Panašu, kad Ch. Hipkinsas turi ruoštis sunkiai rinkimų kovai, nes nors daugelį žavi jo politinė nuovoka ir saviironiškas humoras, to gali nepakakti.

Apklausos rodo, kad parama Ch. Hipkinso Leiboristų partijai sumažėjo dėl sunkios pragyvenimo išlaidų krizės ir virtinės ministrų kabineto skandalų.

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai J. Ardern atsistatydino sakydama, kad nebeturi pakankamai jėgų, šią savaitę „Guardian Essential“ atlikta apklausa parodė, kad konservatyvi opozicinė Nacionalinė partija pirmauja prieš leiboristus maždaug 34 proc. prieš 30 procentų.

Tačiau jos 45-erių įpėdinis rinkimų išvakarėse per kampaniją Oklande dalyvavo senjorų „Zumbos“ šokių pamokoje ir atrodė puikiai nusiteikęs.

„Klausykite, aš net negalvoju apie planą „B“, tikrai stengsiuosi, kad rytoj laimėtume“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Vis dėlto pagrindinis Ch. Hipkinso varžovas, 53-ejų opozicinės Nacionalinės partijos lyderis ir buvęs oro linijų vadovas Christopheris Luxonas (Kristoferis Liuksonas) pasiryžęs įtikinti sunkiai besiverčiančius rinkėjus balsuoti už jį, žadėdamas sumažinti mokesčius.

Jo Nacionalinė partija gali laimėti pakankamai mandatų, kad galėtų sudaryti koalicinę vyriausybę su ACT partija, nors naujausios apklausos rodo, kad jiems gali prireikti ir populistinės partijos „Naujoji Zelandija pirmiausia“ paramos.

„Jums reikia pokyčių“

„Noriu užtikrinti, kad šioje šalyje sukurtume vyriausybę ir užtikrintume pokyčius, kad kiekvienas Naujosios Zelandijos gyventojas galėtų klestėti ir eiti į priekį“, – į pietus nuo Oklando esančiame Vaikate sakė Ch. Luxonas.

„Jei susiduriate su sunkumais dėl nekilnojamojo turto, nuomos, maisto ir kuro sąskaitų, jei nesijaučiate saugūs savo bendruomenėje (...) tuomet raginu pripažinti, kad jums reikia pokyčių“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį vykusiuose paskutiniuose televizijos debatuose, kuriuose Ch. Hipkinsas Nacionalinės partijos pažadą sumažinti mokesčius pavadino apgaudinėjimu, abu varžovai vienas kitą apkaltino neigiamos kampanijos vykdymu.

Ch. Luxonas kritikuoja Ch. Hipkinso vadovavimą po to, kai ministras pirmininkas pripažino, kad keli mėnesiai vyriausybėje buvo chaotiški, per juos atsistatydino arba buvo atleistas ketvertas ministrų.

Tačiau abu bando pritraukti rinkėjus žadėdami mažesnes sąskaitas.

Ch. Hipkinsas pasiūlė 10 punktų planą, apimantį nemokamus receptinius vaistus ir pagrindinę dantų priežiūrą jaunesniems nei 30 metų žmonėms, taip pat šviežių vaisių ir daržovių mokesčio panaikinimą.

Ch. Luxonas žada vidutines pajamas gaunančiai šeimai iki 125 Naujosios Zelandijos dolerių (apie 70 eurų) per savaitę sumažinti mokesčius, kurie iš dalies pasidengtų pagal prieštaringai vertinamą planą apmokestinti užsieniečių įsigyjamus aukščiausios klasės prabangius būstus.

Balsuoti už tai, kuo tiki

J. Ardern, Jungtinėse Valstijose pradėjusi stažuotę Harvarde, šią savaitę paragino Naujosios Zelandijos gyventojus balsuoti už tai, kuo jie tiki.

„Leiboristai turėjo dvi kadencijas valdžioje. Pakankamai ilgai, kad būtų padaryta pažanga, bet nepakankamai ilgai, kad darbas būtų baigtas, o mūsų šaliai reikia, kad jie baigtų darbą“, – teigė buvusi premjerė.

