Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes.

Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Asmenys veikė organizuota grupe, jų veiksmai buvo koordinuoti, kryptingi, siekiant bendro tikslo ir kiekvienam iš jų savo veiksmais reikšmingai prisidedant prie galutinio tikslo įgyvendinimo – tai yra D. Bugavičiaus nužudymo“, – sakė  nutartį paskelbęs teisėjas Artūras Pažarskis.

Nuteistieji ir jų advokatai teigė, kad vyrai yra nepagrįstai nuteisti, jie su advokatais buvo apskundę anksčiau paskelbtus teismų verdiktus.

Advokatai teigė, kad jų klientai nepagrįstai pripažinti kaltais dėl nužudymo, nuosprendis grindžiamas abejotinais faktais ir aplinkybėmis, įrodymų vertinimas neišsamus, yra pažeista nekaltumo prezumpcija, bylos įrodymai įvertinti tendencingai ir prieštaringai, kaltė grindžiama nepašalintomis abejonėmis, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas.

Aukščiausiasis Teismas iš Apeliacinio teismo nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad R. Baika parūpino H. E. Ehvertui gyvenamąją vietą Kaune.

„Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, pagal tuos klausimus, kuriuos kėlė kasatoriai savo kasaciniuose skunduose, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pripažindamas juos leistinais, patikimais, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymu garantuotas teisiamųjų teises ar būtų sukliudę teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingus sprendimus, nepadarė, išskyrus vieną įrodymų vertinimo klaidą, kad nuteistasis Baika parūpino gyvenamąją vietą kitam nuteistajam Ehvertui“, – sakė teisėjas A. Pažarskis.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui prieš vidurnaktį atvykus ir sustojus prie namo vartų, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė Vita Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis ir buto lango stiklas. V. Jakutienė vėliau atpažino mylimojo žudikus.

Iš visų trijų nuteistųjų priteista beveik 200 tūkst. eurų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei nužudytojo mažamečiam vaikui iki jo pilnametystės priteistas išlaikymas lieka galioti.

Šiemet sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).

Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.

Visi nuteistieji jau atlieka bausmes Lietuvos kalėjimuose: H. E. Ehvertas bausmę atlieka Marijampolės kalėjime, o A. Grabbis – Alytaus kalėjime.

Byloje nustatyta, kad R. Baika iki 2015 metų balandžio 10 dienos įgijo sekimo įrenginį – jis rastas pritvirtintas prie nužudytojo automobilio. Teisėsauga taip pat nustatė, kad nusikaltėliai aiškinosi D. Bugavičiaus darbotvarkę, judėjimo maršrutus ir naudojamus automobilius.

To jie prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, antradienį pradėjusio nagrinėti nuteistųjų advokatų kasacinius skundus.

Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.

Nuteistieji ir jų advokatai teigia, kad vyrai yra nepagrįstai nuteisti.

R. Baikos advokatas Linas Belevičius savo skunde rašo, kad jo klientas  nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nužudymo, o Apeliacinis teismas iškraipė įrodymų turinį, nuosprendį grindė abejotinais faktais ir aplinkybėmis. Advokato manymu, įrodymų vertinimas neišsamus, yra pažeista nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo naštą perkeliant kaltinamajam, bylos įrodymai įvertinti tendencingai ir prieštaringai.

„Rašydamas nuosprendį, Apeliacinis teismas sugalvojo dar vieną teiginį, kad būtų galima atmesti gynybos skundą“, – sakė L. Belevičius. Jis kritikavo Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriame rašoma, kad H. E. Ehvertas automobiliu pravažiuodavo pro R. Baikos namą ir tokiu būdu jie palaikė ryšį.

L. Belevičius sakė, kad gynybai nėra suprantama, kaip tas ryšys buvo palaikomas ir kokia tai yra bendrininkavimo forma.

H. E. Ehverto advokatas Laurynas Pakštaitis sako, kad nuosprendžiai šioje byloje priimti nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų, jo kliento kaltė grindžiama nepašalintomis abejonėmis, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas. Advokatas taip pat kelia klausimą dėl esto teisės į gynybą pažeidimą ikiteisminio tyrimo metu.

A. Grabio advokatė Galina Kardanovskaja Aukščiausiojo Teismo prašo nutraukti jos kliento bylą, o jei tai nebūtų padaryta – iš naujo perduoti bylą nagrinėti Apeliaciniam teismui. Advokatės manymu, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, klaidingai pasisakė dėl įrodymų turinio. Buvo pažeistos atpažinimo procedūros – A. Grabį nužudytojo draugė Vita Jakutienė pirmiausia atpažino iš nuotraukų, tik paskui gyvai.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Estai dalyvavo nuotoliniu būdu

Kalėti nuteisti Estijos piliečiai Aukščiausiojo Teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš įkalinimo įstaigų: H. E. Ehvertas bausmę atlieka Marijampolės kalėjime, o A. Grabbis – Alytaus kalėjime. Teisėjų ir procesų dalyvių pasisakymai jiems buvo verčiami į estų kalbą. Nuteistieji skundėsi blogu ryšiu, jog blogai girdi pasisakymus iš teismo salės.

Bausmę taip pat jau atliekantį R. Baiką į Aukščiausiąjį Teismą atlydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Nė vienas iš nukentėjusiųjų į bylos posėdį neatvyko, nors jiems apie jį buvo pranešta.

Apeliacinis teismas yra nustatęs, kad R. Baika iki 2015 metų balandžio 10 dienos įgijo sekimo įrenginį – jis rastas pritvirtintas prie nužudytojo automobilio. Jis taip pat parūpino H. E. Ehvertui gyvenamąją vietą Kaune, o padarant nusikaltimą, atvykstant ir išvykstant iš įvykio vietos, buvo panaudotas vėliau sudegintas automobilis „Renault Megane“.

Teisėsauga taip pat nustatė, kad nusikaltėliai aiškinosi D. Bugavičiaus darbotvarkę, judėjimo maršrutus ir naudojamus automobilius.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui prieš vidurnaktį atvykus ir sustojus prie namo vartų, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė V. Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis ir buto lango stiklas.

Iš visų trijų nuteistųjų priteista beveik 200 tūkst. eurų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei nužudytojo mažamečiam vaikui iki jo pilnametystės priteistas išlaikymas lieka galioti.

Šiemet sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).

Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.

Bausmės – pagal vaidmenis

Kaip jau rašyta, ketvirtą dešimtį bebaigiantį estą Arle Grabbį, paleidusį iš dviejų pistoletų į D.Bugavičių mažiausiai dvylika šūvių, bei jau penktą dešimtį pradėjusį jo tautietį Hansą Eriką Ehvertą, sekusį būsimą auką ir parinkusį jo nužudymo vietą, į kurią vėliau atvežė šaulį ir padėjo šiam skubiai iš jos pasišalinti, Kauno apygardos teismas izoliavo nuo visuomenės 16 metų. O estams talkinusį iš Kauno kilusį jaunystėje perspektyvų boksininką – A.Grabbio bendraamžį Ričardą Baiką pasiuntė už grotų 13 metų, grąžinant jo artimiesiems dar 2018-ųjų rudenį sumokėtą 20 tūkst. eurų užstatą už jo paleidimą į laisvę, skiriant švelnesnę kardomąją priemonę už suėmimą.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinimą šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, per baigiamąsias kalbas pripažinęs, kad ši byla – sudėtingiausia jo praktikoje, siūlė A.Grabbiui 20 metų įkalinimą. H.E.Ehvertui – 19 metų. O R.Baikai – 17 metų.

Tačiau bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio ir Jūratės Jakubonienės kolegija konstatavo, kad ne viskas, kas šiai trijulei buvo inkriminuota kaltinamajame akte, teisme įrodyta. Todėl jiems skirtos mažesnės bausmės. Tačiau estams – didesnės už grėsusios vidurkį. O R.Baikai – artima vidurkiui, nes jo indėlis įvykdant D.Bugavičiaus nužudymą itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu buvo mažesnis.

Priteistos ir palūkanos

Tik iš dalies Kauno apygardos teismas tenkino ir nukentėjusiųjų ieškinius. Nors konstatuota, kad šio nusikaltimo pasekmės – negrįžtamos: viena nukentėjusioji neteko sūnaus, kita – mylimojo, trečia – tėvo.

Buvusiai popgrupės „Naujosios pupytės“ narei Vitai Jakutienei, kurios akyse buvo nušautas D.Bugavičius, iš visų nuteistųjų solidariai priteista 70 tūkst. eurų neturtinė žala ir 5 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos priteisimo iki visiško žalos atlyginimo. O V.Jakutienės ir velionio dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, – 50 tūkst. eurų neturtinė žala su tokiomis pačiomis palūkanomis. Ir 175 eurai kas mėnesį – išlaikymui nuo gimimo iki pilnametystės, indeksuojant šią sumą atsižvelgiant į infliaciją. V.Jakutienė jai bei dukrai padarytą turtinę ir neturtinę žalą buvo įvertinusi vienu milijonu 854 tūkst. eurų.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tik iš dalies patenkintas ir D.Bugavičiaus mamos, kuri prašė 300 tūkst. eurų moralinio atlygio, ieškinys. Jai priteista 70 tūkst. eurų.

