„Kalbėjome apie daugiamečių pievų problematiką. Prezidentas pakartojo, kad reikia mažinti SND akcizą. Dėl to prezidentas remia ūkininkų siūlymą nutaikyti akcizą, kuris kompensuotų pirmais šių metų mėnesiais neadekvačiai išaugintą kainą. Tai turėtume kalbėti apie naują tarifą, kuris bus taikomas po to, kai bus kompensuotas aukštas akcizo lygis dabar“, – ketvirtadienį, po ūkininkų atstovų susitikimo su Gitanu Nausėda, žurnalistams teigė J. Neverovičius.

„Jeigu Vyriausybė suskaičiavo 41 euro akcizą už toną, jis turėtų būti sumažintas iki tol, kol bus kompensuota tai, kas sumokėta pagal dabartinį. Ir kada baigsis ta kompensacija, tada gali būti nustatytas lygis, kuris bus įstatyme suderintas“, – aiškino jis

Taip pat, anot prezidento patarėjo, G. Nausėda pakvietė susitikime dalyvavusias organizacijas į tolimesnes diskusijas dėl žemės ūkio ateities Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad tokie pokalbiai padės ateityje išvengti situacijų, kai institucijos turi taisyti panašias klaidas.

Jeigu Vyriausybė suskaičiavo 41 euro akcizą už toną, jis turėtų būti sumažintas iki tol, kol bus kompensuota tai, kas sumokėta pagal dabartinį.

 

„Prezidentas pakvietė dalyvavusias organizacijas dalyvauti strateginėje diskusijoje apie žemės ūkio ateitį bei dabarties iššūkius. Organizuosime platesnę diskusiją su akademinio pasaulio atstovais, ekspertais ir ministerijomis ateityje. Tam, kad išvengtume tokios situacijos, kai turime taisyti klaidas, o ne kalbėti apie pagalbą žemės ūkiui atliepiant iššūkius“, – sakė jis.

J. Niewierowiczius pridūrė, kad susitikimo metu buvo aptartos ir pieno sektoriaus problemos ir galimi jų sprendimai.

Tuo metu Žemės ūkio tarybos pirmininkas (ŽŪT) Ignas Hofmanas teigė, kad G. Nausėda pažadėjo spręsti visus ūkininkų iškeltus klausimus.

„Prezidentas pažadėjo ties visais 6 mūsų reikalavimų punktais padaryti, ką jis gali. Buvo pasiūlymas ir ateityje turėti konstruktyvų dialogą“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Hofmanas.

„Prezidentas pažadėjo, kad kiek jis galės, jo galimybės leis, jis žemės ūkio klausimais atstovaus Europos Vadovų Tarybai“, – pridūrė jis.

ŽŪT pirmininkas taip pat paminėjo, kad Vyriausybės siūlomas akcizo SND dydis neatitinka ūkininkų reikalavimų, kadangi jis išliks didesnis nei kaimyninėse šalyse.

Vyriausybės pasiūlytas dydis mūsų netenkina. Mes savo reikalavimuose buvome parašę, kad akcizas turi būti ne didesnis nei kaimyninėse šalyse.

 

„Vyriausybės pasiūlytas dydis mūsų netenkina. Mes savo reikalavimuose buvome parašę, kad akcizas turi būti ne didesnis nei kaimyninėse šalyse. Tai reiškia Latvijoje jis yra nulinis, Lenkijoje – 13 eurų. Bet čia jau siūlo Vyriausybė tokį dydį ir neaišku, koks yra pagrindas. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad akcizo siūlomas dydis yra per didelis“, – tikino jis.

ELTA primena, kad keli tūkstančiai ūkininkų sausio 23–26 dienomis protestavo Vilniuje, į sostinę atvyko apie 1,3 žemės ūkio ir miško technikos vienetų.

Protestuotai, be to, kad būtų atšaukta prievolė atkurti daugiametes pievas, dar reikalavo stabdyti saugomų teritorijų plėtrą, užkardyti rusiškų grūdų importą į Lietuvą, grąžinti seną žymėto dyzelino naudojimo tvarką, sumažinti šiemet atsiradusį itin aukštą akcizą suskystintosioms naftos dujoms.

