Jam skirta beveik 34 tūkst. eurų bauda ir lygtinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Iš jo taip pat bus konfiskuota 40 tūkst. 908 eurai.

Teismas atėmė teisę I. Dorošui trejus metus dirbti darbą, susijusį su vadovavimu valstybinėms ar viešosioms įstaigoms arba įstaigų padaliniams bei darbą, susijusį su šiose įstaigose vykdomais viešaisiais pirkimais.

Kaip pranešė Kauno apygardos teismas, byloje nustatyta, kad tuometis ligoninės vadovas iš nusikalstamų veikų gavo turtinės naudos – iš bendrovės vadovo gavo automobilį mažesne nei rinkos kaina su automobilio paruošimu eksploatacijai: gautos naudos vertė yra 20 tūkst. 768 eurai.

„Ši nepagrįstai gauta automobilio vertės su jo paruošimu eksploatacijai suma yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl ji konfiskuotina“, – paskelbė teismas.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iš nusikalstamų veikų gavo turtinės naudos – prekių, paslaugų ir darbų už daugiau nei 20 tūkst. eurų, todėl ši suma taip pat konfiskuojama.

Kartu su I. Dorošu nuteisti ir trijų bendrovių vadovai. Iš viso keturiems nuteistiesiems skirta daugiau nei 88 tūkst. eurų baudų, pranešė prokuratūra.

Bylos duomenimis, tuometinis Panevėžio ligoninės vadovas neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas kai kurioms bendrovėms dalyvauti Panevėžio ligoninės kardiologijos skyrių kapitalinio remonto, Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės (statinio, iš kurio imamas mineralinis vanduo) remonto ir įrengimo darbų, medicinos įrangos viešųjų pirkimų konkursuose ir tuos konkursus laimėti.

Konkursai vyko diskriminuojant kitus rangovus ir tiekėjus, o už laimėtus konkursus, I. Dorošas tiesiogiai pareikalavo kyšių darbais, paslaugomis, prekėmis, daiktais ir pinigais. Skaičiuojama, kad kyšių vertė – daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Taip pat nustatyta, kad atliekant Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės remonto darbus, bendrovių darbuotojai, dirbę pagal rangos sutartį, Panevėžio ligoninės direktoriaus nurodymu ligoninės patalpose gyveno ir buvo maitinami nemokamai. Ligoninei buvo padaryta beveik 7 tūkst. eurų turtinė žala.

Kartu su ligoninės vadovu kaltais pripažinti trys verslininkai. Skirmantas Akelis nuteistas dėl papirkimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo. Teismas jam skyrė didesnę nei 26 tūkst. eurų baudą.

Juozas Žilinskas pripažintas kaltu dėl  apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų suklastojimo, jam skirta beveik 4 tūkst. eurų bauda. Nuteistam dėl papirkimo Gyčiui Obelieniui skirta beveik 25 tūkst. eurų bauda.

Ikiteisminį tyrimą šioje didelės apimties byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.

Nagrinėti bylą teismui prokuratūra perdavė 2016 metų pabaigoje, teisminis bylos nagrinėjimas pirmojoje instancijoje truko šešerius metus.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tai jau antra byla, kurioje nuteistas buvęs Panevėžio ligoninės vadovas.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau išnagrinėta kita byla, susijusi su tuometiniu Panevėžio ligoninės direktoriumi.

Šioje byloje I. Dorošas buvo pripažintas kaltu dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo.

Teismas jam skyrė 3 tūkst. 388 eurų baudą. Kartu buvo nuteista ir buvusi Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja, kuriai buvo skirta 7 tūkst. 540 eurų bauda.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Milda Kryžė, skyrus kaltinamajam Gyčiui Obelieniui prašytą ekspertizę, bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka, kol bus gautas jos aktas.

Šioje nuo 2017 metų nagrinėjamoje byloje rugsėjį planuota skelbti nuosprendį, tačiau gavus kaltinamojo prašymą, atnaujintas įrodymų tyrimas.