300 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems buvo pareiškęs ir D.Bugavičiaus brolis, teigęs, kad viską, ką priteis teismas, paskirs neįgaliems bei onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, tačiau vėliau savo ieškinio atsisakęs. O D.Bugavičiaus tėvas, taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, jokio ieškinio sūnaus žudikams nepareiškė.

Dingusio hašišo šešėlis

A.Grabbis, H.E.Evertas ir R.Baika kaltinti veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. A.Grabbis su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame nusikaltime dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą. Kalbama, be to, tai patvirtino ir teismui parodymus davęs vienas iš įslaptintų liudytojų, kad R.Baika turėjo taip atidirbti už prarastą stambų hašišo krovinį, gabentą iš Ispanijos į Rusiją per Lietuvą, su kurio pagrobimu sietas D.Bugavičius ir jo parankiniai.

Oficialia susidorojimo su D.Bugavičiumi, priklausiusio Kauno gaujoms, priežastimi kaltinamajame akte buvo įvardyta gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę šio nusikaltimo organizatorių neteisėtai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti D.Bugavičių kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbis su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje, ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. Du 9 mm kalibro pistoletai, panaudoti susidorojant su D.Bugavičiumi, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie planuojamą nusikaltimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti šios užduoties vykdytojams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainiuose, Šėtos gatvėje, – automobilyje „Mercedes-Benz“, kuris oficialiai priklausė jo mamai. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, remiantis kaltinamuoju aktu, sudeginta viename netoliese esančios Vėtrungės gatvės daugiabučių kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, A.Grabbiui ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Ši trijulė kaltinta ne tik D.Bugavičiaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vienos Baltų prospekto gyventojos langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir šalia jo stovėjęs automobilis „Toyota“.

Kartu su D.Bugavičiumi jo žūties valandą buvusi V.Jakutienė teisme pasakojo, kad belaukiant, kol pakils kiemo užtvaras, kurio pultelis buvo pas mylimąjį, atbulomis prie jų privažiavo netoliese stovėjęs automobilis tranzitiniais numeriais. Ir užkirto jiems kelią. O iš šio automobilio keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Šis asmuo laikė rankoje ginklą. Ir iššovė, stovėdamas už dviejų metrų nuo jų mersedeso. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. V.Jakutienė sakė atpažinusi šį asmenį iš pareigūnų pateiktų nuotraukų. Ir teigė, kad jis yra teismo salėje, nurodydama A.Grabbį.

Purtėsi atsakomybės

Nė vienas iš teisiamųjų jiems pareikštų kaltinimų nepripažino.

A.Grabbis, tik teisme davęs parodymus, pareiškė, kad jis šaudyti nemoka. Esą jam, pamačius ginklus, dreba rankos. Nors kai kurie įslaptinti liudytojai teigė, kad jis puikiai šaudo įvairiais ginklais. Be to, A.Grabbis tikino lankęsis tą 2015-ųjų rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje tik vieną kartą – spalį. Asmeniniais tikslais, kuriuos įvardyti atsisakė. O ne lapkritį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, apie kurį jis pirmą kartą išgirdo tik tada, kai buvo sulaikytas.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

H.E.Ehvertas, taip pat davęs parodymus tik teisme, taip pat tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas, vietoje. Jis buvo linkęs įvardyti save, kaip solidų ir patikimą verslininką, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Šių jo vizitų tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą, bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Anot H.E.Ehverto, vieną kartą jis tada atvežė į Lietuvą ir gerą savo draugą A.Grabbį. Tačiau visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio H.E.Ehvertas taip pat teigė nepažinojęs, kaip ir R.Baikos. Ir nors neneigė, kad tuo metu, kai buvo nušautas D.Bugavičius, viešėjo Kaune, bet tikino, jog tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko. Tačiau paprašius H.E.Ehverto nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis buvo susitikęs minėtų vizitų į Lietuvą metu, jis to padaryti negalėjo. Kaip ir atsakyti į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su nužudytojo maršrutais.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pritrūko įrodymų

R.Baikos teismui pateikta versija dėl teisėsaugininkų prieš jį surinktų įkalčių buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, – jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu. Šį jis taip pat atidavė Kaziukui. Ir nuo to momento, R.Baikos, kurį gynė net du advokatai, teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, anot R.Baikos, jam tarpininkaujant išnuomojo kelioms savaitėms nežinomiems asmenims ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė. R.Baika taip pat tikino nepažinojęs D.Bugavičiaus.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

Minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija savo nuosprendyje konstatavo, kad neįrodyta, jog R.Baika su bendrininkais, kurių byla išskirta į atskirą, aprūpino estus priemonėmis bei įmontavo sekimo įrangą į D.Bugavičiaus automobilį. O šio nužudymo motyvas liko neįrodytas. Kaip ir tai, kad šio nusikaltimo įvykdymui buvo įsigytas automobilis "Renault". Todėl panaikintas kaltinimas, kad D.Bugavičius buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, pakeičiant šią aplinkybę į velionio artimuosius atstovavusio advokato siūlymą, kad šis nusikaltimas padarytas itin žiauriai.

Anot Kauno apygardos teismo, neįrodyta ir tai, kad D.Bugavičius buvo nužudytas nusikalstamo susivienijimo užsakymu, manant, jog jis kelia grėsmę prekybai narkotikais.

Atnaujino tyrimą

Pritrūko Kauno apygardos teismui ir įrodymų, kad teisiamieji dalyvavo nusikalstamame susivienijime. O į jiems skirtas bausmes įskaičiuotas ir laikas, kurį jie praleido už grotų iki nuosprendžio paskelbimo. Estai iki 2021-ųjų birželio pabaigos buvo suimti jau beveik pusketvirtų metų. R.Baika – beveik trejus metus.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje atsižvelgta ir į sąlygą, kuri kelta išduodant estus Lietuvai pagal Europos arešto orderį, – kad jie atliktų skirtą bausmę Estijos Respublikoje.

Be to, konstatuota, kad teismo išlaidos, samdant vertėjus, siekia 13 307 eurus, tačiau, pagal įstatymus, ši suma negali būti išieškota iš nuteistųjų.

Kauno apygardos teismo nuosprendžio neskundė tik niekas iš turėjusiųjų šioje byloje nukentėjusiųjų statusą. Tačiau jį apskundė ne tik visų nuteistųjų advokatai, bet ir A.Grabbis su H.E.Ehvertu bei prokuroras. Pastarasis prašė griežtesnių bausmių. Nuteistųjų advokatai, kaip ir jų ginamieji, – išteisinimo, nes Kauno apygardos teismo nuosprendis, jų teigimu, rėmėsi tik prielaidų grandine, o ne tiesioginiais įrodymais.

Skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės ir Virginijos Liudvinavičienės kolegija atnaujino įrodymų tyrimą. Ir šiandien paskelbė naują nuosprendį, kuriuo visiems nuteistiesiems bausmės sumažintos. Tačiau nukentėjusiesiems iš jų priteisti priteisti ieškiniai liko nepakeisti.

Nauji teismo argumentai

Naujuoju nuosprendžiu A.Grabbiui Kauno apygardos teismo skirta bausmė sumažinta vieneriais metais – iki 15-kos metų įkalinimo, įskaičiuojant į ją ir beveik penkerius metus, kuriuos jis jau yra suimtas. Taigi beveik trečdalį bausmės A.Grabbis jau yra atlikęs.

H.E.Ehvertui Kauno apygardos teismo skirta bausmė sumažinta dvejais metais – iki 14-kos metų įkalinimo, taip pat įskaičiuojant į šį beveik penkerius metus, kuriuos jis yra suimtas.

R.Baikai bausmė sumažinta vieneriais metais – iki 12-kos metų įkalinimo. O jis yra suimtas jau daugiau kaip ketverius metus.

Bausmių sumažinimą lėmė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas panaikinti iš kaltinimo „itin žiaurų“ D.Bugavičiaus nužudymą, paliekant tik tai, kad šis nusikaltimas buvo įvykdytas organizuotoje grupėje ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Be to, iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad visi trys nuteistieji neteisėtai disponavo ginklais ir šaudmenimis. Nors ir buvo atstatytos kai kurios Kauno apygardos teismo iš kaltinimo pašalintos aplinkybės – kad būtent R.Baika įgijo sekimo įrenginį, kuris buvo pritvirtintas prie D.Bugavičiaus automobilio, bei parūpino gyvenamąją vietą H.E.Ehvertui, o automobilis „Renault“ buvo įsigytas nusikaltimo vykdymui.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, byloje atliktas įrodymų tyrimas, baigtos sakyti baigiamosios kalbos, nuteistieji pasakė savo paskutinius žodžius.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendimą byloje skelbs spalio 5 dieną.

Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas Estijos piliečius Hansą Eriką Ehvertą ir Arle Grabbį (Arlė Grabį), taip pat Lietuvos pilietį Ričardą Baiką pripažino kaltais dėl tyčinio D. Bugavičiaus nužudymo. Pirmosios instancijos teismas H. E. Ehvertui ir A. Grabbiui skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmes, o R. Baikai – 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Skundus Apeliaciniam teismui pateikė visų trijų nuteistųjų advokatai. Jie prašė panaikinti nuosprendį ir išteisinti jų klientus.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui atvykus, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė Vita Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis.

