Vaizdo ryšiu turėjęs dalyvauti ukrainiečių prezidentas netikėtai atšaukė dalyvavimą. V. Zelenskis turėjo informuoti senatorius apie naujausius įvykius konflikte su Rusija ir paraginti juos paremti trečiadienį numatomą procedūrinį balsavimą dėl skubios pagalbos paketo, į kurį įtraukta daugiau kaip 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų) Kyjivui.

Pinigų skyrimą jau kelias savaites stabdo nesutarimai Kongrese, o Baltieji rūmai yra įspėję, kad esamos lėšos baigsis iki metų pabaigos ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą, jei JAV įstatymų leidėjai nesiims veiksmų.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) pranešė, kad V. Zelenskis negalėjo dalyvauti dėl nesklandumų, anot jo, ištikusių paskutinę minutę. Tačiau Ch. Schumeris vis tiek pradėjo pasitarimą, netrukus virtusį žodžių karu.

Nesugebėjimas paremti Ukrainos yra visiškai beprotiškas. Tai prieštarauja JAV interesams.

Jutos valstijai atstovaujantis senatorius Mittas Romney (Mitas Romnis) paliko susitikimą anksčiau, patvirtindamas, kad nemažai jo kolegų respublikonų pasekė jo pavyzdžiu, supykę, kad nieko neišgirdo dėl savo reikalavimo pagalbą Ukrainai susieti su veiksmais dėl migrantų krizės JAV ir Meksikos pasienyje.

„Susitikimo dalyviai sakė dalykus, kuriuos visi žinome, apie kuriuos galime perskaityti bet kuriame laikraštyje, kurie buvo pasakyti viešai, – žurnalistams kalbėjo M. Romney. – Jie nesako nieko nauja, o respublikonai teigia, kad remia Ukrainą, tačiau turi būti užtikrintas mūsų sienos saugumas.“

Kongreso narių nuomonės dėl paramos Ukrainai skiriasi labiau nei bet kada per beveik dvejus metus trunkantį konfliktą, Kyjivui sparčiai eikvojant JAV iki šiol suteiktą karinę pagalbą.

Senato respublikonai savo paramą papildomam Ukrainos finansavimui sieja su sąlyga, kad prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratai pritars prieglobsčio sistemos reformoms ir sugriežtintai pasienio apsaugai – priemonėms, kurias demokratai jau yra atmetę.

„Respublikonai tiesiog išeina iš susitikimo, nes ten esantys žmonės nenori diskutuoti apie tai, ko reikia susitarimui pasiekti“, – sakė M. Romney.

Priartėjus vakarui, J. Bidenas išreiškė nusivylimą.

„Nesugebėjimas paremti Ukrainos yra visiškai beprotiškas. Tai prieštarauja JAV interesams, – sakė J. Bidenas. – Tai tiesiog neteisinga.“

V. Zelenskis šį prašymą išsakė per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių, įskaitant senatorius, kai kuriuos Atstovų Rūmų narius bei jų padėjėjus.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) išplatintame pranešime nurodė, jog V. Zelenskis savo kreipimesi „desperatiškai prašė, kad Rytų Europos šalys atsiųstų Ukrainai rusų gamybos lėktuvų“.       

„Padarysiu viską, ką galiu, kad padėčiau administracijai palengvinti jų perdavimą“, – sakė demokratas iš Niujorko.  

Ch. Schumeras pareiškė Ukrainos prezidentui, kad JAV įstatymų leidėjus įkvėpė jo ir Ukrainos žmonių drąsa bei tvirtybė.   

JAV Kongresas rengia 10 mlrd. JAV dolerių karinės ir humanitarinės pgalbos Ukrainai paketą. Ch. Schumeras sakė V. Zelenskiui, kad įstatymų leidėjai viliasi, jog ši pagalba bus greitai nusiųsta Ukrainai.

V. Zelenskis senatoriams sakė, kad jo šaliai šiuo metu labiausiai reikia orlaivių ir dronų. 

Susitikime pažymėta, kad Lietuvos ir JAV požiūriai į augančias geopolitines grėsmes sutampa, o užsienio politikoje šalys laikosi vertybiškai bendros pozicijos. Taip pat aptarti agresyvūs Rusijos veiksmai, nukreipti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą demokratinėmis vertybėmis grįstą pasaulį, bei augantys iššūkiai Europos saugumui dėl neribotam laikui Baltarusijoje paliktų Rusijos karių.

