Pastato savininkas apskundė reikalavimą sustabdyti namo griovimo darbus, uždengti apgadintą pastato dalį ir langų bei durų angas, taip apsaugant nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Teismas palaikė paveldosaugininkų argumentą, kad nors pastatas nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau pateko į Žaliakalnio zoną ir joje buvo pažymėtas kaip vertingas.

„Pareiškėjo siekiamas nugriauti pastatas pagrįstai atsakovo vertintinas kaip kultūros paveldo statinys, kuriam taikoma apsauga. Tokiu atveju ginčo pastato savavališkas griovimas pažeidė (...) punktą, nustatantį, jog kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai surašė ginčijamą reikalavimą“, – rašoma antradienį teismo Klaipėdos rūmų sprendime.

Įvertinusi šias bei kitas aplinkybes teisėjų kolegija namo savininko Artūro Dankovskio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kultūros paveldo departamento reikalavimą apskundęs savininkas teigė, jog nepagrįstai ribojama jo nuosavybės teisė, o griaunamas pastatas nebuvo kultūros paveldo statinys, nes nėra registruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.

Jo teigimu, pastatas neturi vertingųjų savybių ir yra avarinės būklės, o 2015 metais nuspręsta jo neįrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Savininkas teismui taip pat teigė, kad paveldosaugininkų reikalavimai tarpusavyje nesuderinami, nes griovimo darbai sustabdyti tokioje stadijoje, kai likusios statinio konstrukcijos gali kelti pavojų tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, be to, jo tokios būklės neįmanoma uždengti.

„Rangovo teigimu, pakaks vėjo gūsio, kad dalis ginčo statinio konstrukcijų nekontroliuojamai griūtų“, – teismas cituoja savininko argumentus.

Kultūros paveldo departamentas savo ruožtu teigė, jog savininkas klaidingai nurodė, jog namas nėra kultūros paveldo statinys, nes kultūros paveldu pripažinta vietovė, kurioje pastatas yra.

Departamento teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika leidžia manyti, jog kultūros paveldo statiniu turi būti laikomas ir registre neregistruotas statinys, susijęs su kultūros paveldo vietovės vertingosiomis savybėmis, o šis pastatas Žaliakalnio teritorijos specialiajame plane pažymėtas kaip vertingas.

Pasak Kultūros departamento, pareiškėjas turėjo žinoti, kad namas yra saugomas, nes jo Kauno skyrius dar 2015 metais atsakydamas į pareiškėjo prašymą leisti nugriauti namą informavo, kad pastatas negali būti griaunamas. Be to, tai jam buvo paaiškinta 2020 metų spalį atvykus į departamento Kauno skyrių.

Be to, pasak paveldosaugininkų, pareiškėjas nepateikė pastato avarinę būklę įrodančių dokumentų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Griovimo darbai

Portalas kauno.diena.lt primena, kad Perkūno al. 11-ojo namo griovimo darbai prasidėjo praėjusių metų spalį. Darbai buvo vykdomi be leidimų, todėl buvo stabdomi Kultūros paveldo departamento inspektorių.

Tačiau kitą dieną darbai vėl buvo atnaujinti ir sunkioji technika nugriovė dalį tarpukario pastato sienos. Darbai vėl buvo sustabdyti. Tuomet griovėjai padarė vienos dienos pertrauką ir sunkioji technika vėl užkurta savaitgalį, kuomet nedirba dauguma valstybinių institucijų. Tąkart krito beveik pusė stogo. Darbus sustabdė įsikišę aplinkosaugininkai, nes griovimo metu buvo laužomas šiferio stogas ir Žaliakalnyje pasklido aplinkai pavojingos asbesto dulkės.

Tiek miesto paveldo specialistai, tiek valstybiniai paveldosaugininkai ne kartą aiškino, kad griovimo darbai vykdomi nelegaliai, tam neturint reikiamų leidimų. Tačiau pastato savininkas dėstė esą griovimo darbams leidimai nereikalingi, nes namas, pasak jo, nėra vertingas.

