– Pradėkime nuo nuomos rinkos. Siūlote pokyčius? Kas galėtų pasikeisti?

– Lietuvoje nuoma nėra saugi. Visi, anksčiau ar vėliau, svajoja apie būsto įsigijimą. Bet tokiame mieste, kaip Vilnius, reikia turėti 20 tūkst. eurų pradiniam įnašui. Tai įmanoma ne kiekvienam studentui, jaunai šeimai. O tokių jaunų šeimų mums reikia didmiesčiuose. Todėl nuomos rinka turi būti saugesnė. Saugesnė nuomotojui, nuomininkui, vystytojams. Matom, kad Vilniuje būstas jau nebeįperkamas. Įsigyti vidutinį Vilniaus butą reikia septynių su puse metų metinių pajamų. O tai viršija septynių metų ribą. Yra toks parametras, kad būstas neturi kainuoti daugiau nei septyni tavo metiniai atlyginimai. Vilniuje jis viršija, tai reiškia, kad būstui išleidžiama per daug arba jis tampa nebeįperkamas. Alternatyva jaunai šeimai – nuoma. Lietuvoje ji labai nesureguliuota. Visų pirma, nėra pirmenybės pirkti būsto, jeigu jūs nuomojamam būste išprašomas ar nuomos kaina stipriai keliama neproporcingai infliacijai. Nuomininko teisės nedidėja su pragyvenamų metų laikotarpiu, pavyzdžiui, jeigu jūs turite mažus vaikus, renkatės nuomojamą būstą šalia mokyklos, darželio, tai jūsų saugumas su pragyventu laikotarpiu nedidėja. Pačiam nuomotojui irgi nėra paskatų įsipareigoti ilgalaikei nuomai.

– Kokius pokyčius siūlytų ministerija?

– Būtų pirmenybinė tvarka išsipirkti butus, didesnė nuomos apsauga. Kita vertus, savivaldybės greičiausiai galėtų nemokamai pasiūlyti sklypus vystytojams, įsipareigojantiems, kad jie statys būstą tik nuomai, ir tik tai visuomenės grupei, kuri patenka į tą rizikos zoną. Dažniausiai patenka biudžetinio sektoriaus darbuotojai miesto centruose, ligoninių slaugės, studentai, kurie neturi aukštų pajamų. Iš esmės tie, kurie negali susikaupti įnašui. Miestams jų be galo reikia, o nuomos rinka jiems – neįperkama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar ilgėtų iškraustymo terminas? Per kiek laiko reikia įspėti, kad būstas parduodamas arba nutraukiama nuomos sutartis?

– Neišvengiamai turi būti saugikliai, kurie būtų palankūs abiem pusėms.  Galėtumėm pritaikyti airišką modelį, kad parduodamas butas, kurį kažkas nuomojasi, gali būti nupirktas savivaldybės. Ir savivaldybė turi pirmą teisę išpirkti tą patį butą, o tada pernuomoti nuomotojui. Dėl iškraustymo terminų – kol kas neapsispręsta. Iš esmės tarptautinės organizacijos mums sako, kad reikia padėti, jog jaunos šeimos, biudžetinis sektorius ir dirbantieji galėtų gyventi didmiesčiuose. Čia įperkamumo problemos didžiausios.

– Kas iš to būsto savininkui, jeigu jo nuomininkai turės daugiau saugiklių?

– Dalyvaudamas nuomos rinkoje gauni privalomumą, ar tai iš mokestinės aplinkos, ar iš savivaldybės. Jeigu tu įsipareigoji nuomoti būstą, pagal valstybės schemas.

– Kai šie mechanizmai įsijungs ir pradės veikti, ar galima tikėtis pigesnės nuomos Vilniuje?

– Taip, natūralu. Man atrodo, vystytojams suteikus galimybę naudotis žeme nemokamai, įsipareigojus pigiai nuomoti patalpas tai viduriniajai klasei, mes greitai turėsime labai didelį proveržį. Nuoma bus kontroliuojama, vystytojai bus veiklūs, o savivaldybės kvies prisitraukti daug jaunų šeimų ir biudžetinių darbuotojų į miestus, kuriuose labai sunku įsipirkti būstą.

– Tai kokia ta data, kada pradės veikti šie siūlymai?

