„Noriu pasikalbėti su ambasadoriumi apie naują Lenkijos ir Izraelio santykių padėtį ir apie moralinę, politinę bei finansinę atsakomybę už neseniai Gazos Ruože įvykusį įvykį“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė A. Szejna.

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai, todėl ji sustabdė savo veiklą Gazos Ruože.

„World Central Kitchen“, aprūpinanti maistu nuo konflikto nukentėjusias bendruomenes, taip pat ir Gazos Ruožą, kuriame katastrofiškai trūksta maisto, pranešė, kad dirbdami palestiniečių anklave žuvo septyni jos komandos nariai.

Organizacijos teigimu, atakos metu žuvo savanoriai iš Australijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir palestiniečių teritorijų bei JAV ir Kanados pilietybes turintis asmuo.

Bendraudamas su „Boston Globe“, D. Blattas atskleidė, jog norėtų tapti Izraelio ambasadoriumi.

„Visada turėjau svajonę būti ambasadoriumi ar diplomatu Izraelyje, – teigė strategas. – Kažkokiu būdu noriu padėti savo šaliai.“

D. Blattą užklupo klastinga ir vaistų gydymui neturinti progresuojanti išsėtinė sklerozė. Strategas dar bandė tęsti darbus Pirėjo „Olympiakos“ klube, tačiau jau po pirmųjų Eurolygos rungtynių buvo pranešta, kad šalys susitarė dėl abipusio sutarties nutraukimo.

„Nenoriu naudoti savo ligos kaip pasiteisinimo, tačiau diskusijose su klubu turėjau būti atviras ir pasakiau apie mane stabdančius veiksnius. Kaip bebūtų, komandoje buvo nemažai problemų. Sužaidėme vienerias rungtynes, sezono startas nebuvo sėkmingas. Su klubo vadovais susėdome ir nusprendėme, kad visiems bus geriau, jei aš išeisiu“, – atsisveikinimą su Graikijos ekipa komentavo D. Blattas.

„Laukiu artėjančių iššūkių, nes visada norėjau nuveikti daugiau. Po 12 metų trukusios krepšininko ir 27-erius metus – trenerio karjeros laikas žengti į naują gyvenimo etapą. Mėgaujuosi tuo. Kartais užsidaro vienos durys, tačiau atsiveria kitos“, – baigė D. Blattas.

Skambiausius pasiekimus D. Blattas iškovojo būdamas treneriu. 2014-aisiais jis su Tel Avivo „Maccabi“ tapo Eurolygos čempionu ir metų treneriu, o 2018-aisiais su Stambulo „Daruššafaka“ triumfavo Europos taurėje.

2012-aisiais su Rusijos rinktine specialistas Londono olimpiadoje iškovojo bronzos medalius, 2007-aisiais Europos čempionato auksą, o 2011-aisiais – bronzos apdovanojimą.

Jis taip pat 6 kartus tapo Izraelio lygos čempionu, 5 kartus – Izraelio Supertaurės nugalėtoju ir 4 sykius buvo pripažintas šios šalies metų treneriu.

Studentų mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė“ Vilniaus universitetas inicijavo bendradarbiaudamas su Izraelio ambasada. Projekto įkvėpėjas Amos Carmeli ir organizacija „Perach„- viena sėkmingiausių švietimo iniciatyvų, kilusių Izraelyje.

Šiandien „Kelrodė žvaigždė“ spindi 25 pasaulio valstybėse nuo Naujosios Zelandijos iki Čilės, programoje dalyvaujančių asmenų skaičius siekia šimtus tūkstančių.

Kaip Eltai sakė VU prorektorė Birutė Švedaitė-Sakalauskė, kitą savaitę pirmieji 30 savanorių pradės bendrauti su 30-čia Lietuvos vaikų, kurie mokosi 3-6 klasėse ir yra iš nepasiturinčių ar naujai į šalį atvykusių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų.