Pareigūnai teigė, kad pasišalinę iš nusikaltimo vietos vyrai automobilį „Renault“ padegė, o R. Baika padėjo jiems pasišalinti iš Lietuvos. Teisėsaugos duomenimis, D. Bugavičius nužudytas nusikalstamo susivienijimo užsakymu, manant, kad jis kelia grėsmę prekybai narkotikais. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad šios aplinkybės nėra įrodytos.

Taip pat neįrodyta, kad R. Baika su keliais bendrais, kurių byla atskirta, aprūpino estus reikiamomis priemonėmis, įmontavo sekimo įrangą į D. Bugavičiaus automobilį.

Teismo vertinimu, įrodymų pritrūko ir konstatuoti, kad kaltinamieji dalyvauja nusikalstamame susivienijime.

Prokuratūra pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo estai Hansas Erikas Ehvertas ir Arle Grabbis (Arlė Grabis) nuteisti kalėti po 16 metų. Lietuvis Ričardas Baika iš viso nuteistas kalėti 13 metų.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdzilavas Tuliševskis BNS sakė, kad apeliaciniu skundu prašoma sugriežtinti bausmes visiems trims nuteistiesiems.

„Kokios prašiau per baigiamąsias kalbas, tokios prašau ir dabar. Tokia yra mano pozicija, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, bylos aplinkybes. Manau, tokios bausmės būtų teisingos“, – sakė Z. Tuliševskis.

Valstybės kaltintojas per baigiamąsias kalbas Kauno apygardos teisme siūlė A. Grabbį įkalinti 20 metų, H. E. Ehvertą nuteisti 19 metų, o R. Baiką – 17 metų.

Ričardas Baika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno apygardos teismas birželio 30 dieną H. E. Ehvertui ir A. Grabbiui skyrė po 16 metų. Lietuvis R. Baika iš viso kalės 13 metų.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui atvykus, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Nuosprendį paskelbęs teismas konstatavo, kad  D. Bugavičius nužudytas itin žiauriai, visuotinai pavojingu būdu – nužudymui panaudota 12 devinto kalibro šovinių, į jį šauta iš artimo atstumo, viena kulka praskriejo pro mašinos viršų ir pataikė į daugiabučio namo lango stiklą.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė Vita Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis.

Pareigūnai teigė, kad pasišalinę iš nusikaltimo vietos, vyrai automobilį „Renault“ padegė, o R. Baika padėjo jiems pasišalinti iš Lietuvos. Teisėsaugos duomenimis, D. Bugavičius nužudytas nusikalstamo susivienijimo užsakymu, manant, kad jis kelia grėsmę prekybai narkotikais. Kauno apygardos teismas mano, kad šios aplinkybės nėra įrodytos.

Taip pat neįrodyta, kad R. Baika su keliais bendrais, kurių byla atskirta, aprūpino estus reikiamomis priemonėmis, taip pat įmontavo sekimo įrangą į D. Bugavičiaus automobilį.

Teismo vertinimu, įrodymų pritrūko ir konstatuoti, kad kaltinamieji dalyvauja nusikalstamame susivienijime.

Advokatai taip pat nesutinka su nuosprendžiu

Skundus Apeliaciniam teismui taip pat pateikė visų trijų nuteistųjų advokatai. Jie prašo panaikinti nuosprendį ir išteisinti jų klientus.

H. E. Ehvertą ginantis advokatas Laurynas Pakštaitis BNS sakė, kad byloje daug prielaidų, nenustatyti nusikaltimo motyvai.

H.E.Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Keletas išvestinių įrodymų, kad kažkas kažką pažinojo, kažkur buvo nuvažiavę – prielaidų grandinė, kuri nenuveda iki galutinio įvertinimo. Manau, kad byloje trūksta tiesioginių įrodymų, o teismas padarė paviršutiniškas išvadas pagal policijos žvalgybinę informaciją. Yra daug abejonių, mes, kaip advokatai, turime ginti savo klientus teisinėmis priemonėmis“, – BNS sakė advokatas.

A. Grabbį ginanti advokatė Galia Kardanovskaja BNS teigė taip pat prašanti panaikinti klientui paskelbtą nuosprendį.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Prašau išteisinti, jis nesusijęs su šiuo nusikaltimu“, – tvirtino advokatė.

R. Baikos gynėjas Gediminas Bukauskas atkreipė dėmesį, kad teismas nepatvirtino daugelio prokuratūros aplinkybių.

„Įrodymų kaip nebuvo, taip ir neatsirado“, – sakė jis.

Įrodymų kaip nebuvo, taip ir neatsirado.

Nuosprendį paskelbusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalis prokuroro inkriminuoto kaltinimo teisme liko neįrodyta – esą R. Baika organizavo nužudymą, ėmėsi veiksmų, palengvinančių estų išvykimą iš Lietuvos, įgijo automobilį.

Teismo manymu, neįrodyta, kad nuteistieji dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje (tyrimas dar tik vyksta). Teisėjų vertinimu, neįrodytas ir nužudymo motyvas – nužudytojo D. Bugavičiaus ir vieno iš liudytojų keliama grėsmė ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais.

Dėl nužudymo nuteisti estai savo gimtosios šalies teisėsaugai yra žinomi. Lietuvis teistas anksčiau nebuvo, bet taip pat žinomas teisėsaugai.

Bylos duomenimis, R. Baika ir dar vienas asmuo, vykdydami kitų asmenų nurodymus, kartu su į Lietuvą ir Kauno miestą periodiškai atvykstančiu H. E.Ehvertu atliko paruošiamuosius darbus, siekiant nustatyti D. Bugavičiaus  gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą.

Teismas nužudytojo D. Bugavičiaus mylimajai V. Jakutienei priteisė 70 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos ir D. Bugavičiaus mažametei dukrai nuteistieji kas mėnesį turės mokėti po 175 eurus nuo jos gimimo, iki ji sulauks pilnametystės. Taip pat vaikui priteistas 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Mama neteko sūnaus, V. Jakutienė mylimojo, o vaikas – tėvo, neabejotinai nužudymas sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiamai paveikė jų gyvenimą“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Darius Kantaravičius.

Skirtos skirtingos bausmės

38-erių Arle Grabbi, paleidęs iš dviejų pistoletų į D.Bugavičių mažiausiai dvylika šūvių,  bei 40-metis Hansas Erikas Ehvertas, sekęs būsimą auką ir parinkęs jo nužudymo vietą, į kurią vėliau atvežė šaulį ir padėjo šiam skubiai iš jos pasišalinti, izoliuoti nuo visuomenės 16 metų. O estams talkinęs 38-erių R.Baika pasiųstas už grotų 13 metų, grąžinant jo artimiesiems dar 2018-ųjų rudenį sumokėtą 20 tūkst. eurų užstatą už jo paleidimą į laisvę, skiriant švelnesnę kardomąją priemonę už suėmimą.

H.E.Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinimą šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, per baigiamąsias kalbas pripažinęs, kad ši byla – sudėtingiausia jo praktikoje, siūlė A.Grabbi 20 metų įkalinimą. H.E.Ehvertui – 19 metų. O R.Baikai – 17 metų.

Tačiau bylą nagrinėjusi teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio ir Jūratės Jakubonienės kolegija konstatavo, kad ne viskas, kas teisiamiesiems buvo inkriminuota kaltinamajame akte, teisme įrodyta. Todėl jiems ir skirtos mažesnės bausmės. Tačiau estams – didesnės už grėsusios vidurkį. O R.Baikai – artima vidurkiui, nes jo  indėlis įvykdant D.Bugavičiaus nužudymą itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu buvo mažesnis.

Ričardas Baika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Ieškiniai priteisti su palūkanomis

Tik iš dalies tenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai. Nors konstatuota, kad šio nusikaltimo pasekmės – negrįžtamos: viena nukentėjusioji neteko sūnaus, kita – mylimojo, trečia tėvo.     

Buvusiai popgrupės „Naujosios pupytės“ narei Vitai Jakutienei, kurios akyse buvo nušautas D.Bugavičius, iš visų nuteistųjų solidariai priteista 70 tūkst. eurų neturtinė žala ir 5 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos priteisimo iki visiško žalos atlyginimo. O V.Jakutienės ir velionio dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, – 50 tūkst. eurų neturtinė žala su tokiomis pačiomis palūkanomis. Ir 175 eurai kas mėnesį – išlaikymui nuo gimimo iki pilnametystės, indeksuojant šią sumą atsižvelgiant į infliaciją. V.Jakutienė jai bei dukrai padarytą turtinę ir neturtinę žalą buvo įvertinusi vienu milijonu 854 tūkst. eurų.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tik iš dalies patenkintas ir D.Bugavičiaus mamos, kuri prašė 300 tūkst. eurų moralinio atlygio, ieškinys. Jai priteista 70 tūkst. eurų.

300 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems buvo pareiškęs ir D.Bugavičiaus brolis, teigęs, kad viską, ką priteis teismas, paskirs neįgaliems bei onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Tačiau vėliau savo ieškinio atsisakęs. O D.Bugavičiaus tėvas, taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, jokio ieškinio sūnaus žudikams nepareiškė.   