G. Nausėda vasario 1 d. teigė, kad yra pasiruošęs išklausyti ūkininkų reikalavimus ir yra pasiruošęs ieškoti jiems palankių sprendimų.

Taip pat, reaguojant į ūkininkų reikalavimus, sausio pabaigoje Žemės ūkio ministerija sustabdė prievolę ūkininkams atkurti daugiametes pievas.

Savo ruožtu Europos Komisija pasiūlė 2024 metais leisti Europos ūkininkams nukrypti nuo bendros žemės ūkio politikos taisyklių, kuriomis jie įpareigojami laikyti tam tikrus negamybinius plotus.     

Tuo metu Vyriausybė trečiadienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms tarifas. Seimui kitą savaitę neeilinėje sesijoje bus siūloma skubos tvarka apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną.

„Manau kad sprendimai galėtų būti greičiau priimti nei laukti pavasario. (...) Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos“, – ūkininkams ketvirtadienį mitinge sakė J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos yra faktas. Tą pripažino ir pati premjerė, ir ministrai. Jas reikia kuo greičiau taisyti“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Tam turime užtikrinti adekvačias sąlygas, finansavimą. Todėl prezidentas palaiko tokias akcijas, pokalbius, derybas, kad pokyčiuose dalyvautų visi.

J. Niewierowiczius mitinge prie Vyriausybės pridūrė, kad prezidento tikslas – žemės ūkio indėlis į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

„Tam turime užtikrinti adekvačias sąlygas, finansavimą. Todėl prezidentas palaiko tokias akcijas, pokalbius, derybas, kad pokyčiuose dalyvautų visi“, – sakė jis.

„Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis. Visada dirbo dėl to, kad ūkis stiprėtų. Pradedant nuo to, kad 2020 metais kovojome penkias paras dėl didesnių išmokų žemdirbiams“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO₂ dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

„Respublikos prezidentas šiandien dirba Raseiniuose, vakar dirbo Radviliškyje, kur taip pat turėjo...“, – pradėjus kalbėti šalies vadovo patarėjui, šūkių ir švilpimo dėka jis buvo nutrauktas.

„Prezidentas visada susitinka su tais, kurie nori kalbėti apie Lietuvos žemės ūkį. Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis, visada dirbo dėl to, kad ji stiprėtų“, – vėliau tęsė jis, tačiau J. Niewierowicziui vardinant Gitano Nausėdos darbus ūkininkų labui, buvo girdėti nepasitenkinimas protestuojančių gretose.

Prezidento patarėjas taip pat tikino, kad kai kuriuos sprendimus dėl ūkininkų keliamų klausimų galima priimti nelaukiant parlamento posėdžių, o Seimo neeilinė sesija galėtų būti sušaukta.

P. Peleckio/BNS nuotr.

„Palaukime sprendimų, kurie reikalingi pagal pateiktus siūlymus. Manau, kad jie galėtų būti ir greičiau priimti, nebūtina laukti pavasario. Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos. O jeigu Seimo nariai nuspręstu padaryti neeilinę sesiją tam, kad įstatymų pakeitimus svarstyti (...), tai prezidentas palaikys ir neeilinės sesijos priimtus sprendimus“, – pažymėjo J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti“, – pabrėžė jis.

Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti.

Kalbėdamas žurnalistams J. Niewierowiczius akcentavo, kad šiuo metu žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti premjerė ir tai yra „tam tikras susikalbėjimo stokos simbolis“.

„Žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti pati premjerė. Vyriausybės vadovė kanceliarijoje rengia pasitarimus, koordinuoja teisės aktų pakeitimus ir tai yra tam tikras simbolis to, kad trūksta susikalbėjimo, dėmesio, pastangų tam, kad atsižvelgti į iššūkius, kurie yra išsakomi žemės ūkio sektoriaus atstovų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

P. Peleckio/BNS nuotr.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

P. Peleckio/BNS nuotr.

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų. 

Anot jo, prezidentas su protestuojančiais ūkininkais negali susitikti dėl to, kad jų kvietimą gavo, kai jau buvo suplanuoti kiti susitikimai.