„Esame Rusijos bandymo ardyti taisyklėmis ir susitarimais grįstą pasaulio tvarką liudininkai, todėl tikimės, kad JAV balsas ir vaidmuo regione tik stiprės. Lietuva išliks JAV sąjungininke, kuria galima pasitikėti“, – sakė I. Šimonytė.

Susitikime su senatoriais aptartas ir Kinijos spaudimas Lietuvos ekonomikai.

Su senatoriais Ch. Coonsu ir D. Durbinu premjerė taip pat aptarė Lietuvos galimybes priimti papildomas amerikiečių karių pajėgas bei JAV paramą per Baltijos saugumo iniciatyvą.

„Mano pirmasis prašymas buvo toks: svarbu, kad [Ukrainos] prezidento [Volodymyro] Zelenskio ir prezidento Bideno susitikimas įvyktų prieš Bideno ir Putino susitikimą Ženevoje“, – žurnalistams sakė P. Porošenka, turėdamas omenyje birželio 16 dieną planuojamą rusų ir amerikiečių lyderių susitikimą.

Eksprezidentas pabrėžė, jog „Ukrainos lemtis negali būti svarstoma jai nedalyvaujant“.

Pasak P. Porošenkos, Vašingtonas labai atidžiai stebi padėtį Ukrainoje ir traktuoja su šia šalimi susijusius įvykius kaip labai svarbius Amerikai, todėl Kijevui reikia tuo pasinaudoti.

„Labai tikiuosi, kad prie to prisidės ir amerikiečių delegacijos vizitas“, – pridūrė buvęs prezidentas.

„Dar kartą pabrėžiame: šalies viduje galime grumtis. Šalies viduje turime daug pagrįstų pretenzijų Zelenskiui... Tačiau turime susivienyti ir demonstruoti vidinę vienybę strateginiuose reikaluose, užsienio politikoje. Labai tikiuosi, kad dar pavyks ištaisyti Zelenskio, [jo administracijos vadovo Andrijaus] Jermako ir visos jų komandos užsienio politikos nesėkmes“, – pareiškė P. Porošenka.

Ukrainoje trečiadienį lankosi JAV senatorių delegacija, kurią sudaro demokratai Jeanne Shaheen (Džin Šahin) ir Chrisas Murphy (Krisas Merfis), taip pat respublikonas Robas Portmanas.

„Vamzdynas toliau tiesiamas, yra viešai prieinamos informacijos apie laivus ir įmones, dalyvaujančias šio projekto, kuriam jau taikomos sankcijos, įgyvendinimą“, – agentūra „Bloomberg“ cituoja senatorių grupės bendrą kreipimąsi į JAV prezidentą.

Laišką pasirašė įtakingas Teksaso senatorius Tedas Cruzas (Tedas Kruzas) ir dar 39 iš 100 Senato narių.

Jie pažėrė kritikos Valstybės departamento vasario 19-osios ataskaitai apie „Nord Stream 2“ ir sankcijas prieš šį projektą, kurioje įvardintas tik vienas Rusijos vamzdžių klojimo laivas bei jo savininkė.

„Nieko nepasakyta apie kitus dujotiekio tiesime dalyvaujančius laivus ir įmones, teikiančias draudimo ar sertifikavimo paslaugas“, – pareiškė senatoriai.

JAV sankcijos laivui „Fortuna“ bei jį valdančiai Rusijos bendrovei KVT-RUS buvo įvestos dar Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metu.

Senato Komercijos komiteto posėdis suteiks galimybę įstatymų leidėjams apklausti socialinių tinklų vykdomuosius direktorius, likus savaitei iki prezidento rinkimų, ir galbūt paruošti dirvą prieštaringai vertinamos 230-ojo straipsnio teisinės priemonės pataisoms.

„Twitter“ vadovas Jackas Dorsey (Džekas Dorsis) ir „Facebook“ ir įkūrėjas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas), iškviesti liudyti kartu su „Google“ patronuojančios bendrovės „Alphabet“ vykdomuoju direktoriumi Sundaru Pichai (Sundaru Pičajumi), pareiškė, kad dėl potencialių pataisų internete galėtų pagausėti žalingo ir užgaulaus turinio. Jų nuomone, tokiu atveju žodžio laisvė sumažėtų, o ne padidėtų.

