Pasak bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU), pokyčiai susiję su šiuo metu vykstančia Vilniaus oro uosto eismo schemos pertvarka bei kitų metų pradžioje planuojamu atidaryti dukart didesnio pralaidumo nauju išvykimo terminalu.

LTOU plėtros vadovo Arno Dūmano teigimu, visi darbai vyksta sklandžiai, laikomasi terminų – naujasis išvykimo terminalas, kaip ir planuota, turėtų būti atidarytas 2025 metais.

„Tai šioks toks nepatogumas vykdant mūsų didžiąsias rekonstrukcijas, bet manau, kad labai sėkmingas tolesnis etapas nusimato“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Dūmanas.

Užvažiavimo keliu ir toliau galės naudotis pėstieji, taip pat aptarnaujantis ir iš anksto specialią formą užpildžiusių keleivių su individualiais poreikiais transportas.

Kaip pranešė LTOU, gegužę vadinamoji „Kiss and Fly“ zona, kurioje išlaipinami keleiviai, veiks tik priešais atvykimo terminalą esančiose oro uosto aikštelėse. Keleivius atvežę automobiliai „Kiss and Fly“ aikštelėse galės nemokamai stovėti 15 minučių.

Siekiant suvaldyti laikinus pokyčius Vilniaus oro uosto prieigose, įdarbinta per 10 darbuotojų, kurie visą parą teiks informaciją bei padės keleiviams susiorientuoti rekonstrukcijos laikotarpiu.

Anot A. Dūmano, samdyti darbuotojai taip pat padės reguliuoti eismą ir nukreips apie panduso uždarymą nežinančius vairuotojus.

„Keleiviai dažnai naudodavosi pandusu siekiant užvažiuoti į terminalo antrą aukštą ir patekti iš karto į išvykimo salę, tai šis kelias nuo šiandien yra uždaromas, tačiau lieka tos pačios kitos galimybės – keleiviai tiek pėsčiomis, tiek per senąjį terminalą galės patekti į mūsų išvykimo terminalą bei naudotis kitomis aikštelėmis, esančiomis šalia terminalo“, – LRT radijui teigė A. Dūmanas.

Kartu su oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybomis vykstančią transporto prieigų rekonstrukciją planuojama baigti spalį. Darbai vyksta etapais, kad pereinamuoju laikotarpiu įtaka eismui būtų kuo mažesnė.

Pagal Vilniaus oro uosto eismo schemos pertvarkos planą automobilių parkavimo ir kito transporto eismo zonos plotą planuojama išplėsti iki 17 tūkst. kvadratinių metrų, visas aikšteles sujungiant į vieną.

Eismo oro uoste schemą planuojama keisti ir nuo birželio 3 dienos, kai bus pradėtas paskutinis jo prieigų rekonstrukcijos etapas. Detalesnę informaciją apie tai ketinama pateikti gegužės viduryje.

Kaip trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai, šių metų gegužės mėnesį vadinamoji „Kiss and Fly“ zona, kurioje išlaipinami keleiviai, veiks tik PC ir P3 oro uosto aikštelėse. Keleivius atvežę automobiliai „Kiss and Fly“ aikštelėse galės nemokamai stovėti 15 minučių.

„Kitąmet atidarysime naująjį išvykimo terminalą, kurio pralaidumas išaugs dvigubai: nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400. Kad pajėgumai veiktų sklandžiai, šiemet yra aktyviai įgyvendinama parkavimo aikštelių ir eismo schemos pertvarka, kuri užtikrins ir patogų naujojo terminalo pasiekimą, ir leis geriau suvaldyti transporto srautus“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų infrastruktūros plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas.

Anot pranešimo, prasidėjus Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai senuoju pandusu, vedančiu prie įėjimo į išvykimo terminalą, galės važiuoti tik oro uostą aptarnaujantis transportas ir iš anksto užpildę formą keleiviai su individualiais poreikiais.

Siekiant suvaldyti laikinus pokyčius Vilniaus oro uosto prieigose, įdarbinta per 10 darbuotojų, kurie visą parą teiks informaciją bei padės keleiviams susiorientuoti rekonstrukcijos laikotarpiu.

Kartu su oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybomis vykstantis transporto prieigų rekonstrukcijos projektas bus baigtas 2024 metų spalio mėnesį. Darbai vykdomi etapais siekiant, kad pereinamuoju laikotarpiu įtaka automobilių stovėjimo paslaugoms būtų kuo mažesnė.

