Skambūs epitetai
Jerunda, glupstvo, – nevalstybine kalba nevalstybinį požiūrį demonstruoja lig šiol skaisčiausia, korupcijos negraužiama partija save vadinusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Jerunda, lietuviškai – menkniekis, V.Tomaševskio įsitikinimu, yra tai, kad jo vadovaujamos partijos į Vyriausybę deleguotas Jaroslavas Narkevičius įtikėjo, kad gavus ministro postą jam pavaldžios įstaigos turi užmokėti už jo vakarienes komandiruotėse, o jam priskirtas pareigas atlikti viceministras, jo vaikai vietoj jo gali gyventi Seimo bendrabutyje, nors šeima sostinėje net užsiima nekilnojamojo turto nuoma. Maža to, ministras valstybės pinigais leidžia sau asfaltuoti savo viršininko ir savo rinkėjų keliukus, iš valstybės įmonės vadovybės gali išspirti nepriklausomus ekspertus ir susisodinti sau pavaldžius klerkus, nors teisės aktuose nustatyta, kad dauguma valdybos narių turi būti nepriklausomi.
Interpeliacija – premjerui?
Bet tam tikra prasme V.Tomaševskis teisus: prisidirbusio susisiekimo ministro J.Narkevičiaus pražangos gali pasirodyti jerunda, palyginti su premjero Sauliaus Skvernelio, ne tik toleruojančio tokį savo Ministrų kabineto nario elgesį, bet ir labai gali būti įsivėlusio į gatvelės jo namų link asfaltavimo skandalą.
"Premjero nusižengimas galbūt didesnis, tad prasmingiau būtų kelti jo atsakomybės ir pasitikėjimo juo klausimą. Ministras ir premjeras keistai susiję: premjeras negali atleisti ministro, kuris jam asfaltuoja kelią, o ministras nenori eiti lauk, nes padarė paslaugą premjerui. Racionalios išeities nematyti, nes tie žmonės nemąsto moralinėmis kategorijomis", – pabrėžia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virgis Valentinavičius. Jis priduria, kad dabartiniam susisiekimo ministrui nesuprantama, kas buvo savaime aišku jo pirmtakui Rokui Masiuliui, tiesiai pasakiusiam S.Skverneliui: kol šis bus premjeras, gatvė jo namo link nebus asfaltuojama, nes būtų nemoralu – kituose remontuotinuose ruožuose eismas intensyvesnis, tad pirmiausia juos ir reikia tvarkyti.
Virgis Valentinavičius
Buvęs susisiekimo ministras aiškina, kad Susisiekimo ministerija, prieš pateikdama Vyriausybei tvirtinti Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų perskirstymą, turi užsitikrinti, kad lėšos tikrai bus panaudotos iki kalendorinių metų pabaigos. Tad ministras negalėjo nežinoti, kam skiriami šie pinigai. Abejotina, ar ir premjeras galėjo nepasmalsauti, kam Vyriausybė padalijo pinigų. Jei nežinojo, klausimas, kodėl nebuvo informuotas, nebent tai turėjo būti susisiekimo ministro ir LLRA-KŠS kalėdinė staigmena premjerui. Bėda verčiama Vilniaus rajono savivaldybei, neva tai ji pati sugalvojo pagerinti premjero gyvenimą. Bet šią savivaldybę valdo ta pati politinė jėga, kaip ir Susisiekimo ministeriją – LLRA-KŠS. Beje, tuo pačiu Vyriausybės sprendimu pinigėlių dosniai pažerta ir Trakų rajonui, kuriame yra ministro J.Narkevičiaus vienmandatė apygarda.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paprašė Vyriausybės ir kitų institucijų informacijos apie sprendimus dėl pinigų keliams perskirstymo ir spręs, ar pradėti tyrimą dėl galimo tarnybinės etikos pažeidimo. Tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad VTEK išvada J.Narkevičiaus likimui poste vis tiek jokios įtakos neturės.
G.Nausėda vs R.Karbauskis
Kai ministrui, premjerui ir valdančiosios daugumos lyderiui tokie akivaizdūs dalykai nėra suprantami, pareiga tai priminti tenka Prezidentui. Gitanas Nausėda gerokai papiktino visuomenę iš pradžių davęs J.Narkevičiui dvi savaites "pasitaisyti". Pasak V.Valentinavičiaus, tada matėme G.Nausėdą tokį, kokį įpratę matyti, – kalbantį apie diplomatiškus sprendimus ir kompromisus. Bet pastarąją savaitę jo tonas pasikeitė – jis pareiškė nebepasitikintis susisiekimo ministru.