J. Ardern tapo jauniausia vyriausybės vadove moterimi pasaulyje, kuri prie Naujosios Zelandijos vairo stovėjo per stichines nelaimes, COVID-19 pandemiją ir 2019-aisiais įvykusias Kraistčerčo mečetės žudynes, per kurias baltųjų viršenybės šalininkas nužudė 51 musulmoną maldininką.

Būdama premjere ji tapo internetinio užgauliojimo centriniu taikiniu – socialiniuose tinkluose nuolat buvo puolama žiauriais ir seksistiniais išsireiškimais.

Naujojoje Zelandijoje rinkimų dieną teisiškai draudžiama rinkimų agitacija ir naujienų pranešimai, kurie gali paveikti rinkėjus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) pirmadienį, minint Tarptautinę moters dieną, kreipėsi į Europos Parlamentą.

„Paprastai tariant, mūsų pasaulis dar neveikia moterims taip, kaip turėtų“, – EP nariams sakė K. Harris, pirmoji JAV viceprezidentės postą užėmusi moteris, juodaodė ir pietų azijietė.

„COVID-19 visur kelia grėsmę moterų sveikatai, ekonominiam ir fiziniam saugumui“, – perspėjo ji vaizdo įraše iš Vašingtono.

„Tuo pat metu moterys sudaro 70 proc. viso pasaulio sveikatos priežiūros darbuotojų, todėl jos atsiduria priešakinėse linijose ir rizikuoja užsikrėsti virusu“, – sakė K. Harris.

„Labiausiai nukentėjo moterys, dirbančios dažnai pražiūrimuose sektoriuose, ypač tos, kurios dirba darbus už mažą atlyginimą, ir tos, kurios dirba neoficialioje ekonomikoje“, – kalbėjo ji.

„Tuo metu karantino priemonės reiškia, kad moterims teko didesnė našta namuose, joms dieną ir naktį besirūpinant vaikais“, – pridūrė JAV viceprezidentė.

Kalbėdama iš Naujosios Zelandijos J. Ardern pabrėžė, kad „nė viena šalis nėra saugi, kol nėra saugi kiekviena šalis“ ir kad skiepai nuo koronaviruso turi pasiekti 7,8 mlrd. moterų ir vyrų visame pasaulyje.

„Moterys yra priešakyje kovojant su COVID krize“, – sakė ji.

„Jos yra tarp gydytojų, slaugytojų, mokslininkų, komunikatorių, slaugytojų ir priešakinės linijos ir būtiniausių darbuotojų, kurie kiekvieną dieną susiduria su šio viruso keliamu niokojimu ir iššūkiais“, – kalbėjo Naujosios Zelandijos premjerė.

Atlyginimo skirtumai

U. von der Leyen, pirmoji moteris, tapusi EK vadove, paskelbė savo planus reikalauti skaidrumo, kad paskatintų Europos įmones panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.

„Pažvelkime į tai, ką išgyveno moterys, ir 12 mėnesių pandemijos“, – sakė ji, paminėdama „gydytojas ir slaugytojas, dirbančias dvigubomis pamainomis. Ištisas savaites ir mėnesius“.

Ji gyrė karantino metu iš pagrindų savo verslus pakeitusias ir „visomis išgalėmis savo darbuotojus gelbėjusias verslininkes“ ir „vaikų motinas, kurios turėjo išmokti sunkiausią ir nuostabiausią darbą pasaulyje be išorinio pasaulio paramos“.

U. von der Leyen atkreipė dėmesį, kad moterų atlyginimai Europoje yra 14 proc. mažesni nei vyrų, ir tik 67 proc. moterų turi darbą, palyginti su 78 proc. vyrų.

„Tai paprasčiausiai nepriimtina“, – sakė ji.

„Turime pašalinti kliūtis kelyje lygybės link. Turime siekti lygių galimybių“, – sakė ji europarlamentarams, kurių apie 60 proc. yra vyrai.

Pasak J. Ardern, mokslo duomenys apie klimato kaitą aiškūs, tad Naujoji Zelandija turi pripažinti grėsmę.