– Vienoje, Madride, Londone – šitie dalykai kuriami dešimtmečius. Lietuvoje to nebus rytoj, bet už kokių dviejų-trijų metų tikėtina, kad tokie projektai galėtų startuoti. Bet tam reikia Seimo įstatymų priėmimo, kuriuos mes planuojame pateikti arba šį rudenį, arba kitų metų pavasarį.

Yra sakančių, kad finansinės paskatos – atgyvena ir nekeičia jaunų šeimų elgsenos planuojant vaikus. Manau, tai netiesa, ir tą jau yra įrodžiusi pati Lietuva, kai labai geros sąlygos ir finansinės garantijos išeinant motinystės atostogų paskatino vaikų gimstamumą. Ši tema plati ir ją galima aptarti net keletu aspektų.

Vienas iš labai konkrečių siūlymų, kurį teikčiau, – tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pritaikius vien šią mokestinę lengvatą, vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus sutaupytų po daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Tai būtų nemenka paskata ir gimdyti, ir dirbti, nekiltų pagunda gyventi tik iš pašalpų vaikams. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti. Tris ir daugiau vaikų šiuo metu turi 43 243 šeimos.

2020 m. ES valstybėse parama šeimoms ir vaikams sudarė 340 mlrd. eurų išmokų arba 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos šeimoms ir vaikams skirta parama siekė 2,2 proc. BVP. 2022 m. duomenimis, didžiausią piniginę paramą šeimai ES skiria Danija, Švedija ir Liuksemburgas.

Organizatorių nuotr.

Vaikai yra mūsų demografinė ateitis

Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metais. 2021-aisiais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių, 2022 m. – dar mažiau, tik 21,9 tūkst. Tai mažiausias gimstamumo rodiklis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai statistiškai kiekvienoje šeimoje auga ne mažiau kaip du vaikai. Dabar apie 44 proc. šeimų augina vieną vaiką. Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi.

Finansiniai spąstai gimus vaikui

Šiandien daugeliui Lietuvos šeimų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai ne tik smunka bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tai jaunų žmonių apsisprendimui kurti šeimą ir gimdyti vaikus daro, manyčiau, lemiamą įtaką.

Formuojama nuomonė, kad vaikai yra vargas, našta, išlaidos jiems tik auga, kam apskritai jų reikia? Dar pridurkime, kad šeima vis labiau nuvertinama, vis labiau iškeliamas individualizmas, karjera, laisvė gyventi, kaip norisi. Sudaromos sąlygos kuo paprasčiau nutraukti šeimos ryšius, apskritai nesituokti, neįsipareigoti, lengviau atsikratyti užsimezgusios gyvybės, negimdyti vaikų. Bloginamos jų auginimo ir ugdymo sąlygos, didinant naštą šeimoms ir atgrasant nuo noro turėti vaikų. Plinta savanoriška bevaikystė.

Kitų ES šalių patirtis

Nereikia ieškoti toli. Jau galime rasti pavyzdžių ES, kai sukuriamas finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelis. Jo esmė, kad jaunų šeimų noras ar nenoras turėti savo vaikų nepriklausytų nuo turimų finansinių išteklių. Jau ir ES rasime pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies BVP.

Jau ir ES rasime pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies BVP.

 

Esama praktikos, kai tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančios keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą atleidžiamos nuo GPM. Atleidimas nuo GPM taikomas darbo užmokesčiui, ligos pašalpai (pas mus netgi ji apmokestinama), bet kokioms dirbančio asmens pajamoms.

Galime rasti šeimos mokesčių kredito pavyzdžių, kai didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba auginančios mažiau vaikų. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dviem santuokos metams. Kita svarbi finansinė pagalba – vaiko gimimą skatinanti beprocentinė paskola jaunoms susituokusioms poroms. Jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.

Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių ir vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 m. balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima 500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams ir pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų. 2019 m. pagal programą „Mama 4+“ įvesta papildoma išmoka tėvams, kurie dėl ne mažiau kaip keturių vaikų priežiūros yra nedarbingi arba atsisakė darbo ir dėl to neįgijo teisės į pensiją arba jų pensijos išmokos dydis yra mažesnis.

Šeimos turi jaustis saugios

Kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad vaikams užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje.