Teismas įvertino, kad nenustačius kaltinamojo sveikatos būklės ir neįvertinus prie prašymo pateiktų duomenų, nėra galimybės objektyviai spręsti dėl kaltinimo pagrįstumo ar galimos bausmės skyrimo, todėl prašymą tenkino.

Tai antras kartas, kai šioje byloje nusprendžiama atnaujinti įrodymų tyrimą.

Prokuroras buvusiam ligoninės vadovui siūlė skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turėtų atlikti pataisos namuose, trejus metus atimti teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybės įstaigose bei skirti 37 tūkst. 660 eurų baudą.

Prokuroras taip pat prašė konfiskuoti iš jo automobilio „Mercedes Benz“ kaip neteisėtai gautos naudos vertę pinigais – 20,8 tūkst. eurų bei konfiskuoti kyšių – prekių, paslaugų, darbų – pinigų vertę, siekiančią 19,7 tūkst. eurų, bei televizorių.

Trims drauge su juo teisiamiems verslininkams, tarp kurių yra ir G. Obelienius, siūloma skirti nuo 3,8 iki 33,4 tūkst. eurų siekiančias baudas.

I. Dorošas kaltinamas kyšininkavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, turto iššvaistymu, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu.

Bylos duomenimis, tuometinis Panevėžio ligoninės vadovas, anksčiau vadovavęs Jonavos ligoninei, už palankius viešųjų pirkimų rezultatus šiose įstaigose iš kartu teisiamų trijų verslininkų pigiau gavo automobilį, jam atsidėkota įranga statomam namui.

Teisėsauga yra skelbusi, kad bendra I. Dorošo gautų paslaugų ir daiktų vertė siekia 42,5 tūkst. eurų.

Pats I. Dorošas su kaltinimais jam kategoriškai nesutinka. Jo teigimu, ši baudžiamoji byla sukurta tam, kad būtų sužlugdyta ankstesnei Panevėžio ligoninės vadovybei iškelta byla.

Ši byla teismą pasiekė dar 2017 metais, nuosprendį joje planuota skelbti 2019 metais, tačiau tuomet, atėjus metui skelbti nuosprendį, taip pat nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą.

Kaip BNS pranešė teismo atstovė Milda Bučnytė, įrodymų tyrimas atnaujintas dėl galimos ekspertizės atlikimo. Dėl to, kokią ekspertizę atlikti ir ar ją skirti, bus sprendžiama kitame posėdyje.

Teismo nutartyje rašoma, kad vienas iš keturių bylos kaltinamųjų paprašė skirti jam sveikatos ekspertizę.

Teismas įvertino, kad nenustačius kaltinamojo sveikatos būklės ir neįvertinus prie prašymo pateiktų duomenų, nėra galimybės objektyviai spręsti dėl kaltinimo pagrįstumo ar galimos bausmės skyrimo, todėl prašymą tenkino.

Tai antras kartas, kai šioje byloje nusprendžiama atnaujinti įrodymų tyrimą.

Prokuroras buvusiam ligoninės vadovui siūlė skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turėtų atlikti pataisos namuose, trejus metus atimti teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybės įstaigose bei skirti 37 tūkst. 660 eurų baudą.

Prokuroras taip pat prašė konfiskuoti iš jo automobilio „Mercedes Benz“ kaip neteisėtai gautos naudos vertę pinigais – 20,8 tūkst. eurų bei konfiskuoti kyšių – prekių, paslaugų, darbų – pinigų vertę, siekiančią 19,7 tūkst. eurų, bei televizorių.

Trims drauge su juo teisiamiems verslininkams siūloma skirti nuo 3,8 iki 33,4 tūkst. eurų siekiančias baudas.

I. Dorošas kaltinamas kyšininkavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, turto iššvaistymu, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu.

Ivanas Dorošas/Elijaus Kniežausko nuotr.