„Studentai savanoriauti pradeda dėl labai skirtingų motyvų, bet pagrindinis, kad laisvalaikį nori skirti prasmingam tikslui - įsipareigoti kiekvieną savaitę bendrauti, žaisti, padėti mokytis, tiesiog būti vyresniais draugais vaikams“, - sakė prorektorė.

Mentoriai patys bus konsultuojami, aptariant, kaip sekasi, ką galima būtų daryti dar geriau.

„Dalis projekto dalyvių jau yra savanoriavę, tad turi patirties, arba ruošiasi profesijoms, artimoms pagalbos sričiai: yra būsimi psichologai, socialiniai darbuotojai, mokytojai. Kitiems projektas „Kelrodė žvaigždė“ bus pirma savanorystės patirtis, tad reikės palydėjimo, galbūt bus ir tam tikro nustebimo“, - sakė VU prorektorė B. Švedaitė-Sakalauskė.

Projekto „Kelrodė žvaigždė“ tikslas - užmegzti ryšį tarp dviejų socialinių grupių, kurios vargu ar susitiktų ir galėtų bendrauti. Studentai padės vaikams, kuriems sunkiau sekasi mokytis, bendrauti, kuriems reikia gero pavyzdžio - vyresniojo draugo.

Mentoriai su jaunaisiais draugais bendraus mažiausiai dvi valandas per savaitę. Užsiėmimai vyks namuose, universitete, žaidimo aikštelėse, bibliotekose, muziejuose. Juos prižiūrės „Kelrodės žvaigždės“ koordinatoriai, tačiau mentorius ir vaikas bus laisvi spręsti, ką veikti - ruošti namų darbus, žaisti kompiuterinius žaidimus ar futbolą, eiti į filmus, leisti laisvalaikį gamtoje ir pan.

Kaip rodo tyrimai, projekte dalyvavę vaikai sparčiau mokosi, kelia sau didesnius tikslus, siekia aukštojo mokslo. Projekte dalyvaujantys savanoriai - jautresni bendruomenės problemoms ir aktyviau įsitraukia į jų sprendimą.

Bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos vidurinėmis mokyklomis ir vaikų dienos centrais 2018 metais bus atrinktas 100 vaikų, kurių kiekvienas turės po savo „Kelrodę žvaigždę“ - VU studentą savanorį.

"Tai buvo labai šiltas susitikimas", – teigė ambasadorius, užsiminęs, kad seniai norėjo susitikti su partizano dukra.

Susitikimu džiaugėsi ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ji žinia apie netikėtą svečią pasidalijo socialiniame tinkle "Facebook".

"Kaune mane aplankė Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai A.Maimonas. Jis išsakė oficialią poziciją pabrėždamas, kad jo valstybė gerbia ir vertina mūsų laisvės kovą, kuriai vadovavo mano tėvelis A.Ramanauskas-Vanagas. Kartu jis pažymėjo, kad dviejų personų buvę išpuoliai yra grynai jų asmeniniai. Ambasadorius pabrėžė, kad jo vizito tikslas – susipažinti su manimi ir stiprinti ryšius tarp mūsų tautų. Stebino jo žinios apie mano šeimos istoriją ir nuoširdus supratimas ir atjautimas to, ką man teko išgyventi. Staigmena buvo ambasadoriaus gėlės ir sveikinimas mano gimtadienio proga", – rašė partizanų vado dukra.

Kartu jis pažymėjo, kad dviejų personų buvę išpuoliai yra grynai jų asmeniniai.

Priminsime, kad neseniai Lietuvoje didžiulį skandalą sukėlė prieštaringai vertinama viešųjų ryšių specialistė, rašytoja Rūta Vanagaitė. Viešai pareiškusi, kad A.Ramanauskas-Vanagas esą buvo visai ne didvyris, o palūžęs žmogus ar net KGB agentas. Negana to, neturėdama jokių įrodymų ji leido sau viešai užsiminti, kad jis esą galėjo prisidėti prie žydų žudynių. Sulaukusi pasmerkimo, R.Vanagaitė pripažino apšmeižusi partizanų vadą ir neturinti jokių duomenų savo teiginiams patvirtinti. Tačiau žodžio "atsiprašau" ji neištarė.

