Opozicijos ypač kritiškai vertinamos ir daug komentarų sulaukusios komisijos tyrimo išvados po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.

Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10.

Kontroversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadose atspindimi trys parlamente įgyvendinto tyrimo epizodai: interesų grupių ir valstybės politikų siekiai paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytas spaudimas Prokuratūros darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos akiratyje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.

Pristatant išvadas Seimui A. Širinskienė teigė, kad laikinoji komisija, nepaisant iškilusių sunkumų, sugebėjo parengti tiek išvadas, tiek siūlymus, pasak jos, leisiančius ateityje išvengti žalingų precedentų valstybėje. Tačiau politikės pateiktame tyrimo apibendrinime opozicija neįžvelgė nieko, kas turėtų apčiuopiamos naudos.

Po perskaitytų išvadų pykčio neslepiantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) atstovai „valstietės“ vadovautos komisijos darbą traktavo ne tik kaip neparuoštą, tačiau ir darantį realią žalą valstybei.

Konservatorius Jurgis Razma ironizavo, kad vietoj komisijos pateiktų išvadų reikėtų pažymėti, kad šiuo parlamentiniu tyrimu siekta tik kerštauti.

„Mes, komisijos nariai, vykdydami valstiečių ir žaliųjų lyderių politinę užduotį subūrėme komisiją, siekdami ją išnaudoti kaip politinį įrankį kovoje su pagrindiniais priešais – konservatoriais. Taip pat siekėme atkeršyti mus palikusiam Povilui Urbšiui ir Viktorui Pranckiečiui. Pasirinkome epizodus, per kuriuos tikėjomės jiems įkąsti. Nieko mes neištyrėme ir daugiau mes taip nebedarysime“, – Seimo salėje neslėpdamas ironijos kalbėjo J. Razma

„Aš suprantu, kad jūs perskaitėte preambulę iš jūsų laikais vykusių tyrimų komisijų“, – pasisakiusiam konservatoriui atsakė  A. Širinskienė.

Savo ruožtu konservatorius L. Kasčiūnas stebėjosi, kad į dešimtmečio laikotarpį tiriančios komisijos akiratį pateko grėsmingai skambantys klausimai, kaip galimai neteisėta įtaka teisėkūrai, valstybės institucijų sprendimams, tačiau, tęsė politikas, išvadose figūruoja kur kas mažiau reikšmingi dalykai – VTEK ir vaikų darželiai.

„Ar tik tiek radote? Kaip galėtumėte tai paaiškinti, nes juk yra daug rimtesnių dalykų: Klaipėdos uosto verslo grupių dalinta parama vienai politinei jėgai prieš rinkimus. Nesudomino tokie dalykai?“ – A. Širnskienės klausė L. Kasčiūnas.

„Man labai gaila, kad konservatorių frakcija nedalyvavo darbe, būtumėte galėję komisijos metu tuos klausimus kelti ir išsiaiškinti, kaip buvo su jūsų lyderiu ir tuo 1 euru“, – vieną iš komisijos tirtų epizodų primindama teigė A. Širinskienė. Pasak jos, dėl šios situacijos konservatorių lyderis G. Landsbergis turėjo visuomenei pasiaiškinti.

Jos gali būti pačios idiotiškiausios, tačiau turi būti išvados. O jūs mums numetate pusantro šimto lapų stenogramą ir liepiate balsuoti. Studentiškas darbas yra geresnis nei šitas.

„Kiekvieno politiko interesas yra paaiškinti, kai kyla klausimai ir pabaigti istoriją su tašku. Šiuo atveju situacija buvo kitokia. Tad dabar gali būti tik prielaidos. Ar nėra atsakymų, ar yra kitos priežastys. Visgi aš tikiu, kad Mokesčių inspekcija galės išsiaiškinti šią situaciją ir mes visi turėsime atsakymą. Tikėkimės, kad teisėta turėti sklypą už vieną eurą“, - kalbėjo politikė.

Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas piktinosi laikinosios komisijos pateiktų išvadų kokybe.

„Už ką jūs ruošiatės balsuoti? Už stenogramą, už pasisakymų rinkinį? Kur išvados? Jos gali būti pačios idiotiškiausios, tačiau turi būti išvados. O jūs mums numetate pusantro šimto lapų stenogramą ir liepiate balsuoti. Studentiškas darbas yra geresnis nei šitas“, – teigė politikas.