Didesniąją dalį šio daugiau kaip pusantrų metų trukusio teismo proceso A.Grabbi, H.E.Ehvertas ir R.Baika dalyvavo jo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Estai – iš Kauno tardymo izoliatoriaus, R.Baika – iš Pravieniškių pataisos namų, kur buvo perkeltas po incidento Kauno tardymo izoliatoriuje, kur grasino sunkiai sutrikdyti prižiūrėtojo sveikatą. Tačiau išklausyti nuosprendžio paskelbimo šiandien jie visi trys buvo atvežti į Kauno apygardos teismą.

Dingusio hašišo šešėlis

A.Grabbi, H.E.Evertas ir R.Baika kaltinti veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. A.Grabbi su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame nusikaltime dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą. Kalbama, be to, tai patvirtino ir teismui parodymus davęs vienas iš įslaptintų liudytojų, kad R.Baika turėjo taip atidirbti už prarastą stambų hašišo krovinį, gabentą iš Ispanijos į Rusiją per Lietuvą, su kurio pagrobimu sietas D.Bugavičius ir jo parankiniai.

Oficialia susidorojimo su D.Bugavičiumi, priklausiusio Kauno gaujoms, priežastimi kaltinamajame akte buvo įvardinta gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę susidorojimo su juo organizatorių neteisėtai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti D.Bugavičių kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje, ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. Du 9 mm kalibro pistoletai, panaudoti susidorojant su D.Bugavičiumi, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie planuojamą nusikaltimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti šios užduoties vykdytojams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainiuose, Šėtos gatvėje, – automobilyje „Mercedes-Benz“, kuris oficialiai priklausė jo mamai. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, sudeginta viename netoliese esančios Vėtrungės gatvės daugiabučių kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Ši trijulė kaltinta ne tik D.Bugavičiaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vienos Baltų prospekto gyventojos langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir šalia jo minėtame Vėtrungės gatvės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

Kartu su D.Bugavičiumi jo žūties valandą buvusi V.Jakutienė teisme pasakojo, kad belaukiant, kol pakils kiemo užvaras, kurio pultelis buvo pas jos mylimąjį, atbulomis prie jų privažiavo netoliese stovėjęs automobilis tranzitiniais numeriais. Ir užkirto jiems kelią. O iš šio automobilio keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Šis asmuo laikė rankoje ginklą. Ir iššovė iš šio, stovėdamas už dviejų metrų nuo jų mersedeso. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. V.Jakutienė sakė atpažinusi šį asmenį iš pareigūnų pateiktų nuotraukų. Ir teigė, kad jis yra teismo salėje, nurodydama A.Grabbi.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

Atsakomybės purtėsi visi

Nė vienas iš teisiamųjų jiems pareikštų kaltinimų nepripažino.

A.Grabbi, tik teisme davęs parodymus, pareiškė, kad jis šaudyti nemoka. Esą jam pamačius ginklus dreba rankos. Nors kai kurie įslaptinti liudytojai teigė, kad jis puikiai šaudo įvairiais ginklais. Be to, A.Grabbi tikino lankęsis tą 2015-ųjų rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje tik vieną kartą – spalį. Asmeniniais tikslais, kuriuos įvardinti atsisakė. O ne lapkritį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, apie kurį jis pirmą kartą išgirdo tik tada, kai buvo sulaikytas.

H.E.Ehvertas, taip pat davęs parodymus tik teisme, taip pat tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas, vietoje. Jis buvo linkęs įvardinti save, kaip solidų ir patikimą verslininką, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Šių jo vizitų tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą, bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Anot H.E.Ehverto, vieną kartą jis tada atvežė į Lietuvą ir gerą savo draugą A.Grabbi. Tačiau visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio H.E.Ehvertas taip pat teigė nepažinojęs, kaip ir R.Baikos. Nors tuo metu, kai D.Bugavičius buvo nušautas, viešėjo Kaune, bet tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko. Tačiau paprašius H.E.Ehverto nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis buvo susitikęs minėtų vizitų į Lietuvą metu, jis to padaryti negalėjo. Kaip ir atsakyti į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su nužudytojo maršrutais.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

R.Baikos teismui pateikta versija dėl teisėsaugininkų prieš jį surinktų įkalčių buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, – jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu. Šį jis taip pat atidavė Kaziukui. Ir nuo to momento, R.Baikos, kurį gynė net du advokatai, teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, anot R.Baikos, jam tarpininkaujant išnuomojo kelioms savaitėms nežinomiems asmenims ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė. R.Baika taip pat tikino nepažinojęs D.Bugavičiaus.

Atsižvelgta ir į tarptautinius įsipareigojimus

Savo nuosprendyje bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad D.Bugavičiaus nužudymo motyvas liko neįrodytas. Kaip ir tai, kad šio nusikaltimo įvykdymui buvo įsigytas automobilis "Renault". Todėl panaikintas kaltinimas, kad D.Bugavičius buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, pakeičiant šią aplinkybę į velionio artimuosius atstovavusio advokato siūlymą, kad šis nusikaltimas padarytas itin žiauriai.

Be to, į nuteistiesiems skirtas bausmes įskaičiuotas laikas, kurį jie praleido už grotų iki nuosprendžio paskelbimo. Estai yra suimti jau beveik pusketvirtų metų. R.Baika – beveik trejus metus.

Skelbiant nuosprendį atsižvelgta ir į sąlygą, kuri kelta išduodant estus Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Reikalauta, kad skitą bausmę jie atliktų Estijos Respublikoje. Todėl šiandien paskelbtame nuosprendyje mūsų šalies institucija, atsakinga už bausmių vykdymą, įpareigota pateikti teismui teikimą perduoti estams skirtų bausmių vykdymą Estijos Respublikai.

Be to, konstatuota, kad teismo išlaidos, samdant vertėjus, siekia 13 307 eurus, tačiau, pagal įstatymus, ši suma negali būti išieškota iš nuteistųjų. Būtent  pažodinis viso teismo proceso vertimas į estų kalbą, o A.Grabbi ir H.E.Ehvertui duodant parodymus – ir į lietuvių, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip ilgai truko šios bylos nagrinėjimas. Ir ypač – jos baigiamosios kalbos bei paskutiniai nuteistųjų žodžiai.

Dėl laiko sąnaudų verčiant šį nuosprendį į estų kalbą, prailginamas ir jo apskundimo terminas. R.Baika turi teisę jį apskųsti per 20 dienų, o estai – už 20 dienų po nuosprendžio vertimo jiems įteikimo. Tačiau, kad šis nuosprendis bus apskųstas, abejonių nėra.

Įrodymai garsinti tris posėdžius

38-erių Arle Grabbi, kuris, remiantis kaltinamuoju aktu, paleido iš dviejų pistoletų į D.Bugavičių mažiausiai dvylika šūvių, teismo prašoma įkalinti 20 metų. 40-metį Hansą Eriką Ehvertą, kuris remiantis kaltinimuoju aktu, atvežė D.Bugavičių nušovusį savo tautietį į nusikaltimo vietą ir po to padėjo šiam skubiai iš jos pasišalinti, – 19 metų. O minėtiems estams talkinusį iš Kauno kilusį, tačiau pastaruoju metu daugiau laiko užsienyje praleidusį taip pat 38-erių Ričardą Baiką, kuris prieš 23-ejus metus buvo tapęs Europos jaunių bokso vicečempionu, – 17 metų.

Teisiamiesiems pasiūlytos skirtingos bausmės, atsižvelgiant į jų vaidmenį planuojant ir įvykdant D.Bugavičiaus nužudymą.

Iš kaltinamųjų šia užsakomąja žmogžudyste veidų buvo sunku suprasti jų reakciją į pasiūlytas bausmes. Tačiau estai, vos pasibaigus teismo posėdžiui, paprašė atsiųsti jiems posėdžio garso įrašo kopijas. Viena iš prielaidų – kad galbūt nenorėjo patikėti tuo, ką išgirdo, vildamiesi, jog neteisingai, nes ir šiandieninis šios bylos posėdis vyko nuotoliniu būdu. Estams dalyvaujant jame iš Kauno tardymo izoliatoriaus, R.Baikai – iš Pravieniškių pataisos namų, o jų advokatams ir prokurorui – iš savo darbo vietų.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

Kaltinimą šioje nemažą atgarsį sukėlusioje byloje palaikiusio Generalinės prokuratūros prokuroro Zdislavo Tuliševskio baigiamoji kalba, sugulusi net 36 lapus, nusitęsė net per tris posėdžius, nes reikėjo ją pažodžiui versti į estų kalbą. Šią kalbą prieš kelis metus geriausiu šalies prokuroru pripažintas Z.Tuliševskis pradėjo nuo prisipažinimo, kad tai – viena sudėtingiausių bylų jo praktikoje, nes teko susidurti su nusikalstama organizacija, kurios čiuptuvai apraizgė nemažą planetos dalį. Ir artėjantis teismo sprendimas turėtų būti pirmas labai didelis vinis į jos karstą.

Anot prokuroro, įrodymų tyrimas šioje byloje buvo sudėtingas ir dėl to, kad kaltinamieji dėjo maksimalias pastangas, jog neįkliūtų. Be to, siekiant maksimalios konspiracijos, nusikaltimo įvykdymui nusamdyti ne Lietuvos piliečiai. Sudėtinga ši byla ir dėl to, kad didelė dalis įrodymų, kuriais remiantis grindžiama teisiamųjų kaltė, yra netiesioginiai.