Bylos duomenimis, tuometinis Panevėžio ligoninės vadovas, anksčiau vadovavęs Jonavos ligoninei, už palankius viešųjų pirkimų rezultatus šiose įstaigose iš kartu teisiamų trijų verslininkų pigiau gavo automobilį, jam atsidėkota įranga statomam namui.

Teisėsauga yra skelbusi, kad bendra I. Dorošo gautų paslaugų ir daiktų vertė siekia 42,5 tūkst. eurų.

Pats I. Dorošas su kaltinimais jam kategoriškai nesutinka. Jo teigimu, ši baudžiamoji byla buvo sukurta tam, kad būtų sužlugdyta ankstesnei Panevėžio ligoninės vadovybei iškelta byla.

Ši byla teismą pasiekė dar 2017 metais, nuosprendį joje planuota skelbti 2019 metais, tačiau tuomet, atėjus metui skelbti nuosprendį, taip pat nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą.

Kaip BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė, teismas atmetė apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo, kuris taip pat atsisakė tenkinti ieškinį, sprendimą.

I. Dorošas siekė, kad jo atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu, jis būtų grąžintas į darbą ir jam sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką bei priteista neturtinė žala.

Iš pareigų medikas atleistas pernai kovą, kai teismas jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje.

I. Dorošas pripažintas kaltu sukurstęs kitus asmenis nusikalsti, o Kauno teisme nagrinėjama byla, kurioje jis teisiamas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų.

Jam pareikštus kaltinimus medikas kategoriškai neigia.

Kaltinimas garsintas ne vieną valandą

Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje – Gytis Obelienius – buvusio šios gydymo įstaigos direktoriaus sūnus.

Kaip jau rašyta, stojęs prieš Kauno apygardos teismą, jis prisistatė kaip vienos Latvijoje registruotos įmonės direktorius.

G.Obelienius kaltinamas Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo papirkimu, siekiant laimėti tuo metu šio vadovaujamos įstaigos organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus.

Remiantis kaltinamuoju aktu, kurio sutrumpintas variantas buvo skaitomas ne vieną valandą, už tai kyšio reikalavusiam I.Dorošui buvo atlyginta statant bei įrenginėjant jo namą Jonavos rajono Barborlaukio kaime.

G.Obelienius kaltinamas su dviem nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, atleistais bendrininkais ne tik pirkęs šiai statybvietei elektros instaliaciją, šviestuvus, santechnikos prekes, hidroforą bei apmokėjęs jų įrengimo ir grindų betonavimo bei medienos tvirtinimo darbus. Bet ir perdavęs 15 tūkst. litų (4344 eurų) kyšį, padovanojęs televizorių „Samsung“ bei sumokėjęs žemės lyginimo ir medžių bei kelmų išvežimo darbus dviejuose I.Dorošo sodų sklypuose Panevėžio rajone.

Kriminalinis teatras

Minėti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys buvo oficialūs bendrovių, laimėjusių Respublikinės Panevėžio ligoninės skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, vadovai. Nors ikiteisminį tyrimą atlikusių STT Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, faktiniu šių bendrovių vadovu bei neoficialiu savininku buvo G.Obelienius.

Gytis Obelienius

I.Dorošas, paleistas šioje byloje iš suėmimo už 10 tūkst. eurų užstatą ir net po devynių mėnesių nušalinimo dar kurį laiką grįžęs į Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas, kaltinamas neteisėtai sudaręs minėtoms bendrovėms išskirtines sąlygas dalyvauti jo vadovaujamos ligoninės kardiologijos skyrių kapitalinio remonto bei Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės (statinio, iš kurio imamas mineralinis vanduo) remonto ir įrengimo darbų bei medicinos įrangos viešųjų pirkimų konkursuose. Ir tuo pačiu juos laimėti.

Remiantis kaltinamuoju aktu, su I.Dorošo žinia ir šio nurodymu, jo sudaryta komisija rinkosi minėtų konkursų nugalėtoją iš kelių iš anksto nurodytų bendrovių. O būsimas laimėtojas su likusiomis dviem taip pat iš anksto buvo sutaręs, kad šios pateiks didesnes, negu jis, paslaugos kainas.

