tikrai labai žavinga ir įdomi. Su malonumu ten bent trumpam nusikelčiau“.

Istorinis serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – jau šį pirmadienį, spalio 31 d. 21.30 val. per LRT televiziją.