Paslaptys tapo viešos

Baigiamojoje prokuroro kalboje buvo pagarsinti ir kai kurie įslaptintų šios bylos liudytojų parodymai, duoti uždaruose teismo posėdžiuose.

Pavyzdžiui, kad R.Baika buvo vieno iš susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatoriaus Renaldo Kanio, kuris kol kas sėkmingai slapstosi, „torpeda“. O H.E.Ehvertas net keletą kartų yra vežęs iš Estijos į Lietuvą, mūsų nusikalstamo pasaulio atstovų prašymu, ginklus. Be to, R.Kanio ir kito lietuvio – Sergejaus Bėgliko nusikalstamai organizacijai, kuri užsiėmė ne tik narkotikų, bet ir labai didelio kiekio grynųjų pinigų, kuriuos skraidino lagaminais, kontrabanda, priklausę estai ne tik dideliais kiekiais gabeno kokainą, bet ir įvykdė nemažai užsakomųjų žmogžudysčių Europoje. Iki šiol jie garsėjo kaip nepaliekantys nusikaltimo vietoje pėdsakų. O A.Grabbi, kuris prieš aštuonerius metus buvo teistas Suomijoje už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, anksčiau turėjo kitą pavardę.

R.Baika, anot minėtų liudytojų, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, augino ten kanapes. Be to jis gabeno iš Ispanijos per Lietuvą į Rusiją hašišą. Tačiau apie 20 kilogramų šios narkotinės medžiagos buvo pagrobta. Kai kurie liudytojai atskleidė ir tai, kad kai kas nutekindavo D.Bugavičiui bei dar vienam asmeniui, į kurio gyvybę taip pat kėsintasi, tačiau nesėkmingai, informaciją ir apie minėtus kvaišalų maršrutus, ir apie jų kiekius.

Atkurtas visa įvykių eiga

A.Grabbi, H.E.Evertas ir R.Baika yra kaltinami veikę organizuotoje grupėje su minėto ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. A.Grabbi su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame nusikaltime dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagrindinė susidorojimo su šiuo Kauno gaujų atstovu priežastis buvo gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę neteisėtai šio nusikaltimo organizatorių veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti jį kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje. Ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. Du 9 mm kalibro pistoletai, panaudoti susidorojant su D.Bugavičiumi, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie planuojamą nusikaltimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti šios užduoties vykdytojams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainiuose, Šėtos gatvėje, – automobilyje „Mercedes-Benz“. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, sudeginta viename netoliese esančios Vėtrungės gatvės daugiabučių kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Ši trijulė kaltinama ne tik D.Bugavičiaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vieno Baltų prospekto gyventojo langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir minėtame Vėtrungės gatvės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

Su D.Bugavičiumi tada kartu buvusi popgrupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė teisme pasakojo, kad belaukiant, kol pakils užvaras, kurio pultelis buvo pas jos mylimąjį, atbulomis prie jų privažiavo netoliese stovėjęs automobilis tranzitiniais numeriais. Ir užkirto jiems kelią. O iš šio automobilio keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Šis asmuo laikė rankoje ginklą. Ir iššovė iš šio, stovėdamas už dviejų metrų nuo jų mersedeso. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. V.Jakutienė sakė atpažinusi šį asmenį iš pareigūnų pateiktų nuotraukų. Ir teigė, kad jis yra teismo salėje, nurodydama A.Grabbi.

V.Jakutienė prašo priteisti jai bei judviejų su velioniu dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, vieną milijoną 854 tūkst. eurų. Velionio mama ir brolis – po 300 tūkst. eurų.

Kaltės nepripažįsta

Nė vienas iš teisiamųjų jiems pareikštų kaltinimų nepripažįsta.

A.Grabbi, tik teisme davęs parodymus, pareiškė, kam šaudyti nemoka. Esą jam pamačius ginklus dreba rankos. Nors kai kurie įslaptinti liudytojai teigė, kad jis puikiai šaudo įvairiais ginklais. Be to, A.Grabbi tikino lankęsis tą 2015-ųjų rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje tik vieną kartą – spalį. Asmeniniais tikslais, kuriuos įvardinti atsisakė. O ne lapkritį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, apie kurį jis pirmą kartą išgirdo tik tada, kai buvo sulaikytas.

H.E.Ehvertas, taip pat davęs parodymus tik teisme, taip pat tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas, vietoje. Jis buvo linkęs įvardinti save, kaip solidų ir patikimą verslininką, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Šių jo vizitų tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą, bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Anot H.E.Ehverto, vieną kartą tada jis atvežęs į Lietuvą ir gerą savo draugą A.Grabbi. Tačiau visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio H.E.Ehvertas taip pat teigė nepažinojęs, kaip ir R.Baikos. Nors tuo metu, kai D.Bugavičius buvo nušautas, viešėjo Kaune. Bet tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko. Tačiau paprašius H.E.Ehverto nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis buvo susitikęs minėtų savo vizitų į Lietuvą metu, jis to padaryti negalėjo. Kaip ir atsakyti į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su nužudytojo maršrutais.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasakos ir realybė

R.Baikos teismui pateikta versija dėl byloje, anot teisėsaugininkų, esančių įkalčių prieš jį, buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, – jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu, kuris taip pat atiduotas Kaziukui. Nuo to momento, R.Baikos, kurį gina net du advokatai, teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, remiantis R.Baikos parodymais, jam tarpininkaujant išnuomojo nežinomiems asmenims kelioms savaitėms ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė. R.Baika taip pat tikino nepažinojęs D.Bugavičiaus.

Tačiau suimtas pastarojo nužudymo byloje, R.Baika sugebėjo užsidirbti teistumą, laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Už tai, kad leido sau pagrasinti vienam iš ten dirbančių prižiūrėtojų, jog išdurs šiam akis, nes jis per daug mato. Kauno apylinkės teismas prieš pusmetį nubaudė už tai R.Baiką dvylikos mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant nurodytą laiką būti namuose, nors jis tuo metu jau dėl viso pikto buvo perkeltas į Pravieniškes. Ir priteisė minėtam pareigūnui iš R.Baikos 500 eurų. Nors šis prašė 5 tūkst. eurų moralinio atlygio. Šis pirmuoju teistumu R.Baikos biografijoje pasibaigęs incidentas įvyko Kauno apygardos teismui jau atvertus D.Bugavičiaus nužudymo bylą – pernai gegužę. O šio incidento priešistore tapo įvykiai Kauno tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelyje, kuomet minėtam prižiūrėtojui užkliuvo įtartinas trijų kalinių elgesys. Nusprendus patikrinti, ar jie neturi draudžiamų daiktų, ant žemės aptikta tokiems priskiriama USB atmintinė. Nors kaltę prisiėmė vienas kalinys, Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybė už tai nubaudė R.Baiką. Jam pusei metų atimta teisė į ilgalaikius pasimatymus su savo trijų vaikų motina. Po šio Drausmės komisijos sprendimo R.Baika ir pratrūko. Minėtus grasinimus, kurie teisiškai įvertinti kaip grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą, jis išsakė minėtam tarnybinį pranešimą dėl radinio pasivaikščiojimų kiemelyje surašiusiam pareigūnui, prasilenkdamas su juo koridoriuje vos išėjęs iš šios komisijos posėdžio. Prokurorė prašė skirti už tai R.Baikai aštuonių mėnesių įkalinimą, atidedant bausmės vykdymą metams. Tačiau Kauno apylinkės teismas parinko jam jau minėtą švelnesnę bausmę. Savo kaltės nepripažinęs, nors per paskutinį žodį ir atsiprašęs pareigūno, R.Baika šį nuosprendį apskundė. Tačiau Kauno apygardos teismas prieš kelis mėnesius jo skundą atmetė, po ko minėtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo.

Linkęs pats dėtis auka

Kaip jau rašyta, per praėjusį šios bylos posėdį Arle Grabbi, išgirdęs proceso dalyvių klausimus kartu su juo teisiamam kitam estui Hansui Erikui Ehvertui, remiantis kaltinamuoju aktu, atvežusiam jį į nusikaltimo vietą, atsisakė iš karto po šio savo tautiečio apklausos duoti parodymus. Ir paprašė, kad teismas jam duotų papildomo laiko esą parengti atskirą pareiškimą. Teismas jam tokią galimybę suteikė.

Šiandien A.Grabbi daugiau kaip pusantros valandos skaitė šį savo pareiškimą, kuriame daugiausiai kalbėta apie jo sulaikymą Estijoje ir po to patirtą pareigūnų spaudimą.

Apie jam pareikštą kaltinimą nušovus D.Bugavičių A.Grabbi iš esmės tepasakė tiek, kad šaudyti nemoka. Esą pamačius ginklus jam dreba rankos.

Be to, A.Grabbi tikino lankęsis 2015-ųjų rudenį vieną kartą Lietuvoje, bet ne lapkritį, kada buvo nušautas D.Bugavičius, o spalį. Ir tik vieną parą. Tačiau, kokiais tikslais, pagarsinti teisme atsisakė. Esą asmeniniais.

A.Grabbi tikino nepažinojęs iki tol ir D.Bugavičiaus – išgirdo apie jį pirmą kartą, kai buvo sulaikytas.

Po A.Grabbi apklausos įrodymų tyrimas šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje baigtas.

