Pajūryje veikę asmenys kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu, mokesčių vengimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei didelės vertės turto pasisavinimu, antradienį pranešė tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). 

Dvi Palangoje registruotas įmones valdę asmenys papildomai užsiėmė prabangių motociklų „Harley Davidson“ prekyba. Jie pirkdavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atgabentus motociklus su defektais ir juos suremontavę perparduodavo Nyderlanduose registruotai bendrovei.

Pareigūnai įtaria, kad asmenys dokumentuose galimai nurodydavo 3–4 kartus mažesnes sumas nei gaudavo pardavę transporto priemones.

Šie dokumentai su tikrovės neatitinkančiomis sumomis galbūt būdavo įtraukiami į kaltinamųjų valdomų bendrovių apskaitas, tokiu būdu išvengiant privalomų mokėti mokesčių į valstybės biudžetą.

Skaičiuojama, kad per kiek daugiau nei pusę metų galėjo būti nesumokėta per 40 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei dar per 20 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Taip pat įtariama, kad trys kaltinamieji gautas neapskaitytas pajamas už motociklus pasisavino, bendra pasisavintų pinigų suma gali siekti per 250 tūkst. eurų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Teismas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 100 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pasak prokuratūros, iš viso šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl 12 nusikalstamų veikų: aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, mokesčių nesumokėjimo ir neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis G.Z. įsteigė kelias taksi paslaugų įmones, siekdamas, kad jų gaunamos per metus neviršytų 45 tūkst. eurų ir netaptų pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais.

2016-2018 metais visos šios labai panašiai pavadintos įmonės viešoje erdvėje skelbė vieną telefono numerį, jas aptarnavo vienoje iš įmonių įdarbintos dispečerės ir tos pačios buhalterės.

Taip pat nustatyta, kad iš vairuotojų galėjo būti reikalauja priėmus grynuosius pinigus neišduoti kvito klientams, o atsiskaičius su įmonės vadovu, jiems būdavo nurodoma, kurios įmonės vardu ir kokiai sumai jie turi išrašyti kvitus. Tokiu būdu įmonių apskaita buvo klastojama ir šios sugebėjo išvengti mokesčių prievolės.

Anot teisėsaugos, dalį algų įmonės darbuotojams mokėdavo grynaisiais pinigais, jų nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius šioje byloje dėl nesumokėtų mokesčių pareiškė daugiau kaip 36 tūkst. eurų ieškinį.

Pareigūnams atliekant kratas įmonių vadovo namuose rasta per 40 tūkst. eurų grynaisiais ir 15 neteisėtai laikomų 9mm kalibro šovinių.

Siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, laikinai apribotos kaltinamųjų nuosavybės teisės į jiems priklausantį daugiau kaip 200 tūkst. eurų vertės turtą. Tiek G.Z., tiek abi buhalterės savo kaltės nepripažįsta.

Baudžiamąją bylą nagrinės Panevėžio apygardos teismas.