J. Boltonas, rugsėjį palikęs Baltuosius rūmus, sakė visapusiškai apsvarstęs šį klausimą ir  nusprendęs, kad vykdytų Senato šaukimą, jeigu jį gautų.

„Padariau išvadą, jog jeigu Senatas pateiktų šaukimą man liudyti, būsiu pasiruošęs liudyti“, – sakoma jo pranešime.

Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) viešai sakė nepritariąs siūlymams iškviesti naujų liudytojų, nors demokratai pageidauja, kad duotų parodymus J. Boltonas ir kiti veikėjai, neliudiję, kai ankstesnį tyrimo etapą vykdė Atstovų Rūmai.

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) delsia perduoti Senatui Kongreso žemųjų rūmų parengtų D. Trumpo apkaltos straipsnius, siekdama užsitikrinti, kad būtų leista iškviesti naujų liudytojų. Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) siūlė iškviesti kelis liudytojus, įskaitant J. Boltoną, bet M. McConnellas šiuos raginimus iki šiol atmesdavo.

Kol kas neaišku, kad N. Pelosi galiausiai perduos apkaltos straipsnius. Jeigu ji nuspręs tai padaryti artimiausiomis dienomis, apkaltos procesas Senate galėtų prasidėti jau šią savaitę.

Gruodžio 18-ąją per istorinius balsavimus demokratų dominuojamuose Atstovų Rūmuose buvo patvirtinti oficialūs kaltinimai, kad JAV prezidentas piktnaudžiavo valdžia ir trukdė Kongresui tirti jo veiksmus. Toliau šis procesas turi persikelti į respublikonų dominuojamą Senatą, bet to nebus galima padaryti, kol aukštiesiems rūmams nėra oficialiai perduoti apkaltos straipsniai.

„Negalime surengti teismo be straipsnių, – pirmadienį per „Twitter“ parašė M. McConnellas. – Paties Senato taisyklės to nenumato. Taigi, kol kas tenkinamės įprastu Senato darbu, kol Atstovų Rūmų demokratai toliau kapstosi. Kol kas.”

„Kaip Ukrainos prezidentas aš nesikišiu į įvykius kitose šalyse, ne taip kaip galėtų bandyti kiti“, – sakė V. Zelenskis naujienų agentūrai AFP, susitikęs su ukrainiečių diaspora Latvijos sostinėje Rygoje.

„Mes, kaip Ukraina, nedarysime nieko“, – pridūrė jis.

Pranešėjo advokato Andrew Bakajaus (Endriaus Bakajaus) laiške nurodoma, kad Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras pasitelkė šio asmens apsaugai „reikalingus išteklius“.

Pažymima, kad žvalgybos pareigūnas nuogąstauja dėl savo saugumo, nes kilus skandalui sulaukė grasinimų.

Iki šiol beveik nieko nežinoma apie šį informatorių, kuris, remiantis pateiktu skundu, prezidentų pokalbio pats negirdėjo, bet buvo informuotas apie jo turinį kolegų iš Baltųjų rūmų.

Laikraščio „The New York Times“ žiniomis, informatorius yra Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas, šiuo metu dirbantis šios agentūros būstinėje Langlio mieste Virdžinijoje.

JAV prezidentas anksčiau pareiškė norįs susitikti su asmeniu, pranešusiu apie jo pokalbį su V. Zelenskiu.

„Beje, norėčiau susitikti ne tik su savo kaltintoju, pateikusiu antrųjų ir trečiųjų šalių informaciją, bet ir su žmogumi, neteisėtai perdavusiu „informatoriui“ šią iš esmės neteisingą informaciją“, – sakė D. Trumpas.

Valstybės vadovas pridūrė, kad šiam žvalgybos pareigūnui gali grėsti „rimtos pasekmės“, nes šis „šnipinėjo“ prezidentą.

Kaip pranešė amerikiečių žiniasklaida, prezidentas liepos 25 dieną mėgino įtikinti Ukrainos vadovą atlikti tyrimą dėl Hunterio Bideno (Hanterio Baideno) – buvusio JAV viceprezidento ir potencialaus D. Trumpo varžovo 2020 metų prezidento rinkimuose Jo Bideno (Džo Baideno) sūnaus – galimai korupcinės veiklos.

Apie šį pokalbį vadovybei pranešė minimas žvalgybos pareigūnas. Su jo skundu susipažinę Demokratų partijos kontroliuojami Atstovų Rūmai nusprendė aiškintis, ar yra pagrindo inicijuoti apkaltą D. Trumpui.

Baltieji rūmai pateikė Kongresui abiejų lyderių pokalbio stenogramą, tačiau tai neprivertė įstatymų leidėjų atsisakyti pradėtos procedūros.

Prezidentūros pateiktas dokumentas buvo parengtas remiantis JAV administracijos pareigūnų, buvusių D. Trumpo kabinete jam kalbantis su V. Zelenskiu, užrašais. Remiantis stenograma, D. Trumpas tikrai prašė Ukrainos lyderio atlikti tyrimą dėl H. Bideno. Tačiau tekste nėra požymių, kad JAV prezidentas grasino ar šantažavo V. Zelenskį.