Kiti metai Seimo oficialiai yra patvirtinti A.Ramanausko-Vanago.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko, ambasadoriaus A.Maimono vizitas byloja apie Izraelio dėmesį bei atidumą Lietuvos istorijai ir tiems žmonėms, kurie su ja glaudžiai susiję. Jo teigimu, šis vizitas ypač svarbus po paskutinio skandalo, kurį sukėlė vienas Izraelio pilietis ir jo palaikoma viena viešųjų ryšių specialistė.

"Beje, ir Izraelio ambasados atsiradimas Lietuvoje – taip pat draugiškas mums ženklas. Manau, kad tarp mūsų šalies ir Izraelio dabar yra daugiau bendrumo ir supratimo nei buvusių skirtumų, daugiau padorumo ir atsakingumo, vertinant istoriją", – reziumavo A.Anušauskas.

„Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė. Žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi. Tikiu, kad jos nariai sugebės išspręsti visus nesutarimus, kad galėtų kartu imtis svarbiausių darbų“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė diplomatas, paklaustas apie rinkimus žydų bendruomenėje.

Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys Simonas Gurevičius prieš porą savaičių inicijavo peticiją dėl naujos Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko rinkimų tvarkos. Peticijoje reikalaujama, kad būtų palikta anksčiau taikyta rinkimų tvarka. Dokumente rašoma, kad likus mėnesiui iki žydų bendruomenės vadovo rinkimų pakeitus jų tvarką buvo sumažinta regioninių žydų galia.

S.Gurevičius teigė ir pats ketinantis dalyvauti vėliau gegužę vyksiančiuose rinkimuose. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kol kas nepatvirtina, ar sieks antros kadencijos.

Ambasadorius A.Maimonas taip pat sakė, kad Lietuva ir Izraelis galėtų sėkmingiau bendradarbiauti išsaugant žydų paveldą.

„Žydai daug prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę, dalyvavo nepriklausomybės kovose, kartu kūrė Lietuvos ekonomiką. Deja, šiandien keliaudami po Lietuvą vargiai rasite šios kadaise klestėjusios bendruomenės pėdsakus“, - teigė jis.

„Pernai mūsų ambasadoje viešėjo Donatas Montvydas, šiemet džiaugiamės galėdami priimti jus. Izraelyje gal ir nebus revoliucijos lietaus, bet ten jūsų tikrai lauks saulė“, – atvykusius į Izraelio ambasadą sveikino A. Maimonas ir atlikėjams įteikė po kepurę nuo saulės su užrašu „Izraelyje visada vasara“.

Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“ priėmęs ambasadorius tikino, kad jo šalyje muzika yra labai svarbi. Izraelis „Euroviziją“ yra laimėjęs net tris kartus.

„Pirmą kartą laimėjome 1978 m. su daina „A-Ba-Ni-Bi“. Tuo metu „Eurovizijoje“ buvo populiaresnės lyrinės dainos, o ši – neįprasta, ritmiška, bet tai nesutrukdė jai nugalėti konkurse. Ir žinote, kas nutiko po metų, kai „Eurovizija“ buvo rengiama Izraelyje? Izraelis nugalėjo dar kartą su daina „Hallelujah“. Žinoma, konkurso dar kartą neberengėme, nes tai būtų buvę per brangu. Trečiąjį kartą nugalėjome 1998-aisiais su daina „Diva“, – šalies pasiekimus didžiausiame Europos dainų konkurse vardijo A. Maimonas.

Jau kitą savaitę Izraelyje koncertuosiantiems atlikėjams ambasadorius patarė, ką verta pamatyti šalyje.

„Suprantu, kad į Izraelį vykstate pristatyti savo dainos ir tikriausiai būsite užsiėmę, keliaudami iš vienos vietos į kitą ir repetuodami. Vis dėlto norėčiau duoti jums asmeninį patarimą. Tiesiog atraskite laiko pabūti Tel Avive.