Atverti duris migrantams, atmetant tradicinės šeimos stiprinimo politiką kaip atgyveną, esą būdingą nedemokratinėms valstybėms, nėra tinkamiausia išeitis. Palankesnė šeimos politika, neabejoju, suteiktų postūmį didesniam gimstamumui. Vaikus auginančios šeimos mūsų valstybėje turi jaustis saugios ir ramios dėl savo ir vaikų ateities.

Tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti GPM. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1877894.

Yra sakančių, kad finansinės paskatos – atgyvena ir nekeičia jaunų šeimų elgsenos planuojant vaikus. Manau, tai netiesa, ir tą jau yra įrodžiusi pati Lietuva, kai labai geros sąlygos ir finansinės garantijos išeinant motinystės atostogų paskatino vaikų gimstamumą. Ši tema plati ir ją galima aptarti net keletu aspektų.

Vienas iš labai konkrečių siūlymų, kurį teikčiau, – tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pritaikius vien šią mokestinę lengvatą, vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus sutaupytų po daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Tai būtų nemenka paskata ir gimdyti, ir dirbti, nekiltų pagunda gyventi tik iš pašalpų vaikams. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti. Tris ir daugiau vaikų šiuo metu turi 43 243 šeimos.

2020 m. ES valstybėse parama šeimoms ir vaikams sudarė 340 mlrd. eurų išmokų arba 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos šeimoms ir vaikams skirta parama siekė 2,2 proc. BVP. 2022 m. duomenimis, didžiausią piniginę paramą šeimai ES skiria Danija, Švedija ir Liuksemburgas.

Organizatorių nuotr.

Vaikai yra mūsų demografinė ateitis

Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metais. 2021-aisiais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių, 2022 m. – dar mažiau, tik 21,9 tūkst. Tai mažiausias gimstamumo rodiklis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai statistiškai kiekvienoje šeimoje auga ne mažiau kaip du vaikai. Dabar apie 44 proc. šeimų augina vieną vaiką. Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi.

Finansiniai spąstai gimus vaikui

Šiandien daugeliui Lietuvos šeimų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai ne tik smunka bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tai jaunų žmonių apsisprendimui kurti šeimą ir gimdyti vaikus daro, manyčiau, lemiamą įtaką.

Formuojama nuomonė, kad vaikai yra vargas, našta, išlaidos jiems tik auga, kam apskritai jų reikia? Dar pridurkime, kad šeima vis labiau nuvertinama, vis labiau iškeliamas individualizmas, karjera, laisvė gyventi, kaip norisi. Sudaromos sąlygos kuo paprasčiau nutraukti šeimos ryšius, apskritai nesituokti, neįsipareigoti, lengviau atsikratyti užsimezgusios gyvybės, negimdyti vaikų. Bloginamos jų auginimo ir ugdymo sąlygos, didinant naštą šeimoms ir atgrasant nuo noro turėti vaikų. Plinta savanoriška bevaikystė.

Kitų ES šalių patirtis

Nereikia ieškoti toli. Jau galime rasti pavyzdžių ES, kai sukuriamas finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelis. Jo esmė, kad jaunų šeimų noras ar nenoras turėti savo vaikų nepriklausytų nuo turimų finansinių išteklių.

Jau ir ES rasime pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies BVP.

 

Esama praktikos, kai tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančios keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą atleidžiamos nuo GPM. Atleidimas nuo GPM taikomas darbo užmokesčiui, ligos pašalpai (pas mus netgi ji apmokestinama), bet kokioms dirbančio asmens pajamoms.

Galime rasti šeimos mokesčių kredito pavyzdžių, kai didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba auginančios mažiau vaikų. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dviem santuokos metams. Kita svarbi finansinė pagalba – vaiko gimimą skatinanti beprocentinė paskola jaunoms susituokusioms poroms. Jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.

Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių ir vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 m. balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima 500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams ir pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų. 2019 m. pagal programą „Mama 4+“ įvesta papildoma išmoka tėvams, kurie dėl ne mažiau kaip keturių vaikų priežiūros yra nedarbingi arba atsisakė darbo ir dėl to neįgijo teisės į pensiją arba jų pensijos išmokos dydis yra mažesnis.

Šeimos turi jaustis saugios

Kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad vaikams užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje.