Ivanas Dorošas

Tėvo šešėlis

Atlikdami šį ikiteisminį tyrimą, STT pareigūnai atliko kratą ir Šilainių poliklinikoje, kuriai tuo metu dar vadovavo G.Obelieniaus tėvas. Jų taikiniu tapo vienas naujausio šios gydymo įstaigos korpuso kabinetas, kuriame buvo registruotos minėtos Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuotus konkursus laimėjusios bendrovės.

Nei G.Obelienius, nei ir I.Dorošas, paskui kuriuos driekiasi ne vienos teismą pasiekusios bylos šleifas, savo kaltės nepripažino. G.Obelienius teigė tik teikęs konkursus laimėjusioms bendrovėms konsultacijas medicinos klausimais. I.Dorošas – esą šis ikiteisminis tyrimas pradėtas, siekiant sužlugdyti ankstesnei Panevėžio ligoninės vadovybei iškeltą bylą.

Ukrainiečiu, turinčiu Lietuvos pilietybę, teismui prisistatęs I.Dorošas kaltinamas ne tik kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis, bet ir dokumentų klastojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir šio iššvaistymu. Jam pareikšti kaltinimai susiję ne tik su vadovavimu Respublikinei Panevėžio ligoninei, bet ir su laikotarpiu, kai jis buvo Jonavos ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Tarp kyšių – ir automobilis

Nusikalstamais sandoriais su I.Dorošu kaltinami ir du verslininkai – Kaune registruotos bendrovės „Skirgesa“ vadovas Skirmantas Akelis bei Jonavoje įsikūrusios bendrovės „Žiltransa“ savininkas Juozas Žilinskas.

S.Akelis – I.Dorošo papirkimu, siekiant laimėti kelis Jonavos ligoninės bei vieną Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuotus viešųjų pirkimų

konkursus. Remiantis kaltinamuoju aktu, I.Dorošui sudarius išskirtines sąlygas, jis laimėjo Jonavos ligoninės konkursus ir dėl medicinos atliekų perdirbimo įrenginio, ir dėl lazerinio įrenginio venų varikozei gydyti, ir dėl ultragarso sistemos nuskausminimo pompos įsigijimo. S.Akelis buvo vienintelis šių konkursų dalyvis, nes jų sąlygos buvo suderintos su jo pateiktais siūlomų įrenginių aprašymais.

Panašiu būdu S.Akelis kaltinamas laimėjęs ir Respublikinės Panevėžio ligoninės, šiai pradėjus vadovauti I.Dorošui, paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą operacinio elektrohidraulinio stalo, šviestuvo bei funkcinių ir palatos lovų įsigijimui. I.Dorošui už tai buvo atlyginta automobiliu „Mercedes Benz“ mažesne, negu rinkos kaina, kurį jis pats išsirinko viename Estijos automobilių salone. Už mersedesą sumokėjo S.Akelio vadovaujama bendrovė „Skirgesa“. Vėliau jos pinigais sumokėta ir už automobilio ratų pakeitimą, apsaugos sistemos jame įrengimą bei draudimą.

Apklausta 70 liudytojų

Galiausiai į aferą buvo įtrauktas ir J.Žilinskas, kurio bendrovė fiktyviai nupirko minėtą mersedesą iš „Skirgesos“. O po to, ir toliau klastojant dokumentus, jis, kaip ir buvo iš anksto sutarta, atiteko I.Dorošui, tapęs apie 20 tūkst. eurų pigesnis.

J.Žilinskas, kuriam pareikštas kaltinimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Tačiau teisme – jau ne.

Nebuvo linkęs pripažinti jam pareikštų kaltinimų ne tik dėl papirkimo, bet ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo ir S.Akelis.

