V. Adamkus taip pat prisiminė, kad 2001 metais Lietuvoje viešėjusį Prancūzijos prezidentą nustebino lietuvių vaišingumas.
Žavėjosi lietuvišku vaišingumu
„Mano prisiminimai yra labai šilti. Man įsimintinas jo susižavėjimas Vilniuje mūsų lietuvišku vaišingumu“, – BNS sakė buvęs Lietuvos prezidentas.
„Jis man pasakojo, kad kvietė savo žmoną vykti kartu, bet ji manė, kad Vilnius yra nelabai įdomus miestas. Jis sakė, kad dabar grįžęs papasakos žmonai, kiek jis turėjo progos susipažinti su mūsų žmonėmis, su mūsų padaryta pažanga ir kad ji turi gailėtis nevykusi kartu“, – prisiminė V. Adamkus.
J. Chiracas Prancūzijos prezidentu buvo 1995-2007 metais.
A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
V. Adamkus tvirtino, kad jam įstrigo J. Chiraco „nuoširdus noras patalkininkauti Lietuvai įsiliejant į Europos Sąjungą ir NATO“.
„Jis buvo nuoširdus padedant mums spręsti saugumo klausimus ir domėjosi Lietuvos reikalais, ypatingai švietimo sritimi ir kultūriniu bendradarbiavimu“, – teigė kadenciją baigęs šalies vadovas.
„Prisimenu ypatingai, kad ne vieną kartą svarstėme mūsų jaunimo, mūsų studentijos reikalus, kaip paskatinti kuo didesnius jaunimo mainus“, – sakė jis.
„Mano santykiai su J. Chiracu buvo labai artimi, šilti, nuoširdūs ir vienas kitą puikiai supratome bendraujant“, – pasakojo V. Adamkus.
Mano santykiai su J. Chiracu buvo labai artimi, šilti, nuoširdūs ir vienas kitą puikiai supratome bendraujant.
Eidamas prezidento pareigas, J. Chiracas priėmė sprendimą išmokėti Lietuvai kompensaciją už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.
V. Adamkus prisimena, kad J. Chiracas nuo pat derybų pradžios norėjo padėti Lietuvai.
„Aš, būdamas Paryžiuje, Eliziejaus rūmuose kalbėdamas su juo iškėliau Lietuvos ambasados klausimą. Sakiau, kad žinote, į Lietuvos ambasados atidavimą rusams iki šiol Lietuvos visuomenėje žiūrima su dideliu apgailestavimu. Pasakiau, kad ambasados klausimas yra lygiai tas pats, kaip kariuomenės rikiuotėje į vieno kareivio batą įkritęs akmenukas sugadina visą paradinę eiseną“, – kalbėjo prezidentas.
„Jam tas, atrodo, įstrigo. Jis pasakė, kad aš nesirūpinčiau, nes jis pats asmeniškai padės tvarkyti šitą reikalą. Po kurio laiko atvykęs į Lietuvą 2001 metais savo kalboje universitete jis pasakė, kad prezidentui Adamkui atvežė dovaną – akmenuką bate“, – pasakojo V. Adamkus.
Atspindėjo J. Chiracko pasaulėžiūrą
Lietuvos ambasadorius Paryžiuje Nerijus Aleksiejūnas sako, kad velionis Prancūzijos prezidentas J. Chiracas (Žakas Širakas) daug prisidėjo prie Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO.
„J. Chiraco prezidentavimo metu buvo priimti svarbiausi sprendimai dėl ES ir NATO plėtros. Nicos viršūnių susitikime 2000-aisiais buvo pasiųstas signalas, kad visos šalys, kurios įgyvendins reformas ir sugebės greitai derėtis, galės tapti ES narėmis 2004 metais. Tai atspindėjo J. Chiracko pasaulėžiūrą“, – BNS sakė ambasadorius.
„Taip pat puikiai atsimename jo vizitą 2001 metais Lietuvoje, tai buvo padrąsinimas Lietuvai siekiant ES ir NATO narystės tikslų“, – pridūrė ambasdorius.
