„Iš visos širdies dėkoju už meilę ir palaikymą mano ligos metu. Mane išrašė (iš ligoninės), ir aš grįžtu normaliai dirbti. Jūsų meilė suteikė man jėgų judėti pirmyn. Mes, bolivai, esame didelė šeima. Mes susidorosime“, – parašė J. Anez savo „Twitter“ paskyroje. 

Liepos 9 dieną laikinoji Bolivijos prezidentė patvirtino, kad jos tyrimo dėl koronaviruso rezultatai buvo teigiami.

„Testo dėl COVID-19 rezultatai buvo teigiami. Man viskas gerai, dirbsiu saviizoliacijoje“, – tąsyk tviteryje rašė J. Anez.   

Bolivijoje, turinčioje  11 mln. gyventojų, užregistruota per 71 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau kaip 2,6 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė.

„Man nustatyta COVID-19, man viskas gerai, dirbsiu iš izoliacijos“, – pranešė ji per tviterį.

53-ejų politikė vaizdo įraše sakė, kad ji 14 dienų karantinuosis, o tada pakartos COVID-19 testą.

J. Anez – jau antra Pietų Amerikos lyderė, užsikrėtusi COVID-19 per kelias pastarąsias dienas. Antradienį apie tai, kad susirgo, pranešė brazilų prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru).

Dar vienas aukšto rango Lotynų Amerikos pareigūnas, užsikrėtęs koronavirusu, yra Venesuelos Konstitucinės Asamblėjos pirmininkas Diosdado Cabello (Diosdadas Kabeljas), laikomas antru įtakingiausiu šalies veikėju po prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro).

Pastarosiomis dienomis COVID-19 buvo patvirtintas keturiems J. Anez kabineto nariams, o Senato pirmininkė Eva Copa Murga (Eva Kopa Murga) trečiadienį saugumo sumetimais saviizoliavosi.

„Atsižvelgusi į tai, kiek daug jų [COVID-19] testų rezultatų praėjusią savaitę buvo teigiami, išsityriau ir aš, ir rezultatas buvo teigiamas“, – nurodė J. Anez.

COVID-19 laikinajai prezidentei patvirtinta likus mažiau nei dviem mėnesiams iki visuotinių rinkimų, rengiamų tebesitęsiant koronaviruso pandemijai.

11 mln. gyventojų turinčioje Bolivijoje užfiksuota beveik 43 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų, daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių mirė.

Vyriausybės vertinimu, iki rinkimų patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius gali pasiekti 130 000.

Pasaulyje patvirtinta per 12 mln. COVID-19 atvejų, beveik pusė jų – Lotynų Amerikoje ir JAV.

Šis balsavimas, kuris buvo sušauktas anuliavus kontroversiškų spalio rinkimų rezultatus, turėjo įvykti gegužės 3-ąją, tačiau kovą, kai Bolivijoje dėl viruso buvo įvestas karantinas, nuspręsta atidėti jį neribotam laikui.

Aukščiausiojo rinkimų tribunolo pirmininkas Salvadoras Romero (Salvadoras Romeras) nurodė, kad rinkimų data bus patvirtinta parlamentui priėmus atitinkamą įstatymą.

Rinkėjai gegužę turėjo išrinkti Kongresą ir nuolatinį įpėdinį buvusiam prezidentui Evo Moralesui (Evui Moralesui), kuris atsistatydino lapkritį ir dabar yra pasitraukęs į Argentiną.

Tačiau laikinajai prezidentei Jeanine Anez (Džaninei Anjes) paskelbus visišką karantiną, Aukščiausiasis rinkimų tribunolas atidėjo rinkimus ir paragino pradėti „platų ir pliuralistinį dialogą su visomis politinėmis organizacijomis“, kad būtų nustatyta nauja data.

Spalio visuotinių rinkimų rezultatai buvo anuliuoti, nes Amerikos valstybių organizacijai atlikus auditą buvo rasta akivaizdžių įrodymų, kad balsavimas buvo suklastotas.

Ginčijamus rinkimus buvo laimėjęs socialistas E. Moralesas, tačiau po trijų savaičių audringų protestų jis atsistatydino ir paliko šalį.