Anot KPD, 2012 metais savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Specialiojo plano sprendiniuose vila Perkūno al. 11 pažymėta kaip priklausanti vienai aukščiausių – ketvirtajai – kultūrinei kategorijai. Šiai kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu.

Stambios vagystės šešėlis

Tokia nutartis yra šiuo metu Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje. Joje A.Dankovskis kaltinamas nusikalstamu būdu įgyto turto, siejamo su stambia vagyste Belgijoje, realizavimu. pareigūnams verslininkas taip pat bando sekti panašias pasakas, kaip ir jo veiksmais Žaliakalnyje pasipiktinusiai visuomenei. O jo sutuoktinė prašo teismo atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Minėtas turtas – 180 tūkst. eurų vertės filmavimo technika. Ir tai, bylą teismui rengusių Vilniaus teisėsaugininkų duomenimis, tėra tik dalis nusikaltėlių, prieš keletą metų įvykdžiusių stambią vagystę Belgijoje, grobio.

Ciniškas pasakas šaltu veidu A.Dankovskis pasakoja ir Kauno apylinkės teisme, kurio slenkstį mina jau daugiau kaip pusmetį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Teisme A.Dankovskis bandė teigti, kad itin brangią filmavimo įrangą gavo iš asmens, kurio duomenis esą netyčia ištrynė. Esą šis jam paskambino, nes jis anksčiau tokią techniką nuomojo. Ir pasiteiravo, gal jis žino, kam jos reikėtų.

Apie šio ginklo įsigijimą A.Dankovskis taip pat sukūrė pasaką primenančią istoriją.

Demaskavo pilietiški asmenys

Bylos duomenimis, tokiomis aplinkybėmis, 2018-ųjų vasarą ši filmavimo technika atsidūrė pas žinomą vaizdo operatorių ir režisierių Nerijų Broką, šiandien teisiamą kartu su A.Dankovskiu.

N.Brokas teigia, kad iš A.Dankovskio gauta kino kamera filmavęs vieną lenktynininką. Tačiau šis, kaip žadėjo, jam už tai nesumokėjo. Norėdamas kompensuoti patirtus nuostolius, nuėjo į vieną filmavimo aikštelę, kur ir paaiškėjo, kad jo turimai kino kamerai trūksta tam tikrų dalių ar priedų. Apie tai jam pasakę šioje filmavimo aikštelėje dirbę profesionalai, kurie išsiaiškino ir tai, kad ši filmavimo technika vogta. Internete rasti duomenys rodė, kad Belgijoje. Buvo paskambinta ir tikrajai šio turto savininkei, kuri, greičiausiai, ir kreipėsi į Vilniaus teisėsaugininkus, pradėjusius šį ikiteisminį tyrimą.

Per kratą A.Dankovskio namuose rasta tik dėžė nuo šios kino kameros. Jis teigė, kad po to, kai N.Brokas jam šią grąžino, savo ruožtu grąžinęs ją asmeniui, iš kurio buvo šią filmavimo techniką gavęs. Nustatyti šio asmens dėl jau minėtų A.Dankovskio pasiaiškinimų, kodėl nebeturi jo duomenų, nepavyko.

Tačiau, atliekant kratą A.Dankovskio namuose, seife rastas nelegaliai laikomas 9 mm kalibro pistoletas "Browning" ir 20 šovinių.

Dar viena pasaka

Apie šio ginklo įsigijimą A.Dankovskis taip pat sukūrė pasaką primenančią istoriją. Esą pistoletą rado krūmuose netoli namų, bevedžiodamas šunį. O nepranešė apie tai policijai, nes jau buvo vėlu – nenorėjo šios trukdyti.

A.Dankovskiui yra pareikštas kaltinimas ir dėl neteisėto disponavimo ginklais bei šaudmenimis, už ką gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Šią bylą teismui rengusiems Vilniaus teisėsaugininkams A.Dankovskis, kuriam tai – pirmoji akistata su Temide, prisistatė Didžiojoje Britanijoje registruotos firmos vadovu.

