Septynių teisėjų tribunolas (penkiais balsais „už“ ir dvejais – „prieš“) nusprendė, kad 68-erių J. Bolsonaro piktnaudžiavo savo pareigomis ir valstybine žiniasklaida, pateikdamas kaltinimus. Šis sprendimas reiškia, kad J. Bolsonaro negalės kandidatuoti į prezidento postą 2026 metais, nors jo advokatai pareiškė, kad pateiks apeliaciją.

Iki penktadienio keturi iš septynių teismo teisėjų balsavo už tai, kad J. Bolsonaro būtų nubaustas už įtariamą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o vienas balsavo jo naudai.

Kadangi du balsavimai dar neįvyko, bylos nagrinėjimas dar gali būti atidėtas, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

TSE teisia eksprezidentą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir valstybine žiniasklaida, kai 2022 metų liepą jis sukvietė užsienio diplomatus į susitikimą, kuriame tvirtino, kad Brazilijos elektroninės balsavimo mašinos galėjo būti panaudotos didelio masto sukčiavimui.

Prokurorai susiejo J. Bolsonaro pareiškimus su jo šalininkų įsiveržimu į prezidento rūmus, Kongresą ir Aukščiausiąjį Teismą sausio 8 dieną, praėjus savaitei po Luizo Inacio Lulos da Silvos (Luiso Inasiju Lulos da Silvos) inauguracijos.

Pernai spalį vykusiuose rinkimuose L. I. Lula da Silva nugalėjo 68-erių J. Bolsonaro.

Antradienį teisėjai, išklausę byloje surinktus įrodymus, vienas po kito pradėjo skelbti nuosprendžius.

Jei būtų nuteistas, J. Bolsonaro netektų teisės kandidatuoti 2026-ųjų prezidento rinkimuose.

J. Bolsonaro, kurio namuose anksčiau šį mėnesį buvo atlikta krata vykdant tą patį tyrimą, į federalinės policijos būstinę Brazilijoje atvyko apie 13 val. 40 min. vietos (19 val. 40 min. Lietuvos) laiku automobiliu tamsintais langais, o po keturių valandų išvyko. Jis nesikalbėjo su žiniasklaidos atstovais, sakė naujienų agentūros AFP fotografas.

Per maždaug tris valandas trukusius parodymus policijai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvęs prezidentas, skeptiškai nusiteikęs prieš skiepus, neigė dalyvavęs įtariamame sąmoksle, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė J. Bolsonaro patarėjas Fabio Wajngartenas (Fabiju Vaingartenas).

J. Bolsonaro, anot patarėjo, atsakė į visus klausimus ir „pakartojo, kad niekada nebuvo skiepytas, kad nežino apie jokias iniciatyvas dėl galimo jo ir jo dukters skiepų kortelių klastojimo“.

Federalinė policija teigia, kad atskleidė schemą, pagal kurią vienas svarbiausių J. Bolsonaro padėjėjų, kariuomenės pulkininkas Mauro Cidis (Mauru Sidžis), įtariamas naudojęsis sveikatos apsaugos sistemos ir vyriausybės ryšių tinklu, kad gautų suklastotus skiepų pažymėjimus J. Bolsonaro, prezidento dukrai, jam pačiam, jo žmonai ir dukterims bei dar dviem prezidento padėjėjams.

Policija teigė turinti įrodymų, kad J. Bolsonaro puikiai žinojo apie apgaulingus įrašus Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninėje skiepų registravimo sistemoje, kuriais, anot policijos, buvo siekiama sudaryti sąlygas jo prieš skiepus nusistačiusiai artimiausiai aplinkai išvengti tarptautinių kelionių reikalavimų ir kitų pandemijos apribojimų.

Kraštutinių dešiniųjų lyderis tiriamas dėl įtariamo vaidmens rengiant ir kurstant riaušes, per kurias siekta nuversti jo įpėdinį prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą (Luisą Inasiju Lulą da Silvą).