Atverti duris migrantams, atmetant tradicinės šeimos stiprinimo politiką kaip atgyveną, esą būdingą nedemokratinėms valstybėms, nėra tinkamiausia išeitis. Palankesnė šeimos politika, neabejoju, suteiktų postūmį didesniam gimstamumui. Vaikus auginančios šeimos mūsų valstybėje turi jaustis saugios ir ramios dėl savo ir vaikų ateities.

Tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti GPM. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1877895.

Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jam dar turės pritarti Seimas.

Pasak viceministro Martyno Šiurkaus, pakeitimai sudarys aiškesnes ir palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms gauti finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą, prisidės prie regionų gaivinimo.

„Jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regionų darbo rinką skatins verslininkus didinti investicijas, kurti naujas darbo vietas, o kartu prisidedant ir savivaldybėms, jaunos šeimos galės būti stipriau motyvuojamos kurtis regionuose“, – pranešime sakė viceministras.

Paskata būtų teikiama regionuose, kurie nepriklauso metropoliniams centrams (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurortams – Birštonui, Druskininkams, Neringai, Palangai.

Subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų, Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos.

Teigiama, jog taip parama galėtų pasinaudoti daugiau jaunų šeimų, galėtų būti patenkinama du kartus daugiau prašymų. Įsigyjamo būsto maksimali vertė siektų 120 tūkst. eurų. Be to, subsidija būtų išmokama tik užbaigus statybas.

Taip pat būtų privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste – tokiu būdu gyventojai pajamų mokestį mokėtų toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas.

Atsisakoma laukiančiųjų paramos sąrašo, prašymai būtų priimami tik esant finansavimui. Subsidiją reikėtų grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus penkeriems metams vietoj dabartinių 10 metų nuo jo įsigijimo dienos.

2018-2022 metais paramą gavo 5313 jaunų šeimų, subsidijoms panaudota apie 68 mln. eurų. Apie 30 proc.

gavėjų įsigijo būstą aplink didžiuosius miestus esančiose savivaldybėse (jiems skirta 20 mln. eurų).

Atsidūrė už borto

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, kuris yra Lietuvos savivaldybių asociacijos vienas viceprezidentų, tokį ministerijos žingsnį pavadino nesuprantamu.

„Prieš porą savaičių rašiau apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojus mūsų rajono jaunas šeimas palikti be valstybės paramos pirmajam būstui. Kaip jau tuomet sakiau, tai visiškai nesuprantamas žingsnis, kurį ministerija žengė nesitarusi ir nepateikusi jokių rimtų argumentų“, – stebėjosi B. Markauskas.

Pasak Klaipėdos rajono mero, į šią taupymo karuselę pateko ir kitos žiedinės savivaldybės – Alytaus, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Šiaulių rajonai.

„Todėl praėjusią savaitę, pasitarus su šių savivaldybių merais, gimė mūsų inicijuota rezoliucija, kurią išsiuntėme ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet ir Vyriausybei, Seimui, Savivaldybių asociacijai. Rezoliucijoje mes, žiedinės savivaldybės, pabrėžėme, kad nesutinkame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais išbraukti žiedines savivaldybes, ir pateikėme savo pastabas, kaip būtų galima tobulinti jau esamą tvarką, kad paskata būtų tikslinė, o ją galėtų gauti ir jaunos šeimos žiedinėse savivaldybėse“, – tikino B. Markauskas.

Šešių savivaldybių merai akcentavo, kad rajonų jaunų šeimų lūkesčiai yra paminami.

„Taip neturi ir negali būti“, – patikino B. Markauskas.

Taip neturi ir negali būti.

Remia turčius?

Žiedinių savivaldybių merai siūlo nustatyti nulinę turimo turto toleranciją, nes dabar teisės aktuose nėra aptarta situacija dėl turimų žemės sklypų, dirbtuvių, poilsio pastatų, sodo sklypų, viešbučių, jachtų ir pan.

„Jei jauna šeima turi tik vieną žemės sklypą, kuriame planuoja statyti sau pirmąjį gyvenamąjį namą ar prašo paskatos statybai, vieninteliam nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo užbaigimui, tada jie turėtų turėti galimybę gauti finansinę paskatą, bet jei jauna šeima turi kito nekilnojamojo turto, nors ir nusidėvėjimas daugiau nei 60 proc., neturėtų būti duodama paskata, nes jie gali parduoti turimą turtą ir padengti pirminį įnašą įsigyjant būstą“, – pažymima rezoliucijoje.