Iš pradžių ši byla buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. Tačiau vėliau konstatavus, kad dauguma kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo padarytos Kauno apygardos teismo teritorijoje, kurioje gyvena ir visi jomis kaltinami asmenys, bylą nuspręsta persiųsti į Kauną.

Jos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme užtruko beveik dvejus metus ne tik dėl didelės apimties, bet ir dėl liudytojų gausos. Su papildomai iškviestais jų buvo apie 70.

Teisėjas pasigedo vienos liudytojos

Kaltinimą šioje byloje palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia

Markauskienė pasiūlė realią – pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę tik I.Dorošui, atimant iš jo teisę ir trejus metus dirbti vadovaujantį darbą valstybinėse ar viešosiose įstaigose arba jų padaliniuose, susijusiuose su viešaisiais pirkimais, ir konfiskuojant iš jo jau minėto mersedeso vertę pinigais – daugiau kaip 20 786 eurus bei piniginę kyšio forma gautų prekių, paslaugų bei pinigų vertę – daugiau kaip 19 677 eurus.

Be to, I.Dorošui, kaip ir kitiems trims kaltinamiesiems, pasiūlyta ir 37 660 eurų bauda. S.Akeliui siūlyta skirti 33 894 eurų baudą. G.Obelieniui – 30 128 eurų. J.Žilinskui – 3 766 eurų.

Bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą. Ir apklausti finansines ataskaitas vertinusią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėją, kuri šioje byloje apklausta nebuvo. Nors, anot teisėjo, jos parodymai svarbūs vertinant kaltinamųjų parodymus.

Pirmadienį teismas nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo įvertinimo.

Šį prašymą teismui pateikė I. Dorošo advokatas Pranas Makauskas.

„Teismas mano, kad motyvai yra pakankami, todėl tikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“, – per posėdį pranešė teisėja Ieva Stanislovaitienė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašoma ištirti, ar sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nustatytas įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių sąrašas ir tvarka neprieštarauja Darbo kodeksui, Sveikatos priežiūros įstatymui ir kitiems teisės aktams. Viena iš galimų įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikti įtarimai gydymo įstaigos vadovui. Ministro nustatytoje tvarkoje taip pat kalbama apie įtarimus korupcija, pareigų neatlikimą.

I. Dorošas Panevėžio teismo yra pripažintas kaltu sukurstęs kitus asmenis nusikalsti, Kauno teisme nagrinėjama byla, kurioje I. Dorošas teisiamas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų. Panevėžio teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas, o Kauno teisme esanti byla dar neišnagrinėta.

„Pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Mūsų manymu, tai prieštarauja Konstitucijai. Mano prašyme paminėti bent trys Konstitucinio Teismo nutarimai, jie taip pat kalba apie tai. Remiantis tais argumentais ir teismų praktika mes kreipėmės į teismą suabejoję, ar sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sąrašas pagrindų – tai yra pareiškus įtarimą, nepripažinus asmens kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, – galima žmogų atleisti iš darbo“, – BNS sakė I. Dorošo advokatas P. Makauskas.

Kovą Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo pareigų netekęs I. Dorošas dabar dirba ortopedu traumatologu ligoninėje Jonavoje.

„Ministerija įvairiais laviravimo keliais ir čia man bandė apriboti mano veiklą, siųsdama visokias komisijas. Visi ministerijos veiksmai, ypač šito ministro, nuo pat pradžių buvo nukreipti tam, kad mane nušalintų ir  atlaisvintų darbo vietą, kuri šiandien užimta pastatyto tam tikrų tarnybų žmonių, kurie šiandien vadovauja įstaigai“, – BNS sakė I. Dorošas.

Jis siekia, kad ministro A. Verygos įsakymas atšaukti jį iš pareigų būtų pripažintas neteisėtu.

I. Dorošo kadencija turėjo baigtis šių metų liepos 2 dieną, rugpjūčio 2 dieną vyks naujas konkursas į ligoninės vadovo pareigas. Šiuo metu Respublikinei Panevėžio ligoninei laikinai vadovauja Remigijus Samuolis. 