„Labai jums rekomenduoju atrasti pusvalandį pasimaudyti Viduržemio jūroje. Žiemą vidutinė vandens temperatūra yra apie 20 laipsnių, o šiuo metu vanduo dar labiau šyla. Pasimėgaukite izraelietiška duona pita ir būtinai apsilankykite turguje – ten visuomet verda gyvenimas, maišosi puikūs kvapai, viskas šviežia ir spalvinga“, – tikino jis.

Grupė „Fusedmarc“ pasižadėjo dalyvauti Izraelio ambasados rengiamame koncerte, skirtame vaikams.

Antradienį į Klaipėdą oficialaus vizito atvyko Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, mūsų šalyje reziduojantis keturis mėnesius. Diplomatas susitiko su miesto vadovu, domėjosi Klaipėdos ekonominiu ir kultūriniu gyvenimu.

Šių metų sausį Vilniuje oficialiai atidaryta pirmoji Izraelio ambasada Lietuvoje. Izraelis Lietuvos nepriklausomybę pripažino dar 1991 m., tačiau tik 2015-ųjų sausį mūsų šalyje atidarė savo atstovybę. Iki tol šios šalies ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje.

Aktyviai į diplomatinę veiklą įsijungęs naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, antradienį lankėsi Klaipėdoje.  Diplomatas susitiko su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku.

„Lankau visus Lietuvos miestus, neapsiriboju tik Vilniumi. Mane domina tautinių mažumų edukacinės problemos, istorinė atmintis, verslo galimybės Klaipėdoje“, – susitikime kalbėjo A.Maimonas.

Premjeras Algirdas Butkevičius, antradienį priėmęs Lietuvoje diplomatinę tarnybą pradedantį pirmąjį Izraelio ambasadorių Amirą Maimoną, sakė, kad tikisi kultūrinių mainų tarp žmonių.

„Izraelio ambasados įsteigimas Vilniuje – tai istorinis momentas. Tikiu, kad šis žingsnis ne tik sustiprins tarpvalstybinius santykius, bet ir paskatins kultūrinius mainus tarp žmonių“, – sakė premjeras.

Kaip pranešė Vyriausybė, per susitikimą premjeras pasveikino ambasadorių su naujomis pareigomis, aptartos tolesnės bendradarbiavimo perspektyvos.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva skiria didelį dėmesį Holokausto aukų atminimui išsaugoti, Holokausto švietimui ir tolerancijai bei kovai su bet kokiomis antisemitizmo apraiškomis.

Kalbantis apie ekonominius santykius pažymėta, jog partnerystė išlieka intensyvi – Izraelyje kasmet vyksta Lietuvos turizmo sektoriaus ir mokslinių tyrimų pristatymai, aktyviai keičiamasi verslo atstovų ir žurnalistų delegacijomis.

Ambasadorius sutiko, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą ir dalytis gerąja patirtimi tokiose srityse kaip informacinės technologijos ir kibernetinis saugumas. Be to, A.Butkevičius ambasadorių informavo, kad šių metų rudenį Tel Avive planuojamas septintasis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas – didžiausias ekonomikos renginys pasaulio lietuviams, suburiantis svarbiausius tarptautinės ir vietos rinkos ekonomikos lyderius iš įvairių sričių. Vyriausybės vadovo teigimu, tokie renginiai leidžia užmegzti vertingų kontaktų, domėtis bei keistis pažangiąja patirtimi.

Pirmasis Vilniuje reziduojantis Izraelio ambasadorius A.Maimonas į Lietuvą atvyko sausio pabaigoje. Oficialus Izraelio ambasados Vilniuje atidarymas preliminariai planuojamas kovo 12 dieną.

Pirmasis Vilniuje reziduojantis Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas siūlo Lietuvai aktyviau kviestis turistus iš jo šalies ir glaudžiau bendradarbiauti gynybos bei aukštųjų technologijų srityse.

