27 ES šalių užsienio reikalų ministrai susirinko Zagrebe pasitarti dėl krizės Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje, kur Ankaros pajėgos ir Turkijos remiami sukilėliai kovoja su Maskvos remiamomis Damasko vyriausybės pajėgomis.

Paliaubos įsigaliojo penktadienio vidurnaktį, siekiant sustabdyti įnirtingas kautynes, paaštrinusias humanitarinę krizę ir padidinusias nuogąstavimus dėl potencialaus Turkijos ir Rusijos pajėgų tiesioginio susirėmimo.

Kaip pranešė Sirijoje esantys aktyvistai, penktadienio rytą atrodė, kad paliaubų laikomasi, neskaitant kelių smulkių pažeidimų.

„Be abejo, man malonu dėl paliaubų – ugnies nutraukimas yra gera žinia. Bent jau tai rodo gerą valią – pažiūrėsime, kaip tai veiks“, – sakė į derybas atvykęs ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Dėl kautynių Idlibe buvo priversti pasitraukti beveik milijonas civilių. Jungtinės Tautos šią padėtį vadina didžiausia humanitarine krize nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 metais.

„Dabar svarbu susitelkti į humanitarinę pagalbą, ir sveikinčiau, jeigu Rusija gerbtų nuostatą, kad humanitarinės pagalbos koridoriai turėtų būti išplėsti“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus).

Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney (Saimondas Kovenis) pažymėjo, kad žinia apie paliaubas ES šalims atnešė palengvėjimą.

„Vis dėlto esama nepaprastų humanitarinių iššūkių, su kuriais, manau, mes visi susidursime dėl paties pabėgėlių, persikėlusių dėl ten vykstančio konflikto, skaičiaus“, – pridūrė jis.

Kai kurios ES šalys, ypač Nyderlandai, ragino nustatyti virš Idlibo neskraidymo zoną, kad režimo pajėgos nebegalėtų bombarduoti civilių taikinių.

„ES šalys nori teikti Idlibui humanitarinę pagalbą, – sakė olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas. – Iššūkis – pristatyti pagalbą į tą teritoriją, ir šiuo atveju paliaubos gali pagelbėti. Neskraidymo zona galėtų pagelbėti dar labiau.“

Tačiau ES neturi įgaliojimų užtikrinti, kad tokia zona būtų nustatyta, o pareigūnai privačiai sakė tokius užmojus vertinantys skeptiškai.

„Visi žinome, kad tam būtų reikalingas Jungtinių Tautų mandatas – argi jį gautumėt?“ – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas, turėdamas galvoje Rusijos turimą veto teisę JT Saugumo Taryboje.

„Nesklaidymo zona skamba puikiai, bet ją reikia palaikyti karinėmis priemonėmis. Kas tai darytų?“ – klausė jis.

Pastarosiomis savaitėmis per įnirtingas kautynes Idlibe žuvo dešimtys turkų karių, Ankarai pirmąkart pradėjus tiesioginį puolimą prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgas.

Besivystanti krizė paskatino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) atverti savo šalies sieną su Graikiją pabėgėliams ir migrantams.

Turkija pareikalavo, kad ES palaikytų jos veiksmus Sirijoje, o kai kurios bloko narės kaltino R. T. Erdoganą naudojantis migrantų korta kaip priemone šantažuoti.

Bendrijos užsienio reikalų ministrai taip pat tarsis, kaip geriausiai reaguoti į Ankaros veiksmus po savaitę trukusių apsikeitimų vis griežtesniais pareiškimais ir dramatiškų scenų prie Turkijos ir Graikijos sienos.

„Šeši vyrai buvo sužeisti panaudojus kovines kulkas“, – sakė Turkijos šiaurės vakaruose esančios Edirnės gubernatoriaus biuras. Pranešime priduriama, kad vienas šių vyrų vėliau dėl patirtų sužeidimų mirė.

Graikija trečiadienį kategoriškai paneigė Turkijos pareiškimą, kad graikai prie sienos kovinėmis kulkomis šaudė į migrantus.

„Aš tai kategoriškai neigiu“, – žurnalistams sakė Graikijos vyriausybės atstovas Stelijas Pecas (Stelios Petsas), kai jo buvo paklausta apie Turkijos tvirtinimus.

„Visada esama vietos dialogui. Šiandien įvyko prezidentų Putino ir Erdogano pokalbis telefonu... Pokalbis buvo išsamus ir skirtas būtinybei daryti viską, kad būtų įgyvendinti pirminiai susitarimai dėl Idlibo deeskalacijos zonos“, – žurnalistams sakė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.

Jis nurodė, kad pokalbis įvyko R. T. Erdogano iniciatyva.

„Buvo aptartos galimybės artimiausiu laiku surengti būtinas konsultacijas“, – aiškino S. Lavrovas.

Anot jo, Rusija yra pasiruošusi pagerinti Idlibe dislokuotų Turkijos karių saugumą. Ministras pridūrė, kad Rusija pareiškė užuojautą dėl turkų karių žūties, bet pridūrė, kad „tokių tragedijų“ galėjo būti išvengta, jeigu Turkija būtų pateikusi savo pajėgų buvimo tikslias koordinates.

Pastaruoju metu tarp Ankaros ir Maskvos padidėjo įtampa, paaštrėjus padėčiai Idlibo provincijoje, kur Sirijos vyriausybės pajėgos stengiasi išstumti Turkijos remiamus sukilėlius iš paskutiniojo jų kontroliuojamo anklavo.