Pasak A. Dūmano, po rekonstrukcijos didžiausiame šalies oro uoste iš esmės keisis esama transporto prieigų judėjimo schema, kuri bus aiškiau suprantama, orientuota ir pritaikyta keleiviams patogiai pasiekti naująjį išvykimo bei esamą terminalą. Taip pat bus sustiprinta viešojo transporto bei vežėjų integracija.

Pagal eismo schemos pertvarkos planą, automobilių parkavimo ir kito transporto eismo zonos plotą planuojama išplėsti iki 17 tūkst. kvadratinių metrų. Visos šiuo metu esančios aikštelės bus sujungtos į vieną visumą. Skaičiuojama, kad tai transporto pralaidumą padidins du kartus lyginant su dabar esamu.

Įgyvendinant projektą numatyta atnaujinti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, visas dangas, apšvietimą, įrengti stogines, dviračių statymo vietas, įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles, apželdinti teritoriją.

Visų rekonstrukcijų metu Vilniaus oro uoste ir toliau be pertraukų veiks ilgalaikio parkavimo daugiaaukštės aikštelės, kur galima palikti automobilius ilgesniam laikui.

Nuo birželio 3 dienos bus pradedamas trečiasis, paskutinis prieigų rekonstrukcijos etapas, dėl jo keisis judėjimo schema. Detalesnė informacija bus pateikta gegužės viduryje.

Atsižvelgiant į tai, kad prieigų rekonstrukcijos etapai keisis pakankamai dažnai, Lietuvos oro uostai ragina keleivius, planuojančius į Vilniaus oro uostą vykti automobiliu, iš anksto pasidomėti galiojančia aikštelių tvarka bei schemomis, nes įprasti įvažiavimo keliai ir statymo vietos bus pasikeitę. Visa naujausia informacija yra pateikiama Lietuvos oro uostų svetainėje.

„Šiemet pradėti statybų darbai įgavę didelį pagreitį, jau galima matyti, kaip sparčiai ryškėja terminalo vaizdas. Fasadui kėlėme aukštus reikalavimus, nes turime aiškų tikslą – tapti aplinkai neutraliu oro uostu. Tam buvo itin svarbu numatyti optimalias konstrukcijas ir parinkti prie jų derančias medžiagas. Dabar montuojamas fasadas užtikrins optimalų saulės šviesos pralaidumą, kuris patalpas leis maksimaliai apšviesti natūralia šviesa, taip pat pastatą sušildyti natūralia energija. Svarbi ir tinkama sienų izoliacija bei varža, kad pastatas greitai neatvėstų arba pernelyg neprikaistų. Tokie racionalūs sprendimai ir unikali pastato inžinerija leis mums sumažinti eksploatacines išlaidas, taip pat – bendrą poveikį aplinkai“, – sakė Lietuvos oro uostų Plėtros departamento direktorius Arnas Dūmanas.

Vilniaus oro uosto nuotr. 

Naujojo išvykimo terminalo fasado plotas sieks 9 tūkst. kv. metrų. Konstrukcijoje dominuos 5 tūkst. kv. metrų plotą apimsiančios daugiasluoksnės plokštės su poliuretano užpildu ir aliuminio-stiklo fasadinė sistema, kurios plotas sieks apie 2,8 tūkst. kv. metrų.

Pasak A. Dūmano, naujasis terminalas naudos penkis kartus mažiau šildymo energijos negu dabartiniai tipiniai pastatai. Taip pat projekte yra papildomų sprendimų, paremtų atsinaujinančia energetika, pavyzdžiui, iš anksto numatytos vietos saulės baterijoms.

Vilniaus oro uosto nuotr. 

„Siekiant atitikti „žaliojo“ pastato reikalavimus šiame projekte taikomi įvairūs tvariosios architektūros sprendimui. Pavyzdžiui, ruošdamiesi saulės elektrinės diegimui terminalo stogui parinkome baltą spalvą. Tai leis ir padidinti pagaminamą energijos kiekį, kadangi bus montuojami dvigubo veikimo saulės elementai, ir taupyti energijos kaštus šildymui-šaldymui dėl to, kad pastato viduje temperatūra bus tolygesnė“, – pasakojo A. Dūmanas. Naujasis pastatas bus A++ energinės klasės, siekiama, kad jam būtų suteiktas „BREEAM Good” lygio sertifikatas.