Bronius Markauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pateikė siūlymus

Savivaldybių strateginiuose planuose yra numatytas finansavimas ir vaikų darželių, mokyklų plėtrai, centralizuotai nuotekų ir geriamojo vandens komunikacijų plėtrai, kelių, apšvietimo įrengimui.

Taip pat numatytas jaunų šeimų atleidimas (ar sumažinimas) nuo infrastruktūros mokesčio, įsigyjant pirmąjį būstą regionuose, o tai kur kas svaresnis prisidėjimas jaunoms šeimoms kuriantis regionuose.

Todėl žiedinių savivaldybių merai siūlo laikytis lygiateisiškumo principo, prašymai turi būti nagrinėjami pagal dokumentų pateikimo datą ir laiką.

Taip pat nepritariama siūlymui, kad būtų nustatyta jaunų šeimų pareiga – visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste.

Suprantame, kad tai leistų užtikrinti didesnį savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą ir prisidėti prie savivaldybių ekonominės padėties gerinimo, tačiau dažnai bent vienas jaunos šeimos narys, norėdamas laiku mokėti būsto paskolą ir palūkanas, dirba ne Lietuvoje.

Kur laisvė rinktis?

Rezoliucijoje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas subsidijos dydis būtų 100 proc. (ne 50 proc.) būsto kredito pirmajam būstui įsigyti pradinio įnašo.

Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, kadangi finansavimo institucijos (bankai, kredito unijos) pradinį įnašą įsigyjant būstą dažniausiai nustato didesnį nei 15 proc. būsto kredito sumos.

Siūloma vadovautis pasirinkimo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, skatinti jaunus žmones kurtis ten, kur jiems norisi gyventi, suteikti galimybę pradėti savarankišką gyvenimą lengvesne finansine našta.

Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

L. Nagienė teigė, jog dabartinė paskata sukuria per didelę naštą šeimoms, kurios nori parduoti būstą ar jį pakeisti pasikeitus šeimos poreikiams. Dabar subsidijos negrąžinti gali tik daugiavaikė šeima ir tik praėjus penkeriems metams nuo būsto įsigijimo. Kitos šeimos, įskaitant auginančias neįgalų vaiką ar kelis skirtingos lyties vaikus, norėdamos per pirmus 10 metų pasikeisti būstą į didesnį ar labiau atitinkantį poreikius, turi grąžinti subsidiją.

Toks reglamentavimas, anot Seimo narės, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Be to, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme pastarasis terminas yra ne 10, bet penkeri metai, todėl reguliavimas yra nenuoseklus.

Seimo narė siūlo iki penkerių metų sutrumpinti laiką, per kurį subsidija privalo būti grąžinama, taip pat nustatyti, kad subsidijos grąžinti nereikia, jeigu siekiama pakeisti būstą į didesnį toje pačioje savivaldybėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiek anksčiau skelbė, jog siūlo keisti valstybės paramos tvarką – jaunos šeimos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, didžiausią valstybės paramą gauna būstą Vilniaus, Kauno ir ypač Klaipėdos apskrityse įsigyjančios šeimos.  

Seimui 2018 metais priimant pataisas dėl tokios paramos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikino, kad nauja tvarka mažins emigraciją, gerins demografinę šalies situaciją bei stiprins regionus.

Dabar paskola su valstybės paskata suteikiama butui ar namui regione įsigyti, taip pat namo statyboms. Ją gali gauti jauna šeima, neturėjusi nuosavo būsto, – sutuoktiniai arba vaiką vienas auginantis tėvas ar mama iki 35 metų nevertinant jų pajamų ir turto.

Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ir daugiau vaikų – 30 proc. paskolos sumos subsidija, jei paskolos suma neviršija 87 tūkst. eurų.

Seimas kasmet papildomai palengvindavo paramos sąlygas.

„Bandysime ieškoti būdų, kaip šią priemonę taiklinti – išskirti konkretesnius kriterijus, kaip būtų galima identifikuoti tuos regionus, kuriuose jaunos šeimos turėtų kurtis ir išeliminuoti tas žiedines savivaldybes, kuriose dabar daugiausia jaunų šeimų kuriasi“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė ministerijos Paramos būstui grupės vadovė Soneta Brinienė. 