Anot J. Dorsey, 230-asis straipsnis suteikia interneto platformoms lankstumo šalinant „neapykantos kurstančius pasisakymus“ ir kitą nepriimtiną medžiagą. Jis pabrėžė, kad šis teisės aktas grindžia socialinės žiniasklaidos pasaulį, kur bet kas gali skelbti komentarus.

„Griaunant 230-ojo straipsnio pamatą galėtų sugriūti ir mūsų bendravimo būdai internete – liktų tik nedaugelis stambių ir gerai finansuojamų technologijų bendrovių“, – pridūrė J. Dorsey.

Tačiau M. Zuckerbergas nustebino skaitmeninių teisių gynėjus, leidęs suprasti esąs atviras reformoms.

„Manau, kad Kongresas turėtų atnaujinti įstatymą, kad jis atitiktų savo paskirtį“, – nurodoma M. Zuckerbergo iš anksto paruoštame parodymų tekste.

„Esame pasirengę dirbti su Kongresu svarstant, koks galėtų būti reguliavimas“, – priduriama jame.

„Atvėrus šias duris gali būti žengtas žingsnis atgal kalbant apie laisvą saviraišką“, – perspėjo Charleso Kocho (Čarlzo Kocho) instituto skaitmeninių teisių aktyvistas Jesse'is Blumenthalis (Džesis Bliumentalis).

„Be to, tai tolygu pasiduoti išorinių interesų spaudimui pataisyti 230-ąjį straipsnį“, – pridūrė jis.

„Objektyvus pagrįstumas“

Tačiau priešiška reakcija į platformų veiksmus tik auga. Kai kurie politiniai lyderiai ir aktyvistai teigia, kad 230-ojo straipsnio nuostatos pernelyg švelnios ir leidžia internete laisvai plisti užgauliam turiniui bei raginimams griebtis smurto.

Tuo metu JAV respublikonai tvirtina, kad įstatymas suteikia platformoms teisę nesąžiningai slopinti konservatorių balsus.

Komitetui pirmininkaujantis respublikonų senatorius Rogeris Wickeris (Rodžeris Vikeris) su kolegomis pateikė įstatymo projektą, kuris apribotų IT kompanijoms suteikiamą apsaugą, reikalaujant, kad šalindamos turinį įrodyti jos įrodytų tokių veiksmų „objektyvų pagrįstumą“.

„Didžiosios technologijų kompanijos peržengia savo atsakomybės skydo ribas, todėl dabar kenčia nacionalinis diskursas“, – praėjusį mėnesį pareiškė senatorė Marsha Blackburn (Marša Blekbern), viena iš projekto autorių.

Be teisėkūros iniciatyvų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pasirašęs vykdomąjį potvarkį, leidžiantį šalies reguliavimo institucijoms atidžiau stebėti turinio moderavimą.

Vis tik kai kurie skaitmeninių teisių aktyvistai mano, kad neverta telkti dėmesio į 230-ąjį straipsnį ir kad siūlomos priemonės būtų antikonstitucinės ar neproduktyvios.

„230-asis straipsnis yra gyvybiškai svarbus įstatymas, padėjęs sukurti dabartinio pavidalo internetą“, – sakė pelno nesiekiančios organizacijos „TechFreedom“ Pilietinių laisvių skyriaus direktorė Ashkhen Kazaryan (Ašken Kazarian).

„Juo kliaujasi visi – nuo mažų tinklaraščių iki didelių interneto platformų“, – pridūrė ekspertė.

Tuo metu stambių IT bendrovių kritikai įsitikinę, kad jos yra faktinės monopolijos, kadangi daro didžiulę įtaką informacijos platinimui, todėl jų veikla turėtų būti reguliuojama.

Didžiulės bylinėjimosi išlaidos

Tačiau A. Kazaryan pareiškė, kad bet kokios naujos reguliavimo priemonės tik sustiprintų dominuojančias platformas, nes naujos šios sektoriaus dalyvės susidurtų su didžiulėmis administracinėmis ir bylinėjimosi išlaidomis.

„Su tuo gali susidoroti tik didelės platformos. Kitos bankrutuos dėl bylinėjimosi“, – sakė ji.