„Mes jį gavome jau po to, kai buvo suplanuoti visi prezidento susitikimai regionuose, informavome ūkininkus, o susitikti patarėjų lygyje visada esame atviri. Prezidentas paprašė, kad grįžčiau šiandien į Vilnių, esu Vilniuje ir jeigu būsiu pakviestas, pas ūkininkus, be abejo, nueisiu ir pasakysiu keletą žodžių nuo prezidento“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė J. Niewierowiczius.

Jo teigimu, Prezidentūra vertina ūkininkų aktyvumą kalbant svarbiais jiems klausimais.

„Prezidentas yra pasisakęs, kad labai svarbu, kad ūkininkai yra aktyvūs, išsako savo poziciją, kad kalba apie tai, kas, jų manymu, yra neteisinga ir kai kuriuose punktuose iš tiesų tenka pripažinti, kad Vyriausybė paskubėjo (...) kad buvo padarytos klaidos“, – teigė J. Niewierowiczius.

Patarėjo teigimu, šalies vadovas remia žemdirbių siekį iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.

J. Niewierowiczius sakė, kad Prezidentas nevertina žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbo, tačiau matyti, jog jam sunkiai sekasi susitvarkyti su neeilinėmis problemomis.

Matome, kad problemos yra neeilinės ir kad ministrui sunkiai sekasi susitvarkyti su tais iššūkiais.

„Matome, kad problemos yra neeilinės ir kad ministrui sunkiai sekasi susitvarkyti su tais iššūkiais, į visą procesą tiesiogiai įsijungė premjerė, kaip suprantame iš komunikavimo, pati premjerė prisiėmė atsakomybę (...) Viskas yra derinama Vyriausybės kanceliarijoje, taigi sakyčiau, kad tam tikros išvados Vyriausybėje jau padarytos ir prezidento vertinimas šitoje vietoje turbūt yra antraeilis“, – sakė J. Niewierowiczius.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ketvirtadienio naktį pranešė, kad dar kartą kreipėsi į premjerę, tikisi žemdirbių susitikimo su aukščiausiais šalies vadovais.

„Jau yra žinoma, kad dalyvauti antrąją dieną pakviestas prezidentas G. Nausėda taip pat pasirinko kitus susitikimus Lietuvoje. Lietuvos žemės ūkio taryba pakartotinai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę su kvietimu rasti laiko susitikimui. Tikimasi, kad tęsiantis žemdirbių akcijai aukščiausi šalies vadovai vis tik ras laiko susitikti su žemdirbių bendruomene“, – teigiama tarybos pranešime.

Ūkininkams protestuojant Vilniuje G. Nausėda lankėsi Radviliškyje, o ketvirtadienį suplanuotas jo vizitas Raseinių rajone.

Premjerė I. Šimonytė trečiadienį neatėjo į mitingą teigdama, kad aktualius klausimus su ūkininkais aptarė anksčiau.

Trečiadienį mitinge pasirodė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, jis sakė iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą. Anksčiau pranešta, kad Vyriausybė siūlo grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių sunkvežimiams, taip pat sumažinti SND akcizą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį protestuotojams sakė, kad jų problemos yra girdimos, ir ragino kartu ieškoti sprendimų.

LŽŪT teigia, kad ministrų atsakymai protestuojančių žemdirbių netenkino – pasigesta konkretumo.

„Atsakymai netenkino protestuojančių ūkininkų, ūkininkai pasigedo konstruktyvumo ir konkretumo sprendžiant susidariusias problemas, kurios įvardintos pateiktuose reikalavimuose. Kol kas žemdirbiams nelieka kito kelio, kaip tęsti protesto akcijas toliau“, – teigiama pranešime.

Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas trečiadienį kalbėdamas mitinge neatmetė, kad protestas gali tęstis ir ilgiau nei iki penktadienio – savivaldybės bus prašoma leidimą pratęsti neterminuotam laikui. Dabar leidimas jiems suteiktas iki penktadienio pavakario.

Žemdirbiai siekia atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

„Tai labai geros žinios, kad Lenkijos elektros perdavimo operatorius persvarstė galimybę – anksčiau buvo kalbama, kad neįmanoma statyti antros linijos tame Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože, – dabar toks variantas svarstomas“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Niewierowiczius.

Jo teigimu, tiesiant jungtį Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių kyla rizikos nespėti šio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projekto įgyvendinti iki 2030 metų.