Centro kairės lyderė sakė, kad reikalinga priimti atitinkamą parlamento deklaraciją, kaip jau yra padariusios keliolika kitų šalių.

„Tie atvejai, kai paskelbiame deklaracijas, dažnai būna susiję su pavojumi gyvybei, pavojumi turtui ir ekstremaliomis civilinės gynybos padėtimis, – parlamentui sakė ministrė pirmininkė. – Jei nereaguosime į klimato kaitą, ir toliau susidursime su šiomis ekstremaliomis situacijomis.“

Parlamentarai didele dalimi simbolinę „klimato ekstremaliosios padėties“ deklaraciją priėmė 76 balsais prieš 43.

„Balsuokite už šią deklaraciją, būkite istorijos teisiųjų pusėje, prisidėkite prie sprendimo, kurį drauge turime padaryti dėl kitos kartos“, – sakė J. Ardern.

Jungtinės Karalystės parlamentas pernai gegužę pirmasis pasaulyje paskelbė klimato ekstremaliąją padėtį. Netrukus JK pavyzdžiu pasekė Airija.

Kaip nurodo tokių deklaracijų siekianti JAV lobizmo grupė „The Climate Mobilisation“, iš viso tokias deklaracijas yra paskelbusios keliolika valstybių ir 1,8 tūkst. pasaulio miestų.

Grupė tvirtina, kad tokios deklaracijos yra būtinas pirmasis žingsnis pripažįstant klimato kaitos iššūkio mastą, paskatinsiantis kovos su klimato kaita veiksmus.

Naujosios Zelandijos centro dešinės opozicinė Nacionalinė partija atmetė klimato ekstremaliosios padėties deklaraciją, kurią pavadino „dorybės demonstravimu“.

„Tai gali pakenkti, nes vers žmones manyti, kad paskelbus ekstremaliąją padėtį kažkas įvyko, nors taip nėra, – radijui „Radio New Zealand“ sakė partijos lyderė Judith Collins. – Tai gan neteisinga ir klaidinama.“

J. Ardern pernai įpareigojo šalį iki 2050 metų pasiekti neutralumą išmetamo anglies dvideginio požiūriu, o iki 2035 metų pasiekti, kad visa jai reikalinga energija būtų išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Ministrė pirmininkė taip pat sustabdė visus naujus naftos ir dujų žvalgymo darbus Naujosios Zelandijos vandenyse.

Tačiau kritikai sako, kad 2017 metais, po aplinkosaugos klausimus akcentavusios kampanijos į valdžią atėjusios J. Ardern vyriausybė nepakankamai stiprina Naujosios Zelandijos „švarų ir žalią“ įvaizdį.

Klimato tyrimų institutų įkurtas portalas „Climate Action Tracker“ (CAT) Naujosios Zelandijos klimato politiką vadina „nepakankama“ tikslams pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą pasiekti.

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ atkreipė dėmesį, kad J. Ardern pažadas dėl neutralumo iki 2050-ųjų neapima vienų iš svarbiausių Naujosios Zelandijos atveju šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano – ir kad taip siekiama apsaugoti pelningą žemės ūkio sektorių.

„Greenpeace“ aktyvistė Kate Simcock sakė, kad J. Ardern veiksmai dėl klimato neatitinka jos žodžių.

„Kai namas dega, nėra prasmės spausti pavojaus mygtuko tuo pačiu metu negesinant ugnies, – sakė ji. – Gesinti gaisrą Naujojoje Zelandijoje reiškia spręsti žemės ūkio [lemiamą] taršą.“

Šeštadienį vykusiuose parlamento rinkimuose J. Ardern vadovaujama Leiboristų partija pirmą kartą nuo 1996 m., kai šalyje buvo įvesta proporcinė rinkimų sistema, pelnė daugumą mandatų, todėl Vyriausybę galės formuoti be mažųjų partijų paramos.

J. Ardern, kritikuojama dėl neįgyvendintų 2017 m. duotų pažadų saugoti gamtą ir mažinti vaikų skurdą, tikino dabar turinti gyventojų suteiktą mandatą pokyčiams.