„Nors už lango pilka, jūsų šalis yra nuostabi. Bet jaučiu, kad vidutinis izraelietis dar neatrado Lietuvos. Ir jūsų pusė turi imtis reikiamų žingsnių, reklamos, kad pritrauktų izraeliečius. Lietuva - tai ne tik Paneriai ar Vilniaus getas. Turite daug ko pasiūlyti. Izraeliečiai yra žinomi nuotykių ieškotojai, jie mėgsta atrasti naujas vietas“, - interviu BNS sakė ambasadorius.

Statistikos departamento duomenimis, turistų srautas iš Izraelio nuosekliai auga. Per tris praėjusių metų ketvirčius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję beveik 12 tūkst. turistų iš Izraelio, dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 metais.

A.Maimono teigimu, Izraelis gali pasidalyti savo patirtimi kibernetinės gynybos srityje ir pasiūlyti ginkluotės Lietuvos kariuomenei. Diplomatas taip pat žadėjo aiškintis galimybes Lietuvos mėsos eksportuotojams gauti leidimus vežti mėsą į Izraelį, nuo šių metų pradžios įteisinus ritualinį gyvulių skerdimą.

Kalbėdamas apie žydų paveldą Lietuvoje, ambasadorius sakė esąs patenkintas, jog „Lietuvos vyriausybė daro labai daug, kad išsaugotų atmintį apie žydus, nužudytus per Antrąjį pasaulinį karą“ ir „palaiko labai konstruktyvų ir vaisingą dialogą“ su Lietuvos žydų bendruomene.

Paklaustas apie Izraelio poziciją nepasmerkti Rusijos intervencijos Ukrainoje, ambasadorius atsakė, kad „Izraelis palaiko labai gerus ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija, ir mes raginame abi puses rasti taikų konflikto sprendimą“.

Trečiadienį skiriamuosius raštus prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikęs A.Maimonas tapo pirmuoju Izraelio ambasadoriumi, reziduojančiu Vilniuje. Iki šiol ambasadorius Lietuvai rezidavo diplomatinėje atstovybėje Rygoje.

Kodėl Izraeliui užtruko tiek daug metų atidaryti ambasadą Vilniuje?

- Tai susiję su finansiniais apribojimais. Kai užmezgėme diplomatinius santykius su Baltijos šalimis, buvo sunku nuspėti, kaip jie vystysis. Deja, negalime atidaryti ambasadų visur, kur norime. Ambasados atidarymą uždelsėme mes, Lietuvos vyriausybė ambasados labai norėjo. Izraelyje turime hebrajišką posakį „niekada ne per vėlu“. Esu laimingas būdamas pirmuoju reziduojančiu ambasadoriumi ir tikiuosi, kad netrukus pamiršite, kad čia anksčiau nebuvo ambasados.

- Įteikęs skiriamuosius raštus prezidentei aplankėte Panerių memorialą. Ar esate patenkintas tuo, kaip Lietuva sprendžia klausimus, susijusius su Holokaustu ir žydų paveldu Lietuvoje?

- Panerius aplankiau, nes esu įsitikinęs - nors yra svarbu sutelkti dėmesį mūsų dvišalių santykių stiprinimui, taip pat labai svarbu prisiminti praeitį ir užtikrinti, kad baisūs praeities įvykiai nepasikartos. Lietuvos vyriausybė daro labai daug, kad išsaugotų atmintį apie žydus, nužudytus per Antrąjį pasaulinį karą. Taip pat aš tikiu paprastu principu, kad visuomet gali būti geriau. Dabartinė Vyriausybė su žydų bendruomene palaiko labai konstruktyvų ir vaisingą dialogą. Susidariau pirmą įspūdį, kad visos pusės yra patenkintos.

- Pastaruoju metu Europoje perspėjama apie augantį antisemitizmą. Ar įžvelgiate pavojingų tendencijų?

- Kalbant apie Europą, taip. Deja, praeitą mėnesį buvo išpuoliai Paryžiuje, prieš tai - išpuoliai Tulūzoje netoli žydų mokyklos, buvo incidentas Briuselio muziejuje. Esame susirūpinę dėl naujos antisemitizmo bangos ir raginame Europos vyriausybes imtis būtinų priemonių užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje.

