„Būtina konkrečiai pasakyti Kongresui, kad jei Kongresas nepadės Ukrainai, Ukraina pralaimės karą“, – sakė V. Zelenskis per Kyjivo organizuojamos lėšų rinkimo platformos „United24“ susitikimą vaizdo ryšiu.

Kongresas jau kelis mėnesius stabdo 60 mlrd. dolerių (55,8 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo patvirtinimą.

V. Zelenskis teigė, kad Ukrainai būtų „sunku išgyventi“ be pagalbos.

Jis pabrėžė, kad „jei Ukraina pralaimės karą, bus užpultos kitos valstybės“.

Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus.

Sekmadienį Kyjivas pranešė, kad per Rusijos smūgį Huliaipolės mieste pietinėje Zaporižios srityje žuvo trys žmonės.

„Du vyrai ir moteris žuvo po savo privataus namo, į kurį pataikė rusų sviedinys, griuvėsiais“, – socialiniuose tinkluose pranešė regiono vadovas Ivanas Fedorovas.

Pareigūnai sakė, kad dar vienas civilis žuvo Kupjanske, esančiame šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur pastaraisiais mėnesiais padaugėjo išpuolių.

„Viena moteris žuvo po griuvėsiais daugiaaukščio namo ketvirtame aukšte esančiame bute“, – nurodė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir pridūrė, kad tai buvo gyvenamasis namas.

Charkivo miesto valdžia pranešė, kad Rusija sekmadienį surengė dar vieną išpuolį, per kurį buvo sužeisti penki civiliai, kitą dieną po kruvinos atakos šiame mieste.

Ukraina: padėtis aplink Časiv Jarą yra sunki

Padėtis aplink Ukrainos rytuose esantį Časiv Jarą yra sunki ir įtempta, nors Rusija šiuo metu atsitraukia, sekmadienį pranešė kariuomenė.

Rusų pajėgos pastarosiomis dienomis nuolat apšaudo šį fronto rajoną, siekdamos užimti pagrindines miesto aukštumas.

Časiv Jaras yra už mažiau nei 30 km į pietryčius nuo Kramatorsko – Ukrainos kariuomenei svarbaus geležinkelių ir logistikos mazgo.

„Padėtis pakankamai sunki ir įtempta, – ukrainiečių televizijai sakė šiame rajone dislokuotos brigados atstovas Olehas Kalašnikovas. – Rusai bando tiesiogiai pulti Bohdanivkos ir Ivanivskės miestelius netoli Časiv Jaro. Jie taip pat bando imtis puolamųjų veiksmų tarp šių dviejų vietų.“

Rusijos kariuomenė „naudoja pėstininkus, kuriuos remia šarvuotosios kovos mašinos ir karo lėktuvai“, sakė atstovas.

Padėtis pakankamai sunki ir įtempta.

„Tačiau visos jų atakos atremiamos. Jie atsitraukia“, – pridūrė jis.

Penktadienį Rusijos primesti pareigūnai okupuotose Ukrainos dalyse sakė, kad Maskvos kariuomenė juda Časiv Jaro Donecko regione link.

Ir ukrainiečių, ir rusų tinklaraštininkai, turintys ryšių su ginkluotosiomis pajėgomis, sakė, kad rusų kariai pasiekė šio miesto pakraščius.

Sekmadienį O. Kalašnikovas pabrėžė strateginę Časiv Jaro svarbą. Miestas yra už 20 km į vakarus nuo Bachmuto, virtusio griuvėsiais po kelis mėnesius trukusios artilerijos ugnies ir pernai gegužę galiausiai užimto rusų.

Rusija neseniai pasiekė pirmųjų nuo Bachmuto užėmimo teritorinių laimėjimų ir dabar bando toliau veržtis į priekį, o ukrainiečių daliniams labai trukdo gyvybiškai svarbios Vakarų karinės pagalbos vėlavimas.

Jei Rusija užims Časiv Jarą, kur prieš karą gyveno 13 tūkst. žmonių, o dabar yra likę 770, ji „galės bombarduoti Kostiantynivką“, esančią už 10 km į pietvakarius, įspėjo O. Kalašnikovas.

„Priešas taip pat galės kelti grėsmę logistikos keliams“, – sakė jis.