230-ojo straipsnio gynėjai pabrėžia, jog ši priemonė skatina atsakingą turinio filtravimą. Jie nerimauja, kad pagal kai kuriuos pasiūlymus interneto platformoms gali tekti arba blokuoti kone visą trečiųjų šalių turinį, kas sukeltų pavojų socialinių tinklų verslo modeliui, arba leisti platinti bet kokį turinį.

Vis tik daugelis analitikų pažymi, kad 230-ojo straipsnio pataisos yra neišvengiamos, atsižvelgiant į didelį susirūpinimą dėl vyraujančių interneto platformų.

„Faktas, kad šis posėdis vyksta Senate, kur daugumą turi respublikonai, yra reikšmingas, nes jis rodo, kad reguliavimu yra sudominta ne tik Demokratų partija“, – sakė Brookingso (Brukingso) instituto Technologinių inovacijų centro vadovas Darrellas Westas (Darelas Vestas).

„Veiksmų nori imtis plataus spektro veikėjai, ir šiuo posėdžiu atkreipiamas stambių platformų dėmesys, kad kitais metais gali būti inicijuoti teisės aktai. Tai ypač būtų tiesa, jei demokratai kontroliuos prezidentūrą, [Atstovų] Rūmus ir Senatą“, – pažymėjo ekspertas.

Kongresas šį priemonių paketą turėtų priimti ateinančiomis savaitėmis.

Senatorių išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad jų rengiamas įstatymo projektas numato „kiekvienam turinčiam teisę subjektui papildomą finansavimą, užtikrina didesnį valstijų ir vietos valdžios institucijų lankstumą panaudojant lėšas, skirtas kompensuoti dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 negautas pajamas, ir numato papildomą finansavimą koronaviruso plitimo karštiesiems taškams kovai su pandemija“.     

„Atkakliai dirbome, kad įsitikintume, jog valstybės ir vietos valdžios institucijos gali užtikrinti pagrindinių paslaugų, būtinų darbuotojams ir darbdaviams išgyventi, teikimą. Turime apginti amerikiečių finansinę ateitį“, – sakė senatorius B. Cassidy.  

M. Menendezas savo ruožtu pridūrė: „Kaip buvęs meras suprantu, kokių didžiulių praradimų pareikalauja kova su šia pandemija fronto linijoje atsidūrusiuose miestuose, gyvenvietėse ir valstijose, kad šis karas būtų tęsiamas ir būtų užtikrinama nepertraukiama parama savo vietiniams sveikatos apsaugos departamentams, mokami atlyginimai mokytojams ir greitosios pagalbos darbuotojams, remontuojami keliai.“    

B. Cassidy ir B. Menendezas šį įstatymo projektą parengė reaguodami į Nacionalinės gubernatorių asociacijos, kuriai vadovauja Merilando gubernatorius Larry Hoganas (Laris Hoganas) ir Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas), raginimus artimiausiomis savaitėmis skirti valstijoms daugiau išteklių. 

Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad respublikonai „artėja“ prie susitarimo su demokratais dėl kito įstatymų paketo, padėsiančio sumažinti koronaviruso pandemijos ekonominę žalą.  

D. Trumpas užsiminė, kad sprendimas šiuo klausimu gali būti priimtas jau pirmadienį.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Johnas Robertsas (Džonas Robertsas), kuris vadovaus vos trečiam šalies istorijoje prezidento apkaltos teismui, priėmė 100 senatorių priesaiką.

„Ar iškilmingai prisiekiate, kad dėl visų dalykų, susijusių su Donaldo Johno Trumpo (Donaldo Džono Trampo), Jungtinių Valstijų prezidento, artėjančiu apkaltos teismu, nešališkai vykdysite teisingumą pagal konstituciją ir įstatymus, ir tepadeda jums Dievas?“ – paklausė J. Robertsas.

Senatoriai salėje atsakė: „Taip.“

Po ketvirtadienio ceremonijos buvo paskelbta pertrauka, o antradienį prasidės „rimtas“ teismo procesas, sakė Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnelis (Mičas Makonelas).

Remiantis apkaltos taisyklėmis, sprendimui atstatydinti prezidentą reikalingas mažiausiai dviejų trečdalių senatorių palaikymas, todėl daugelis mano, kad respublikonų kontroliuojamas Senatas išteisins prezidentą.