Pasak N. Aleksiejūno, J. Chiracas taip pat asmeniškai prisidėjo, kad Prancūzija išmokėtų kompensaciją Lietuvai dėl sovietų nusavintos ambasados Paryžiuje pastato.
Ambasadoriaus teigimu, J. Chiracas istorijoje išliks kaip stiprus europietis, tvirtai tikėjęs stipria ir efektyvia Europa, jo prezidentavimo metu priimti sprendimai dėl euro valiutos atsiradimo, ES integracijos stiprinimo.
A. Valionis: J. Chiracas buvo tvirtas politikas
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad ketvirtadienį miręs buvęs Prancūzijos vadovas J. Chiracas buvo atkaklus, tvirtas politikas.
„J. Chiracas iš tikrųjų buvo kietas, ypatingas politikas, jis buvo išsilavinęs, atkaklus. Manau, kad Prancūzijai ir Europai jis iš tikrųjų nemažai nusipelnė“, – BNS sakė 2000-2006 metais ministru dirbęs A. Valionis.
J. Chiracas Prancūzijos prezidentu dirbo 1995 – 2007 metais. Tuo metu Lietuva įstojo į ES ir NATO.
Panašiu metu Jungtinės Valstijos pradėjo karinius veiksmus Irake, šią intervenciją parėmė Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Aršiai priešinęsis karui Irake J. Chiracas tada pareiškė, kad šios valstybės „praleido gerą progą patylėti“.
A. Valionis prisimena kelis kartus kalbėjęs su Prancūzijos prezidentu apie Iraką.
J. Chiracas buvo kategoriškas. Buvo labai kietas politikas, labai kietas derybininkas.
„Būdavo tarp mūsų ir trinčių. Nors prezidentai su ministrais kalbasi labai retai, mes turėjome galimybių pasikalbėti dėl mūsų įsipareigojimų Irake“, – pasakojo A. Valionis.
„J. Chiracas buvo kategoriškas. Buvo labai kietas politikas, labai kietas derybininkas“, – teigė jis.
Pasak eksministro, J. Chiraco požiūris į ES ir NATO ne visada buvo sutampantis su Lietuvos, tačiau jis suprato šių organizacijų naudą.
„Europos Sąjungą jis akcentuodavo kaip tėvynių, suverenių valstybių su minimaliai atiduotom kompetencijom organizaciją, kaip konservatorius skeptiškai vertino NATO, daugiau kalbėjo apie Europos pajėgas. Tačiau jis suprato šių organizacijų naudą, prisiėmė atsakomybę už pasaulį, Europą ir savo šalį, ko trūksta daliai dabartinių politikų“, – sakė buvęs politikas.
Pasak jo, J. Chiracas nebūtų pritaręs Lietuvos stojimui į minėtas organizacijas, jeigu nematytų naudos ir Prancūzijai.
„Jis, būdamas pragmatišku politiku ir nebūdamas altruistu, manė, kad tu palankus tiek, kiek tu sugebėsi įrodyti bendrą visų interesą. Tačiau J. Chiracas suprato, kad ES plėtra ne tik naudinga Vokietijai, kaip tada buvo dažnai spekuliuojama, bet taip pat naudinga ir Prancūzijai“, – tvirtino A. Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras prisiminė, kaip 2001 metais viešėdamas Vilniuje J. Chiracas padėjo išspręsti klausimą dėl kompensacijos Lietuvai už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.
„Vykstant deryboms, pietų pabaigoje J. Chiracas pasakė, kad po dešimties minučių mes su prezidentu Valdu Adamkumi turime eiti į spaudos konferenciją ir ką mes galėsime pasakyti žurnalistams? Nesugebėjome susiderėti? Aišku, tada prancūzų derybininkai padarė nuolaidas ir mes greitai per dešimt minučių, iš esmės Prezidentūros balkone, susitarėme“, – teigė A. Valionis.
J. Chiracas taip pat dukart dirbo premjero poste – 1974-1976 ir 1986-1988 metais, taip pat yra buvęs Paryžiaus meru.
Jis mirė būdamas 86 metų.