J. Bolsonaro, kuris kovo pabaigoje grįžo į Braziliją po trijų mėnesių, praleistų JAV Floridos valstijoje, daugiau nei dvi valandas buvo apklausiamas federalinės policijos būstinėje Brazilijoje, bet išvyko automobiliu tamsintais langais ir su žurnalistais nekalbėjo.

Netrukus po to J. Bolsonaro atstovas spaudai Fabio Wajngartenas (Fabiju Vaingartenas) pareiškė, kad buvęs prezidentas smerkia visus, jo žodžiais, nelaimingus įvykius, kurie įvyko Brazilijoje riaušių dieną.

Viena iš priežasčių, kodėl buvo pradėtas tyrimas, buvo ta, kad praėjus dviem dienoms po riaušių J. Bolsonaro socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame prokuroras ginčija L. I. Lulos da Silvos pergalės teisėtumą.

J. Bolsonaro advokatas Paulo Bueno (Paulas Buenas) sakė, kad prezidentas buvo paveiktas vaistų ir ką tik buvo paguldytas į ligoninę, kai pasidalijo minimu vaizdo įrašu.

„Pasidalijimas buvo toks atsitiktinis, kad vėliau jis apie tai neužsiminė ir netrukus jį ištrynė“, – po posėdžio teigė P. Bueno.

L. I. Lula da Silva, anksčiau Brazilijai vadovavęs 2003–2010 metais, praėjusių metų spalį nedidele balsų persvara laimėjo prezidento rinkimus, kuriuose susirungė su J. Bolsonaro.

Sausio 8 dieną, praėjus savaitei po to, kai L. I. Lula da Silva pradėjo eiti pareigas, tūkstančiai J. Bolsonaro kraštutinių dešiniųjų šalininkų šturmavo Kongresą, Aukščiausiąjį Teismą  ir valdžios rūmus Brazilijoje.

J. Bolsonaro šalininkai daužė langus, niokojo kabinetus, meno kūrinius ir ragino kariuomenę įsikišti, kad būtų nušalintas kairuolis L. I. Lula da Silva.

Buvo suimta apie 1 800 žmonių.

Šie įvykiai buvo plačiai lyginami su 2021-ųjų sausio 6 dienos riaušėmis Vašingtone, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) – J. Bolsonaro politinio pavyzdžio – šalininkai įsiveržė į JAV Kapitolijaus pastatą, reikalaudami panaikinti prezidento rinkimų rezultatus.

Daugybė tyrimų

Gruodžio 30 dieną J. Bolsonaro išvyko iš Brazilijos į Floridą, likus dviem dienoms iki L. I. Lulos da Silvos inauguracijos sausio 1-ąją.

Sausio 13 dieną Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alexandre de Moraesas (Alešandri di Moraesas) pradėjo tyrimą dėl įtariamo J. Bolsonaro vaidmens sausio 8-osios įvykiuose, kurių metu riaušininkai nesunkiai prasiveržė pro policijos kordoną.

Netrukus Kongrese turėtų būti sudarytas parlamentinis tyrimo komitetas, kuris turėtų įnešti daugiau aiškumo apie sausio 8 dienos įvykius.

Balandžio 5 dieną policija apklausė buvusį kariuomenės kapitoną J. Bolsonaro dėl kaltinimo, kad jis bandė nelegaliai įvežti Saudo Arabijos dovanotų juvelyrinių dirbinių, kurių vertė siekia milijonus dolerių.

Buvusiam prezidentui artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad jis neigia šį kaltinimą.

J. Bolsonaro atžvilgiu atliekama dar bent 16 tyrimų, kuriuose, jei būtų pripažintas kaltu, jis galėtų būti nuteistas kalėti arba nušalintas iš politikos.

J. Bolsonaro yra apklausiamas dėl galimo vaidmens rengiant ir kurstant riaušes, kuriomis siekta nuversti dabartinį Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą (Luisą Inasiju Lulą da Silvą).

J. Bolsonaro į federalinės policijos būstinę atvyko automobiliu su tamsintais langais ir su spaudos atstovais nekalbėjo.

L. I. Lula da Silva, anksčiau Brazilijai vadovavęs 2003–2010 metais, praėjusių metų spalį nedidele balsų persvara laimėjo prezidento rinkimus, kuriuose susirungė su J. Bolsonaro.