„Bandysime su projektu ateiti į Seimą“, – pridūrė ji.

Pasak ministerijos atstovės, taip pat galvojama nustatyti įsigyjamo būsto maksimalią vertę: „Duomenys rodo, kad tam tikra dalis įsigyjamų būstų yra prabangūs“.  

S. Brinienė, be kita ko, pastebėjo, kad dalis šeimų, perkančios būstą su valstybės paskata, ima didesnius kreditus negu perkančios be paramos. 

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius pabrėžė, kad didžiausią valstybės paramą gauna būstą Vilniaus, Kauno ir ypač Klaipėdos apskrityse įsigyjančios šeimos.  

„Ta parama nueina Vilniaus, Kauno ir ypač Klaipėdos apskričių gyventojams, tai yra žmonėms, kurie statosi ganėtinai prabangius namus šalia didmiesčių ir gauna net geresnes pajamas“, – komitete sakė J. Markevičius.

Pasak jo, paskatos modelis buvo neteisingai nukreiptas: „Buvo remiamas gyventojas šalia didmiesčio, nepriklausomai, kokias pajamas jis gaudavo. Kartais imdavo net didesnes paskolas, negu tokio paties amžiaus žmogus, gyvenantis mieste, turintis tiek pat vaikų ar sutampant kitiems kriterijams“. 

Komiteto vadovas Mindaugas Lingė siūlo atsisakyti arba koreguoti amžiaus cenzą teikiant paramą šeimoms pirmam būstui.

„Kad būtų atsižvelgta į tendencijas, kad šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje“, – tvirtino M. Lingė.

Seimui 2018 metais priimant pataisas dėl tokios paramos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikino, kad nauja tvarka mažins emigraciją, gerins demografinę šalies situaciją bei stiprins regionus.

Dabar paskola su valstybės paskata suteikiama butui ar namui regione įsigyti, taip pat namo statyboms. Ją gali gauti jauna šeima, neturėjusi nuosavo būsto, – sutuoktiniai arba vaiką vienas auginantis tėvas ar mama iki 35 metų nevertinant jų pajamų ir turto.

Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ir daugiau vaikų – 30 proc. paskolos sumos subsidija, jei paskolos suma neviršija 87 tūkst. eurų.

Seimas kasmet papildomai palengvindavo paramos sąlygas.  

Daugelis mano pažįstamų – jauni profesionalai, specialistai. Didelė dalis jų planuoja ar jau sukūrę šeimas, turi arba tikisi greitai susilaukti vaikų. Visiems jiems tenka mokėti didesnes ar mažesnes paskolas – už butą, automobilį, naują telefoną, už įspūdingą kelionę į tolimą šalį, už paskolą mokslui ir už daugybę kitų reikšmingų ir reikalingų išlaidų.

Oficiali statistika skelbia, kad vidutinis atlyginimas šiandien mano gimtajame Kaune sudaro apie 1,6 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių. Sumokėjus visus įprastus gyventojų, socialinio ir pensijų draudimo mokesčius, eiliniam kauniečiui lieka apie 1 tūkst. eurų. Tarkim, jaunų specialistų šeima jau turi vieną vaiką.

Maistui ir būtinosioms pragyvenimo išlaidoms šeima skiria pusę savo mėnesinių pajamų – 1 tūkst. eurų. Automobilio paskolai ir degalams tenka skirti po 300 eurų per mėnesį. Vaiko priežiūrai ir lavinimui – dar 100 eurų. Už paskolą pirktas ir įrengtas butas kiekvieną mėnesį pareikalauja daugiau nei 300 eurų įmokos, dar 100 eurų atima komunalinių paslaugų mokesčiai. Stebuklas, bet vidutiniškai uždirbančiai (o juk pusė žmonių uždirba mažiau!) po šių pagrindinių išlaidų lieka net (!) 200 eurų rezervas.

Kas įvyks, jeigu Lietuvoje visoms paskoloms taikomas EURIBOR ūgtelės ne, JAV pavyzdžiu 0,75 punkto, o, kaip nurodo dalis prognozių, iki, tarkim, 2,5 proc.?