Kitame posėdyje, kuris numatytas jau vasario mėnesį, planuojama pradėti baigiamąsias kalbas, per kurias bus siūlomos bausmės teisiamiesiems, o jų advokatai, žinoma, vardins savus argumentus, dėl kurių jų ginamieji turi būti išteisinti.

Atsakė ne į visus klausimus

Kaip jau rašyta, A.Grabbi, kaip ir H.E.Ehvertas, ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. O pastarasis, taip pat pradėjęs savo parodymų davimą praėjusiame posėdyje iš anksto pasirašyto teksto skaitymu, taip pat savo kaltės nepripažino. Ir tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas ir jau beveik treji metai suimtas, vietoje.

Anot H.E.Ehverto, jis yra solidus ir patikimas verslininkas, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Ir vieną kartą buvo atvežęs čia A.Grabbi. Taip jau sutapo, kad visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio jis net nepažinojo. Nors tuo metu, kai tai įvyko, viešėjo Kaune, tačiau tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko.

H.E.Evhertas tikino, kad šių jo vizitų į Lietuvą tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Tačiau paprašius jo nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis tada buvo susitikęs, H.E.Ehvertas to padaryti negalėjo. O pasiteiravus jo, kokiu tikslu tada Lietuvoje lankėsi A.Grabbi, H.E.Ehvertas buvo linkęs perradresuoti šį klausimą kartu teisiamam savo tautiečiui, kurį apibūdino, kaip gerą savo draugą, su kuriuo bendrauja jau keliolika metų bei turi bendrų pomėgių. Tuo tarpu trečiojo šios bylos teisiamojo – iš Kauno kilusio, bet pastaruoju metu užsienyje gyvenusio buvusio perspektyvaus boksininko Ričardo Baikos H.E.Ehvertas teigė iki šio teismo proceso nepažinojęs.

Nesugebėjo H.E.Ehvertas atsakyti ir į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su D.Bugavičiaus maršrutais.

Tikslai buvo skirtingi?

A.Grabbi, H.E.Evertas ir R.Baika yra kaltinami veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. Jiems gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame išpuolyje dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą.

Arle Grabbi (iš kairės), Hansas Erikas Ehvertas, Ričardas Baika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagrindinė susidorojimo su D.Bugavičiumi priežastis – gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę neteisėtai šio nusikaltimo organizatorių nusikalstamai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti jį kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomaisiais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. 9 mm kalibro pistoletai, kuriais buvo apginkluoti žudikai, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie D.Bugavičiaus nužudymo organizavimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti žudikams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainiuose, Šėtos gatvėje, – automobilyje „Mercedes-Benz“. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, sudeginta netoliese esančios Vėtrungės gatvės 3-iojo namo kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Ričardas Baika

Ši trijulė kaltinama ne tik D.Bugavičiaus nužudymu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vieno Baltų prospekto gyventojo langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir minėtame Vėtrungės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

Su D.Bugavičiumi į šiam mirtinus spąstus patekusi buvusi popgrupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė teisme pasakojo tuo metu snaudusi ant automobilį, kuriuo grįžo į namus, vairavusio mylimojo peties.

„Užtvaro pultelis buvo pas Deimantą. Tačiau belaukiant, kol užtvaras pakils, atbulomis prie mūsų privažiavo netoliese stovėjęs sidabrinės spalvos automobilis tranzitiniais numeriais, kuris užkirto mums kelią. Iš jo keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Stovėdamas už dviejų metrų nuo mūsų mersedeso, jis laikė rankoje ginklą, iš kurio iššovė. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. Sakiau Deimantui: „Spausk gazą – važiuojam iš čia!“, bet jis jau nebereagavo“, – buvo linkusi prisiminti V.Jakutienė.

Atpažino iš nuotraukos

V.Jakutienė teigė atpažinusi asmenį, galimai nušovusį D.Bugavičių, iš pareigūnų pateiktų šešiolikos asmenų nuotraukų. Tiesa, iš pradžių nurodė du galimus įtariamuosius. Tačiau, kai šie buvo atvesti, paprašė, kad jie žengtų porą žingsnių į priekį. Ir iš eisenos jau nurodė, kaip galimą įtariamąjį tik vieną iš jų.

„Tas asmuo, kuris galimai tada šaudė, yra ir teismo salėje“, – teigė V.Jakutienė, nurodydama A.Grabbi.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

D.Bugavičiaus mamai bei broliui atstovaujančio advokato Kęstučio Jonaičio prašymu teisiamiesiems pareikštas kaltinimas nužudžius D.Bugavičių dėl savanaudiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, jau atvertus bylą teisme, papildytas aplinkybe „itin žiauriai“. K.Jonaitis šį savo prašymą grindė tuo, kad A.Grabbi kaltinamas šaudęs į D.Bugavičių iš dviejų pistoletų ir paleidęs mažiausiai 12 šūvių.

Didžiausią ieškinį teisiamiesiems yra pareiškusi V.Jakutienė. Ši reikalauja priteisti jai bei judviejų su velioniu dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, vieną milijoną 854 tūkst. eurų. Velionio mama ir brolis prašo po 300 tūkst. eurų moralinio atlygio.

Skydu tapo velionis

R.Baika jam pareikštų kaltinimų padėjus estams pasirengti mirtinam išpuoliui prieš D.Bugavičių taip pat nepripažįsta.

R.Baikos teismui pateikta versija dėl byloje, anot teisėsaugininkų, esančių įkalčių prieš jį, buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, - jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu, kuris taip pat atiduotas Kaziukui. Nuo to momento, R.Baikos teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, remiantis R.Baikos parodymais, jam tarpininkaujant išnuomojo nežinomiems asmenims kelioms savaitėms ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė.

Su Sergejumi Bėgliku, anot teisėsaugininkų, organizavusį susidorojimą su D.Bugavičiumi, R.Baika teigė asmeniškai niekada nebendravęs, nors galėjo būti bendrose kompanijose, kai svečiavosi pas gerą savo draugą, iš kurio kažkada pirko šunį, – Renaldą Kanį Ispanijoje. Tačiau ir su šiuo, teisėsaugininkų taip priskiriamu D.Bugavičiaus nužudymo organizatoriams, niekada apie D.Bugavičių nėra kalbėjęs. Šio net nepažinojęs, kaip ir kartu teisiamų estų bei jų tautiečio Imre Arako, anot teisėsaugininkų, dėl savo verslo organizuoti tokius nusikaltimus turinčio „mėsininko“ pravardę.

Renaldas Kanys (kairėje) ir Sergejus Bėglikas (dešinėje)

Ne visi rasti ir apklausti

Surengus vaizdo konferenciją su Airijos kalėjimu, kuriame laikomas už panašų nusikaltimą ten patekęs I.Arakas, šis taip pat teigė, kad neturi su D.Bugavičiaus nužudymu nieko bendro. Esą pirmą kartą išgirdo šią pavardę, kai buvo 2018-ųjų vasarį sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Tada sužinojo ir, kas D.Bugavičiui atsitiko.

I.Arakas tikino tik pareiškus jam įtarimą dėl D.Bugavičiaus nužudymo pirmą kartą išgirdęs ir apie R.Baiką bei savo tautietį A.Grabbi. Tačiau neneigė, kad pažįsta H.E.Ehvertą. Tačiau šis nėra labai geras jo pažįstamas. Be to, D.Bugavičiaus nužudymo dienomis I.Arakas sakė Lietuvoje nebuvęs, nors neneigė čia lankęsis. O D.Bugavičiaus nužudymo vakarą jis buvo viename Ispanijos restorane – šventė pažįstamo esto gimtadienį. Mūsų teisėsaugininkai pastarąjį taip pat mini tarp galimų įtariamųjų susidorojant su D.Bugavičiumi.

Teisiamųjų advokatų prašymu, Kauno apygardos teismas bandė apklausti ir Ispanijoje esantį S.Bėgliką. Tačiau šis per vietinę teisėsaugą, laikančią jį namų arešte po sumokėto 15 tūkst. eurų užstato – kitoje plačiai nuskambėjusioje byloje, kurioje jis, kaip teigiama, linkęs su pareigūnais bendradarbiauti, perdavė, kad atsisako duoti parodymus D.Bugavičiaus nužudymo byloje.

R.Kanys kol kas nuo Lietuvos teisėsaugos sėkmingai slapstosi.

Atsakė ne į visus klausimus

Pirmasis apklaustas Hansas Erikas Ehvertas, bylos duomenimis, atvežęs kartu teisiamą savo tautietį Arle Grabbi į nusikaltimo vietą ir šiam nušovus D.Bugavičių, kartu su juo pasišalinęs.

Kaip ir tikėtasi, H.E.Ehvertas, pradėjęs savo parodymų davimą iš anksto pasirašyto teksto skaitymu, kaltės nepripažino. Ir tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas ir jau beveik treji metai suimtas, vietoje.

Anot H.E.Ehverto, jis yra solidus ir patikimas verslininkas, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Ir vieną kartą buvo atvežęs čia A.Grabbi. Taip jau sutapo, kad visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio jis net nepažinojo. Nors tuo metu, kai tai įvyko, viešėjo Kaune, tačiau tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

H.E.Evhertas tikino, kad šių jo vizitų į Lietuvą tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Tačiau paprašius jo nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis tada buvo susitikęs, H.E.Ehvertas to padaryti negalėjo. O pasiteiravus jo, kokiu tikslu tada Lietuvoje lankėsi A.Grabbi, H.E.Ehvertas buvo linkęs peradresuoti šį klausimą kartu teisiamam savo tautiečiui, kurį apibūdino, kaip gerą savo draugą, su kuriuo bendrauja jau keliolika metų bei turi bendrų pomėgių.