Turkija kaltina Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimo pajėgas atakomis prieš civilius ir turkų karių pozicijas Idlibe, taip pat pareikalavo, kad Damaskas atitrauktų savo pajėgas iš deeskalacijos zonos. Ankara perspėjo, kad šių reikalavimų neįvykdžius Turkija gali pradėti didelio masto karinę operaciją.

Sirijos režimą remiančios Rusijos kariškiai savo ruožtu nurodė, kad Damasko pajėgos Idlibe atsako į „teroristų“ išpuolius.

Turkija penktadienį atmetė Rusijos tvirtinimus, kad 33 turkų kariai, žuvę nuo Sirijos režimo ugnies Idlibo provincijoje, buvo tarp „teroristų“ grupių.

„Noriu pareikšti, kad per šią ataką aplink mūsų karinius junginius nebuvo jokių ginkluotų grupių“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras), kurio komentarą transliavo televizija.

Abu karo laivai ginkluoti labai tiksliomis „Kalibr-NK“ tipo sparnuotosiomis raketomis, sakė Rusijos flotilės atstovas Aleksejus Rulevas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros. Tai esą yra „planuotas tranzitas“. Laivai kirs Bosforą ir galiausiai Dardanelus. Kur plaukia fregatos, atstovas nepasakė. Tačiau paprastai Rusijos kariniai laivai Bosforo sąsiaurį kerta, kad aprūpintų rusų ginkluotąsias pajėgas Sirijoje.

Karo laivai pajudėjo praėjus kelioms valandoms po dramatiško karinio konflikto tarp Turkijos ir Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado pajėgų paaštrėjimo. Per Sirijos oro antskrydžius ketvirtadienį, Ankaros duomenimis, žuvo 33 turkų kariai ir dešimtys buvo sužeisti. Turkija į tai reagavo keršto smūgiais, per kuriuos, pasak Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro, žuvo 16 sirų kovotojų.

Maskva apkaltino Turkijos pajėgas Idlibe kovojus „teroristų“ pusėje. Be to, Turkija esą neinformavo Rusijos apie savo dalinių buvimą atakuotoje teritorijoje. Ankaros ir Maskvos susitarimas numato, kad Turkijos kariuomenė praneša Rusijai apie savo pozicijas Idlibe, kad būtų užkirstas kelias Sirijos kariuomenės puolimui.

„Mes esame pasiruošę kalbėtis bet kada, bet jie turi iš pamatų pakeisti savo elgesį. Būtent to nuolatos prašėme per trejus Donaldo Trumpo administracijos valdymo metus“, – sakė M. Pompeo.

Įtampa tarp JAV ir Irano išaugo 2018 metais, kai prezidentas D. Trumpas nusprendė išvesti JAV iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir atnaujinti Iranui griežtas ekonomines sankcijas.

Įtampa dar labiau padidėjo šių metų sausio pradžioje, kai per JAV bepiločio ataką Irake žuvo įtakingiausias Irano generolas Qasemas Soleimanis. Po generolo žūties Iranas atakavo raketomis JAV pajėgas Irake.

„Atėjo laikas, tinkamas laikas dirbti nepasitikėjimo mažinimo link“, – pareiškė Prancūzijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Rusijos sostinėje.

Be to, J.-Y. Le Drianas sakė pritariantis idėjai artimiausiomis dienomis Paryžiuje surengti viršūnių susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu, kuriam priklauso Prancūzija, Rusija, Ukraina ir Vokietija.

„Norėtume, kad artimiausiomis dienomis Paryžiuje būtų surengtas naujas Normandijos formato susitikimas aukščiausiu lygiu“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

„Žinoma, negalima kalbėti apie ilgalaikį, tvarų bendradarbiavimą su Rusija, jei situacija Ukrainoje nepasikeis į gera“, – pabrėžė jis.

„Pastaraisiais mėnesiais konstatavome žymią pažangą, žymų pasistūmėjimą“, – kalbėjo J.-Y. Le Drianas.

„Šeštadienį (įvyko) 70 kalinių išlaisvinimas, tarp jų (paleisti) 24 (ukrainiečių) jūreiviai; man atrodo, kad šis išlaisvinimas yra konkretus rezultatas, kurį labai skatino Prancūzija. Ir man atrodo, kad būtina pasinaudoti šia situacija, kad būtų visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai“, – pabrėžė ministras.

Ukraina ir Rusija šeštadienį viena kitai grąžino po 35 kalinius. Tarp sugrįžusiųjų į Ukrainą – režisierius Olehas Sencovas, žurnalistas Romanas Suščenka ir 24 jūrininkai, suimti per pernai prie Krymo krantų įvykusį incidentą. Į Maskvą irgi atvyko 35 žmonės.

J.-Y. Le Drianas ir gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) surengė pirmąjį susitikimą formatu „2+2“, kuris buvo įšaldytas po to, kai Rusija 2014-aisiais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.   

„Atvykome respublikos prezidento vardu pasiūlyti naujos pasitikėjimo ir saugumo darbotvarkės“, – sakė užsienio reikalų ministras.  

F. Parly savo ruožtu sakė: „Svarbu kalbėtis tarpusavyje, vengti nesusipratimų ir trinties.“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad proveržis atkuriant dvišalius santykius „įmanomas ir reikalingas“.

Santykiai tarp Rusijos ir Europos smarkiai pašlijo 2014 metais, kai Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos įvedė Maskvai sankcijas už Krymo aneksavimą ir paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.   

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ėmėsi iniciatyvos ištiesti ranką Rusijai. Praėjusį mėnesį jis Prancūzijos pietuose susitiko derybų su prezidentu Vladimiru Putinu ir atnaujino aukšto lygio diplomatinius kontaktus.  

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Šis karinis konfliktas prasidėjo po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų Rytų Ukrainoje pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.