Sveikatos apsaugos ministerija kovą pranešė, kad I. Dorošas iš pareigų atšaukiamas atsižvelgiant į jau daugiau nei kelerius metus besitęsiančias baudžiamąsias bylas, kuriose ligoninės vadovas kaltinamas dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atsižvelgta į Panevėžio apylinkės teismo sprendimą, kuriuo medikas pripažintas kaltu dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti dokumentus vykdant ligoninės direktoriaus funkcijas.

Panevėžio apylinkės teismas I. Dorošui vasarį skyrė 3,3 tūkst. eurų baudą už tai, kad jis siekė išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtai iškirstus saugotinus medžius. I. Dorošas medžius iškirto neturėdamas tam leidimo ir tik vėliau, patikrinus aplinkosaugininkams, bandė savo veiksmus įteisinti.

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje I. Dorošas kaltinamas kyšininkavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, turto iššvaistymu, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu.

Bylos duomenimis, I. Dorošas už palankius viešųjų pirkimų rezultatus ligoninėse iš verslininkų pigiau gavo automobilį, jam atsidėkota įranga statomam namui.

Pateiktus kaltinimus medikas kategoriškai neigia.

Panevėžio apylinkės teismas vasarį pripažino I. Dorošą kaltu dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti dokumentus, jam skirta 3388 eurų baudą.

Buvusiai Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjai Vilmai Janišienei dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti dokumentus paskirta 4518 eurų bauda.

Iš Pravieniškių pataisos namų paleistas A. P. lygtinai pripažintas kaltu dėl dokumento klastojimo, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams ir 2635 eurų bauda, palikta galioti ir ankstesnė teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo.

Kaip skelbia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nuosprendžio apeliacinei instancijai neskundė nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti Panevėžio rajono savivaldybės tarnautojai, kuriuos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar dokumentų suklastojimo: savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas S. G., vyriausioji specialistė S. B., raštvedė M. G., buvęs vienos seniūnijos seniūnas A. B.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai.

Remiantis jų surinktais duomenimis nustatyta, kad Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius, Panevėžio rajone įsigijęs sklypą, jame iškirto medžius neturėdamas leidimo.

Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, I. Dorošas., padedant savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjai, kreipėsi į Architektūros skyriaus valdininkus, kad šie išduotų jam reikalingą leidimą.

Šio skyriaus darbuotojai atgaline data įformino I. Dorošo prašymą ir išdavė leidimą ankstesne data. Taip pat buvo nustatyta, kad vienos seniūnijos seniūnas, Juridinio skyriaus vedėjai prašant, jai parūpino melagingą pažymą, kuri buvo pateikta Pravieniškių pataisos namams, siekiant gauti teisę į ilgalaikius pasimatymus.

Kaip yra sakęs teisėjas Vytautas Krikščiūnas, šioje byloje svarbu pabrėžti, kad didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Panevėžio rajono savivaldybė ir Panevėžio ligoninė. Valstybės tarnautojai atlikdami savo pareigas tyčiniais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, parodė nepagarbą Lietuvos įstatymams, taip pat pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai, sumenkintas minėtų institucijų vardas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistema.

Pasak STT, buvusiai Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjai V. Janišienei apkaltinamąjį nuosprendį tenka išgirsti jau nebe pirmą kartą. Moteris teista ir dėl piktnaudžiavimo, ir dėl dokumento suklastojimo.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita I. Dorošo byla, kurioje jis kaltinamas kyšininkavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu.

Atleidžiamas ligoninės vadovas Panevėžio teismo yra pripažintas kaltu sukurstęs kitus asmenis nusikalsti, Kauno teisme nagrinėjama byla, kurioje I. Dorošas teisiamas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų.