Tuo tarpu kartu su jais teisiamo iš Kauno kilusio, bet pastaruoju metu užsienyje gyvenusio buvusio perspektyvaus boksininko Ričardo Baikos H.E.Ehvertas teigė iki šio teismo proceso nepažinojęs.

Nesugebėjo H.E.Ehvertas atsakyti ir į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su D.Bugavičiaus maršrutais.

Savo ruožtu, A.Grabbi, išgirdęs proceso dalyvių klausimus H.E.Ehvertui, pareiškė, kad jis šiandien parodymų neduos – nori padaryti teismui atskirą pareiškimą. O jį parengti reikia papildomo laiko. Teismas jam tokią galimybę suteikė.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kitas šios nemažą atgarsį sukėlusios bylos posėdis numatytas tik kitais metais.

Tikslai buvo skirtingi?

Kaip jau rašyta, A.Grabbi, H.E.Evertas ir R.Baika yra kaltinami veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. Jiems gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame išpuolyje dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą.

Pagrindinė susidorojimo su D.Bugavičiumi priežastis – gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę neteisėtai šio nusikaltimo organizatorių nusikalstamai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti jį kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomaisiais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. 9 mm kalibro pistoletai, kuriais buvo apginkluoti žudikai, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie D.Bugavičiaus nužudymo organizavimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti žudikams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainių Šėtos gatvėje – automobilyje „Mercedes-Benz“. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, sudeginta netoliese esančios Vėtrungės gatvės 3-iojo namo kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Visi trys savo kaltę neigia. O jie kaltinami ne tik D.Bugavičiaus nužudymu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vieno Baltų prospekto gyventojo langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir minėtame Vėtrungės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

Su D.Bugavičiumi į šiam mirtinus spąstus patekusi buvusi popgrupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė teisme pasakojo tuo metu snaudusi ant automobilį, kuriuo grįžo į namus, vairavusio mylimojo peties.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Užtvaro pultelis buvo pas Deimantą. Tačiau belaukiant, kol užtvaras pakils, atbulomis prie mūsų privažiavo netoliese stovėjęs sidabrinės spalvos automobilis tranzitiniais numeriais, kuris užkirto mums kelią. Iš jo keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Stovėdamas už dviejų metrų nuo mūsų mersedeso, jis laikė rankoje ginklą, iš kurio iššovė. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. Sakiau Deimantui: „Spausk gazą – važiuojam iš čia!“, bet jis jau nebereagavo“, – buvo linkusi prisiminti V.Jakutienė.

Atpažino iš nuotraukos

V.Jakutienė teigė atpažinusi asmenį, galimai nušovusį D.Bugavičių, iš pareigūnų pateiktų šešiolikos asmenų nuotraukų. Tiesa, iš pradžių nurodė du galimus įtariamuosius. Tačiau, kai šie buvo atvesti, paprašė, kad jie žengtų porą žingsnių į priekį. Ir iš eisenos jau nurodė, kaip galimą įtariamąjį tik vieną iš jų.

„Tas asmuo, kuris galimai tada šaudė, yra ir teismo salėje“, – teigė V.Jakutienė, nurodydama A.Grabbi.

D.Bugavičiaus mamai bei broliui atstovaujančio advokato Kęstučio Jonaičio prašymu teisiamiesiems pareikštas kaltinimas nužudžius D.Bugavičių dėl savanaudiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, jau atvertus bylą teisme, papildytas aplinkybe „itin žiauriai“. K.Jonaitis šį savo prašymą grindė tuo, kad A.Grabbi, kurį į nusikaltimo vietą atvežė H.E.Ehvertas, kaltinamas šaudęs į D.Bugavičių iš dviejų pistoletų ir paleidęs mažiausiai 12 šūvių.

Didžiausią ieškinį teisiamiesiems yra pareiškusi V.Jakutienė. Ši reikalauja priteisti jai bei judviejų su velioniu dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, vieną milijoną 854 tūkst. eurų. Velionio mama ir brolis prašo po 300 tūkst. eurų moralinio atlygio.

Skydu tapo velionis

R.Baika jam pareikštų kaltinimų padėjus estams pasirengti mirtinam išpuoliui prieš D.Bugavičių taip pat nepripažino.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

R.Baikos teismui pateikta versija dėl byloje, anot teisėsaugininkų, esančių įkalčių prieš jį buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, – jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu, kuris taip pat atiduotas Kaziukui. Nuo to momento, R.Baikos teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, remiantis R.Baikos parodymais, jam tarpininkaujant išnuomojo nežinomiems asmenims kelioms savaitėms ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė.

Su Sergejumi Bėgliku, anot teisėsaugininkų, organizavusį susidorojimą su D.Bugavičiumi, R.Baika teigė asmeniškai niekada nebendravęs, nors galėjo būti bendrose kompanijose, kai svečiavosi pas gerą savo draugą, iš kurio kažkada pirko šunį, – Renaldą Kanį Ispanijoje. Tačiau ir su šiuo, teisėsaugininkų taip priskiriamu D.Bugavičiaus nužudymo organizatoriams, niekada apie D.Bugavičių nėra kalbėjęs. Šio net nepažinojęs, kaip ir kartu teisiamų estų bei jų tautiečio Imre Arako, anot teisėsaugininkų, dėl savo verslo organizuoti tokius nusikaltimus turinčio „mėsininko“ pravardę.

Renaldas Kanys (kairėje) ir Sergejus Bėglikas (dešinėje)

Ne visi rasti ir apklausti

Surengus vaizdo konferenciją su Airijos kalėjimu, kuriame laikomas už panašų nusikaltimą ten patekęs I.Arakas, šis taip pat teigė, kad neturi su D.Bugavičiaus nužudymu nieko bendro. Esą pirmą kartą išgirdo šią pavardę, kai buvo 2018-ųjų vasarį sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Tada sužinojo ir, kas D.Bugavičiui atsitiko.

I.Arakas tikino tik pareiškus jam įtarimą dėl D.Bugavičiaus nužudymo pirmą kartą išgirdęs ir apie R.Baiką bei savo tautietį A.Grabbi. Tačiau neneigė, kad pažįsta H.E.Ehvertą. Tačiau šis nėra labai geras jo pažįstamas. Be to, D.Bugavičiaus nužudymo dienomis I.Arakas sakė Lietuvoje nebuvęs, nors neneigė čia lankęsis. O D.Bugavičiaus nužudymo vakarą jis buvo viename Ispanijos restorane – šventė pažįstamo esto gimtadienį. Mūsų teisėsaugininkai pastarąjį taip pat mini tarp galimų įtariamųjų, susijusių susidorojant su D.Bugavičiumi.

Teisiamųjų advokatų prašymu, Kauno apygardos teismas bandė apklausti ir Ispanijoje esantį S.Bėgliką. Tačiau šis per vietinę teisėsaugą, laikančią jį namų arešte po sumokėto 15 tūkst. eurų užstato – kitoje plačiai nuskambėjusioje byloje, kurioje jis, kaip teigiama, linkęs su pareigūnais bendradarbiauti, perdavė, kad atsisako duoti parodymus D.Bugavičiaus nužudymo byloje.

R.Kanys kol kas sėkmingai slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos.

Skaitė pasirašytą tekstą

Kaip jau rašyta, dėl savo verslo - organizuoti tokius nusikaltimus Europoje "mėsininko" pravardę turintis I.Arakas, laikomas Airijos kalėjime už nepavykusį pasikėsinimą į Dubline veikiančios gaujos lyderius, už ką jo laukė 100 tūkst. eurų atlygis. O apklausti jį D.Bugavičiaus nužudymo byloje Kauno apygardos teismo prašė tuo kaltinamų dviejų jo tautiečių – Hanso Eriko Ehverto bei Arle Grabbi, mūsų teisėsaugininkų duomenimis – taip pat samdomų žudikų, bei šiems talkinusio lietuvio Ričardo Baikos advokatai.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

Iš esmės per šiandien beveik porą valandų trukusią nuotolinę jo apklausą I.Arakas pakartojo tą patį, ką jau teigė Lietuvos teisėsaugininkų prašymu ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiusiems Airijos pareigūnams – kad neturi su D.Bugavičiaus nužudymu nieko bendro. I.Arakui taip pat yra pareikštas įtarimas dėl šio nusikaltimo. Tačiau, jam atsidūrus Airijos kalėjime, jo bylą mūsų teisėsaugininkai išskyrė į atskirą.

Savo tautiečių – H.E.Ehverto bei A.Grabbi ir R.Baikos teisme šiandien I.Arakas apklaustas liudytoju.

Savo parodymus jis pradėjo apie pusvalandį trukusiu iš anksto pasirašyto teksto skaitymu. Jo esmė – kad pirmą kartą išgirdo D. Bugavičiaus vardą ir pavardę, kai buvo 2018-ųjų vasarį sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Jame buvo nurodyta ir šio pavardė, ir kas jam atsitiko.