„Ypatingai yra gėda dėl to, kad Širinskienė pati yra teisininkė, buvusi dėstytoja, kurios veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą. Ji savo pavyzdžiu parodė, kad nevengia elgtis antikonstituciškai bei asmeniškai suvedinėti politinių sąskaitų su oponentais“,– pridūrė kita konservatorė Monika Navickienė

Opozicijoje esantys konservatoriai ir socialdemokratai, argumentuodami, kad iš tikrųjų šiuo tyrimu siekiama suvesti politines sąskaitas, atsisakė galimybės dalyvauti. Todėl laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas. Skepsio komisijos organizavimo idėjai nepaliovęs rodyti liberalas teigia, kad laikinosios komisijos darbe dalyvavo tik dėl to, kad matytų ir sektų, pasak jo, į beprasmių klausimų gvildenimą įsivėlusių parlamentarų darbą.

Trys epizodai A. Širinskienės tyrime

Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einmų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, jog politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.

„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.

Ypatingai yra gėda dėl to, kad Širinskienė pati yra teisininkė, buvusi dėstytoja, kurios veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą.

Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskiėnė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.

„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.

A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė  „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė Komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.

Dėl pastarojo momento, pabrėžė A. Širinskienė, toliau aiškintis prašys Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pastarąją savaitę už A. Širinskienės išvadas komisijoje balsavo – 9, susilaikė – 1, prieš buvo dar vienas komisijos narys.

Generalinė prokuratūra išvadas vadina nepagrįstomis

„Valstietės“ A. Širinskienės vadovauto parlamentinio tyrimo išvados nepagrįstos faktinės aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis, teigia Generalinė prokuratūra.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašlis kreipėsi į Seimo valdybą ir prezidentą, kad kategoriškai nesutinka su išvadų projekto teiginiais.

„(...) daugelis šio išvados projekto teiginių bei siūlymų nėra pagrįsti objektyvia ir išsamia  nešališkų duomenų analize bei tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams atlikusi komisija konstatavo, kad „viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei pažeidimų „Klaipėdos naftoje“ tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams“.

Išvadose nurodoma, kad lieka rizika, jog ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą.

Keli buvę ir esami prokurorai komisijai liudijo girdėję, kad kolegos buvo gavę nurodymų vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje pateikti įtarimus aukštiems buvusiems pareigūnams, taip pat kad neleista tinkamai atlikti tyrimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Visagino atominėje elektrinėje bei „Klaipėdos naftoje“.

Generalinio prokuroro teigimu, laikinoji tyrimo komisija nesikreipė į prokuratūrą prašydama pateikti ar patikslinti gaunamus duomenis, „bet pasirėmė tik kelių subjektyviais bei galimai šališkais buvusių bei esamų prokurorų liudijimais“.

„Patvirtindama išvados projektą komisija nepaisė, kad esminiai minimų asmenų teiginiai parlamentinio tyrimo metu buvo paneigti kitų liudijimų, o teiginiai apie neva darytą įtaką konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo papildomai patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka bei įvertinti kaip nepagrįsti, klaidingi, neatitinkantys faktinių aplinkybių“, – rašoma Generalinės prokuratūros rašte.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad išvadose supainiotos skirtingos prokurorų atrankos procedūros, o siūlymai tobulinti ikiteisminio tyrimo bylų paskirstymo tvarką paremti „tik subjektyvia ir galimai šališka komisijos posėdyje dalyvavusių prokurorų nuomone, detaliau nepasidomėjus ir išsamiau neišanalizavus esamos situacijos, galiojančio teisinio reglamentavimo bei įdiegtų prokuratūroje kontrolės mechanizmų“.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė laikinosios komisijos išvadoms. Jas dar nagrinės Seimo komitetai.

Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas.

Šių metų gruodžio 15 d. darbą turėjusi baigti komisija prašys Seimo skirti jai daugiau laiko.

Tokį nutarimo projektą įregistravo komisijai vadovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.

Beje, tai nebūtų pirmas komisijos darbo pratęsimas. Šių metų balandžio 11 d. Seimas buvo pratęsęs šios laikinosios komisijos darbą iki šių metų gruodžio 15 d.

