Su aukšto rango pareigūnu prezidentas taip pat kalbėjosi apie pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, nurodo Prezidentūra.
G. Nausėda pokalbio metu akcentavo, kad Lietuva vertina narystę NATO kaip savo saugumo garantą.
Pasak jo, Vilniaus saugumo situacija išlieka sudėtinga, įtempta ir neprognozuojama dėl Rusijos keliamos grėsmės regione, todėl „ypatingą dėmesį skiriame savo saugumo stiprinimui ir investicijų į krašto gynybą didinimui“.
Šalies vadovas paminėjo, kad Lietuva gynybai skiria 2,5 proc. nuo BVP ir siekia palaipsniui išlaidas didinti iki 3 procentų. Prezidento teigimu, sąjungininkams būtina sutarti dėl minimalios ribos išlaidoms gynybai, kuri neturėtų būti žemesnė nei 2 procentai.
G. Nausėda pabrėžė, kad NATO rytinio flango stiprinimas turi išlikti vienu Aljanso prioritetų. Jo teigimu, būtina sutarti dėl atnaujintų NATO regioninių gynybos planų iki viršūnių susitikimo Vilniuje, taip pat įgyvendinti pernai Madride priimtus sprendimus.
Prezidentas akcentavo perėjimo prie priešakinės gynybos svarbą ir oro gynybos stiprinimą Baltijos regione.
„Šiandien Lietuva švenčia 19-ąsias stojimo į NATO metines. Tai buvo geriausias sprendimas, kurį galėjome priimti, nulėmęs, kad šiuo metu esame laisvi ir nepriklausomi, stiprūs kartu su savo sąjungininkais. Didžiuojamės, kad esame stipriausio karinio Aljanso nariai. Turime ir toliau visi kartu dirbti stiprinant mūsų nedalomą saugumą ir saugant tai, kas visiems mums yra brangu, – laisvę ir taiką“, – kalbėjo G. Nausėda.
Už indėlį stiprinant Lietuvos saugumą prezidentas Ch. Cavoli apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Pabrėžė Vokietijos brigados svarbą
Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas taip pat susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.
„Sveikinu Lietuvą su 19-osiomis įstojimo į NATO metinėmis. Džiaugiuosi matydamas augančią ir stiprėjančią Lietuvos kariuomenę. Šiandien aptariant gynybos regioninius planus galiu pasakyti viena – Lietuvos teritorija bus ginama“, – kariuomenės pranešime cituojamas Ch. Cavoli.
Kaip vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, Ch. Cavoli vadovauja visoms NATO strateginio lygmens operacijoms ir pratyboms Europoje bei nustato strateginę-karinę kryptį pagal NATO vadovavimo struktūrą pavaldiems vadams.
Taip pat, būdamas JAV pajėgų Europoje vadu, yra atsakingas už šių pajėgų parengtį plataus spektro karinėms misijoms ir pratyboms drauge su sąjungininkais ir partneriais Europoje, kad apsaugotų JAV nacionalinius ir remtų Europos interesus.
„Bendraudamas su generolu Ch. Cavoli pabrėžiau sąjungininkų brigados Lietuvoje svarbą atsižvelgiant į ypatingą mūsų regiono saugumo situaciją ir padėtį. Taip pat aptarėme gynybos planus ir išankstinį įrangos bei amunicijos dislokavimą. Esu tikras, kad šiuo metu daroma viskas, kad būtų užtikrinta NATO priešakinė gynyba“, – sakė ministras A. Anušauskas.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai sutarė dėl komunikato, kuriame teigiama, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui.
Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.
Susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu Ch. Cavoli aptarė saugumo situaciją regione, jungtinių operacijų klausimus, oro gynybos rotacinių pajėgų generavimą ir dislokavimą.
Didžiausias dėmesys skirtas regioniniams gynybos planams, aptartas Lietuvos pajėgumų vystymas ir jų skyrimas į NATO regioninius planus.
„Labai simboliška ir džiugu, kad generolas Christopher G. Cavoli Lietuvoje lankosi minint stojimo į NATO dieną. Esu jam dėkingas už buvimą kartu, kad esame vieningi šiandien ir bet kokiu su saugumu susijusiu atveju. Kalbėjome apie naują pajėgų modelį ir pajėgų generavimą atgrasymo ir gynybos NATO erdvėje planų šeimai. Lietuva yra lygiavertė sąjungininkė, dėliojant regioninius gynybos planus. Tokie susitikimai svarbūs ir reikšmingi Lietuvos kariuomenei ir valstybei“, – pabrėžė generolas leitenantas.
Pilnateise NATO nare Lietuva tapo prieš 19 metų – 2004 metų kovo 29 dieną. Tą pačią Šiaulių oro bazėje nusileido Aljanso naikintuvai, kurie nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę.