I.Arakas teigė tik jam pareiškus įtarimą dėl D.Bugavičiaus nužudymo pirmą kartą išgirdęs ir apie R.Baiką bei savo tautietį A.Grabbi. Tačiau neneigė, kad pažįsta H.E.Ehvertą. Tačiau labiau judviejų santykių detalizuoti nenorėjo, bet tikino, kad šis tautietis nėra labai geras jo pažįstamas.

Be to, I.Arakas teigė, kad D.Bugavičiaus nužudymo dienomis net nebuvo Lietuvoje, nors neneigė čia lankęsis. Tačiau taip pat nenorėjo šios temos labiau detalizuoti.

Imre Arakas/ (Liis Treimann/Postimees nuotr.)

I.Arako teigimu, D.Bugavičiaus nužudymo vakarą jis buvo viename Ispanijos restorane – šventė vieno savo pažįstamo esto gimtadienį. Beje, mūsų teisėsaugininkai pastarąjį taip pat mini tarp galimų įtariamųjų, susijusių susidorojant su D.Bugavičiumi.

Dar viena iškalbinga detalė: po I.Arako apklausos jau minėti šio tautiečiai, stoję prieš Kauno apygardos teismą, neturėjo jam nė vieno klausimo.

Kaip jau rašyta, teisiamųjų advokatų prašymu, Kauno apygardos teismas bandė apklausti ir Ispanijoje esantį Sergejų Bėgliką, remiantis kaltinamuoju aktu, organizavusį šį susidorojimą.

Tačiau S.Bėglikas per Ispanijos teisėsaugą, laikančią jį namų arešte – kitoje plačiai nuskambėjusioje byloje, kurioje jis, kaip teigiama, linkęs su pareigūnais bendradarbiauti, perdavė, kad atsisako duoti parodymus D.Bugavičiaus nužudymo byloje.

Dangstėsi velioniu kaip skydu

Praėjusį posėdį, taip pat vykusį nuotoliniu būdu, buvo pradėtos ir pačių teisiamųjų apklausos. Pirmasis duoti parodymus panoro R.Baika. Jo pateikta versija dėl byloje, anot teisėsaugininkų, esančių įkalčių prieš jį buvo siejama su R.Baikos draugu žaidžiant futbolą Renaldu B., pravarde Kaziukas. Esą šiam R.Baika buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Tai R.Baika teigė daręs su kitu draugu – Tomu. Iš pradžių ir jiems buvo problemų, kol galiausiai nupirkta GPS sistema, kurią jis sujungė su savo senu telefonu, kurį taip pat atidavė Kaziukui, pradėjo veikti. Nuo to momento, R.Baikos teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR.

Minėtas Kaziukas, remiantis R.Baikos parodymais, jam tarpininkaujant išnuomojo ir nežinomiems asmenims kelioms savaitėms savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Galiausiai R.Baikos pasiteiravus – tai, kur dabar yra tiek daug apie D.Bugavičiaus nužudymą galimai žinantis Kaziukas, R.Baika pareiškė, kad jis prieš porą metų mirė per savo gimtadienį nuo kepenų vėžio.

Su S.Bėgliku R.Baika teigė asmeniškai niekada nebendravęs, nors galėjo būti bendrose kompanijose, kai svečiavosi pas gerą savo draugą, iš kurio kažkada pirko šunį – Renaldą Kanį Ispanijoje. Tačiau ir su šiuo, teisėsaugininkų priskiriamu D.Bugavičiaus nužudymo organizatoriams, niekada apie D.Bugavičių nėra kalbėjęs. Šio net nepažinojęs, kaip ir kartu teisiamų estų bei I.Arako. D.Bugavičiaus nužudymo, apie kurį sužinojo iš interneto, metu R.Baika teigė buvęs namuose. Jo alibi – ten esantys vaizdo kamerų įrašai. Prieš tai buvo susitikęs tik su draugais, su kuriais kartu boksuodavosi. Šie ir parvežė tada jį į namus. Žodžiu, jam pareikštų kaltinimų padėjus kartu teisiamiems estams pasirengti mirtinam išpuoliui prieš D.Bugavičių R.Baika nepripažįsta.

Renaldas Kanys (kairėje) ir Sergejus Bėglikas (dešinėje)

Kur suklydo žudikai?

R.Baika, A.Grabbi ir H.E.Evertas, kuriems gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos, kaltinami veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame išpuolyje dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą.

Pagrindinė susidorojimo su D.Bugavičiumi priežastis – gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę neteisėtai šio nusikaltimo organizatorių nusikalstamai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti jį kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomaisiais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti.

Du 9 mm kalibro pistoletai, kuriais buvo apginkluoti žudikai, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie D.Bugavičiaus nužudymo organizavimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti žudikams vienoje Trakų rajono kavinėje.

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainių Šėtos gatvėje – jo motinos vardu registruotame automobilyje „Mercedes-Benz“, kuriuo važinėjo. Po to, laikantis iš anksto parengto plano, žudikų transporto priemonė sudeginta netoliese esančios Vėtrungės gatvės 3-iojo namo kieme. Palikti šio nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Visi trys savo kaltę neigia. O jie kaltinami ne tik D.Bugavičiaus nužudymu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vieno Baltų prospekto gyventojo langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir minėtame Vėtrungės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

Niekada nepamirš

Su D.Bugavičiumi į šiam mirtinus spąstus patekusi buvusi popgrupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė savo pasakojimą teisme apie mylimojo žūtį pradėjo nuo to, kad lemtingiausią šio gyvenime akimirką snaudė ant jo peties.

Vita Jakutienė

„Užtvaro pultelis buvo pas Deimantą. Tačiau belaukiant, kol užtvaras pakils, atbulomis prie mūsų privažiavo netoliese stovėjęs sidabrinės spalvos automobilis tranzitiniais numeriais, kuris užkirto mums kelią. Iš jo keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Stovėdamas už dviejų metrų nuo mūsų mersedeso, jis laikė rankoje ginklą, iš kurio iššovė. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. Sakiau Deimantui: „Spausk gazą – važiuojam iš čia!“, bet jis jau nebereagavo“, – buvo linkusi prisiminti V.Jakutienė.

O teisėjų kolegijos pirmininkui pasiteiravus, už ką, jos nuomone, buvo nužudytas D.Bugavičius, V.Jakutienė apibūdino savo mylimąjį kaip visiškai neemocionalų, gana uždarą žmogų, kuris niekada nepasakojo apie savo problemas. Tačiau nieko ir nebijojo. Gavęs kokią nors nemalonią žinutę telefonu paprastai sakydavo: „Tai yra išsprendžiama.“

V.Jakutienė teigė atpažinusi asmenį, galimai nušovusį tada D.Bugavičių, iš jai pateiktų šešiolikos asmenų nuotraukų. „Jis buvo panašiausias, nors panašūs buvo visi“, – pasakojo V.Jakutienė. Ir, anot jos, visai nesvarbu, kad tos nuotraukos jai buvo parodytos už poros metų po įvykio. „Aš iš karto sakiau, kad pagal įsidėmėtus veido bruožus galėčiau jį atpažinti. Turiu tokią savybę, nes nuolat stebiu aplinką. O to įvykio aš nepamiršiu niekada gyvenime“, – tikino V.Jakutienė. Tiesa, netrukus ji patikslino, kad, peržiūrėjusi nuotraukas, nurodė du galimus įtariamuosius. Tačiau, kai pastarieji buvo atvesti, ji paprašė, kad šie žengtų porą žingsnių į priekį. Ir iš eisenos jau nurodė, kaip galimą įtariamąjį tik vieną iš jų.

„Tas asmuo, kuris galimai tada šaudė, yra ir teismo salėje“, – teigė V.Jakutienė, nurodydama A.Grabbi.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

Ieškinio nepareiškė tik tėvas

D.Bugavičiaus mamai bei broliui atstovaujančio advokato Kęstučio Jonaičio prašymu teisiamiesiems pareikštas kaltinimas nužudžius D.Bugavičių dėl savanaudiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, jau atvertus bylą teisme, papildytas aplinkybe „itin žiauriai“. K.Jonaitis šį savo prašymą grindė tuo, kad A.Grabbi, kurį į nusikaltimo vietą atvežė H.E.Ehvertas, kaltinamas šaudęs į D.Bugavičių iš dviejų pistoletų ir paleidęs mažiausiai 12 šūvių.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Didžiausią ieškinį teisiamiesiems yra pareiškusi V.Jakutienė. Ši reikalauja priteisti jai bei judviejų su velioniu dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, vieną milijoną 854 tūkst. eurų.

Velionio mama ir brolis taip pat prašo iš teisiamųjų solidariai po 300 tūkst. eurų moralinio atlygio. D.Bugavičiaus brolis teigė, kad norėtų padėti prisiteistais pinigais neįgaliems bei onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

D.Bugavičiaus tėvas savo teise pareikšti kaltinamiesiems sūnaus nužudymu kokį nors ieškinį nepasinaudojo. Anot jo, joks ieškinys sūnaus nebeprikels.

Tačiau visi nukentėjusieji prašė uždaro teismo proceso prašė. Tuo tarpu A.Grabbi bei H.E.Ehvertas reikalavo, kad jis būtų viešas – jog visi sužinotų, kad tie keturi anonimai, kurių parodymais remiasi jiems pareikšti kaltinimai, esą juos apšmeižė.