„Yra ir finansiniai iššūkiai, ir organizaciniai iššūkiai, iššūkiai laike, gamybos tų visų įrenginių, kabelių paklojimo, įrengimo ir taip toliau, netilptume greičiausiai į 2030 metų tikslą, kas liečia „Harmony Link“, dėl to operatoriai kalba, kokios yra alternatyvos“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras, energetikos ekspertas J. Niewierowiczius.

Tai labai geros žinios, kad Lenkijos elektros perdavimo operatorius persvarstė galimybę – anksčiau buvo kalbama, kad neįmanoma statyti antros linijos tame Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože.

 

Anot jo, šiame projekte svarbus ir saugumo klausimas: „Tai taip pat yra rimtas argumentas, be abejo, kad darytų būtent per sausumą“.

Jo teigimu, Lietuvai svarbu gerai įvertinti jungties kainą ir visas aplinkybes, kad ji atsirastų kuo griečiau. 

„Kas turbūt svarbu, kad iš Lietuvos interesų pusės žiūrint, kad būtų tinkamai įvertinti ir visi finansiniai kontekstai, poveikio aplinkai, socioekonominiai, kad priimtas sprendimas būtų tvarus ir įgyvendintas kuo greičiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmadienį oficialiai patvirtino BNS šaltinių informaciją, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje.

Manoma, kad jūrinės jungties keitimas sausumos jungtimi ją leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau. Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos pritarimas.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projketui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.

Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.

Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.

„Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų. Be abejo, tų pačiu siūlysime, kad savivaldybės prisiimtų daugiau atsakomybės“,  – antradienį Žinių radijui sakė J. Niewierowiczius.

Pagal dabartinį KPPP finansavimo įstatymą iš programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.

J. Niewierowiczius teigia, kad prezidentas finansavimą keliams siūlo padidinti suteikiant daugiau galimybių skolintis LAKD.

„Prezidentas siūlys, kad įstatymas būtų pakoreguotas tokiu būdu, kad valstybiniams keliams LAKD-as galėtų turėti savarankiškas pajamas, turėtų galimybę skolintis už būsimus finansų srautus tam, kad greičiau, lengviau, daugiau kelių rekonstruoti ir statyti“, – teigė J. Niewierowiczius.

Pasak jo, iki šiol Vyriausybė nepasinaudojo galimybe gauti daugiau savarankiškų pajamų keliams, tarp jų – ir , surenkant elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, pajamas.

„Kalbant apie pajamas, tai yra nepadaryti Vyriausybė namų darbai dėl savarankiškų pajamų LAKD-o, kai Vyriausybė atėjo pas prezidentą su pasiūlymu transformuoti valstybinę įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją į akcinę bendrovę buvo sakoma, kad jie galės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, finansuoti, kreditus, paskolas imti tam, kad finansuoti kelius, tas nevyko. E. tollingas taip vadinamas irgi nebuvo įgyvendintas, tai gi tos savarankiškos pajamos nebuvo surinktos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2  mln. eurų).  

KPPP 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo  mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių finansavimui kitais metais – ji neatmeta, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.

Tai jis penktadienį teigė nuotoliniame Ukrainos prezidento taikos formulės darbo grupės, skirtos energetiniam saugumui, susitikime.

„Praėjusios žiemos įvykiai Ukrainoje parodė, kad energetikos sektorius buvo vienas pagrindinių Rusijos atakų taikinių, agresoriui siekiant sugriauti valstybės pamatus ir palaužti žmonių dvasią gintis. Norint užtikrinti energetikos sektoriaus atsparumą ir energijos tiekimo saugumą, būtina suvienyti jėgas ir dirbti kartu. Lietuva bus kartu su Ukraina ir šią žiemą“, – BNS perduotame komentare sakė J. Niewierowiczius.

Iki šiol Lietuva jau Ukrainai yra suteikusi du didelio galingumo elektros autotransformatorius, 274 transformatorius ir jų priedus, kitos elektros tinklo palaikymo įrangos, taip pat virš tūkstančio generatorių, mobilią šilumos katilinę. Artimiausiu metu planuojama suteikti papildomą paramą.