- Lietuva, regis, yra užėmusi labiau proizraelietišką poziciją negu daugelis kitų Europos šalių, tokių kaip Prancūzija, dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto ir palestiniečių valstybingumo siekio, tokią poziciją palaiko Jungtinių Tautų institucijose. Ar šiame kontekste Lietuvą laikote sąjungininke Europos Sąjungoje?

- Norėčiau manyti, kad turime daugybę sąjungininkų Europoje. Mūsų nuomonės gali skirtis dėl to, kaip geriausia siekti pažangos Izraelio ir palestiniečių konflikte, bet, kalbant apskritai, palaikome gerus ir sveikus santykius su visomis Europos šalimis. Nesakyčiau, kad Lietuvos pozicija gali būti apibūdinama kaip proizraelietiška. Lietuvos susilaikymas per balsavimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra signalas, kad nesutarimus pirmiausia turi išspręsti dvi susijusios pusės. Izraeliečiai ir palestiniečiai turi atnaujinti taikos derybas ir rimtai diskutuoti, kaip išspręsti nesutarimus.

- Kodėl jūsų Vyriausybė ragina nutraukti Jungtinių Tautų tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Gazos ruože ir tęsia nausėdijų plėtrą okupuotose palestiniečių žemėse, nors šias gyvenvietes didžioji tarptautinės bendruomenės dalis laiko neteisėtomis?

- Tyrimą dėl paskutinio smurto proveržio Gazoje vertiname kaip veidmainystę. Tai mes buvome užpulti. Nepradėjome operacijos „Apsauginė riba“ (Protective Edge) dėl to, kad mūsų premjeras būtų nusprendęs pradėti ataką - jis buvo priverstas tai padaryti po „Qassam“ raketų lietaus pasienio kaimų link. Leiskite priminti, kad Izraelis iš Gazos ruožo vienašališkai pasitraukė 2006 metais, iškėlė gyventojus ir kaimus. Tikėjomės, kad po to įsivyraus taika. Deja, „Hamas“, kurį ne tik Izraelio valstybė, bet ir dauguma Europos šalių pripažįsta teroristine organizacija, išstūmė kitą palestiniečių grupę „Fatah“, ir pradėjo kasdienius išpuolius. Tokios situacijos negali toleruoti nė viena demokratinė šalis.Įsivaizduokite, kad iš už jūsų sienos paleidžiamos raketos, o jūsų gyventojai turi tik 15 sekundžių slėptuvei rasti. Izraelio valstybė savo piliečiams ginti naudojo amuniciją, o palestiniečių pusė, „Hamas“ - žmones. Tikrai apgailestaujame dėl žūčių, ypač tų, kurie nebuvo susiję, bet dauguma buvo susiję, tai buvo žmonės, kurie dalyvavo teroristinėje veikloje ir kasdien leido raketas*. Tada šis klausimas buvo iškeltas Žmogaus teisių taryboje Ženevoje, kur daugumą turi arabų grupė. Iš viso rezoliucijų priimta labai mažai, bet rezoliucijų skaičius dėl Izraelio man atrodo labai įtartinas, nors mes ir nesame tobuli. Todėl ir prieštaraujame tokios komisijos įsteigimui.