Seimas buvo įpareigojęs komisiją tyrimą baigti iki šių metų gegužės 1 dienos. Komisija laiku nespėjo užbaigti darbo, nes dalis kviestų į komisiją asmenų neatvyko, vilkino pateikti prašytus dokumentus ir atsakymus.

Tyrimo komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Seimo sprendimu, komisijai pasiūlyta ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Komisija turi ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai.

Seimui pritarus, komisija tirs ir šią Seimo kadenciją, tai reiškia, kad tyrimas apims 2008-2018 metus.

Ketvirtadienį tai numatantį nutarimą dėl tyrimo praplėtimo priėmė Seimas. Už šį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 41 buvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė. Konservatoriai balsavime nedalyvavo.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos, tai „primityviausias politikavimas, bandant įkąsti politiniams oponentams“.

Prieš tyrimo praplėtimą pasisakė ir šios komisijos narys liberalas Eugenijus Gentvilas. „Akivaizdu, kad tai šališkas tyrimas, siūlau išvaikyti, nutraukti jos veiklą, nepritarti jos veiklos papildymui“, - sakė E. Gentvilas.

Komisijos darbą Seimo narys Povilas Urbšys pavadino farsu, keršto siekimu.

„Balius prasideda“, - mano P. Urbšys, įtaręs, kad jam ruošiamas apkaltos kirvis.

Tyrimo praplėtimą palaikantis „valstietis“ Stasys Jakeliūnas sakė, kad „tie dalykai yra tikrai vertintini“. Jis teigė norėsiąs būti apklaustas komisijoje.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Ketvirtadienį po svarstymo šiai iniciatyvai pritarė 56 parlamentarai, prieš buvo 44, trys susilaikė.

Šiam Seimo nutarimo projektui pritarta valdančiųjų „valstiečių“, socialdarbiečių, „tvarkiečių“ ir trijų Lenkų rinkimų akcijos narių balsais. Iniciatyvą parėmė ir du Mišrios Seimo narių grupės nariai – Valentinas Bukauskas ir Povilas Urbšys.

„Matau valdančiųjų dar vieną mėginimą jau prieš visai priartėjusius trejus rinkimus susikurti tam tikrą terpę per neva parlamentinį tyrimą pigiam politikavimui tikintis, kad tai kažkiek pagelbės pataisant pašlijusį „valstiečių“ reitingą“, – svarstant klausimą sakė konservatorius Jurgis Razma.

Liberalas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu teigė, kad naujas tyrimas valdantiesiems reikalingas siekiant purvu aptaškyti tuos, kurių nespėjo per pirmąjį tyrimą.

„Matyt, ne visus dar apipylėme purvu, ne visus dar patyrėme ir ne apie visus dar pasakėme“, – sakė jis.

Anot E. Gentvilo, kadangi keturi tyrimo klausimai yra abstraktūs, leidžiantys tirti bet ką, todėl tyrimas bus selektyvus.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos teisėsauga turi daug visokios informacijos apie politinius procesus (...), tačiau teisėsauga turi šitą informaciją ir mano, kad šita informacija neturi jokių teisinių pasekmių: nepradėti ikiteisminiai tyrimai, nes nėra pagrindo tam, nenustatyta žala, nepareikšti civiliniai ieškiniai dėl tų procesų (...) O jūs šitą tyrimą naudosite tik šitos informacijos paviešinimui“, – kalbėjo liberalas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis teigė, kad tyrimas reikalingas, nes jam įdomu sužinoti, kas valdo Lietuvą.

„Ne kartą sakiau, kad aš žinau, kad ne Seimas valdo Lietuvą, bet kas valdo Lietuvą Seimo rankomis, aš nežinau“, – tvirtino parlamentaras.

P. Urbšys sakė, kad ankstesnis tyrimas atskleidė tik dalį tiesos, todėl naujas tyrimas turėtų parodyti pilnesnį paveikslą. Pasak jo, dabar tyrimo smaigalys turėtų būti nukreiptas į konservatorius siekiant ištirti jų ryšius su Rusijos energetikos atstovais.

Naują tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, jog tyrimą reikia tęsti.

Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.

Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

Tuo pačiu prezidentės atstovas tvirtina, kad pagrindo naujiems tyrimams nėra ir valdančiųjų iniciatyva tėra siekis kompromituoti oponentus artėjant rinkimams.

