„Nušalinau. Dėl atleidimo reikia teisinės praktikos vertinimo. Teisininkai dirba“, – BNS komentavo I. Šimonytė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos tarnyboje, tarp įtariamųjų įvairiomis korupcinėmis veikomis yra įstaigos vadovas M. Staškevičius, jis ir dar trys asmenys sekmadienį buvo sulaikyti. Tarp įtariamųjų yra ir kiti esami bei buvę VMVT darbuotojai.

Anot STT, tarnybos atstovai, „galimai veikdami su kitais asmenimis, reikalaudavo kyšių iš verslo subjektų“.

BNS tarnyba nurodė, kad už gautus kyšius įtariamieji galėjo priimti verslo subjektams palankius sprendimus.

Siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nuo sekmadienio atliekamos kratos įtariamų asmenų gyvenamosiose, darbo, kitose tyrimui reikšmingose vietose bei atliekami kiti būtini tyrimo veiksmai.

STT nurodo kol kas neteiksianti detalesnės informacijos, siekdama nepakenkti tyrimo eigai.

Konkursą laimėjusį M. Staškevičių VMVT vadovu Vyriausybė paskyrė pernai balandį, iki tol jis dirbo tos pačios įstaigos direktoriaus pavaduotoju.

Anot STT, tarnybos atstovai, „galimai veikdami su kitais asmenimis, reikalaudavo kyšių iš verslo subjektų“.

„Įvairiomis korupcinėmis veikomis įtariamas VMVT direktorius Mantas Staškevičius ir kiti esami bei buvę VMVT darbuotojai“, – teigiama teisėsaugos institucijos pranešime.

Naujienų agentūrai BNS pateiktame atsakyme tarnyba nurodė, kad už gautus kyšius įtariamieji galėjo priimti verslo subjektams palankius sprendimus.

Siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nuo sekmadienio atliekamos kratos įtariamų asmenų gyvenamosiose, darbo, kitose tyrimui reikšmingose vietose bei atliekami kiti būtini tyrimo veiksmai.

Galimai veikdami su kitais asmenimis, reikalaudavo kyšių iš verslo subjektų.

M. Staškevičius ir dar trys asmenys sekmadienį buvo sulaikyti.

STT nurodo kol kas neteiksianti detalesnės informacijos, siekdama nepakenkti tyrimo eigai.

Vyriausybė M. Staškevičių VMVT vadovu paskyrė pernai balandį, iki tol jis dirbo tos pačios įstaigos direktoriaus pavaduotoju.

Pasak prokurorų, „Kurzas ir dar devyni įtariamieji bei trys organizacijos“ figūruoja tyrime dėl įvairių korupcinių nusikaltimų, susijusių su šiuo reikalu.

Austrijos prokurorai trečiadienį ryte atliko kratas valdančiosios Liaudies partijos (OeVP) biuruose dėl minėtų įtarimų.

OeVP generalinio sekretoriaus pavaduotoja Gaby Schwarz (Gabi Švarc) patvirtino įvykus kratas, bet nesakė, kieno atžvilgiu vykdomas tyrimas, tik nurodė, kad kratos atliktos „dėl šou“, o „kaltinimai sugalvoti“ dėl penkerių metų senumo įvykių.

Austrijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad kratos taip pat vyko OeVP kanclerio S. Kurzo įstaigoje, dėl kelių jo darbuotojų.

Remiantis Austrijos visuomeniniu transliuotoju „Oe 1“, trečiadienio kratoms išduotas leidimas leidžia manyti, kad iš Finansų ministerijos lėšų buvo mokama už S. Kurzui palankias visuomenės nuomonės apklausas.

Po to apklausų rezultatai buvo skelbiami laikraštyje „Oesterreich“, kaip manoma, mainais gaunant pelningų reklamos užsakymų iš vyriausybės.

S. Kurzas yra įtariamas kaip šių nusikaltimų bendrininkas, matyti iš nutekinto kratos orderio.

Žiniasklaidos grupė, kuriai priklauso „Oesterreich“, paskelbė pareiškimą, neigiantį, kad apklausų užsakymas ir rezultatų skelbimas buvo vykdomi neteisėtai.

OeVP finansų ministras Gernotas Bluemelis (Gernotas Bliumelis) sakė, kad jo ministerijoje irgi buvo surengta krata, tačiau pabrėžė, kad tai nesusiję su juo asmeniškai ar jo kadencija.