Politikos apžvalgininko nuomone, Prezidentą prie to privedė pats R.Karbauskis su kompanija: juo įžūliau valdantieji neigia savo kaltes, tuo Prezidentas priverstas būti ryžtingesnis, net labiau, nei pats norėtų, nes jam nesinorėtų patekti į retą situaciją, kai Prezidentas pralaimėtų kovą dėl nepasitikėjimo ministru – iškėlęs kalaviją tik pamojuotų juo ore.
R.Karbauskis (iš kairės), G.Kirkilas ir V.Tomaševskis aršiai gina susikompromitavusį ministrą.
Tad dabar daug kas priklauso nuo Prezidento – ir ne tik J.Narkevičiaus atžvilgiu. "Ministro klausimu G.Nausėda jau išdrąsėjo, bet įdomu, ar išdrąsės ir S.Skvernelio, kurio nusižengimas gali būti didesnis nei ministro? Nepasitikėjimas premjeru – stipresnis žingsnis nei nepasitikėjimas ministru. Matant kaip R.Karbauskis ir premjeras desperatiškai ginasi, nenustebčiau, jei jie bendromis pastangomis priverstų G.Nausėdą pakilti į nematytą jam drąsos lygį", – prognozuoja V.Valentinavičius.
Lėlininkai ir marionetės
J.Narkevičiaus rėmėjus labai įžeidė Prezidento pasakymas, kad ministras tampomas už virvučių. V.Tomaševskis piktinasi sulaukiantis klausimų, kodėl jis neleidžia savo partijos kolegai atsistatydinti iš posto.
Bet, V.Valentinavičiaus įsitikinimu, J.Narkevičius pasitrauktų, jei tai padaryti jam pasakytų ne V.Tomaševskis, o R.Karbauskis: "Visa kita – grožinė literatūra. Šioje istorijoje pagrindinis žaidėjas – ne V.Tomaševskis ir net ne S.Skvernelis, o R.Karbauskis, kuriam principo reikalas parodyti, kad valdančioji koalicija tvirta. Kaip prezidentą įkvepia valdančiųjų įžūlumas, taip R.Karbauskį įkvepia Prezidento minkštakūniškumas."
Pasak politikos apžvalgininko, priešingose politinių muštynių pozicijose – Prezidentas ir valdančiosios daugumos vadas. V.Valentinavičiaus prognozėmis, bokso terminais, nokautų nebus, bet kažkas laimės taškais. "Tačiau tokia kova rizikinga abiem pusėms: ant kortos pastatyti ir Prezidento ryžtingumo, ir R.Karbauskio, kaip valdančiosios daugumos lyderio, kredencialai", – mano MRU docentas.
Už interpeliaciją – tik 10
Dar vienas politinis žaidėjas – Seimas – šiame skandale žaidžia keistus žaidimus. Nors iš Seimo opozicijos girdėti daug triukšmo, tai labiau primena kakofoniją nei bent kiek susiderinusį chorą.
"Interpeliacijos ministrui J.Narkevičiui iniciatyva sustojusi vietoje. Yra dešimt parašų, o reikia 29. Gal ministras gerai dirba?" – ironizuoja interpeliacijos iniciatorė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Ar tai, kad interpeliaciją parėmė tik dešimt parlamentarų (be A.Armonaitės, socialdemokratai Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Linas Balsys. Algimantas Salamakinas, liberalas Simonas Gentvilas, eksliberalas Gintaras Steponavičius, eksvalstietis Vytautas Bakas), reiškia, kad tik tiek jų mano, jog J.Narkevičius nėra tinkamas būti ministru?
"Tai reiškia, kad tik dešimt formuluoja klausimus, o kam viskas aišku, nemano gaišti laiko klausinėdami ministro, kuriam beliko parašyti atsistatydinimo pareiškimą", – aiškina parlamentaras konservatorius Jurgis Razma.
