Šv. Mišias laikė Lekėčių šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Ričardas Kmitas ir Šunskų parapijos klebonas, Marijampolės dekanas kun. Deimantas Brogys.

Po šv. Mišių susirinkusius tradicinės šventės proga pasveikino rajono vicemeras Paulius Visockas ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Giedrius Surplys.

Vasaros kaitra neišgąsdino šventės dalyvių – pasivaišinę „Pušyno poilsiavietės“ koše, susirinkusieji dalyvavo Žolinės skrybėlės ir pyrago konkursuose.

Šiemet Žolinės skrybėle tapo mažojo Jokūbo skrybėlė, o pyrago konkurse laimėjo viešnios iš Kauno pyragas, keptas iš miežinių miltų su kanapių sėklomis.

Visi norintys galėjo pajodinėti „Novos rančos“ žirgais.

Po vaišių žiūrovus pralinksmino Prienų kultūros ir laisvalaikio centro Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatro „Vėtrungė“ pasirodymas. Svečiai parodė komediją „Žemės ar moters“. Šakių rajono „Liepalotų kaimo kapelos“ muzikavimas taip pat nepaliko abejingų – poras sukosi polkos sūkuryje.

Kad nenutrūktų puiki šio kaimo tradicija kartu švęsti Žolinę, kasmet aktyviai rūpinasi veiklūs ir energingi gyventojai.

Ši tradicinė rugpjūčio šventė – daugelio laukiama diena. Tai ir pasibuvimas šventiniame šurmulyje, ir puiki galimybė susitikti su artimaisiais.

„Jadagonių kaimas – unikalus tvirta bendruomene, galinčia būti pavyzdžiu visiems. Džiugu ir sveikintina, kad ji organizuoja renginius, vienijančius savojo krašto gyventojus“, – kalbėjo šventėje dalyvavęs Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas.

Už bendruomeninių vertybių puoselėjimą buvo įteikta padėka Jadagonių kaimo gyventojui Jonui Peimai.

Renginio dalyviai patvirtino faktą, kad tie, kas moka gerai dirbti, geba ir iš širdies džiaugtis. Po šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo koplyčioje, kurias aukojo kunigas klebonas Vidmantas Striokas, renginio dalyviai ir svečiai, tradiciškai pasipuošę specialiai renginiui kiekvienais metais pagaminamais ženkliukais, susėdo prie bendro stalo, dalijosi ir vaišinosi savo užaugintomis bei paruoštomis gėrybėmis.

Koncertavo Lekėčių daugiafunkcio centro mišrus ansamblis „Mikyta“, vyko grupės „Žentai“ koncertas, vaikai pūtė muilo burbulus.

Žolinės atlaidai Jadagoniuose vyksta nuo 1996 m.: 1994 m. pradėta statyti koplyčia, po dvejų metų įvyko pirmieji atlaidai. Nuo tada šalia koplyčios pradėtos statyti skulptūros. Pastaroji pašventinta pernai per Žolinę – Jadagonių bendruomenės nario V. Obelieniaus iniciatyva pastatytas koplytstulpis.

Nuo 2009 m. šalia koplyčios po šv. Mišių vyksta ir kultūrinė programa.

***

Žolinė tikinčiųjų minima jau nuo VI amžiaus. Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Per Žolinę šventinamos puokštės, kurioms skiriama sakralinė prasmė. Į jas senovėje buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalų. Puokštės dalis būdavo išdžiovinama ir visus metus laikoma labai garbingoje vietoje – dažniausiai prie šventųjų paveikslų. Tikėta, kad šventinti žolynai gali apsaugoti namus nuo negandų, tad užėjus perkūnijai jų puokštele pasmilkydavo namus.

Turnyro organizatorius, klubo „Fluidus“ prezidentas Arnoldas Akelaitis pasakojo, kad dėl Kauno rajono mero taurės kovos Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos ir Lietuvos sportininkai su savo augintiniais. Tarp jų ne vienas pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojas arba prizininkas.