Būdamas optimistu, visada tikiuosi, kad blogiausia neįvyks. Tačiau ruoštis tam turime.

Tarkim, mūsų šeimos buto neišmokėta paskolos dalis 100 tūkst. eurų, o automobilio paskolos neišmokėta 20 tūkst. eurų. Išeina 120 tūkst. eurų paskolos likutis, kurio aptarnavimas išaugs į įspūdingus 120 000 * 0,025 = 3 000 eurų. 3 tūkst. eurų per metus – tai 250 eurų per mėnesį.

Jaunai šeimai gresia bankrotas? Deja, bet taip. Ir tai, pastebėsiu, nėra pats blogiausias skolinimosi kaštų augimo scenarijus. Ir tai, dar svarbiau, kalbame apie jauną šeimą, kurioje dirba abu tėvai, kuri turi tik vieną vaiką.

Kaip neišvengiamam sunkmečiui turėtų jau šiandien ruoštis jauna šeima?

Pirmas patarimas – mažinti išlaidas. Jeigu galima atsisakyti kavinių, o ruošti maistą namie – tai ir reikia daryti. Jeigu nebūtina į darbą važinėti automobiliu – puiku, tai nauda ir sveikatai už kiekvieną nueitą kilometrą.

Antra galimybė – fiksuotų ilgalaikių įsipareigojimų ir išlaidų keitimas kintamomis, kurias lengviau pakeisti naujomis aplinkybėmis. Todėl šiandien tikrai galima būtų svarstyti parduoti automobilį, nes jų trūkumas rinkoje didelis, kaina didelė – bent jau tiesioginio nuostolio šeima nepatirs. Įpročius teks keisti, tačiau finansinis saugumas neabejotinai išaugs. Tokią pat galimybę verta panagrinėti ir buto atveju. Lietuviams toks siūlymas artimas asmeniniam įžeidimui, tačiau finansininkų lentelės – be emocijų. Jos vertina ir nagrinėja tik skaičius, su kuriais nepasiginčysi. Todėl, jeigu galite pelningai parduoti butą ir persikelti į nuomojamą, – verta apie tai pasvarstyti.

Patarimas: paskolų turinčioms šeimoms siūlo rengtis neišvengiamam sunkmečiui.

Trečias kelias – didinti pajamas. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau šiuo metu situacija paradoksali, kai finansų rinkose visiška sumaištis. Todėl atviras darbuotojo kalbėjimas su darbdaviu yra gana paprastas būdas problemoms spręsti. Be to, tai apima ne tik pagrindinio darbo užmokesčio klausimą, bet ir naujų veiklų sritis, gal net valstybės socialinės pagalbos ir / ar paslaugų teikimo sąlygų peržiūrėjimą. Galbūt mokate už vaiko būrelį, nors galite gauti nemokamą? Galbūt galite gauti kompensaciją už komunalines paslaugas? Valstybės pagalbos taisyklės yra gana lanksčios ir dažnai susietos su faktine jūsų pajamų / išlaidų būkle.

Būdamas optimistu, visada tikiuosi, kad blogiausia neįvyks. Tačiau ruoštis tam turime.

Procesai šeimai nepalankūs

Vilniečių Renato ir Ievos šeima – tik viena iš nedaugelio, šiandien rodanti savo svajonių namus regione. „Smagu, labai smagu. Darbai vyksta, žolė auga, šilta, gera. Patenkinti“, – sakė Ieva.

Jauna šeima pasakojo, kad tik pradėjusi pirkimo procesus susidūrė su nesklandumais, tad įsigyti būsto iš pirmo karto nepavyko.

„Esmė yra paprasta. Dažniausiai, kai susitari su žmogumi, iš kurio nori pirkti, sakai: palauk, gausime subsidiją. Mums irgi taip buvo – laukė, laukė ir paskutinę dieną pardavė, o mes kitą dieną gavome subsidiją. Ir praradome namą. Turėjome vos ne per penkiolika dienų rasti bet ką“, – pasakojo Renatas.

„Statytojai šiek tiek į tą subsidiją žiūri abejotinai. Gal kiti prisibijo, nelabai žino, nelabai susidūrę“, – svarstė Ieva.