Sausio 8 dieną tūkstančiai J. Bolsonaro kraštutinių dešiniųjų šalininkų šturmavo valdžios rūmus Brazilijoje, niokojo kabinetus, meno kūrinius ir ragino kariuomenę įsikišti, kad būtų nušalintas kairuolis L. I. Lula da Silva.

Šie įvykiai buvo plačiai lyginami su 2021-ųjų sausio 6 dienos riaušėmis Vašingtone, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) – J. Bolsonaro politinio pavyzdžio – šalininkai įsiveržė į JAV Kapitolijaus pastatą, reikalaudami panaikinti prezidento rinkimų rezultatus.

Brazilijos federalinė policija ir mokesčių agentūra pradėjo tyrimus J. Bolsonaro atžvilgiu, kai laikraštis „Estado de Sao Paulo“ pranešė, kad 2021-ųjų spalį mokesčių agentai vieno Kasybos ir energetikos ministerijos darbuotojo, grįžusio po oficialios kelionės Artimuosiuose Rytuose, kuprinėje surado juvelyrinių dirbinių už 3,2 mln. dolerių (apie 3 mln. eurų).

Buvęs kasybos ir energetikos ministras Bento Albuquerque (Bentu Albukerki) laikraščiui sakė, kad vyriausybės delegacija oro uoste nedeklaravo ir antro juvelyrinių dirbinių rinkinio, kuriame buvo šveicarų juvelyrikos namų „Chopard“ laikrodis ir parkeris.

Tai reikštų, kad antrasis rinkinys į šalį pateko nepastebėtas.

Kraštutinių dešiniųjų eksprezidentas pasiliko laikrodį, parkerį ir kitus prabangius daiktus, ir sako, kad tai asmeninės dovanos, o jis nepažeidė jokių įstatymų, nurodoma žiniasklaidos pranešimuose.

J. Bolsonaro teisininkų komandos paprašė policijos minimus daiktus perduoti teismo žinion „iki bus priimtas sprendimas dėl jų“, pranešė naujienų svetainė G1.

Vyriausybės iždą prižiūrinčio teismo TCU teisėjas praėjusią savaitę nurodė J. Bolsonaro ir B. Albuquerque pateikti tyrėjams raštiškus parodymus dėl to, ar minimi juvelyriniai dirbiniai yra asmeninės dovanos, ar dovanos valstybei, ir kodėl jie nebuvo deramai deklaruoti.

Spalį perrinkimo siekęs J. Bolsonaro pralaimėjo rinkimus. Dvi dienos prieš tai, kai jį prezidento poste pakeitęs kairiųjų atstovas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) sausio 1-ąją pradėjo eiti pareigas, J. Bolsonaro išvyko į Floridą ir nuo to laiko ten gyvena.

Teisėjas Augusto Nardesas (Augustu Nardesas) nurodė J. Bolsonaro „nenešioti jokių šios kolekcijos daiktų, jais nesinaudoti ir neperduoti“ jų kitų žmonių nuosavybėn.

Jis taip pat sakė savaitiniam laikraščiui „Veja“, kad į balsavimą „nesikiš“.

J. Bolsonaro, kurio populiarumas yra žemiausias kaip niekada, ištisus mėnesius prieš kitų metų rinkimus kritikuoja šalies elektroninio balsavimo sistemą ir daugybę kartų žodžiais užsipuolė Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Jis stengiasi suaktyvinti savo rinkėjus ekonomikai sparčiai augant, didėjant nedarbui ir infliacijai bei vykstant virtinei prieš jį ir jo artimą aplinką nukreiptų tyrimų. J. Bolsonaro elgesys valdant koronaviruso pandemiją buvo vienas didžiausių nepasitenkinimų per daugybę prieš jį nukreiptų protestų, opozicija jį įvertino kaip „nusikalstamą“.

Praėjusią savaitę nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ perspėjo, kad savo išpuoliais prieš rinkimų sistemą ir teisėjus prezidentas „grasina demokratinei valdžiai“ .