Šios varžybos yra Baltijos Taurės 2018 ir Pasaulio Taurės įskaitinis etapas. Sportininkai varžysis DR-6, DR-4 (vežimaičių šešių ir keturių šunų rungtyse), SC-1, SC-2 (paspirtuko vieno ir paspirtuko dviejų šunų rungtyse). BJW, BJM – dviratininkė, dviratininkas ir šuo bei kroso su šunimis rungtis.

Visos rungtys, išskyrus kroso su šunimis, dar yra skirstomos į šiaurinių veislių šunų ir atviras klases, todėl žiūrovai turės galimybę išvysti ir specialiai kinkinių varžyboms treniruojamų eurodogų, greisterių, racedogų, Aliaskos haskių veislių šunis.

Visada susižavėjimą kelia vaikų bėgimo su šunimis rungtis. Šiemet vaikai bus skirstomi į tris amžiaus grupes: iki 7 m., 8-10 m. ir 11-13m. Varžybose yra galimybė dalyvauti ir mažiesiems žiūrovams, kuriems savo šunis mielai skolina sportininkai. Balandžio 29 d., po pagrindinių startų, klubas „Fluidus“ surengs varžybėles neįgaliems vaikams.

Veiks kūrybinės dirbtuvės, lauko kavinė, D. Petniūnaitės fotografijų paroda.

Pagrindinis turnyro partneris yra Kauno rajono savivaldybė, o meras Valerijus Makūnas globoja šį renginį. Sportininkams daug metų teikia prizus ir profesionalią veterinarinę priežiūrą šunims užtikrina UAB „Kaivana“.

Turnyro atidarymas vyks balandžio 28 d. (šeštadienį), 11 val. Apdovanojimai - balandžio 29 d. 15 val. Žiūrovus, norinčius pamatyti ne tik startus, bet ir apžiūrėti keturkojus, kviečiame atvykti balandžio 28 d., 10.30 val. ir balandžio 29 d. 9.30 val.

Šventė žiūrovams nemokama.

Gegužės 1 d. vyksiančiame turnyre dalyvaus Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Rusijos atstovai su savo augintiniais. Varžybų organizatorius, klubo "Fluidus" prezidentas Arnoldas Akelaitis tvirtino, kad Mero taurės varžybų tikslas – populiarinti šunų kinkinių sportą ir aktyvų laisvalaikį gamtoje.

Organizatoriai kviečia atvykti į Jadagonius ir pavieniui, ir šeimomis. Be azartiškų varžybų, bus galima džiaugtis ir kitomis pramogomis.

Žiūrovai, be tradicinių ir įprastų akiai šiaurinių veislių šunų, turės unikalią galimybę susipažinti su greičiausiais, specialiai kinkinių sportui veisiamais šunimis – Aliaskos haskiais, Norvegų metisais, greisteriais, eurodogais.

Varžybų atidarymas ir šunų paradas "Pušyno" poilsiavietėje prasidės gegužės 1 d. 11 val.

Šeštadienį, švenčiant Žolinę, Kauno rajone, Jadagoniuose, šalia Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo koplyčios, atidarytas menininkų kalnelis.

Čia pašventintas naujai pastatytas atminimo kryžius dailininkui Jonui Šileikai, kilusiam iš šio kaimo (skulptorius Adolfas Teresius), bei Bruno Margevičiaus skulptūra menininkei tekstilininkei Vitalijai Bartkuvienei, 20 metų gyvenusiai ir kūrusiai šiame kaime. Taip pat pašventintas Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo koplytstulpis.

Skulptūrų pašventinimo ceremonija vyko po Žolinės atlaidų. Į šventę susirinko gausybė žmonių, kaimo gyventojų ir jų svečių. Po iškilmingos ceremonijos šventė ir vaišinosi visi. Koncertavo Ežerėlio kultūros centro kapela „Samanėlė“ ir duetas „Pop Du“.

Savaitgalį Jadagoniuose įsikūrusioje „Pušyno“ kaimo turizmo sodyboje (Kauno r.) vyko tarptautinės šunų kinkinių varžybos Kauno rajono mero Valerijaus Makūno taurei laimėti.