Vyriausybės atskaitomybės biuras anksčiau ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje padarė išvadą, kad Baltieji rūmai pažeidė federalinius įstatymus, sulaikydami Kongreso patvirtintas lėšas Ukrainai.

Prognozuoja „labai greitą“ teismą Senate

D. Trumpas ketvirtadienį prognozavo, kad jo apkaltos teismas Senate ilgai neužtruks, ir pakartojo, kad kaltinimai jam piktnaudžiavus valdžia yra apgaulė.

„Galvoju, kad tai turėtų vykti labai greitai“, – reporteriams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas, Senate tuo tarpu prisaikdinant jo narius D. Trumpo istorinio apkaltos teismo prisiekusiaisiais.

„Tai absoliučiai partinis [teismas], – sakė D. Trumpas. – Tai apgaulė. Tai apgaulė ir visi žino, kad tai visiška apgaulė.“

D. Trumpas kaltinamas tuo, jog buvo įšaldęs pagalbą Ukrainai, kad galėtų spausti Kijevą atlikti tyrimą dėl buvusio viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) – pagrindinio demokratų pretendento šiemet JAV prezidento rinkimuose varžytis su dabartiniu Baltųjų rūmų šeimininku – ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio).

D. Trumpas taip pat kaltinamas trukdymu Kongresui, kuris pasireiškė tuo, kad jis, nepaisydamas įstatymų leidėjų reikalavimų, neleido duoti parodymų liudininkams ir neleido perduoti dokumentų.

Prezidento teismas Senate, per kurį valstybės vadovui grės nušalinimas nuo pareigų, prasidės antradienį.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Johnas Robertsas (Džonas Robertsas) priims 100 senatorių priesaiką ir pirmininkaus vos trečiam šalies istorijoje prezidento apkaltos teismui.

Procedūra prasidėjo vidurdienį vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Per ją Atstovų Rūmų nariai, atliksiantys prokurorų vaidmenį, perskaitė du D. Trumpo apkaltos straipsnius.

„Savo elgesiu ir pažeisdamas savo konstitucinę priesaiką... Donaldas J. Trumpas piktnaudžiavo prezidento galiomis“, – pirmąjį apkaltos straipsnį perskaitė Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas demokratas Adamas Schiffas (Adamas Šifas), kuris vadovaus kaltintojams prezidento apkaltos teisme Senate.

„Pasinaudodamas savo aukšto posto galiomis, prezidentas Trumpas siekė užsienio vyriausybės, Ukrainos, kišimosi į 2020-ųjų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus“, – pridūrė A. Schiffas.

Senatui oficialiai priėmus prezidento apkaltos straipsnius, 14 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku prisieks 64 metų J. Robertsas, kurį vyriausiuoju teisėju paskyrė prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), o paskui jis prisaikdins pačius senatorius.

Visi 100 senatorių teismo metu privalo tyliai sėdėti, o Senato ceremonmeisteris Michaelas Stengeris (Maiklas Stendžeris) ceremonijos pradžioje apie tai perspėjo.

„Visiems asmenims įsakoma būti tyliai, nes gresia įkalinimas, kol Atstovų Rūmai skelbia Jungtinių Valstijų Senatui Donaldo Johno Trumpo (Donaldo Džono Trampo), Jungtinių Valstijų prezidento, apkaltos straipsnius“, – paskelbė M. Stengeris.

Rimti formalumai akcentavo apkaltos išskirtinumą. D. Trumpas yra tik trečias JAV prezidentas per visą istoriją, stosiantis prieš Senato teismą.

„Išmušė Senato valanda“

Po ketvirtadienio ceremonijos bus paskelbta pertrauka, o antradienį prasidės „rimtas“ teismo procesas, sakė Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnelis (Mičas Makonelas).

Remiantis apkaltos taisyklėmis, sprendimui atstatydinti prezidentą reikalingas mažiausiai dviejų trečdalių senatorių palaikymas, todėl daugelis mano, kad respublikonų kontroliuojamas Senatas išteisins prezidentą.

D. Trumpas kaltinamas tuo, jog buvo įšaldęs pagalbą Ukrainai, kad galėtų spausti Kijevą atlikti tyrimą dėl buvusio viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) – pagrindinio demokratų pretendento šiemet JAV prezidento rinkimuose varžytis su dabartiniu Baltųjų rūmų šeimininku – ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio).