„Prezidentė nebijo jokių komisijų, neturi ko slėpti, ir jei būtų sudaryta tokia komisija ir užduodami klausimai, ji į juos visus atsakytų, su malonumu, jei tik tokių klausimų būtų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė M. Lingė.

„Yra tokių praktikų buvusių ir ankstesnėse Seimų kadencijose, ir turėjo komisijos nariai klausimų prezidentei, jie formulavo juos raštu, atsiuntė į Prezidentūrą, prezidentė atsakė komisijai, ir precedentas jau buvo sukurtas“, – pažymėjo M. Lingė.

Prezidentė nebijo jokių komisijų, neturi ko slėpti, ir jei būtų sudaryta tokia komisija ir užduodami klausimai, ji į juos visus atsakytų, su malonumu.

Tuo pačiu patarėjas tvirtino, kad pagrindo naujiems tyrimams nėra, o „tikrieji komisijų tikslai yra politinės priešrinkiminės sumaišties kėlimas, ir naudojimasis prieš politinius konkurentus“.

„Tai rodo dvi aplinkybės, viena, terminas, iki kurio norima pabaigti, kitų metų gegužės mėnuo, vieni rinkimai bus pasibaigę, o kitų artėja finalas. Kitas momentas yra, kad labai aiški kryptis tyrimo – dviejų buvusių skirtingų oponuojančių viena kitai, socialdemokratų ir konservatorių Vyriausybių laikotarpių veikla, matyt, toks tikslas ir yra“, – sakė M. Lingė.

Antradienį parlamentarai planuoja apsispręsti, ar pradėti naują tyrimą dėl įtakos politiniams procesams ir valstybės tarnautojams.

Šį tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, jog tyrimą reikia tęsti.

Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Siūloma tirti 2008–2016 metų laikotarpį.

Plenarinio posėdžio darbotvarkėje nurodyta, kad tą pačią dieną nutarimas dėl specialios komisijos sudarymo turi būti ir pateiktas, ir priimtas.

Šį tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, jog tyrimą reikia tęsti.

Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

„Tai nėra teisėsauginis tyrimas, tačiau, jeigu bus konstatuota ir reikalinga intervencija, siūlymai, kad būtų dėl vienos ar kitos tyrimo krypties kreipiamasi į teisėsaugos instituciją – arba Seimo komitetas tą padarys, arba bus pavedimas Vyriausybei – mes tą padarysime“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį teigė premjeras.

NSGK daugiau nei pusmetį trukusio tyrimo išvadas turėtų patvirtinti trečiadienį.

Pasak premjero, NSGK atlikto tyrimo tikslas buvo „ne ieškoti kaltų, ne menkinti oponentus, ne kažką persekioti“ o atskleisi „ydingą praktiką“, susiklosčiusią per kelis dešimtmečius dėl neskaidrių politikos, verslo, žiniasklaidos ryšių, verslo įtakos politikams bei pateikti Vyriausybei rekomendacijas, ką reikėtų keisti norint to išvengti ateityje. Jis sako, kad tai susiję ir su partijų finansavimu, lobizmu, žiniasklaidos ir verslo susiliejimu.

Jis pabrėžė, kad tai buvo ne teisėsaugos, o politinis tyrimas, todėl komitetas nesikišo į teisėsaugos darbą. Vyriausybės vadovas taip pat nepriimtinais vadino bandymus kalbėti apie galimą žvalgybos ir teisėsaugos vadovų atsakomybę.

„Šiame procese dalyvavo ir teisėsaugos institucijos. Dėl to bandymas įtraukti žvalgybos arba teisėsaugos institucijas, jų vadovus į šitą procesą, bandyti juos persekioti, kalbėti apie atleidimą, atsakomybę arba susidorojimą, yra nepriimtinas. Aš, kaip Vyriausybės vadovas, Vyriausybė, darysime viską, kad neleistumėme įtraukti specialiųjų tarnybų į politikavimą ir politiką“, – sakė premjeras.

Atsakydamas, ar galima vadinti tyrimą išsamiu, jei jame bus įvardytos tik kelios verslo grupės, premjeras tikino, kad jį, matant būtinybę, komitetas galės išplėsti.