Turnyre dalyvavo Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos atstovai su savo augintiniais. Varžybų organizatorius, klubo „Fluidus“ prezidentas Arnoldas Akelaitis tvirtino, kad tarp jų yra ne vienas pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojas ar prizininkas.

Lenktynės Jadagoniuose – daugiaetapių „Baltijos taurės 2015“ varžybų pirmasis etapas. Tarptautinė šunų kinkinių sporto federacija (IFSS) šias varžybas įtraukusi ir kaip Europos regiono Pasaulio taurės etapą. Lietuvos šunų kinkinių sporto entuziastams, tai didelis jų darbo įvertinimas.

Mero taurės varžybų tikslas – populiarinti šunų kinkinių sportą ir aktyvų laisvalaikį gamtoje.

Abi dienas, po pagrindinių startų, vyko vaikų mažojo kroso su šunimis varžybėlės, kuriose galėjo dalyvauti ir žiūrovai.

Žiūrovai, be tradicinių ir įprastų akiai šiaurinių veislių šunų, turėjo unikalią galimybę susipažinti su greičiausiais, specialiai kinkinių sportui veisiamais šunimis – Aliaskos haskiais, Norvegų metisais, greisteriais, eurodogais.

Šunų kinkinių sporto istorija

1880 metais Aliaskoje atradus aukso, į šį kraštą patraukė tūkstančiai laimės ieškotojų. Šunų kinkiniai tuo metu buvo vienintelė susisiekimo priemonė, padėjusi užkariauti šias atšiaurias žemes. Kinkiniai buvo sudaromi iš vietinių šiaurinių ir stambių pietinių kraštų veislių šunų.

Važiavimas šunų kinkiniais netrukus tapo ir populiaria sporto šaka. Vietinės reikšmės varžybos greitai išaugo į daug dalyvių ir žiūrovų pritraukiančius renginius. Teisininkas Albertas Finkas sudarė  varžybų taisykles ir reglamentą.

1907 metais Nome buvo įkurtas pirmasis kinkomų šunų  klubas, patvirtintos taisyklės ir išrinkta trasa. Ji driekėsi nuo Nomo iki Kendlo ir atgal, sudarydama apie 653 kilometrus. Varžybos buvo numatytos balandžio mėnesį, todėl visą 1907-1908 metų žiemą trasoje vyko intensyvios treniruotės. Pirmosios oficialios šunų kinkinių sporto varžybos įvyko 1908 metais. 
Tais pačiais metais kailių pirklys Williamas Husakas atvežė iš Sibiro Čiukotkos šunų kinkinį. Dėl palyginti smulkaus sudėjimo ir mažo ūgio šie šunys buvo pravardžiuojami Sibiro žiurkėmis.  Pirmose varžybose šiems Sibiro haskių protėviams vadovavo norvegų kilmės “mašeris” Turstrupas, kuris neišmanė nei kaip vadovauti šunims, nei komandų svetima kalba. Nežiūrint į tai, jo kinkinys finišą pasiekė trečias.
Ryžtas bėgti ir greitis, kurį pademonstravo šie šunys, sužavėjo žiūrovus ir sportininkus. Jaunas škotų kilmės aukso ieškotojas F.M.Remsis, užsisakęs laivą, išplaukė į Sibirą ir Markovo gyvenvietėje nusipirko 20 Sibiro haskių.

1910 metais Remsis varžybose pasitelkė net tris Sibiro haskių kinkinius. Vienam kinkiniui vadovavo Johnas Ironmenas Jhonsonas (Geležinis žmogus), kurio trasos rekordo (74 val. 14min. ir 37 sek.) taip ir nepavyko niekam pakartoti. Remsis finišą pasiekė antrasis.
Lietuvoje pirmąjį  šunų kinkinių sporto klubą “Aliaska”  2004 metais  įkūrė šunų kinkinių sporto pradininkai Lietuvoje - Jolanta ir Hubertas Bliujai. Tais pačiais metais Jolanta ir Hubertas ant Elektrėnų  marių ledo suorganizavo pirmąsias Lietuvoje šunų kinkinių varžybas.

Kitas Lietuvoje šunų kinkinių klubas “Fluidus” įsikūrė 2009 metais.