„Jeigu atstumas būtų trumpesnis, iš vienos pusės ūkininkai galėtų gauti daugiau pinigų už savo produkciją, bet ir vartotojai mokėtų mažiau už produktus parduotuvėse. Tai yra viena priežasčių, kodėl „nuo ūkio iki stalo“ (angl. „From Farm to Fork“ – BNS) strategija yra labai svarbi sumažinti atstumą nuo ūkio iki vartotojo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė eurokomisaras.

Jo teigimu, produkcijos pervežimo atstumas yra viena pagrindinių aukštų maisto kainų priežasčių – kasmet Europoje transportuojant 3 mlrd. tonų produktų nuvažiuojama apie 540 mlrd. kilometrų, o vidutinis atstumas nuo ūkio iki vartotojo siekia apie 180 kilometrų.

„Todėl yra labai daug erdvės sumažinti šiuos atstumus. Tokia yra priežastis, kad „nuo ūkio iki stalo“ strategija yra labai svarbi remti geresnį visos tiekimo sistemos organizavimą – ne tik ūkininkus, bet vietinę pramonę, vietinius turgus, prekiavimą vietoje pagamintais produktais“, – teigė eurokomisaras. 

„Kalbant apie apsirūpinimą maistu, ES trumpojoje perspektyvoje nematome problemų, noriu tai pareikšti labai užtikrintai. ES yra didelė maisto produktų gamintoja ir šiuo metu kalbant apie prekybos santykius, turime perviršį, iš ES eksportuojama daugiau (nei importuojama – BNS)“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė eurokomisaras.

Jo duomenimis, 2020 metais ES maisto ir žemės ūkio produktų eksportas siekė 184 mlrd. eurų, o importas – 112 mlrd. eurų.

Jis taip pat kalbėjo, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje šaliai nebegalint per savo uostus eksportuoti grūdų, kai kuriuos sektorius ši situacija paveiks labiau, todėl būtina užtikrinti grūdų eksportą.

„Didesnė problema yra Ukrainos eksporto sutrukdymas į Vidurio Rytus ir Šiaurės Afriką. Nuogąstaujama, kad tiekimas kviečių gali sukelti tam tikras įtampas ir problemas šiuose regionuose. Labai svarbu remti Ukrainą alternatyviais eksporto koridoriais per Lenkiją, Baltijos jūros uostus, per Lietuvą, Klaipėdos uostą. Labai svarbu ir toliau tęsti eksportą“, – sakė EK narys.

Jis kalbėjo, kad ateityje riekės stiprinti maisto gamybos, žemės ūkio sistemas, būtina mažiau priklausyti nuo trąšų importo, ir naudotis įrankiais bei moderniomis technologijomis, kurios padės sumažinti trąšų naudojimą ir sukurs daugiau produktyvumo.

Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais jis aptars Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, Europos žaliąjį kursą, Europos Sąjungos žemės ūkio rinkų padėtį, įskaitant aprūpinimą maistu, energijos ir trąšų kainas, situaciją kiaulienos sektoriuje ir kitus klausimus, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

J. Wojciechowskis taip pat susitiks su žemės ūkio ir kaimo sektorių bei akademinės bendruomenės atstovais ir ekspertais, lankysis Kasios Jankun ūkyje Širvintų rajone.

Po susitikimo su premjere ir ministru numatyta K. Navicko ir J. Wojciechowskio spaudos konferencija.

Žemės ūkio ministerija praėjusių metų pabaigoje EK pateikė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, kuriame numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. eurų Europos paramą žemės ūkiui, taip pat ūkininkų įsipareigojimai.

Komisija pateikė pastabas, kad Lietuva turėtų geriau apsirūpinti maistu, mažinti priklausomybę nuo importuojamų trąšų, energetinių išteklių, daugiau dėmesio skirti žaliajai politikai, tvaresniems žemės ūkio produkcijos gamybos būdams. Patobulintą planą EK tikimasi pateikti iki liepos.

Dalis žemdirbių ragino ministeriją atidėti plano įgyvendinimą, nes jo reikalavimai esą pasmerktų ūkininkus žlugti.