Penktadienį savaitraštyje „Veja“ paskelbtame interviu J. Bolsonaro sakė: „Iš mano pusės perversmo pavojaus nėra“. Tačiau jis tvirtino, kad „iš kitos pusės tokia galimybė visuomet egzistuoja“, ir pabrėžė, jog parlamente laukia daugiau nei 100 jo apkaltos pasiūlymų.

Prezidentas sulaukė daug kritikos dėl rugsėjo 7 d. vykusio Nepriklausomybės dienos mitingo, per kurį jis perspėjo Aukščiausiąjį Teismą, nurodžiusį pradėti prieš jį tyrimą, kad jis „patirs pasekmes“, jei neatsitrauks. Vėliau atsiėmė šiuos komentarus ir taip pat sakė savaitraščiui „Veja“, kad pasikarščiavęs „šiek tiek perdėjo“. Tame kreipimesi J. Bolsonaro taip pat grasino nepripažinti 2022 m. rinkimų rezultatų, kurie, jo teigimu, bus „farsas“, jei nebus pakeista nuo 1996 m. veikianti elektroninė balsavimo sistema.

Leidiniui „Veja“ jis sakė: „Nesijaudinkit, rinkimai įvyks, aš į juos nesikišiu“.

J. Bolsonaro, pasisakęs prieš kaukių dėvėjimą ir kitas koronaviruso stabdymo priemones, interviu tvirtino, kad „nepadarė nė menkiausios klaidos“ valdydamas sveikatos krizę, nusinešusią beveik 600 tūkst. gyvybių Brazilijoje, – didesnis aukų skaičius tik Jungtinėse Valstijose.

„Buvau kritikuojamas, kai pasakiau, kad likti namuose nėra išeitis (...) Šiandien tyrimai rodo, kad daugiausia nuo koronaviruso miršta nutukę ir tie, kurie bijo. Visi priaugo svorio likdami namuose“, – sakė jis.

„Istorija parodys, kad mūsų žengti žingsniai išgelbėjo žmones“, – sakė prezidentas.

Didžiuoju Obuoliu vadinamas miestas reikalauja, kad visi, norintys pavalgyti viduje, pateiktų bent vieno skiepo įrodymą, o J. Bolsonaro sako, kad nėra skiepytas.

„Prabangi vakarienė Niujorke“, – tviteryje parašė Brazilijos sekretoriato ministras Luizas Eduardo Ramosas ir pridėjo nuotrauką, kaip J. Bolsonaro mėgaujasi dideliu gabalu picos lauke kartu su keliais savo delegacijos nariais. Turizmo ministras Gilsonas Machado taip pat paskelbė J. Bolsonaro su gabalu picos rankoje nuotrauką ir parašė instagrame, kad vakarienei buvo pica ir kokakola.

„J. Bolsonaro mėgsta vaidinti kuklų (...), bet tai ne skonio reikalas“, – sakė brazilų apžvalgininkas Reinaldo Azevedo, nepamiršęs nurodyti Niujorko reikalavimų būti pasiskiepijus.

Praėjusią savaitę miestas sustiprino prievolę vakcinuotis ėmęs reikalauti bent vieno skiepo daugeliui veiklų patalpose, įskaitant maitinimo įstaigas, pramogų vietas ir sporto sales.

Vietos valdžia parašė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir pabrėžė, kad šios savaitės aukšto lygio susitikimo diskusijų salė yra konferencijų centras, o tai reiškia, kad visi delegatai turi būti paskiepyti. JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas iš pradžių pritarė reikalavimui, bet vėliau  atsitraukė ir nurodė, kad įėjimas į JT būstinę diskusijoms bus vykdomas pagal „garbės sistemą“ –  nereikalaujant skiepo įrodymo.

J. Bolsonaro, smarkiai kritikuojamas dėl savo politikos per pandemiją, yra sakęs, jog jis bus „paskutinis brazilas“, gavęs COVID-19 vakciną, kurios jau 222 milijonai dozių suleista jo šalyje. Jis atvyko į Niujorką sekmadienio vakarą, o Brazilijos žiniasklaida pranešė, kad norėdamas įeiti į viešbutį jis turėjo pasinaudoti užpakalinėmis durimis, kad išvengtų protestuotojų, prie pagrindinio įėjimo skandavusių: „Šalin Bolsonaro!“.