Planuojama, kad uždara naujojo terminalo pastato konstrukcija su stogu ir išorinėmis sienomis bus baigta iki šių metų pabaigos. Nuo tada prasidės inžinerinių sistemų ir vidaus apdailos darbai, kurie bus vykdomi tuo pat metu tęsiant fasado montavimą. Paskutinieji fasado apdailos, aliuminio kompozicinių detalių ir kitų elementų įrengimo darbai bus baigti 2024 m. vasarą.  

Pastačius naująjį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai (nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą). Dviejų aukštų pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai. Planuojama, jog naujasis terminalas pradės veikti 2025 m. I ketvirtį.

Vilniaus oro uosto nuotr. 

Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema.

Vilniaus oro uostas ruošiasi išvykimo terminalo statyboms: vyks konsultacijos su rangos rinkos dalyviais

Pasak Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Arno Dūmano, atnaujinto pirkimo sąlygos leis užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą.

„Vienas ryškesnių pokyčių, lyginant su prieš tai vykusiu pirkimu, bus numatyta kainų indeksavimo galimybė pateikus pasiūlymus iki sutarties pasirašymo, tiek ir dažnesnis indeksavimas, kai sutartis jau pasirašyta ir darbai jau bus vykdomi. Būtent darbų ir medžiagų kainų indeksavimas yra viena iš svarbiausių sąlygų, kuri leis judėti į priekį ir sėkmingai įgyvendinti numatytus darbus“, – sakė A. Dūmanas.

Lietuvos oro uostai tikisi, kad sutartį su nauju rangovu pasirašys jau šių metų rudens viduryje.

„Pasibaigus konsultacijoms, planuojame skelbti ir patį pirkimą, turime poreikį visas procedūras atlikti operatyviai ir efektyviai, tam dalis komandos pastarąsias kelias savaites skyrė daug pastangų“, – teigė A. Dūmanas.

Konsultacijos su rangos rinkos dalyviais vyks nuotoliniu būdu birželio 2 dieną.

Naujas viešasis pirkimas skelbiamas po to, kai nebuvo pasirašyta rangos sutartis su ankstesnio pirkimo laimėtoju dėl stipriai išaugusių rangos ir medžiagų kainų bei teisinių viešųjų pirkimų reguliavimo niuansų, neleidusių indeksuoti kainų, kai sutartis dar nepasirašyta, o galutiniai visų dalyvių pasiūlymai pateikti prieš staigų kainų augimą. Pasirašyti sutarties indeksuojant pasiūlymą nematė galimybių ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovai.

Naujasis Vilniaus oro uosto keleivių terminalas užims 14,4 tūkst. kv. metrų plotą, o jį pastačius – oro uosto keleivių pralaidumas išaugs dvigubai. Naujasis pastatas bus dviejų aukštų, jo pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai užregistruoti ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai. Didžiąją dalį projekto investicijų Lietuvos oro uostai planuoja užsitikrinti savo jėgomis ir iš Šiaurės investicijų banko suteiktos paskolos.

Pastačius 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1,2 tūkst. keleivių per valandą iki 2,4 tūkst.

Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema. Visiems šiems darbams įgyvendinti Vilniaus oro uostas jau paskelbė viešąjį pirkimą ir šiuo metu dairosi tinkamiausio partnerio.

Naujasis keleivių išvykimo terminalas įsiterps tarp dabartinio ir šiuo metu statomo VIP terminalo su konferencijų centru, teigiama pranešime.

Naujasis terminalas bus dviejų aukštų pastatas, kurio pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos galimybėmis, bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės, taip pat ir kitos komercinės zonos bei aviakompanijų ofisai.

Pastato centre projektuojami techniniai plotai – bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos. Antrajame aukšte ketinama įkurti jaukią saugumo patikros zoną ir išvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams. Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis bus sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrins komfortišką susisiekimą tarp terminalų.

Teigiama, kad tiksli projektui įgyvendinti reikalingų investicijų suma paaiškės po viešojo pirkimo.

Vilniaus oro uostas naujojo terminalo statybų rangovą viešojo pirkimo būdu planuoja išsirinkti iki 2020 metų vidurio. Baigus rangos darbus, naujasis terminalas keleivius galėtų priimti jau 2022 metų antroje pusėje.

Vilniaus oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių.