Žmonės, švenčiantys Kinų naujuosius metus viename restorane. 19 aukštų pastate užsikrečia 100 darbuotojų. Grupė dievobaimingų budistų, autobusu keliaujanti į religines apeigas. Tai – masiniai COVID-19 užsikrėtimo atvejai, kuriuos ištyrė specialistai. Kas nutiko? Kokie buvo rizikos faktoriai? Svarbiausia, ką galima iš to išmokti?

Biuras

Viename Pietų Korėjoje įsikūrusiame skambučių centre suveikė 4 faktoriai: menkas atstumas, ilgalaikis kontaktas, daugybė žmonių, uždara erdvė.

Vietos valdžios atliktas tyrimas parodė, kad beveik visi žmonės, kurie užsikrėtė šiame 19 aukštų pastate, dirbo tame pačiame skambučių centre. Maža to, dauguma užsikrėtusiųjų dirbo toje pačioje patalpoje. Nepaisant to, kad 1000 pastate dirbančių žmonių nuolat judėjo tarp aukštų ir kontaktavo vieni su kitais, užkratas labiausiai paplito būtent skambučių centro patalpose. Tyrėjai padarė išvadą, kad lemiamu faktoriumi tapo ilgalaikis kontaktas tarp darbuotojų.

1. Darbuotojai sėdėjo sugrupuotose darbo vietose po 13 žmonių;

2. Kai kuriose grupėse užsikrėtė 9 iš 13 darbuotojų;

3. Uždaroje patalpoje iš viso dirbo 137 į grupes suskirstyti asmenys;

4. Užsikrėtė 79 iš 137. Lemiamu faktoriumi tapo ilgalaikis kontaktas toje pačioje patalpoje;

5. Tame pačiame aukšte, bet kitose patalpose dirbusių žmonių tarpe užsikrėtimų procentas daug mažesnis;

6. Visoje likusioje pastato dalyje užfiksuoti tik 3 užsikrėtimai.

Mokslininkų ir medikų teigimu, masinio užsikrėtimo riziką buvo galima gerokai sumažinti, jei darbuotojai nebūtų sutelkti į didžiulę grupę vienoje patalpoje. Jie galėjo dirbti pamainomis arba nuotoliniu būdu, drausmingiau naudoti fizines apsisaugojimo priemones (pvz. kaukes) ir nesidalinti kanceliarinėmis darbo priemonėmis. Taip pat rekomenduota nerengti didelių posėdžių ir riboti žmonių skaičių poilsio zonose, kurias, be to, reikėtų geriau vėdinti.

Ką daryti?

1. Įdiegti natūralią vėdinimo sistemą;

2. Vengti darbuotojų sambūrių pasitarimuose ir poilsio zonose;

3. Išsodinti darbuotojus zigzago principu, išlaikant 2 metrų atstumą;

4. Vengti fizinio kontakto tarp darbuotojų, nesidalinti nedezinfekuotomis kanceliarinėmis priemonėmis.

Restoranas

Naujametinis vakarėlis Guangdžou mieste Kinijoje – geriausias pavyzdys, kaip sumažinti riziką uždarose patalpose. Kinų medikai nustatė, kad svarbiausi faktoriai – vėdinimo sistema, kontakto trukmė ir socialinis atstumas.

1. Nenatūraliai vėdinamoje patalpoje buvo 90 lankytojų ir 8 darbuotojai;

2. Vienas iš lankytojų vakarieniavo su šeima. Tą patį vakarą jam pasireiškė COVID-19 simptomai;

3. Vėliau koronavirusas diagnozuotas dar 9 lankytojams. Visi jie sėdėjo daugiau nei per 1 metrą nuo pirmojo lankytojo. Daugiau neužsikrėtė nė vienas žmogus;

4. Kontakto trukmė labai svarbi. Prie kaimyninių staliukų sėdėję žmonės patyrė neilgos trukmės artumą su viruso nešiotoju;

5. Tyrėjų nuomone, didžiausią žalą padarė kondicionavimo sistema, vis iš naujo paskleidžianti virusu užkrėstą oro srovę.

Stebėjimo kamerų įrašai rodo, kad užsikrėtusieji neturėjo kontakto su viruso nešiotoju niekur kitur, o tik sėdėdami prie gretimų staliukų. Nors ir nebūta tiesioginio kontakto, užkratas persidavė dėl netinkamos vėdinimo sistemos ir per mažo atstumo – restorane buvo uždarytos į lauką vedančios vėdinimo angos.

Ką daryti?

1. Atidaryti langus, net jei lankytojams dėl to per karšta arba per šalta;

2. Išjungti muziką, kad besikalbantiems žmonėms nereikėtų kelti balso;

3. Vengti oro srautų recirkuliacijos – nenaudoti uždarų kondicionavimo sistemų;

4. Visada naudoti oro filtrus;

5. Riboti lankytojų skaičių;

6. Padidinti atstumus tarp lankytojų;

7. Kai tik įmanoma, vakarėlius rengti gryname ore.

Autobusas

Kinų ir amerikiečių specialistai ištyrė COVID-19 proveržį budistų religinių apeigų metu. Jose dalyvavę tikintieji atvyko dviem autobusais, kuriuose praleido maždaug 100 minučių. Simptomus turėjusi moteris keliavo viename iš autobusų, kuriame oras recirkuliavo per kondicionavimo sistemą. Užsikrėtė 23 žmonės. Kaip ir restorano atveju, užkratas pasklido oru, o žmonės užsikrėtė dėl netinkamo vėdinimo ir ilgo kartu praleisto laiko.

1. Autobusai buvo pilni. Keleivių eiles skyrė vos 75 cm tarpai;

2. Autobuse, kuriame keliavo užkrato nešėja, užsikrėtė 23 žmonės. Antrajame autobuse – nė vieno;

3. Lemiamas faktorius – oro recirkuliacija kondicionavimo sistemoje. Užkrato sklaida nepriklausė nuo atstumo tarp pirminio nešėjo ir kitų užsikrėtusių keleivių.

Japonijoje ir kitose šalyse atlikta keletas tyrimų, kurių metu nustatyta, kad viešasis transportas netampa koronaviruso protrūkio židiniu, jei keleiviai laikosi higienos taisyklių ir saugosi. Ypatingai, jei dėvi kaukes, neleidžiančias užkratui patekti į orą, kaip tai nutiko budistų autobuse. Taip pat siūloma, kad viešojo transporto vairuotojams būtų suteikiamos papildomos apsaugos priemonės, autobusai ir kitos transporto priemonės būtų geriau vėdinamos, o reisų dažnumas padidintas, kad išvengti didelių keleivių susidūrimų.

Visus 3 pavyzdžius analizavę specialistai surikiavo veiksmingas priemones efektyvumo tvarka (nuo naudingiausios iki mažiausiai veiksmingos):

1. Fizinis atstumas: nuotolinis darbas, 2 metrų atstumas tarp darbo vietų, darbuotojų skaičiaus biure mažinimas;

2. Patalpų kontrolė: fiziniai barjerai tarp darbuotojų;

3. Tinkamas administravimas: padalinti funkcijas darbuotojams taip, kad jie kuo mažiau kontaktuotų;

4. Apsaugos priemonės: privalomas kaukių dėvėjimas.