„Jei tu nesiimi žingsnių [...] pasirengti kitam kontrpuolimui, juos žengs Rusija. Štai ką išmokome šiame kare: jei tu to nedarysi, padarys Rusija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Bandome surasti kokį nors būdą neatsitraukti“, – sakė jis ir pridūrė, kad rusams vasarį užėmus Avdijivką, ukrainiečių kariuomenė sumaniais veiksmais stabilizavo padėtį, bet be tolesnės karinės pagalbos perspektyvos atrodo niūrios.

„Tai reiškia, kas mes trauksimės atgal, [...] mažais žingsneliais“, – įspėjo V. Zelenskis.

„Atsakymas yra [raketos] ATACMS-300“, – interviu sakė ukrainiečių prezidentas.

Jo teigimu, šios tolimojo nuotolio raketos būtų naudojamos prieš aerodromus Rusijos okupuotame Kryme.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Amane apie tai, kad reikia saugoti civilius gyventojus ir spartinti pagalbos tiekimą, A. Blinkenas pareiškė: „Jungtinės Valstijos mano, kad visas šias pastangas palengvins humanitarinės pauzės.“

JAV diplomatijos vadovas šeštadienį Jordanijos sostinėje Amane susitiko su kolegomis iš arabų šalių, o dieną prieš tai lankėsi Izraelyje, kur bandė užtikrinti humanitarines pauzes kare žydų valstybei siekiant sunaikinti „Hamas“.

Izraelyje galimas humanitarines pauzes Gazos Ruože jis aptarė su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi).

„Manome, kad kiekvienas iš šių pastangų (apsaugoti palestiniečių civilius gyventojus ir padidinti pagalbą Gazos Ruože) palengvintų humanitarinės pauzės, susitarimai vietoje, kurie padidintų civilių gyventojų saugumą ir leistų veiksmingiau bei ilgiau teikti humanitarinę pagalbą“, – žurnalistams vizito Izraelyje metu sakė A. Blinkenas.

B. Netanyahu savo ruožtu sakė, kad Izraelis nesutiks su laikinomis paliaubomis, jei nebus paleisti įkaitai, laikomi Gazos Ruože.

„Tęsiame su visa savo jėga, o Izraelis atmeta laikinų paliaubų, kurios neapima mūsų įkaitų paleidimo, galimybę“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojai įsiveržė per sieną ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė mažiausiai 240 įkaitų.

Po šio išpuolio Izraelis prieš „Hamas“ kontroliuojamą anklavą pradėjo vykdyti nesiliaujančią bombardavimo kampaniją, per kurią, Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šioje teritorijoje žuvo daugiau kaip 9,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Izraelis taip pat įvedė paralyžiuojančią Gazos Ruožo apsiaustį, dėl kurios jo gyventojams labai trūksta maisto, vandens, vaistų ir degalų.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

Išsamesnė informacija nebuvo pateikta.

„Prezidentas nurodė papildomai paremti Izraelį po šio precedento neturinčio „Hamas“ teroristinio išpuolio“, – teigiama Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime.

Aukšto rango JAV pareigūnas šeštadienį nurodė, kad vyksta derybos dėl JAV karinės pagalbos teikimo.

Po netikėto praėjusią savaitę įvykusio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Kyjive J. Yellen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad šios šalies vyriausybei bus pervesta „papildomai daugiau kaip 1,2 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma“.

Tai būtų pirmoji dalis iš maždaug 10 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skirs per artimiausius mėnesius, sakė ji savo kalboje Kyjive.

„Mūsų ekonominė parama padeda palaikyti Ukrainos vyriausybės ir svarbiausių paslaugų teikėjų veiklą nepaprastosiomis aplinkybėmis“, be kita ko, apmokant valstybės tarnautojų, ugniagesių ir mokytojų darbą, teigė JAV iždo sekretorė.

Vašingtonas, pagrindinis Ukrainos finansinis ir karinis rėmėjas, per pastaruosius metus Kyjivui suteikė beveik 50 mlrd. dolerių vertės paramą.

Po susitikimo su J. Yellen V. Zelenskis padėkojo amerikiečiams už tai, kad „nuo pirmųjų šio karo dienų mus stipriai palaikė ne tik ginklais, bet ir finansiškai“.

Ukraina jau daugelį metų kovoja su išsikerojusiu kyšininkavimu ir sąjungininkai reikalavo pažangos, kad galėtų toliau tiekti ginklus ir finansinę pagalbą.

Savo kalboje J. Yellen pabrėžė gero valdymo svarbą, sakydama, kad „skaidrumas ir atskaitomybė taps dar svarbesni Ukrainai atkuriant savo infrastruktūrą ir atsigaunant nuo karo padarinių“.