Kartu su palestiniečiais sutarėme, kad nausėdijų klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, kai derėsimės dėl nuolatinių teritorijų statuso. 1993 metais pasirašę deklaraciją dėl principų, sutarėme, kad pagrindiniai sudėtingiausi klausimai dėl Izraelio nausėdijų, Jeruzalės, pabėgėlių bus palikti paskutiniam derybų etapui, o pradėsime nuo tų klausimų, kuriuos manėme galintys išspręsti. Dalis nausėdijų jau buvo, ir vyriausybė vykdė politiką tęsti statybas egzistuojančiose gyvenvietėse. Mes nepadidinome pačių gyvenviečių skaičiaus. Nausėdijų klausimas niekada nebuvo problema taikai. Būdamas kapitonu, 1982 metais dalyvavau Jamito gyvenvietės evakuacijoje Sinajaus pusiasalyje, kai buvo vykdomas taikos susitarimas su egiptiečiais. Kaip minėjau, 2006 metais iškėlėme Izraelio gyvenvietes iš Gazos ruožo, ir tai galėtume tęsti ateityje. Siunčiu palestiniečiams paprastą žinią: jei netikite, kad tai darysime, neleiskite, kad Izraelis jus apgautų, atnaujinkite taikos derybas, susitikime. Sutinkame kalbėtis dėl Izraelio nausėdijų. Taip pat kalbėkimės kitais klausimais. Atrodo, kad Izraelio nausėdijos tapo vieninteliu darbotvarkės klausimu, o taip iš tiesų nėra.

- Jūsų premjeras Benjaminas Netanyahu praeitą mėnesį pareiškė, kad nori sumažinti priklausomybę nuo Vakarų Europos rinkų. Ar tai reiškia, kad jūsų šalis planuoja labiau atsisukti Azijos link? Ką tai reikštų tokioms šalims kaip Lietuva?

- Tai vyksta bet kokiu atveju. Politiniai pareiškimai yra viena - gerbiu savo premjerą ir kitų politikų pareiškimus - bet faktai yra šiek tiek kitokie. Europos rinka mūsų eksportui yra antra po Jungtinių Valstijų. Rinkų ieškote ir jūs, juk dėl to jūsų premjeras lankėsi Omane. Tai daro ir Izraelis, mūsų ekonomika pernai augo apie 3 procentų. Pastaraisiais metais sustiprinome bendradarbiavimą su Indija, Japonija. Ir, be abejo, neįmanoma ignoruoti tokios rinkos kaip Kinija. O mano ir mano komandos darbas čia Lietuvoje bus stiprinti Izraelio ir Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą.

- Lietuva taip pat dairosi į Izraelio rinką. Ar realu tikėtis, kad Izraelis pradės importuoti mėsą iš Lietuvos, kai nuo šiemet įteisintas ritualinis skerdimas?

- Nesu gerai susipažinęs su šiuo klausimu. Žinau, kad anksčiau buvo sunkumų, susijusių su Izraelio rinkos reikalavimais, būtent religiniais reikalavimais. Dauguma į Izraelį importuojamos mėsos yra košerinė mėsa. Tam, kad valstybė galėtų eksportuoti košerinę mėsą į Izraelį, būtina gauti leidimus iš anksto, o ne tada, kai mėsa atkeliauja į Izraelį. Ties šiais klausimais yra sunkumų ir aš ketinu išsiaiškinti, ar mes galime pasiekti, kad vietinė Lietuvos mėsa galėtų gauti reikalingus sertifikatus iš Izraelio rabinų valdžios.

- Kuriose dar srityse galėtų būti išplėstas Izraelio ir Lietuvos bendradarbiavimas?

- Kalbant apie ekonomiką, galime ieškoti naujų galimybių gyvosios gamtos mokslų, aukštųjų technologijų srityje. Kita sritis - turizmas. Nors už lango pilka, jūsų šalis yra nuostabi. Bet jaučiu, kad vidutinis izraelietis dar neatrado Lietuvos. Ir jūsų pusė turi imtis reikiamų žingsnių, reklamos, kad pritrauktų izraeliečius. Lietuva - tai ne tik Paneriai ar Vilniaus getas. Turite daug ko pasiūlyti. Izraeliečiai yra žinomi nuotykių ieškotojai, jie mėgsta atrasti naujas vietas. Galite daug padaryti.

