Pasirašydamas „Įvairovės Chartiją“, užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad ministerija, vadovaudamasi tarptautiniais žmogaus teisių standartais, siekia kurti tolerantišką darbo aplinką bei užtikrinti lygybę darbo santykiuose.

„Svarbu, kad šiuolaikinėje visuomenėje lygios galimybės darbo aplinkoje taptų savaime suprantamomis. Įvairovė - praturtinantis veiksnys, leidžiantis vieniems iš kitų mokytis ir taip tobulėti“, - sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija tapo pirmąja valstybine institucija, prisidėjusia prie šios iniciatyvos.

Ši Europos Komisijos iniciatyva vienija 23 Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančias „Įvairovės Chartijas“. Šiuo metu prie „Įvairovės Chartijos“ ES valstybėse yra prisijungusios daugiau nei 10 tūkst. įmonių ir institucijų. Lietuvoje prie savanoriškos iniciatyvos „Įvairovės Chartijos“ jau prisijungė 27 tarptautinės ir Lietuvos įmonės.

„Įvairovės chartijos“ steigėjai Lietuvoje - „Diversity Development Group“, vykdanti socialinius projektus ir tyrimus žmogaus teisių, švietimo, lygių galimybių, įvairovės ir kitose srityse, ir socialinė įdarbinimo agentūra SOPA.

Vienas iš „Įvairovės chartijos“ steigėjų Karolis Žibas teigia, kad visuomenėje diskriminacija atpažįstama ne visuomet.

„Diskriminacijos kaip pačio proceso neatpažinimas dar yra gajus. Ir tai susiję ne tik su tiesioginio kontakto nebuvimu, bet ir noru pripažinti. (...) Pabėgėlių, religijos, seksualinės orientacijos klausimas mažiau atpažįstamas. Todėl ir turime šią „Įvairovės chartiją“, kuri žiūri į diskriminacijos formas holistiškai“, – spaudos konferencijoje sakė K. Žibas.

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Lina Blaževičiūtė teigia, kad diskriminacija darbe yra labai paplitęs reiškinys.

„Deja, kiek teko domėtis, skundų skaičius praktiškai nepasikeitė. Akivaizdu, kad reikalingos naujos priemonės ir būdai tam naikinti“, – sakė L. Blaževičiūtė.

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai generalinis direktorius Marius Gelžinis teigia, kad geros darbo sąlygos lemia ir paslaugų kokybę.

„Oro uostai yra viena geriausių vietų pasireikšti įvairovei, čia susikerta visos įmanomos įvairovės. (...) Mūsų tikslas, kad gerai besijausdamas darbuotojas tai transliuotų ir keleiviams“, – sakė M. Gelžinis.

„Turime padėti, įtraukti pabėgėlius, įdarbinti vyresnius žmones ir dėl ekonominių priežasčių. Negalime būti uždari. Jeigu Lietuva įdarbins tik savo piliečius, verslas negalės augti. Ir patys žmonės negalės augti, plėsti savo horizontų“, – sakė bendrovės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė.

Gyventojų apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų įsidarbindami yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) mano, kad paplitusi diskriminacija dėl negalios, 23 proc. – dėl lyties, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Tyrimas atskleidė žmonių patirtis dėl įvairių formų diskriminacijos ir nuomonę apie jos paplitimą darbo rinkoje.

Vis dėlto apklausa parodė, kad didelė dalis visuomenės nežino apie skirtingų diskriminacijos formų vyravimą įsidarbinant. Daugiau kaip 40 proc. respondentų nežino, ar diskriminacija įsidarbinant dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos yra paplitusi. Apie trečdalis jų nežino, ar rasė ir etninė kilmė bei religija yra paplitę diskriminacijos pagrindai. 

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta rugsėjo 7-16 dieną „Diversity Development Group“ užsakymu.

Trečiadienį „Įvairovės Chartiją“ pasirašė beveik 30 Lietuvos įmonių, įskaitant „Barclays“ operacijų centrą,  „Swedbank“, Lietuvos oro uostus, „Western Union“, „Rimi Lietuvą“, „Telia Lietuvą“ ir kitas įmones.

„Įvairovės chartija“ (angl. Diversity Charter) – Europos Komisijos iniciatyva. Lietuva yra dvidešimt antra Europos Sąjungos valstybė, kurioje pradeda veikti ši iniciatyva.