„Atsižvelgiant į jau daugiau nei kelerius metus besitęsiančias baudžiamąsias bylas, kuriose I. Dorošas kaltinamas dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, Panevėžio apylinkės teismo sprendimą, kuriuo jis pripažino kaltu dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti dokumentus vykdant ligoninės direktoriaus funkcijas, priimtas sprendimas atleisti I. Dorošą iš įstaigos vadovo pareigų“, – pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Panevėžio apylinkės teismas I. Dorošui vasarį skyrė 3,3 tūkst. eurų baudą už tai, kad jis siekė išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtai iškirstus saugotinus medžius. I. Dorošas medžius iškirto neturėdamas tam leidimo ir tik vėliau, patikrinus aplinkosaugininkams, bandė savo veiksmus įteisinti.

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje I. Dorošas kaltinamas kyšininkavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, turto iššvaistymu, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu.

Bylos duomenimis, I. Dorošas už palankius viešųjų pirkimų rezultatus ligoninėse iš verslininkų pigiau gavo automobilį, jam atsidėkota įranga statomam namui.

Jam pareikštus kaltinimus medikas kategoriškai neigia.

I. Dorošas iki šiol teismo sprendimu buvo nušalintas nuo ligoninės vadovavimo siekiant nepakenkti galimų nusikalstamų veikų tyrimams.

Šiuo metu Respublikinei Panevėžio ligoninei laikinai vadovauja Remigijus Samuolis.

Ši byla susijusi su neteisėtu medžių kirtimu.

Subendrinus bausmes jam skirta 3388 eurų bauda, pirmadienį pranešė Panevėžio apylinkės teismas.

Buvusi rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Vilma Janišienė kaltinta sukursčiusi ir su Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėju Sauliumi Glinskiu, specialistėmis Sigita Biveiniene bei Margarita Gurskyte tyčia suklastojusi tikrus dokumentus.

Jais Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas siekė išvengti administracinės atsakomybės už Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Startų kaimo sodų sklypuose, neteisėtai iškirstus saugotinus medžius. I. Dorošas medžius iškirto neturėdamas tam leidimo ir tik vėliau, patikrinus aplinkosaugininkams, bandė savo veiksmus įteisinti.

Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai ir buvęs Velžio seniūnas pripažinti kaltais, tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Buvusiems Panevėžio ligoninės vadovui ir Panevėžio rajono savivaldybės juristei bei jos draugui skirtos baudos.

Byloje išskiriami du epizodai. Be minėtos medžių iškirtimo istorijos, tie patys asmenys, išskyrus I. Dorošą, nuteisti dėl melagingos pažymos išdavimo.

Buvusi rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja V. Janišienė su tuomečiu Velžio seniūnu suklastojo dokumentą – seniūnijos pažymėjimą apie savo ir Pravieniškių kolonijoje kalinčiojo A. P. bendrą, kaip sugyventinių, gyvenimą Velžio seniūnijoje. Vėliau dokumentas buvo pateiktas kolonijos administracijai siekiant gauti ilgalaikius pasimatymus. Paliudijimą apie gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą parašė patalpų savininkas A. P.

Kaip teigė teisėjas Vytautas Krikščiūnas, šioje byloje svarbu pabrėžti, kad didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Panevėžio rajono savivaldybė ir Panevėžio ligoninė. Valstybės tarnautojai atlikdami savo pareigas tyčiniais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, parodė nepagarbą Lietuvos įstatymams, taip pat pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai, sumenkintas minėtų institucijų vardas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistema.

Teismas nusprendė, kad V. Janišienė ir A. P. gyvenimą kartu patvirtinantį paliudijimą parašęs patalpų savininkas A. P. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. P. raštas nurodomas ne kaip oficialus dokumentas, o kaip pareiškimas, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija.

Buvęs Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys ir Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus raštvedė M. Gurskytė pripažinti padarę nusikalstamą veiką – suklastoję dokumentus ir disponavę jais, o skyriaus vedėjas S. Glinskis ir specialistė S. Biveinienė dar ir piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą. Baudžiamosios bylos jų atžvilgiu nutrauktos.