Perskaičiau, kad Krašto apsaugos ministerijoje suformuotas kibernetinės gynybos padalinys. Pasiūliau jūsų prezidentei bendradarbiauti šioje srityje, nes turime patirties. Atrodo, kad ji labai susidomėjo ir net įtraukė tai į pranešimą spaudai. Taip pat galime prisidėti, turime patirties vidaus saugumo, kritinės infrastruktūros apsaugos srityje. Neseniai atidarėte labai svarbų dujų terminalą. Nežinau, kas rūpinasi saugumu, bet čia galime bendradarbiauti, dėl to turite nuspręsi jūs. Negalime ignoruoti ir gynybos. Jūsų kariuomenės vadas užsiminė apie artilerijos pajėgumų stiprinimą. Mes pagal eksportą gynybos srityje užimame penktą ar šeštą vietą, karinėje srityje bendradarbiaujame su daugeliu Vakarų valstybių, esame modernizavę daugybės šalių karinius pajėgumus.

- Užsiminėte apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Ar įmanoma, kad ateityje į jį bus plukdomos dujos iš Izraelio?

- Tai įmanoma, viskas yra įmanoma. Bet mums svarbiausia pradėti naudoti savo išteklius. Kol kas tik kalbame, vertiname, bet dujų vamzdžiu dar nepratekėjo nė vienas kubinis metras dujų. Svarbiausias klausimas - koką dalį išteklių Izraelio valstybė nuspręs eksportuoti, o kiek naudos vidaus reikmėms. Manau, kad pradžioje dujos bus naudojamos vidaus reikmėms, ir tik vėlesnėje stadijoje pradėsime kalbėti apie eksportą. Ir čia apribojimų nėra, o Lietuva, be abejo, yra daugiau negu tinkama šalis Izraelio eksportui.

- Lietuva nėra labai patenkinta Izraelio pozicija dėl Rusijos dabartiniame Ukrainos konflikte. Jūsų šalis nepasmerkė Krymo aneksijos ir Rusijos intervencijos Ukrainoje. Kodėl?

- Turėčiau jūsų paklausti, kodėl manote, ka Lietuvos vyriausybė nėra labai patenkinta dėl Izraelio? Nes aš susitikau su užsienio reikalų viceministru ir prezidente, jie nieko nesakė apie Izraelio poziciją šiuo klausimu. Izraelis palaiko labai gerus ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija, ir mes raginame abi puses rasti taikų konflikto sprendimą.

- Dėkoju už interviu.

* Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Gazos ruože žuvo 2205 palestiniečiai, iš jų - 1483 civiliai, įskaitant 521 vaiką ir 283 moteris. Taip pat žuvo 71 izraelietis, iš jų 66 kariai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį priėmė pirmojo Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono skiriamuosius raštus.

Sveikindama naująjį ambasadorių, šalies vadovė pabrėžė, jog Izraelio ambasados atidarymas Lietuvoje yra istorinis įvykis, kuris sustiprins nuoširdų abiejų šalių bendradarbiavimą. Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Izraelis privalo išlaikyti jau turimus intensyvius ryšius ir panaudoti esamą didelį potencialą dvišalei partnerystei plėsti.

Prezidentė su naujuoju ambasadoriumi aptarė abiejų valstybių ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimus ir pabrėžė tolesnės partnerystės svarbą kibernetinio saugumo, naujų technologijų, mokslinių tyrimų ir turizmo srityse.

Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija, viceministras Nerius Germanas, trečiadienį su A.Maimonu aptarė šalių santykius ir jų plėtojimo perspektyvas, taip pat pabrėžė, kad Izraelio ambasados atidarymas Vilniuje leis „sustiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą bei prisidės prie žydų kultūros puoselėjimo Lietuvoje“.

A.Maimonas tapo pirmuoju Izraelio ambasadoriumi, reziduojančiu Vilniuje. Izraelio ambasada Vilniuje darbą pradėjo šių metų sausio 26 dieną.

Tai pirmasis A. Maimono, turinčio socialinių mokslų ir istorijos išsilavinimą, paskyrimas ambasadoriumi. Prieš pradėdamas naujas pareigas, diplomatas dirbo Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Rytų Europos skyriaus direktoriumi. Anksčiau A. Maimonas dirbo ministru patarėju ambasadoje Vašingtone, ambasadose Jungtinėje Karalystėje, Etiopijoje, Turkijoje ir Kanadoje.