Konservatorė J. Anez, kuri tuomet buvo Senato vicepirmininkė, tapo laikinąja prezidente ir gavo įgaliojimus rengti naujus rinkimus.

E. Moralesui buvo uždrausta vėl siekti prezidento posto ar būti išrinktam į Senatą.

11,5 mln. gyventojų turinčioje Bolivijoje užregistruota per 10 500 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų ir 343 mirtys. Kovą, kai nuspręsta atidėti rinkimus, šalyje tebuvo 19 patvirtintų COVID-19 atvejų.

S. Romero sakė, kad Aukščiausiasis rinkimų tribunolas užtikrins, kad per balsavimą būtų laikomasi saugumo reikalavimų.

„Jeigu jie nori surengti laisvus rinkimus, tegul nutraukia politinį persekiojimą ir leidžia man grįžti į Boliviją. Aš nekelsiu savo kandidatūros“, - pareiškė jis per spaudos konferenciją jam prieglobstį suteikusios Argentinos sostinėje.

Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Anez pranešė, kad artimiausiomis dienomis bus išduotas E. Moraleso arešto orderis pagal kaltinimą terorizmu ir kurstymu maištauti.

Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo tuometis valstybės vadovas E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai.

Po tris savaites trukusių protestų E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera. Savo postų taip pat atsisakė keli ministrai ir kai kurie parlamento nariai.

Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną opozicijai atstovaujanti Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente ir paskyrė ministrų kabinetą.

Gruodžio 12 d. E. Moralesas atvyko į Argentinos sostinę, kur jam jo paties prašymu buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o ne politinis prieglobstis.

Naujojo Bolivijos prezidento rinkimų data kol kas nepaskirta.

„Jei bus tokia Dievo valia, šįryt mes paskelbsime, kad šaukiami rinkimai, kaip to nori visa šalis, mes pasielgsime atsakingai“, - cituoja jos žodžius Bolivijos naujienų agentūra „Agencia Boliviana de Informacion“  (ABI).

Politikė pridūrė, kad, pagal konstituciją, įstatymo projektas dėl rinkimų bus pateiktas parlamentui, kuriame daugumą turi buvusio šalies prezidento Evo Moraleso šalininkai. Jeigu dokumentui nebus pritarta, tai J. Anez ketina paskelbti rinkimus prezidento įsaku. „Jeigu parlamentas neleis, mes rasime kitų mechanizmų, bet rinkimai šalyje bus surengti. Mes tai garantuojame“, - pabrėžė ji.

Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai. E. Moralesas paskelbė nepaprastąją padėtį ir apkaltino opoziciją mėginimu organizuoti valstybės perversmą. Analogišką nuomonę dėl įvykių Bolivijoje išsakė Kuba, Venesuela ir Meksika, taip pat išrinktasis Argentinos prezidentas A. Fernandezas.

Amerikos Valstybių Organizacija (AVO) paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, jog jos ekspertai, tikrinę balsų skaičiavimo rezultatus, negalėjo jų patvirtinti. AVO paragino surengti Bolivijoje pakartotinius rinkimus.

E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera. Savo postų taip pat atsisakė keli ministrai ir kai kurie parlamento nariai.

Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente. E. Moraleso šalininkai jos nepripažįsta, nors Konstitucinis teismas patvirtino valdžios perdavimo teisėtumą.

Žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, nuo protestų pradžios šalyje žuvo apie 30 žmonių, daugiau kaip 500 buvo sužeisti.

Ji pridūrė, kad E. Moraleso partijai bus leidžiama dalyvauti balsavime.

Kol kas neaišku, ar Bolivijos rinkimų pareigūnams teks oficialiai uždrausti E. Moralesui dalyvauti rinkimuose.

Bolivijos kairiųjų prezidentas E. Moralesas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis, kai neteko kariuomenės ir policijos palaikymo po tris savaites vykusių audringų protestų dėl ginčijamos jo pergalės rinkimuose, per kuriuos, anot stebėtojų iš Lotynų Amerikos valstybių, nebuvo išvengta daugybės pažeidimų.