„Kitą savaitę būsiu JT Generalinėje Asamblėjoje (JTGA), kur [antradienį] pasakysiu atidarymo kalbą“, – per transliaciją socialiniuose tinkluose paskelbė prezidentas.

Tai bus „rami kalba, labai objektyvi, sutelkta į mums rūpimus klausimus“, sakė J. Bolsonaro. Pasak jo, jis aptars Brazilijos požiūrį į koronaviruso pandemiją, jos žemės ūkio verslą, energetiką.

Trečiadienį Niujorko merija parašė JTGA ir išdėstė gaires, įskaitant reikalavimą delegatams prieš einant į debatų salę pateikti įrodymą dėl skiepo. Tai iškėlė klausimų dėl J. Bolsonaro dalyvavimo.

Niujorko sveikatos apsaugos komisaro pasirašytame laiške sakoma, kad JT debatų salė laikoma „suvažiavimų centru“, todėl visi dalyviai privalo būti pasiskiepiję, kaip ir visi kiti renginiuose uždarose patalpose šiame mieste dalyvaujantys žmonės.

Po kelių valandų JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guerišas) pareiškė negalintis taikyti tokio reikalavimo valstybių vadovams.

J. Bolsonaro, kuris pernai persirgo COVID-19, yra sakęs, kad bus „paskutinis pasiskiepijęs brazilas“.

213 mln. gyventojų turinti Brazilija yra ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal sunaudotų vakcinos dozių skaičių, nurodo tyrimų grupė „Our World in Data“.

Tačiau prezidentas iki šiol atsisako skiepytis ir teigia, kad turi imunitetą, nes jo antikūnų kiekis išlieka „aukščiausias“.

San Paule tūkstančiai riaumojančių motociklų dalyvavo mitinge „Paspartink tempą dėl Kristaus“, kuriam vadovavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas. Jis segėjo šalmą atviru priekiu ir buvo be kaukės ir taip pažeidė valstijoje galiojančią tvarką.

J. Bolsonaro jau kurį laiką rengia tokius mitingus visoje Brazilijoje, kad suburtų savo rėmėjus kitąmet vyksiantiems prezidento rinkimams, per kuriuos sieks perrinkimo. Prezidentas ignoravo savo politinio priešininko San Paulo gubernatoriaus Joao Doria (Žoao Dorijos) perspėjimą, jog prezidentas sulauks baudos, jeigu nesilaikys valstijoje galiojančios tvarkos.

J. Bolsonaro jau ne kartą yra surėmęs ietis su J. Doria ir kitais gubernatoriais dėl priemonių siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, kuri šalyje jau nusinešė beveik 485 tūkst. gyvybių. Daugiau žmonių nuo koronaviruso mirė tik JAV.

Brazilijos prezidentas ne kartą kritikavo raginimą likti namuose ir dėvėti kaukes. Vietoj to jis propaguoja tokius vaistus, kaip chlorokinas ar hidroksichlorokinas, nors moksliniai tyrimai rodo, kad jie nėra veiksmingi prieš COVID-19.

Kreipdamasis į vėliavomis mojuojančius rėmėjus J. Bolsonaro dar kartą pareiškė planuojantis nurodyti panaikinti reikalavimą dėvėti kaukę nuo koronaviruso paskiepytiems žmonėms. „Visi tam prieštaraujantys netiki mokslu. Paskiepytas žmogus tikrai neplatina viruso“, – sakė jis.

Už kaukės nedėvėjimą baudą gavo ne tik J. Bolsonaro, bet ir jo sūnus parlamento narys Eduardas bei infrastruktūros ministras Tarcisio Gomes (Tarcisijus Gomesas). Jiems buvo skirtos maždaug 108 JAV dolerių baudos.

Prezidento spaudos tarnyba padėties kol kas nekomentuoja.