Naujasis miesto vadovas pirmiausiai padėkojo visiems už parodytą pasitikėjimą ir akcentavo nepaprasto įpareigojimo pradžią, kviesdamas puoselėti vienybės dvasią, sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu – kad Vilnius taptu miestu, kuris priklauso visiems.

„Mūsų miestas šiandien jau pasiruošęs tapti ryškiausia Šiaurės Europos žvaigžde: su savo jaukumu ir jauniems, ir vyresniems, su puoselėjamu šimtamečiu paveldu ir šiuolaikinės miesto kultūros renginiais, su ambicingų jaunų verslų kuriamomis darbo vietomis ir puikiai veikiančiomis savivaldybės įmonėmis. Kviečiu kartu paversti šią viziją realybe: dar plačiau atverti mūsų mylimo miesto vartus jo gyventojams ir svečiams, kad kiekvienas čia jaustųsi laukiamas ir vertinamas“, – kalbėjo naujasis sostinės meras.

Miesto vadovas visiems vilniečiams pažadėjo dirbti nenuilstamai, įdėmiai klausytis ir vadovauti sąžiningai bei su atjauta.

Insignijas (regalijas) įteikė buvęs meras, Tarybos narys Remigijus Šimašius. Sveikindamas jis  pasidžiaugė jaudinančia akimirka, jog 700 metų skaičiuojantis Vilnius turi trečią tiesiogiai išrinktą merą ir palinkėjo, kad šiame solidžiame mieste, kad ir be cirkų, vis dėlto būtų daug jo atributų – netikėtumo, džiaugsmo, įsitraukimo, stebuklo.

Merą sveikinęs profesorius Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius, pabrėžė mero ir Tarybos atsakomybes, miestiečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą svarbą, reprezentatyvumo ir urbanistinio gyvybingumo, paveldo saugojimo ir plėtros darną, nes miesto plėtros klausimai turi žengti kartu su nuolatine diskusija apie miestiečių gerovę, aplinką, balansą tarp modernėjimo proceso ir pažado puoselėti natūralų žalumą. O įsiklausymas ir didesnis įtraukimas visada garantuos daugiau paramos ir supratimo.

„Vilnius – atviras miestas, visada buvo Laisvės vieta, miestas Europai ir pasauliui. Vilnius užima labai neįprastą geopolitinę padėtį, kuri traktuojama kaip problema, grėsmė. Tačiau pasienis kartu visais laikais buvo ne tik potencialių konfliktų, bet ir kontaktų erdvė. Vilnius turi potencialą tapti intelektualine Europos metropolija, kurioje galėtume ne tik kalbėti apie istorinius pasiekimus, bet čia gimtų ir svarbūs politiniai sprendimai, būtų vystomos aukščiausio lygio technologijos ir mokslas. Išskirtinė Vilniaus geografinė situacija yra ir iššūkis, ir galimybė miestui ir šaliai vaidinti didesnį vaidmenį Europos politikoje, ekonomikoje ir kultūroje“, – sakė prof. R. Petrauskas.

Susirinkusiems koncertavo Šv. Kristoforo orkestras ir operos solistė Monika Pleškytė.

„Miela Irena, man jau neteko gyvai regėti jūsų pasirodymų scenoje, tačiau prisiminimai apie jus kaip artistę, kuriais dalinosi mano profesoriai bei vyresni kolegos, buvo nuostabūs. Džiaugiuosi, kad vis dar ateinate į mūsų teatrą. Jūsų patirtis mums labai svarbi“, – įteikdamas I. Jasiūnaitei garbės emeritės regalijas, kalbėjo LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

I. Jasiūnaitė tapo trečiąja LNOBT garbės emerite. Anksčiau toks vardas buvo suteiktas Virgilijui Noreikai (2013 m.) ir Vaclovui Daunorui (2018 m.), sakoma teatro pranešime.

Pagerbimo ceremoniją vedęs operos solistas Vladimiras Prudnikovas į susitikimą atsinešė suvenyrinį velniuką, kurį prieš keturis dešimtmečius scenos partnerė I. Jasiūnaitė drauge su gražiausios ateities linkėjimais jam dovanojo po debiutinio „Fausto“ spektaklio LNOBT. Tuomet V. Prudnikovas dainavo Mefistofelio, o I. Jasiūnaitė – Zybelio partiją. Vėliau abu susitikdavo ir operose „Kunigaikštis Igoris“, „Aida“, „Eugenijus Oneginas“.

I. Jasiūnaitė prisiminė ir V. Noreikos debiutinį pasirodymą operetėje „Perikola“, kur ji dainavo pagrindinę veikėją Perikolą, o V. Noreika – Pikilą. Jiems drauge teko dainuoti ir Vytauto Klovos operos „Ave vita“ premjeroje, kuri tapo naujųjų LNOBT rūmų atidarymo spektakliu.

„Mano gyvenime opera buvo pati didžiausia meilė nuo tos dienos, kai teatre pirmąkart pamačiau Giuseppe's Verdi „Aidą“. Nuo tos dienos svajojau dainuoti teatre. Ir kai ši svajonė išsipildė – viską, kas nebuvo surišta su opera, atidėjau į šalį. Viską aukodavau: ir jaunystės meiles, ir pasimatymus“, – neslepia garbingo amžiaus sulaukusi I. Jasiūnaitė.

Mylimam teatrui solistė nedvejodama atidavė 40 savo gyvenimo metų. Per tą laiką LNOBT scenoje sukūrė apie pusšimtį vaidmenų. Iš jų pirmiausia minima Karmen to paties pavadinimo Georges Bizet operoje. Su didžiausia meile ji mini ir Mirtos partiją populiarioje V. Klovos operoje „Pilėnai“, kurią yra dainavusi 90 kartų ir su ja apvažiavusi visą Lietuvą, sakoma LNOBT pranešime.

„Operos solistui labai svarbu būti įsimylėjusiam. Kai įsimyli – tau visas pasaulis šviečia gražiausiom spalvom, žmonės atrodo malonūs, nuotaika gera, tada ir spektakliai būna aukšto lygio“, – ligi šiol įsitikinusi 95-ąjį gimtadienį švenčianti I. Jasiūnaitė.