Charizmatiška lyderė sakė, kad pergalės rinkimuose mastas – didžiausia leiboristų pasiekta pergalė rinkimuose nuo 1946-ųjų – rodo, jog rinkėjai palaiko jos centro kairės partiją ir planuojamas reformas.

„Manau, jie palaiko tai, ką mes padarėme ir planą, kurį turime. Yra tam tikrų sričių, kur norime paskubėti“, – sakė J. Ardern.

40-ies lyderė, tarptautinėje politikos arenoje žinoma kaip progresyvios politikos vėliavnešė, pripažino, kad pirmosios kadencijos metu reformas sulėtindavo būtinybė tartis su mažosiomis koalicijos partnerėmis.

J. Ardern taip pat teko tvarkytis su baisiausiu teroro išpuoliu šalies istorijoje, ugnikalnio išsiveržimu ir koronaviruso pandemija.

Šeštadienį, po pergalės rinkimuose, J. Ardern kalbėjo apie planus plėsti valstybinę būstų programą, atsinaujinančią energetiką ir kitus infrastruktūros projektus, darbo vietų kūrimą, aplinkosaugą ir būtinybę spręsti tokias problemas, kaip klimato kaita, skurdas ir nelygybė.

Vyriausybei sušvelninus karantino priemones, restoranams šalyje leista atsidaryti nuo ketvirtadienio, tačiau jie privalo riboti klientų srautus, kad žmonių grupes skirtų bent metras. Siekdami laikytis šių taisyklių, daugelis restoranų apribojo sėdimų vietų skaičių.

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) su sužadėtiniu Clarke Gayfordu (Klarku Geifordu) šeštadienį nusprendė papusryčiauti Velingtono restorane „Olive“. Kas vyko toliau, aprašoma socialiniame tinkle „Twitter“. 

„O Dieve, Jacinda Arder ką tik bandė patekti į „Olive“, bet buvo neįleista, nes per daug žmonių“, –  parašė tviterio vartotojas Joey (Džojis).

C. Gayfordas nepatingėjo jam atsakyti. „Turiu prisiimti atsakomybę už tai, nieko nesuorganizavau ir niekur neužsakiau vietų. Labai malonu iš jų pusės: jie pasivijo mus gatvėje, kai atsirado laisvų vietų. A+ paslauga.“

Vienas iš ministrės pirmininkės kanceliarijos atstovų vėliau pakomentavo, kad Naujojoje Zelandijoje dėl koronaviruso galiojant apribojimams, kiekvienam gali tekti palaukti prie kavinės.

„Premjerė sako, kad ji tiesiog laukia, kaip ir visi kiti“, – rašoma elektroniniu paštu atsiųstame komentare.

J. Ardern daugelio giriama, kad greitai ir ryžtingai ėmėsi kovoti su pandemija. Naujoji Zelandija kovą uždarė sienas, įvedė griežtą karantiną ir iki šiol sėkmingai tvarkėsi su virusu.

Apie 5 mln. gyventojų turinčioje šalyje patvirtinti iš viso 1 498 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, mirė 21 žmogus. Sveikatos priežiūros institucijos pranešė, kad per pastarąsias penkias dienas užregistruotas tik vienas naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis.

Naujojoje Zelandijoje antradienį buvo nustatyti tik 17 naujų susirgimo koronaviruso infekcija COVID-19 atvejų, o jų bendras skaičius pasiekė 1 336. Šalyje taip pat buvo užregistruoti keturi nauji mirties atvejai – taigi, bendras aukų skaičius šiuo metu yra devyni.

Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjai kitos savaitės pradžioje spręs, kokių imsis žingsnių, kai balandžio 22 dieną baigsis keturių savaičių trukmės karantinas.

J. Ardern katė Pedls (Paddles) nugaišo 2017 metų lapkričio mėnesį, netrukus po to, kai jos šeimininkė stojo prie vyriausybės vairo. Tačiau šio pražūtingo įvykio aplinkybės viešai nebuvo skelbiamos, teliko tik spėlioti, kas pražudė katę.

Daugelio pamėgta premjerės katytė tapo populiaria augintine. Jai socialiniame tinkle „Twitter“ buvo sukurta paskyra @FirstCatofNZ, turėjusi daugiau nei 11 tūkst. sekėjų.