Yra tos biurokratijos, yra daug visokiausių pažymų. Aišku, pati paraiška nėra labai sudėtinga, tačiau pats procesas užima ilgą laiką.

Panašiomis istorijomis dalijosi ir regiono merai. Anot jų, vienoms šeimoms būsto įsigyti neleidžia finansinės galimybės, kitoms – tik ką atšvęstas gimtadienis ar biurokratijos voratinklis.

„Ne kiekvienam yra finansinės galimybės. Netgi turiu pavyzdį – šeima lyg ir jauna būtų, bet vienas iš asmenų jau vyresnis ir tos paramos negalėjo gauti. Labai įvairių atvejų yra“, – teigė Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.

„Yra tos biurokratijos, yra daug visokiausių pažymų. Aišku, pati paraiška nėra labai sudėtinga, tačiau pats procesas užima ilgą laiką. Kaip ir minėjau, tie visi procesai nėra palankūs šeimai“, – kalbėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė.

Nenori girdėti kai kurių problemų

Sulaukusi pliūpsnio skundų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskubo keisti tvarką. Šeimoms žada sutrumpinti būsto pardavimo terminą ir palengvinti įsigijimo procesus.

Tai yra didžiulė skriauda. Kodėl į kurortus negali atvykti jaunos šeimos ir kurtis ten? Mums taip pat reikalingi jauni mokytojai, jauni gydytojai.

„Atsižvelgiant į tai, kad socialinis, ekonominis gyvenimas yra pakankamai intensyvus, atsirado poreikis palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms ir sudaryti galimybę parduoti būstą neišlaikant jo savo nuosavybėje dešimt metų, kaip yra šiuo metu“, – tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Asta Masiukienė.

Tačiau kol vienos problemos taisomos, kitų ministerija girdėti nenori. Jaunos šeimos pasipiktinusios, kad būsto negalima įsigyti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir užmiestyje. O pakilus nekilnojamojo turto kainoms, šiemet už borto liko tokie miestai kaip Tauragė ar Utena.

„Mes daug diskutavome ta tema ir galbūt neatrodo visur logiška, bet aš suprantu, kad kažkokį rodiklį vis tiek reikia nusistatyti“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

„Kai kyla klausimas apie Uteną, apie Tauragę, žinoma, tuos procentus visada galime peržiūrėti, bet šitos diskusijos nėra tokios paprastos Seime, nes yra įvairiausių nuomonių“, – šnekėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Žada diskusiją

Ne pirmus metus skaičiuojančia sistema nepatenkinti ir kitų savivaldybių vadovai.

„Tai yra didžiulė skriauda. Kodėl į kurortus negali atvykti jaunos šeimos ir kurtis ten? Mums taip pat reikalingi jauni mokytojai, jauni gydytojai. Mes manome, kad reikia peržiūrėti šituos įstatymus, kad būtų galima visose savivaldybėse žmonėms kompensuoti tas įsikūrimo išlaidas“, – komentavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė daug nusiskundimų negirdėjusi, tad jei merai ir jaunos šeimos išsakys galimas problemas, atsiras ir pokyčių.

„Aš manau, kad reikia peržiūrėti visus tuos reglamentavimo dalykus, kurie gali turėti administracinių trukdžių ir kliūčių. Tikrai visi aprašai yra koreguotini. Diskutuosime, o jeigu reikės papildomų pokyčių, tai juos inicijuosime“, – teigė M. Navickienė.

Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai mano, kad tokia tvarka nėra reikalinga, o ir regione naujų būstų statyti nepasimoka.

„Tie patys vilniečiai, sugalvoję pasinaudoti parama ir išsikraustę, tarkime, į Molėtus ar Elektrėnus, toliau važinėja į Vilnių kiekvieną dieną. Manau, toks skatinimas yra visiškai netikslingas, nes žmogus dirbtinai persikelia. Mums, kaip didesniems vystytojams, į tokius miestus sunku eiti, nes jeigu ten pastatysime daugiabutį, o poreikis tik dešimties būtų, tai jis yra per mažas“ – kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas Mindaugas Vanagas.

Parama būstui nuo programos pradžios pasinaudojo virš 3 tūkst. jaunų šeimų. Didžiausia dalis šeimoms skirtų subsidijų buvo suteikta pirmajam būstui pirkti, likusi – statyboms užbaigti.