Vyriausybės atskaitomybės biuras anksčiau ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje priėjo išvadą, kad Baltieji rūmai pažeidė federalinius įstatymus, sulaikydami Kongreso patvirtintas lėšas Ukrainai.

„Teisingai vykdant tą įstatymą, neleidžiama prezidentui pakeisti Kongreso įstatymiškai patvirtintų prioritetų savo politikos prioritetais“, – sakoma agentūros ataskaitoje.

D. Trumpas taip pat kaltinamas trukdymu Kongresui, kuris pasireiškė tuo, kad jis, nepaisydamas įstatymų leidėjų reikalavimų, neleido duoti parodymų liudininkams ir neleido perduoti dokumentų.

M. McConnellas itin kritiškai atsiliepė apie gruodžio 18-ąją demokratų kontroliuojamų Atstovų Rūmų paskelbtą apkaltą prezidentui D. Trumpui. Ketvirtadienį Senato respublikonų daugumos lyderis pažadėjo, kad Kongreso aukštuosiuose rūmuose reikalai klostysis kitaip.

„Nuo pat pradžių iki pabaigos tai buvo aiškiai partinis pasirodymas, – tvirtino M. McConnellas. – Tačiau šis procesas toliau taip nesitęs.“

„Šie rūmai būtent tam ir egzistuoja, kad nekreiptume dėmesio į kasdieninę dramą, – kalbėjo senatorius iš Kentukio. – Atstovų Rūmų laikas baigėsi. Išmušė Senato valanda.“

Du prezidento apkaltos straipsnius Senatui trečiadienį perdavė septyni Atstovų Rūmų demokratai, atliksiantys kaltintojų vaidmenį 45-ojo JAV prezidento teisme.

„Labai liūdna, labai tragiška mūsų šaliai, kad prezidento veiksmai, pakertantys mūsų nacionalinį saugumą, sulaužantys jo priesaiką ir sukeliantys pavojų mūsų rinkimų saugumui, atvedė mus čia“, – prieš pasirašydama apkaltos straipsnius trečiadienį sakė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi).

„Šis prezidentas bus patrauktas atsakomybėn“, – sakė ji ir pridūrė: „Niekas nėra aukščiau įstatymo.“

„Jaučiamės vykdantys mūsų konstitucijos įkūrėjų valią ir tai gan rimta našta“, – trečiadienį sakė A. Schiffas.

N. Pelosi buvo atidėjusi apkaltos straipsnių perdavimą Senatui ir spaudė M. McConnellą sutikti pareikalauti liudininkų ir dokumentų, kuriems Baltieji rūmai sutrukdė pasiekti Atstovų Rūmus.

M. McConnellas atsisakė įsipareigoti dėl šių dalykų ir nurodė, kad klausimas bus sprendžiamas tik po pradinių teismo argumentų ir apklausų, kurios gali užtrukti dvi savaites.

„Afera“

Vienas D. Trumpo administracijos pareigūnas trečiadienį žurnalistams sakė, jog nesitikima, kad teismas užtruks ilgiau nei dvi savaites. Tai rodytų, kad M. McConnellas gali pasinaudoti respublikonų dauguma 100 vietų Senate ir užgniaužti raginimus kviesti liudytojus arba greitai pateikti kaltinimus balsavimui.

Anksčiau trečiadienį D. Trumpas išjuokė tyrimą ir teismą, kaip tai daro jau ne vieną mėnesį.

„Štai ir vėl, dar viena veltėdžių demokratų afera“, – parašė tviteryje prezidentas, tvirtinantis, kad jam pareikšti kaltinimai yra politiškai motyvuoti.

Išvakarėse taip pat buvo paviešinta dokumentų, kurie atskleidė, kad D. Trumpo asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) praėjusių metų pradžioje dirbo su ukrainiečių kilmės amerikiečiu Levu Parnasu, siekiant paspausti Kijevą ištirti Bidenų veiklą.

Šie dokumentai taip pat rodo, kad L. Parnasas bendravo su R. Giuliani ir dar vienu advokatu prieš JAV ambasadorės Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič) nušalinimą. Žmogus vardu Robertas F. Hyde'as (Robertas F. Haidas) žinutėse L. Parnasui peikia M. Yovanovitch ir informuoja apie jos buvimo vietą bei naudojimąsi mobiliuoju telefonu, todėl kyla klausimų dėl galimo sekimo.