JAV žurnalas „Vanity Fair“ gyrė šią technikos naujovių nevengiančią keturkoję už tai, kad leidžia „Ardern pasirodyti kaip naujausiai madų diktuotojai, kietai pasaulio lyderei, kokios norėtų Amerika“.

Daugiapirštė Pedls, ant kojų turėjusi po vieną papildomą į nykštį panašų nagą, kartą yra nutraukusi J. Ardern pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kai netinkamu metu užšoko ant stalo.

J. Ardern kaimynas, įvardinamas kaip Chrisas (Krisas), naujienų svetainei stuff.co.nz pagaliau atskleidė savo paslaptį.  Jis sakė, kad skubėjo grįžti į darbą iš savo namų Oklande ir išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga parbloškė į kelią išbėgusią premjerės katytę.

„Pirmiausia buvau pritrenktas, jaučiausi gana blogai, nes supratau visą situaciją, žinojau, kad Pedls buvo [žinoma] socialiniuose tinkluose, kad turėjo papildomų pirštų“, – pasakojo jis.

„Taip pat žinojau, kad Jacindai ir Clarke'ui Padles tada buvo jų mylimas pūkuotas kūdikis, taigi, buvau gerokai priblokštas“, – kalbėjo Chrisas.

Galbūt ir būtų galėjęs išsisukti, bet Chrisas tuomet paskambino į premjerės namus ir papasakojo, kas atsitiko. Pasak jo, J. Ardern jį suprato.

Vyras prisiminė, kad jo vaikai net parašė užuojautą premjerei, prašydami už bausmę nusiųsti jų tėvą į kalėjimą.

Po trečiadienį pasirodžiusio Chriso viešo prisipažinimo jo istorija pasirodė buvusios „pirmosios katės“ paskyroje, ir pirmą kartą po daugiau nei metų paskyroje atsirado komentaras: „Aš tau atleidžiu.“

J. Ardern pirmąkart viešai pakomentavo savo sužadėtuves su ilgamečiu partneriu Clarke'u Gayfordu (Klarku Geifordu), įvykusias per velykines atostogas Mahijos mieste. Premjerė sakė nustebusi, išgirdusi pasiūlymą tekėti, ir pripažino, kad jiedu dar neturi jokių vestuvių planų.

Penktadienį žurnalistai pastebėjo, kad J. Ardern ant vidurinio piršto mūvi žiedą, o jos biuras vėliau patvirtino sužadėtuvių faktą.

J. Ardern sakė, kad šis žiedas anksčiau priklausė C. Gayfordo senelei, bet yra per didelis mūvėti ant bevardžio piršto.

J. Ardern ir C. Gayfordo atstovas nurodė, kad beveik vienų metų dukrelę Neve (Niv) auginanti pora per Velykų atostogas priėmė sprendimą tuoktis.

Vis dėlto jis neatskleidė, ar jau paskirta vestuvių data. Taip pat neatskleidžiama, kas kam pasipiršo.

Pernai per vieną interviu J. Ardern sakė, kad nesipirštų C. Gayfordui, nors ir laiko save feministe.

„Negaliu nieko daugiau apie tai pasakyti, tik kad jie yra susižadėję, ir tai įvyko per Velykas“, – naujienų agentūrai sakė premjerės atstovas.

Žinia apie premjerės sužadėtuves pasirodė po to, kai žurnalistai pastebėjo ant J. Ardern piršto žiedą su deimantu.

38-erių J. Ardern pagimdė Neve praėjusių metų birželį ir tapo antrąja pasaulyje kūdikio susilaukusia pareigas einančia lydere.

Naujosios Zelandijos vyriausybės vadovė rugsėjį vėl buvo atsidūrusi žiniasklaidos dėmesio centre, atsinešusi į Jungtinių Tautų posėdžių salę Niujorke savo dukrelę.

Premjerei grįžus į darbą po šešių savaičių motinystės atostogų, jos partneris C. Gayfordas, kuris televizijoje veda laidą apie žvejybą, išėjo tėvystės atostogų.