Buvusi Juridinio skyriaus vedėja V. Janišienė pripažinta kalta sukursčiusi kitus asmenis nusikalstamai veikai, klastojusi abu byloje minimus dokumentus ir jais disponavus. V. Janišienei skirta subendrinta 4518 eurų bauda.

Jos draugas A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą – klastojus dokumentą ir skirta 2635 eurų bauda. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams ir bauda, tačiau paliktas galioti ankstesnė teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Ministerija sudarė specialią komisiją ir pavedė jai užtikrinti finansinį ligoninės stabilumą, rasti būdų padengti ligoninės įsiskolinimus tiekėjams bei sklandžiai išspręsti kitus klausimus dėl kreditorinių įsiskolinimų.

Ligoninei šiuo metu laikinai vadovaujantis Remigijus Samuolis ketvirtadienį BNS ligoninės situacijos nekomentavo.

„Jis šiandien su jumis niekaip negali pabendrauti. Priežastis yra labai paprasta – pas mus lankosi ministerijos atstovai, vyksta įvairiausių klausimų aptarimai, tai direktorius visą dieną užimtas“, – teigė ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.

Pasak SAM, specialiai komisijai vadovauti paskirtas ministerijos projektų ir procesų valdymo patarėjas Igoris Baikovskis, joje taip pat dirba SAM Viešųjų viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Darius Taminskas, ministerijos korupcijos prevencijos specialistė Neringa Lipskienė ir kiti ministerijos atstovai.

Ministerija ligoninės situaciją apibūdina kaip kritinę.

„Tikėtina, kad tokia situacija susiklostė dėl galimai neatsakingai ir aplaidžiai vykdomų pirkimų, kurių metu už minėtą sumą buvo įsigyta ilgalaikio turto, kuris nėra pirmos būtinybės ir jo pirkimai galėjo būti vykdomi vėliau. Nupirktos lovos, tam tikri vaistai, reagentai ir panašaus pobūdžio medicininės prekės, perteklinės ir įsigytos neatsižvelgiant  į būtinąsias išlaidas, šiuo metu nėra naudojamos, tačiau dėl tokio pirkimų organizavimo dabar yra sudėtinga patenkinti pirmo būtinumo poreikius, pavyzdžiui, sumokėti už pacientų maistą. Dėl tokių pirkinių buvo išbalansuotas ligoninės biudžetas, išlaidos nepagrįstos, tad dabartinis laikinasis ligoninės vadovas R. Samuolis yra priverstas spręsti susidariusią kritinę situaciją“, – aiškina SAM.

Ligoninės nuolatinis vadovas Ivanas Dorošas šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų.

Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje I. Dorošas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, kyšininkavimu, svetimo turto iššvaistymu. Kartu su juo teisiami dar trys asmenys.

Atliekant tyrimą, I. Dorošas 2015 metais mėnesį buvo suimtas, vėliau devynis mėnesius nušalintas nuo pareigų.

Pakartotinai nuo pareigų jis nušalintas praėjusį rudenį, Panevėžio apygardos prokuratūrai gavus SAM informacijos apie I. Dorošo galbūt daromą neteisėtą poveikį savo pavaldiniams bei trukdymą teismo procesui.

Manoma, kad I. Dorošas reikalavo iš darbuotojų, jog šie jo paties išleistų įsakymų pagrindu priimtų jam palankius sprendimus, galinčius turėti esminę reikšmę baudžiamajame procese, sprendžiant jo tiek baudžiamosios atsakomybės, tiek turtinės atsakomybės – civilinio ieškinio – klausimus, siekdamas pakreipti procesą sau palankia linkme.

I. Dorošas su jam metamais kaltinimais kategoriškai nesutinka. Žurnalistams jis yra sakęs, kad jam iškelta byla dėl piktnaudžiavimo yra susijusi su buvusia ligoninės vadovybe ir jos nusikalstamais veiksmais.