J. Niewierowiczius pažymėjo, kad Lietuva pasirengusi dalintis ir gerąja Lietuvos energetikos ir atominės energetikos reguliatorių praktika, šilumos sektoriaus dekarbonizacijos patirtimi.

Pasak jo, tiek Vyriausybė, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ ar kitomis finansų institucijomis organizuoti finansavimą patiems.

„Šita Vyriausybė turi dar metus laiko, per kurį galėtų pagalvoti apie tai, kaip paspartinti Vilniaus-Kauno-Lenkijos sienos dalies statybą. Ne kartą apie tai kalbėjome su Susisiekimo ministerija, kad dėl finansavimo, kuris prieinamas iš Europos Sąjungos, specifikos projektas gali būti vystomas nelaukiant, kol jis bus paskirstytas pilnai, kol visi pinigai įkris į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą“, – interviu „Verslo žinių“ portalui sakė J. Niewierowiczius.

„Lietuvos geležinkeliai“ tikrai gali imtis inciatyvos, galbūt kartu su nacionaline plėtros agentūra, su nauju vystymo banku „Invega“ organizuoti finansavimą patiems. Manau, tai labai patrauklus šiais laikais ir makroekonomine prasme projektas, kuris, grįžtant prie ekonomikos skatinimo ir pasiūlymo privačiam sektoriui užtikrinti tarpinį finansavimą, kol ateis europiniai pinigai“ – pridūrė jis.

Pasak J. Niewierowicziaus, paruošus techninį projektą būtų galima iš karto pradėti statybas nelaukiant kaimyninių šalių ar EK sprendimų dėl pinigų išmokėjimo.

Bet geros žinios tokios, kad Lietuvos pusėje šitie projektai, kas liečia „Rail Baltica“, yra valdomi ženkliai geriau nei pas mūsų kaimynus ir tikrai ne dėl Lietuvos vėluoja projektas.

 

Prezidento patarėjo vertinimu, „Rail Baltica“ stringa tiek dėl organizacinių iššūkių, nesusikalbėjimo tarp projekto partnerių, tiek dėl technologinių ir komercinių iššūkių.

„Bet geros žinios tokios, kad Lietuvos pusėje šitie projektai, kas liečia „Rail Baltica“, yra valdomi ženkliai geriau nei pas mūsų kaimynus ir tikrai ne dėl Lietuvos vėluoja projektas. Lietuva kaip tik turi didelį potencialą savo pusėje paspartinti ženkliai ir nesielgti tokiu būdu, kad kadangi latviai estai vėluoja, tai ir mes neskubame. Manau, tikrai galime ir turime būdų, kaip mūsų dalį padaryti greičiau nei mūsų kaimynai“, – sakė jis.

„Rail Baltica“ projekto koordinatorė EK-oje Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pernai gruodį pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje projektas tapo svarbus ne tik regiono ekonomikai, bet ir gynybai, todėl EK nusprendė finansuoti iki 85 proc. pabrangusio projekto kaštų.

Šiemet birželį EK „Rail Balticai“ Baltijos šalyse skyrė dar 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų. Lėšos bus skirtos geležinkelio statybai nuo Kauno iki sienos su Latvija, taip pat žemės išpirkimui Kauno geležinkelio mazge bei ruože tarp Kauno ir sienos su Lenkija.

2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

Lenkiškas patarėjo vardas ir pavardė nurodyti Prezidentūros interneto puslapyje. Motyvuodamas asmens duomenų saugumu patarėjas neįvardijo, kada pakeitė jų rašybą.

„Savo pavardės nekeičiau, ji išliko tokia, kokia buvo. Kadangi esu Lietuvos lenkas ir pavardė yra lenkiška, atsiradus galimybei pasirūpinau, kad ji pagaliau būtų rašoma taisyklingai“, – BNS antradienį nurodė Jarekas Niewierowiczius (pagal lietuvių kalbos taisykles kitų šalių asmenvardžiai rašomi su lietuviškomis galūnėmis). 

Anksčiau patarėjo vardas ir pavardė rašyti sulietuvintai – Jaroslavas Neverovičius.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų pernai Seimo priimtas ir nuo 2022 metų gegužės 1 dienos įsigaliojęs įstatymas numato, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrai atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Tokia rašyba galima, jei pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.