Trečiadienį interviu televizijai MSNBC L. Parnasas pareiškė, kad „prezidentas Trumpas tiksliai žinojo, kas vyksta“ Ukrainoje.

„Jis žinojo apie visus mano veiksmus. Nedariau nieko be Rudy Giuliani arba prezidento sutikimo“, – tvirtino L. Parnasas.

Be A. Schiffo, kaltintojų komandoje taip pat yra Teismų komiteto pirmininkas Jerry Nadleris (Džeris Nadleris), Atstovų Rūmų demokratų frakcijos lyderis Hakeemas Jeffriesas (Hakimas Džefrisas), dviejų ankstesnių apkaltos tyrimų veteranė Susan Lofgren (Sjuzan Lofgrin) ir dar trys demokratai.

Buvęs federalinis prokuroras Elie Honigas (Elis Honigas) sakė, kad parinkti įstatymų leidėjai išsiskiria patirtimi JAV teisinėje sistemoje ir kad keli iš jų yra buvę federaliniai prokurorai.

Demokratai „rodo, kad ketina tai vykdyti kaip baudžiamąjį teismą, o ne kaip politinį šou“, sakė E. Honigas.

Šį žingsnį gyrė žydų organizacijos, bet jis galėtų sukelti priešišką Lenkijos proamerikietiškos administracijos reakciją.

88 iš 100 JAV senatorių pirmadienio laiške paprašė diplomatijos vadovo „drąsiai veikti“ ir padėti Lenkijai išspręsti šį kelių dešimtmečių senumo klausimą.

„Ištisus dešimtmečius po Geležinės uždangos griuvimo žydų Holokaustą išgyvenusiems iš Lenkijos kilusiems asmenims ir jų šeimoms, taip pat kitiems žmonėms buvo beveik neįmanoma“ susigrąžinti turtą, kurį karo metais konfiskavo naciai, o paskui nacionalizavo lenkų komunistų režimas, arba siekti kompensacijų už jį, rašė senatoriai.

„Dabar, kol paskutiniai Holokaustą išgyvenę asmenys dar yra gyvi, laikas paremti mūsų žodžius prasmingais veiksmais“, – pažymėjo senatoriai, turėdami galvoje vasario mėnesį Varšuvoje pasakytą M. Pompeo kalbą, kurioje jis ragino Lenkiją imtis prasmingų žingsnių sugrąžinti turtą.

„Raginame jus siekti drąsių iniciatyvų padėti Lenkijai kuo greičiau išspręsti šį klausimą“, – sakoma laiške.

Iš 6 mln. nacių išžudytų žydų 3 mln. buvo iš Lenkijos – tai buvo maždaug 90 proc. šioje šalyje gyvenusių žydų.

Respublikonų senatoriaus Marco Rubio (Marko Rubijaus) ir demokratų senatorės Tammy Baldwin (Tami Boldvin) bendrame pareiškime dėl šio laiško cituojamos jį sveikinančios teisių gynimo grupės ir Holokaustą išgyvenę žmonės.

Seni sąjungininkai Varšuva ir Vašingtonas glaudžiai bendradarbiauja saugumo klausimais, bet toliau nesutaria dėl restitucijos.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sulaukė žydų organizacijų pasmerkimo, kai gegužės mėnesį pasakė, kad atsakomybės už restituciją priskyrimas Lenkijai suteiktų „pomirtinę pergalę“ Adolfui Hitleriui.

Varšuva tvirtina, kad restitucijos klausimas nediskutuotinas ir kad JAV 2017 metų įstatymas, įpareigojantis Valstybės departamentą stebėti šalies pažangą šiuo klausimu, Lenkijoje nepadarys jokio poveikio.

Lenkija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nepriėmusi įstatymo, reguliuojančio per karą ir komunistinio režimo laikais prarasto turto sugrąžinimą arba kompensacijas už jį. Virtinė Lenkijos vyriausybių sakė negalinčios finansiškai sau to leisti.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė žada kelti savo reikalavimus Vokietijai ir tvirtina neketinanti mokėti kompensacijų jų reikalaujantiems žydams.