„Kortų namelis“

Šie kaltinimai gali dar padidinti įtampą koalicijos partnerių OeVP ir Žaliųjų partijos santykiuose, kurie tebėra įtempti po praėjusio skandalo.

S. Kurzas savo antrą kadenciją kanclerio poste pradėjo 2020 metų sausį.

Ankstesnė jo koalicinė vyriausybė, suformuota su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), žlugo 2019 metų gegužę dėl „Ibisageitu“ („Ibizagate“) vadinamo korupcijos skandalo.

„Ibisageito“ skandalas privertė Heinzą-Christianą Strache (Heincą Kristianą Štrachę) atsistatydinti iš vicekanclerio ir FPOe lyderio postų.

Skandalas kilo pasirodžius slapta padarytam vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip H.-Ch. Strache prabangioje viloje Ibisoje numanomai vieno Rusijos oligarcho dukterėčiai už pagalbą organizuojant FPOe 2017 metų rinkimų kampaniją siūlo viešojo pirkimo sutartis.

Po šio įrašo tyrėjai pradėjo kelis didelio masto tyrimus dėl įtariamos korupcijos Austrijos politikoje. Kai kurie jų buvo nukreipti prieš OeVP aukšto rango narius, tokius kaip G. Bluemelis.

Paties S. Kurzo atžvilgiu vyksta tyrimas dėl galimai melagingų pareiškimų apie korupciją vienam parlamento komitetui, bet kancleris nėra apkaltintas.

Opozicinė Socialdemokratų partija (SPOe) trečiadienį pareiškė, kad minimos kratos rodo, jog partijos OeVP „kortų namelis garsiai braška“, ir sukritikavo S. Kurzo partiją už „nepriklausomos teismų sistemos diskreditavimą ir bandymą užkirsti kelią jos tyrimams“.

Kol kas Žaliųjų partijos iškiliausi politikai dar neapsisprendė, kaip pasielgti dėl naujausių kaltinimų, kurie pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai vyriausybė pristatė anglies dioksido mokestį kaip vieną iš savo svarbiausių mokesčių sistemos „ekosocialinių“ pakeitimų.

Vicekancleris Werneris Kogleris (Verneris Kogleris) žurnalistams pareiškė, jog šios kratos neturės įtakos koalicinės vyriausybės gebėjimui valdyti.

Tačiau jis paprieštaravo OeVP išsakytam kratų apibūdinimui kaip „šou“, pabrėždamas, kad kratos orderiams reikėjo teisėjo patvirtinimo.

Pasak prokuratūros, tokį sprendimą E. Pašilis priėmė susipažinęs su antradienį baigto tarnybinio patikrinimo medžiaga ir prokurorams pasiūlytomis tarnybinėmis nuobaudomis.

Visi trys prokurorai dar gegužės mėnesį buvo nušalinti nuo pareigų, tuomet pradėtas tarnybinis patikrinimas. Per šį laikotarpį N. Marcinkevičius ir D. Puzinas pateikė prašymus ir buvo atleisti iš darbo, tačiau pritaikius jiems griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų – buvę prokurorai neteks nepriekaištingos reputacijos bei bus laikomi atleistais dėl tarnybinio nusižengimo.

E. Pašilio teigimu, dėl jiems suteiktų įgaliojimų ir garantijų prokurorams yra keliami aukštesni etiniai ir moralės standartai.

„Todėl esu įsitikinęs, kad tais atvejais, kai, deja, kyla pagrįstos abejonės dėl prokuroro reputacijos, jo veiklos skaidrumo, nešališkumo, etikos bei įstatymo vykdymo, neturiu jokios, nei formalios, nei moralinės teisės, ieškoti galimybių priimti kitokį sprendimą“, – pranešime cituojamas generalinis prokuroras.

Gegužės mėnesį Generalinė prokuratūra paskelbė apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Tuomet iš viso sulaikyta 11 asmenų, tarp jų – Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai N. Marcinkevičius ir U. Vyčinas bei Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius ir dar šeši privatūs asmenys.

Prokurorų teigimu, sulaikyti pareigūnai, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėjo su Š. Mickevičiumi ir aptarinėjo jų žinioje buvusių finansinių-ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.

Manoma, kad tokiu būdu tam tikrais atvejais siekta materialinės ar kitokios naudos.

