„Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Ji pridūrė, kad kariai bus dislokuoti „per kelias dienas“.

Berlyno žinutė sąjungininkams – „galite mumis pasikliauti“, sakė ministrė.

Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 vokiečių karių, Vokietija vadovauja šalyje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams.

Padidinus vokiečių pajėgas, Lietuvą pagal dislokuotų vokiečių karių skaičių lenks tik Malis.

Berlynas sulaukė kritikos dėl atsisakymo siųsti ginklus Ukrainai, nepaisant pakartotinių Kijevo prašymų. Vokietijos pasiūlymas vietoj to išsiųsti 5 000 šalmų neseniai buvo sutiktas pašaipomis.

Maskvai prie Ukrainos sienos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, Vakarų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Maskva neigia besiruošianti pulti Ukrainą.

Tuo metu tarptautinė diplomatija smarkiai intensyvėja, Prancūzijos ir Rusijos prezidentams vėliau pirmadienį ruošiantis susitikti derybų Maskvoje, o Vokietijos kancleriui vykstant į Vašingtoną pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Be to, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Austrijos užsienio reikalų ministrai lankosi Kijeve. Ukraina savo ruožtu stengiasi išsklaidyti susirūpinimą, Jungtinėms Valstijoms perspėjus, kad Maskva suintensyvino pasiruošimus didelio masto invazijai.

A. Anušauskas: tai – svarbus ženklas

Vokietijos sprendimas yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

„Tai yra svarbus ženklas. Vokietija, kaip ir kitos NATO valstybės, siunčia pastiprinimą, nes saugumo situacija regione yra labai įkaitusi, mūsų susirūpinimas mūsų pačių saugumu nemažėja, tad Vokietijos žingsnis – pakankamai pozityvus“, – pridūrė A. Anušauskas.

Rukloje, Jonavos rajone, dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO kovinę grupę sudaro 1,2 tūkst. karių, pusė jų – vokiečių pajėgos. Taip pat savo karius čia yra atsiuntusi Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.

Anot A. Anušausko, Vokietijos sprendimas „nėra siurprizas“, nes kiekviena šalis, dalyvaujanti šioje kovinėje grupėje, yra iš anksto numačiusi planus, kokio dydžio pajėgas esant poreikiui gali atsiųsti kaip pastiprinimą.

A. Anušauskas patvirtino, kad mažesniais mastais pastiprinimą ketina siųsti ir kitos šalys, delegavusios savo karius, o Lietuva yra pasiruošusi juos priimti.

„Priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę numato stiprinti ir Nyderlandai. Manau, bus artimiausiu metu žinių ir apie kitus sąjungininkus“, – kalbėjo jis.

„Jungtinės Valstijos eskaluoja įtampą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Stebime šiuos JAV veiksmus su dideliu susirūpinimu“, – pridūrė jis.

Pentagonas pirmadienį pranešė, kad iki 8,5 tūkst. karių turinčiame amerikiečių dalinyje buvo paskelbta „padidinta parengtis“, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jeigu būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).

Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių, todėl nuogąstaujama, jog Maskva planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimyninę šalį. Vakarai perspėja, kad tokiu atveju Rusijos lauktų griežtos sankcijos.

D. Peskovas taip pat patvirtino, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas iki šios savaitės pabaigos pasikalbės su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

Prancūzų vyriausybė savo ruožtu paskelbė, jog trečiadienį Paryžiuje susitiks Rusijos ir Ukrainos pareigūnai, taip pat jų kolegos iš Prancūzijos ir Vokietijos. Per susitikimą bus ieškoma išeities iš aklavietės.

Rusijos strateginiai bombonešiai patruliuos regione nuo Arkties vandenyno iki Karinų baseino bei Meksikos įlankos, pareiškė trečiadienį Rusijos kariškiai, stengdamiesi rodyti raumenis, kai santykiuose su Vakarais dėl Ukrainos tvyro įtampa.

Toks Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimas nuskambėjo tokiu metu, kai NATO vyriausiasis vadas apkaltino Maskvą, kad ši siunčia savo kariuomenę ir tankus į Ukrainos rytus, tiesa, Rusija kaip mat tai paneigė.

S.Šoigu pasakė, kad įtampa dėl Ukrainos pareikalaus, jog Rusija stiprintų savo pajėgas ir Kryme, Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo kovo mėnesį.

Ministras pažymėjo, kad strateginiai bombonešiai skraidys ne tik palei Rusijos sienas ir Arkties vandenyne, bet ir Atlanto vakaruose bei Ramiojo vandenyno rytuose, taip pat Karibų baseine ir Meksikos įlankoje.

„Tolimosios aviacijos mokomojo kovinio parengimo planuose numatyti skrydžiai palei Rusijos sienas ir virš Šiaurės ledinuotojo vandenyno akvatorijos“, – sakė jis per ministerijos karinės kolegijos posėdį trečiadienį.

„Susidarius dabartinei padėčiai, mes priversti užtikrinti karinį buvimą vakarinėje Atlanto ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse, Karibų baseino ir Meksikos įlankos akvatorijoje“, – pareiškė S.Šoigu.

Panašiai virš Atlanto ir Ramiojo vandenynų skraidydavo sovietų bombonešiai Šaltojo karo laikotarpiu, bet Sovietų Sąjungai subyrėjus dėl lėšų stygiaus Rusija tokių skrydžių atsisakė.

Strateginiai bombonešiai vėl ėmė skraidyti pradėjo Vladimiro Putino prezidentavimo metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį išreiškė viltį, kad parolimpinės žiemos žaidynės Sočyje „atvėsins įtampą“ tarp Ukrainos ir Rusijos dėl Krymo krizės.

„Tikiuosi, kad parolimpinės žaidynės gali truputį atvėsinti įtampą dėl Ukrainos“, - sakė V.Putinas Tarptautinio parolimpinio komiteto (TPK) prezidentui Philipui Cravenui (Filipui Kreivenui), aprodydamas jam žaidynes rengiantį Sočio miestą Juodosios jūros pakrantėje.

Likus kelioms valandoms iki atidarymo ceremonijos penktadienio vakarą, Ukrainos komanda Sočyje paskelbė, kad neboikotuos renginio, bet išreiškė aiškų nepasitenkinimą situacija Kryme.

Šias naujienas TPK, kuris nuo pat Krymo krizės pradžios stengėsi įtikinti Ukrainą dalyvauti, sutiko su dideliu palengvėjimu.

„Esame patenkinti Ukrainos sprendimu, nes norime, kad sportas triumfuotų ir visos komandos varžytųsi parolimpinėse žiemos žaidynėse, kurios, esame tikri, bus fantastiškos“, - sakoma Ph.Craveno pareiškime.

„Visą savaitę TPK glaudžiai bendradarbiavo su Ukrainos parolimpiniu komitetu bandydamas išlaikyti juos čia, Sočyje“, - sakė jis ir paragino centrinę sceną skirti sportininkams, o ne politikai.

V.Putinas turi dalyvauti atidarymo ceremonijoje, kuri prasidės 16 val. 14 min. Grinvičo (18 val. 14 min. Lietuvos) laiku, bet kelios šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, nusprendė nesiųsti politinių delegacijų virš žaidynių pakibus Šaltojo karo atmosferai ir klausimams, ar Maskva galiausiai aneksuos Krymą, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.