Jos teigimu, JAV taip pat spaus sąjungininkus, pavyzdžiui, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kurio direktorė Kristalina Georgijeva praėjusią savaitę lankėsi Ukrainos sostinėje, imtis aktyvesnių veiksmų.

Pasak J. Yellen, Vašingtonas šiais metais taip pat daug dėmesio skirs tam, kad sutrukdytų Rusijai išvengti Vakarų sankcijų.

Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo (Voliu Adejemu) ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.

Anot ministrės, JAV lyderystė koordinuojant tarptautines sankcijas agresorėms ir telkiant finansinę paramą Ukrainai, yra įkvepianti ir Europą nepasiduoti karo nuovargiui.

„Negalime pasyviai stebėti Rusijos agresijos Ukrainoje. Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti tarptautines sankcijas, apimant daugiau ekonomikos sektorių ir plačiau – finansų sektorių. Susitelkus būtina mobilizuoti lėšas, kurios padėtų Ukrainai ir toliau sėkmingai gintis nuo agresorės“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti tarptautines sankcijas, apimant daugiau ekonomikos sektorių ir plačiau – finansų sektorių.

„Taip pat reikia priimti sprendimus, kurie mažintų Rusijos biudžeto pajamas ir galimybes vykdyti karinius veiksmus – šiuo atžvilgiu itin svarbi rusiškos naftos kainos apribojimo iniciatyva, kurioje lyderiauja JAV“, – pažymėjo ji.

Susitikime ministrė akcentavo ir plataus masto finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai būtinybę, atliepiant tiek trumpojo, tiek ir ilgesniojo laikotarpio šalies atstatymo poreikius.

Pasak jos, būtina pagalbos Ukrainai sąlyga – glaudus Vakarų partnerių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas, tam ji pasiūlė sukurti vieningą visus Ukrainos donorus apjungiantį mechanizmą.

„Strategiškai vertinant Ukrainos perspektyvą tapti viena iš Europos Sąjungos narių, privalome sukurti vieningą veikiančią platformą, kuri apjungtų visus donorus. Be to, turime panaudoti ir įšaldytą Rusijos turtą, kuriuo ilgalaikėje perspektyvoje galėtų būti kompensuojama už karo nuostolius Ukrainai“, – sakė G. Skaistė.

JAV Iždo sekretorės pavaduotojas W. Adeyemo yra antrasis Departamento vadovaujantis pareigūnas ir vykdomasis vadovas. Jis vadovauja Iždo nacionalinio saugumo, ekonominės nelygybės ir su pandemija susijusio ekonomikos atkūrimo darbams.

Ministrė Vašingtone taip pat dalyvavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) Šiaurės ir Baltijos šalių grupės susitikimuose, Valdytojų tarybų plenarinėje sesijoje, TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje, PB diskusijoje dėl paramos Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų donorų iš viso prašo apie 55 mlrd. JAV dolerių – 38 mlrd. padengti kitų metų biudžeto deficitui ir dar 17 mlrd. JAV dolerių – pradėti atstatyti šalies kritinę infrastruktūrą.

G. Skaistė anksčiau LRT teigė, kad gairės dėl kitų metų finansinės donorų paramos Ukrainai jau aiškios, tam prireiks apie 37 mlrd. JAV dolerių. Šalys taip pat tariasi dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Anot jos, tiek šiemet, tiek kitąmet trumpalaikė pagalba bus skiriama finansuoti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijų mokėjimą ir kitoms kasdienėms valstybės reikmėms. Žvelgiant į tolimesnes perspektyvas, Ukrainos atstatymui donorės svarsto panaudoti ir užsienyje įšaldytą Rusijos turtą.

Ši suma yra 2,2 mlrd. dolerių vertės JAV paramos paketo dalis, skirto padėti Ukrainai ir 17 valstybių, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Kyjivui, kovojančiam prieš Rusijos invaziją.

Pagalbos paketas skirtas Lietuvos kariuomenės atgrasymo ir gynybos nuo išaugusios Rusijos grėsmės pajėgumams stiprinti. Jis taip pat turėtų padėti papildyti Lietuvos karinius pajėgumus, kuriais Lietuva pasidalino su Ukraina.

„Lietuvos lyderystė regione ir karinė parama Ukrainos gynybai buvo itin svarbios Ukrainos žmonių kovoje atremiant Rusijos agresiją. Šis paramos paketas padės Lietuvai papildyti svarbius gynybos pajėgumus reikalingus valstybės apsaugai, o tai sustiprins ir NATO rytų sparną“, – pranešime sakė JAV ambasadorius Robertas Gilchristas (Robertas Gilkristas).