E. Pašilis tuomet teigė, jog „tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypatingai didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, Kreditų unijos bylose“.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir organizuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, atlieka – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Nepaprastai svarbu, kad visuomenė galėtų pasitikėti teisėjais ir visa teismų sistema. Todėl teisėjo darbas yra nesuderinamas su veiksmais, kurie žemina teisėjo vardą ir griauna šį pasitikėjimą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Pasak Prezidentūros, sprendimas dėl R. Jurgaičio atleidimo buvo priimtas gavus informacijos, kad jis, spręsdamas konkrečias bylas, neformaliai bendravo su tų bylų baigtimi suinteresuotais asmenimis.

Atleisti R. Jurgaitį prezidentui praėjusį penktadienį vienbalsiai patarė ir Teisėjų taryba.

Teisėjo darbas yra nesuderinamas su veiksmais, kurie žemina teisėjo vardą ir griauna šį pasitikėjimą.

Tarybos pirmininko Algimanto Valantino teigimu, apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teisėjas procesinius veiksmus ir galimus sprendimus aptarinėjo su asmeniu, kurio draugas buvo tos bylos dalyvis. R. Jurgaičio pokalbių turinį Tarybai pateikė Generalinė prokuratūra, šios medžiagos visiškai pakako nuspręsti, kad teisėjas savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas buvo sulaikytas rugpjūčio viduryje, kai prezidentas panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galbūt nusikalstamus R. Jurgaičio veiksmus gauta tiriant įtariamą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

Teisėjas jam pateiktus įtarimus piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu neigia.

Anot Prezidentūros, G. Nausėda patarimo atleisti R. Jurgaitį iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, kreipėsi susipažinęs su generalinio prokuroro pateikta medžiaga.

„Principingi sprendimai teisėjų etikos klausimais yra vienas esminių pasitikėjimą teismais visuomenėje didinančių žingsnių“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas buvo sulaikytas rugpjūčio viduryje, kai prezidentas panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galbūt nusikalstamus teisėjo veiksmus gauta tiriant įtariamą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

Ar R. Jurgaitis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą svarstė ir pati Teisėjų taryba, tačiau pritrūko tikslios informacijos apie teisėjui inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo pokalbių su kitais asmenimis turinį.

Teisėjas jam pareikštus įtarimus piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu neigia.

„Šiandien tarybos posėdyje buvome pasikvietę teisėją, aišku, ne apie nusikaltimą apklausti, bet apie tam tikrus dalykus, kurie nelabai dera su teisėjo etika“, – BNS sakė tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Kadangi aptariant šį klausimą, atskleidžiamos ikiteisminio tyrimo detalės, jį Teisėjų taryba svarstė už uždarų durų.

A. Valantino teigimu, tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl R. Jurgaičio elgesio, būtina žinoti tarp jo ir kitų asmenų vykusių pokalbių, per kuriuos galėjo būti aptarinėjamos teisėjo nagrinėjamos bylos, turinį. Kol taryba šios informacijos neturi, klausimo svarstymas atidėtas.

„Po pokalbio su teisėju mums trūksta tų pokalbių, kurie vyko tarp teisėjo ir kito asmens, turinio. Prokuratūra bent jau pažadėjo, kad mums tą turinį pateiks, tai tokia trumpa pauzė yra padaryta, kai jau gausime tą medžiagą, mes atnaujinsime“, – sakė tarybos pirmininkas.

Teisėjų taryba jau anksčiau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama informacijos apie R. Jurgaičiui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau kol kas vienintelis gautas atsakymas yra „labai minimalus, praktiškai pranešimas apie įtarimus“, tad sutarta ir dėl detalesnės informacijos pateikimo. 

„Jei matysime iš to turinio, kad susitikimo metu kalbėta apie tokius dalykus, kurie nedera su teisėjo etika – aš turiu minty, konkrečiai apie nagrinėjamas bylas, tai vienas kelias – į drausmės komisiją, kuri spręs klausimą, ar tas teisėjas nepažemino vardo tokiu elgesiu“, – kalbėjo A. Valantinas.

Pasak jo, R. Jurgaitis Teisėjų tarybai neneigė paties susitikimo fakto, tačiau konkrečių pokalbio detalių neatskleidė.

Teisėjų tarybos posėdyje su advokatu dalyvavęs R. Jurgaitis iškart po jo išėjo ir trumpai tepasakė, kad iki šiol nėra gavęs bylos medžiagos, tik sulaukęs įtarimų, todėl negali nei gintis, kaip teisininkas, nei atsakyti Teisėjų tarybai. Teisėsaugos įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo jis neigia.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas buvo sulaikytas rugpjūčio viduryje, kai prezidentas Gitanas Nausėda panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galbūt nusikalstamus teisėjo veiksmus gauta tiriant įtariamą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.