S. Skvernelis toliau laikosi pozicijos, kad turėtų būti paviešinta visa VSD komitetui pateikta medžiaga, nes konkretūs pavyzdžiai, jo teigimu, sustiprintų išvadas ir jų vertinimą visuomenėje.

„Laikausi pozicijos, kad maksimaliai būtų išviešinta viskas ir vienintelis arbitras galėtų būti tos specialiosios tarnybos, kurios tą medžiagą teikė, t.y. jų specialios komisijos sprendžia, kiek išviešinti, nes išviešinimas, pirmiausia, neturi kenkti šių institucijų vykdomiems tyrimams“, – sakė jis.

Praėjusių metų spalio viduryje parlamentas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Dalis tyrimo medžiagos išslaptinta, dalis išslaptintos VSD medžiagos buvo paviešinta. Joje teigiama, kad koncernas „MG Baltic“ mėgino paveikti įvairius pareigūnus ir politikus dėl sau naudingų sprendimų įvairiose srityse, o 2006 metais įsteigtas Liberalų sąjūdis buvo šio koncerno ilgalaikis politinis projektas, kontroliuojamas koncerno vadovų.

„MG Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas paneigti VSD teiginius, kaip neatitinkančią tikrovės ir pažeidžiančius dalykinę reputaciją, tai ketina daryti ir Liberalų sąjūdis. Koncerno prašymo pirmosios instancijos teismas nepriėmė, sprendimą ketinama skųsti.

„Tvarkiečių“ nuomone, NSGK išvados gali būti nevisavertės neapklausus vienos įtakingiausių politinių partijų lyderio.

„Neturi būti dvejopų vertinimų, neturi būti dvejopų standartų ir neturi būti palikta neatsakytų klausimų, dėl kurių gali likti neišaiškintos kai kurios aplinkybės bei galimos įtakos, likti dviprasmybių ir neaiškumų“, - rašoma „tvarkiečių“ kreipimesi į NSGK.

„Tvarkiečių“ teigimu, komitete turi būti aiškiai įsitikinta, ar tikrai TS-LKD, kaip partijai, nebuvo daroma įtaka ir poveikis iš tam tikrų verslo grupių.

G. Landsbergio apklausa, anot „tvarkiečių“, turėtų įvykti nestabdant ir nevilkinant tyrimo išvadų paskelbimo.

Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ neturi savo atstovo NSGK.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė kai kurių parlamentarų siūlymui apklausti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką, parlamentarą G. Landsbergį, primena ELTA.

Seimo NSGK narys Dainius Gaižauskas pareiškė, esą konservatoriai blokavo G. Landsbergio iškvietimą į komisiją. Parlamentaras tvirtino, kad G. Landsbergiui „yra klausimų“, tačiau atsisakė tai konkretizuoti, nes to jam neleidžia tyrimą atliekančio NSGK darbo reglamentas.

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tikisi, kad jau kitą savaitę, trečiadienį, bus paskelbtos tyrimo išvados.

„Šią savaitę parašysim, balsavimas dėl išvadų gali nusikelti ir į kitą savaitę“, – BNS pirmadienį sakė tyrimą atliekančio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Seimas komitetui yra pavedęs ištirti nederamą verslo ir kitų asmenų įtaką valstybės institucijoms, politiniams procesams ar atskiriems politikams, taip pat išsiaiškinti neskaidrius politikų veiklos finansavimo atvejus.

Žiniasklaidoje neseniai buvo paviešinta informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Seimo komitetui perduoto rašto apie verslo koncerno „MG Baltic“ veiklą.

Jame teigiama, kad „MG Baltic“ atstovai per savo valdomas žiniasklaidos priemones darė neteisėtą spaudimą politikams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams. VSD vertinimu, koncerno atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„MG Baltic“ atstovai VSD raštą pavadino nuomonių ir prielaidų kratiniu, o informacijos paviešinimą – spaudimu politinės korupcijos bylą nagrinėsiantiems teisėjams.

VSD pažyma žiniasklaidoje buvo paskelbta po to, kai buvo paviešintas prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu. Viename iš laiškų D. Grybauskaitė pasiūlė „perduoti linkėjimus“ „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“ – taip ji pavadino žurnalistą Tomą Dapkų.

V. Bakas ne kartą yra sakęs, kad žiniasklaidoje paviešinta informacija yra tik nedidelė dalis Seimo komiteto surinktos medžiagos.