Bando gudrauti teisme

Iš pradžių – šių metų sausį ši byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau šis persiuntė ją į Kauną – pagal nusikaltimų, kuriais kaltinami 38-erių A.Dankovskis ir 40-metis N.Brokas, padarymo vietą.

Pirmasis šios bylos posėdis Kauno apylinkės teisme įvyko prieš pat paskelbiant pirmąjį karantiną. Tačiau prieš tai – vasario 5-ąją iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pratęstas laikinasis A.Dankovskio teisių apribojimas į turimą turtą. Tokį sprendimą pernai lapkritį, prieš baigiant ikiteisminį tyrimą, priėmė jį atlikę Vilniaus teisėsaugininkai – dėl galimo civilinio ieškinio šioje byloje užtikrinimo. Turto, į kurį A.Dankovskiui pernai lapkritį laikinai apribotos nuosavybės teisės, sąraše – ir Perkūno alėjoje stovėjusi art deco stiliaus tarpukario vila, kurią jis įsigijo prieš penkerius metus.

Bando apeiti įstatymus ir A.Dankovskio sutuoktinė, prašanti teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Tačiau tokia išlyga galima tik tada, kai asmuo kaltinamas vienu nusikaltimu. Tai, kad laikė ginklą ir šovinius neteisėtai, A.Dankovskis pripažįsta pats. Jeigu jis iš tikrųjų, kaip tikina, nežinojo, kad filmavimo technika, kurią bandė realizuoti, yra vogta,  po to, kai N.Brokas jam šią grąžino ir nurodė dėl ko, jau abu tą žinojo, bet ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Reikalaus atstatyti

Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) turi reikalauti pastatą Perkūno alėjoje atstatyti, atkuriant identiškus fasadus, teigiama Kultūros paveldo departamentas (KPD) pranešime.

"Specialiajame plane nebuvo numatytas šio pastato griovimas. Pagal kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, tas pastatas turi egzistuoti. Realiai jį reikia atstatyti", – sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.

Nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį turi duoti VTPSI.

Paveldosaugininkai per teismą sieks, kad tarpukario vila būtų atstatyta. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Tam turime gauti paveldosaugos išvadą, ar jį atstatyti yra įmanoma. Jei įmanoma, tada pasirašysime nurodymą atstatyti jį. Paklausimą išsiuntėme ir Kultūros paveldo departamentui, ir Kauno miesto savivaldybei", – sakė inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Pasak E.Danilevičiaus, statinio griovimas sustabdytas neterminuotai – kol bus duoti kiti nurodymai.

Kaune kilo didelis rezonansas, kai Perkūno alėjoje pradėta griauti žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuota 1928 m. pastatyta vila.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad namas Perkūno al. 11 neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie pabrėžia, kad teritorija, kur stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė. 2012 m. savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, savivaldybės teisininkai šiuo metu analizuoja turimus dokumentus ir galimybes, kokių priemonių reikėtų imtis.

"Mes sieksime, kad pastato griovimas nebūtų tęsiamas. Antras dalykas – kad namas būtų atstatytas, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, parengus restauravimo projektą. Trečia, kad asmenys, kurie pažeidė įstatymus, būtų nubausti dėl tokio savo elgesio", – sakė S.Rimas.

"Tikiuosi, kad pastato savininkas supranta, jog negaus leidimo griauti pastatą ir savanoriškai parengs projektą pastatą restauruoti ir atkurti", – pridūrė jis.

KPD teigimu, realiai nugriauta pusė pastato, sunaikinta dalis vertingų autentiškų tarpukario detalių – durys, langai, radiatoriai.

"Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos išieškojimo spręs KPD teisininkai", – teigiama departamento pranešime.

Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunaikinto kultūrinę reikšmę turinčio objekto.

Šaltinis: BNS