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, ši parama rodo, jog JAV įsipareigojimai regiono saugumui „išlieka tvirti ir auga“.

JAV karinės paramos programa yra skirta teikti dotacijas arba tiesiogines paskolas remti užsienio valstybių karinius poreikius – įsigyti gynybos įrangą, karinius mokymus ar paslaugas iš JAV.

„Signalai, kad Jungtinės Valstijos yra su mumis, yra labai svarbūs. Mums tai yra garantija, kad galėsime susigrąžinti savo teritorijas“, – sakė V. Zelenskis, A. Blinkenui atvykus į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito.

Tai jau antra A. Blinkeno iš anksto neskelbta kelionė į Kyjivą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.

„Sekretorius labai norėjo atvykti į šią kelionę dabar, nes tai labai svarbus momentas Ukrainai“, – sakė viena A. Blinkeną lydinti aukšto rango JAV pareigūnė.

Ji atkreipė dėmesį į Ukrainos kontrpuolimą praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo invazijos pradžios, o prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbė, kad Kyjivas atkovojo kelias Charkivo srities gyvenvietes.

„Visa saugumo pagalba stengiamasi padėti užtikrinti, kad Ukraina sėkmingai vykdytų atsakomąjį puolimą“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi pareigūnė.

„Jei taip ir bus, manau, kad tai labai svarbu, kalbant apie tai, kaip karas juda į priekį“, – teigė ji.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas), ketvirtadienį Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje surengęs naują derybų dėl karinės pagalbos Kyjivui ratą, gyrė ukrainiečių „įrodomą sėkmę mūšio lauke“.

Prasidedant deryboms su sąjungininkėmis, L. Austinas sakė, kad Jungtinės Valstijos Ukrainai nusiųs karinės įrangos dar už 675 mln. dolerių (682,8 mln. eurų).

Pasak JAV gynybos sekretoriaus, paketas apims 105 mm kalibro haubicas, tikslaus nutaikymo salvinės ugnies sistemų GMLRS raketas ir artilerijos šaudmenis.

Be to, A. Blinkenas patvirtino, kad bus skiriami 2 mlrd. dolerių (eurų) užsienio kariniam finansavimui – programai, pagal kurią Jungtinės Valstijos siūlo paskolas ar dotacijas kitoms valstybėms JAV gaminamiems ginklams pirkti.

Pusė naujojo 2 mlrd. dolerių paketo atiteks Ukrainai, o likusi dalis – 18 kitų šalių, kurioms pavojų gali kelti Rusija, sakė kitas Valstybės departamento pareigūnas.

Tarp patvirtintų gavėjų yra Moldova ir Sakartvelas, kurios abi turi Rusijos remiamus separatistinius regionus, taip pat Baltijos šalys bei Bosnija ir Hercegovina, kur yra išaugusi įtampa dėl Rusijos remiamų šalies serbų lyderių.

„Valstybės vadovas akcentavo, kad, išaugus įtampai regione, JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje sustiprintų atgrasymo priemones“, – teigiama Lietuvos Prezidentūros pranešime spaudai.

Pasak jo, nuo 2019 metų Lietuvoje dislokuotos JAV karinės pajėgos yra svarbi atgrasymo priemonė, demonstruojanti sąjungininkų solidarumą ir saugumo nedalomumo principą.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.

„Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginė Lietuvos sąjungininkė saugumo ir gynybos srityje, kurios įsitraukimas ir bendradarbiavimas yra būtinas užtikrinant saugumą visame Baltijos regione“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Rusijos karinių pajėgų telkimas prie rytinės NATO sienos keičia saugumo situaciją, todėl kritiškai svarbus sprendimas stiprinti regiono saugumą papildomais kariais iš JAV ir spartinti bendradarbiavimą karinių įsigijimų srityje“, – pridūrė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginė Lietuvos sąjungininkė saugumo ir gynybos srityje, kurios įsitraukimas ir bendradarbiavimas yra būtinas užtikrinant saugumą visame Baltijos regione.

Prezidentas pabrėžė, kad Vašingtono sutarties 5 straipsnis išlieka tvirtu JAV įsipareigojimu Baltijos šalims.

Susitikime su JAV gynybos sekretoriumi G. Nausėda taip pat aptarė paramos Ukrainai svarbą, galimas įtampos regione mažinimo priemones, teigiama pranešime.

G. Nausėdos teigimu, šiandien yra ypač svarbu ir toliau išlaikyti NATO sąjungininkų vienybę bei Aljanso atvirų durų politiką visoms narystės jame siekiančioms valstybėms.

Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. JAV perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius išaugo iki 149 tūkstančių, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis.

Įtampą pastaruoju metu dar labiau pakurstė apšaudymai ties fronto linija Rytų Ukrainoje ir Rusijos remiamų separatistinių teritorijų vadovų raginimai gyventojams evakuotis. Tai sustiprino nerimą, kad Ukrainą ketinimais pulti apkaltinusi Rusija tai palaikys pretekstu griebtis intervencijos.

Reaguodami į Rusijos veiksmus, NATO sąjungininkai dislokavo papildomus karius Lietuvoje ir kitose rytinėse Aljanso šalyse.

Lloydas Austinas ir Ingrida Šimonytė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

I. Šimonytė: išreiškiau pasirengimą priimti daugiau JAV karių

Lietuva pasiruošusi priimti daugiau Jungtinių Valstijų karių, sako premjerė Ingrida Šimonytė, šeštadienį susitikusi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).

„Gynybos sekretoriui išreiškiau Lietuvos pasirengimą priimti ir daugiau JAV karių, jeigu būtų toks administracijos sprendimas“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Perklausta, ar pats L. Austinas pažadėjo sustiprinti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, I. Šimonytė teigė, jog „tokie pažadai taip paprastai nėra dalinami“.

Vyriausybės vadovė taip pat sakė iš JAV gynybos sekretoriaus išgirdusi įsipareigojimą, kad Baltijos šalių saugumui bus skiriamas „deramas dėmesys“.

Paklausta ar karas Ukrainoje yra neišvengiamas, I. Šimonytė teigė, jog jos manymas neturi didelės reikšmės, be to, ji pasitiki sąjungininkų žvalgybine informacija.

„Reikia žiūrėti į faktus, o faktai yra tokie, kad per praėjusią parą įvyko labai daug dalykų, kuriuos galima laikyti preteksto kūrimu. Aišku, kai kurie dalykai yra kuriami atžagariomis rankomis“, – dėstė ji.

Ministrė pirmininkė kaip pavyzdį įvardijo prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtą civilių gyventojų evakuaciją.

Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas tokį raginimą paskelbė penktadienį, įraše paminėdamas ir pačią datą – vasario 18-ąją, nors meta duomenys atskleidžia, kad kreipimasis buvo įrašytas keliomis dienomis anksčiau.

„Tą matome, manau, kad tą mato ir mūsų partneriai, to naivumo yra mažiau“, – sakė I. Šimonytė.

Dalis Rusijos karių šiuo metu dislokuota Baltarusijoje, o tai kelia papildomų įtampų prie rytinių NATO sienų.

„Galbūt kažkas turi vilties, kad karinės pajėgos pajudės atgal į Rusiją, bet realistiškesnis scenarijus yra, kad ne“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak jos, tą patvirtina ir pastarasis V. Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos susitikimas dėl saugumo situacijos.

„Šitas pokytis būtų labai didelis saugumo situacijos pokytis. Tuomet, galvojant apie Suvalkų koridoriaus ir Baltijos šalių gynybą, manau, kad tikrai bus reikalingi papildomi sprendimai ir mes jų sieksime“, – dėstė ministrė pirmininkė.

Vašingtono duomenimis, Rusija yra dislokavusi maždaug 30 tūkst. karių kaimyninėje Baltarusijoje per pratybas, turinčias trukti iki sekmadienio.

„Amerika vėl prie stalo ir yra visiškai įsitraukusi“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad kolektyvinė NATO gynyba yra „šventas įsipareigojimas“ ir kad demokratijos „kovoja su autokratijomis“.

Kalbėdamas apie artėjantį savo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu J. Bidenas pažadėjo kalbėti „labai aiškiai“ dėl JAV nuogąstavimų, susijusių su Maskvos elgesiu.

J. Bidenas taip pat gynė savo sprendimą po judviejų su V. Putinu susitikimo Ženevoje artėjantį trečiadienį nerengti bendros spaudos konferencijos.

„Tai nėra konkursas, kas geriau pasirodys per spaudos konferenciją ir padarys gėdą kitam. Svarbiausia yra man labai aiškiai apibrėžti sąlygas, kuriomis mūsų santykiai su Rusija būtų geresni. Mes nesiekiame konflikto“, – pareiškė Amerikos prezidentas.