Seimo senbuvis primena, kad interpeliacija – toks žanras, kai dėl kurio nors ministro iškilus klaustukų, aiškinamasi, ar jie pagrįsti, todėl prašoma atsakyti į klausimus. "O dėl šio ministro viskas aišku. Negi klausime: "Ministre, kaip jums atrodo: jei gaunate komandiruotpinigius, ar reikia už vakarienę pačiam susimokėti, ar galima išnaudoti sau pavaldžias įmones" ir panašiai? Sakome, kad Prezidentas su premjeru turėtų atlikti tą veiksmą ir nėra pagrindo gaišti klausimų-atsakymų procedūrai Seime. Per Vyriausybės valandą šio ministro gal jau nebeklausinėsime, nebent užduosime klausimą, ko jis čia dar sėdi ir kodėl nerašo atsistatydinimo prašymo", – sako J.Razma.
Tačiau, teisingai atkreipia dėmesį A.Armonaitė, interpeliacija – vienintelis Seimo turimas įrankis pareikalauti ministro atsakomybės. Tačiau dabar J.Narkevičiaus niekas nepakviečia iš tribūnos atsakyti į šešėlį jam metančius klausimus, ir tai, politikės įsitikinimu, klaida.
Ministrų likimai sprendžiami ne interpeliacijų metu – nė vienas ministras dar nėra tokiu būdu atstatydintas. Tačiau interpeliacijų kiekvieną kadenciją būna po kelias, nes šis žanras, skirtas opozicijai pademonstruoti savo poziciją, tegu iš anksto žinant, kad nesurinks reikiamo 71 balso. Kaip, beje, ir daugelio kitų opozicijos iniciatyvų atvejais. Pavyzdžiui, teikdami siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų žinojo, kad tai tik šauksmas tyruose. Tad, tikėtina, prie kai kurių susiskaldžiusios opozicijos narių nenoro paremti interpeliaciją J.Narkevičiui prisidėjo ir tai, kad ne jų partija ją inicijavo.
Bet jei didžiajai Seimo opozicijos daliai iš tikrųjų ir be interpeliacijos dėl J.Narkevičiaus viskas aišku, tad gal neaišku dėl premjero? "Visuomenė kels klausimą, ar premjeras laisvas suformuoti reikiamą poziciją dėl ministro. Jei buvo paties premjero prašymas išasfaltuoti gatvę jo namų link, tokiu atveju premjerui nelengva išreikšti kritišką požiūrį", – sako J.Razma.
Bet tokių klausimų interpeliacijos forma opozicija premjerui kol kas pateikti neskuba.
Visa kita – grožinė literatūra. Šioje istorijoje pagrindinis žaidėjas – ne V.Tomaševskis ir net ne S.Skvernelis, o R.Karbauskis.
Biudžetas ar moralė
"Valdančiųjų užsispyrimui nėra ribų: užimta gynybinė pozicija neigti bet kokius piktnaudžiavimus ir, teisinantis biudžeto priėmimo būtinybe ir koalicijos išlikimu, taip šantažuojamas Prezidentas ir visa Lietuva. Biudžeto priėmimas neturėtų būti varžanti aplinkybė svarstant moralinius klausimus", – mano V.Valentinavičius. Jo įsitikinimu, ir dramatizavimas, kad nenubalsavus už biudžetą ištiks pasaulio pabaiga, yra apgavystė. Žinant, koks dabartinis biudžeto projektas, politikos apžvalgininko nuomone, dar klausimas, ar ne geriau būtų gyventi su šių metų biudžetu pagal vienos dvyliktosios taisyklę.
Tačiau valdantieji mano kitaip. "Socialdarbiečių" lyderis Gediminas Kirkilas pareiškė, kad Prezidentas netinkamu laiku pareiškė nepasitikėjimą ministru – įvertinęs tokias politines aplinkybes, kaip biudžeto priėmimas, trapi valdančioji dauguma, turėjo pagalvoti apie savo pareiškimo padarinius.
Tačiau kodėl turėtų žlugti koalicija, jei iš LLRA-KŠS niekas ministro posto neatimtų, tik J.Narkevičių galėtų pakeisti pirmuoju pasirinkimu į susisiekimo ministrus siūlytas šios partijos atstovas Vladislavas Kondratovičius, jau ir dabar už J.Narkevičių atlikęs darbą garsiojoje konferencijoje Abu Dabyje.
G.Kirkilui atrodo netinkami ir Prezidento raginimai J.Narkevičiaus veiksmus vertinti ne teisiniu, bet moraliniu aspektu, mat visi moralės ir reputacijos klausimai – ministrą delegavusios partijos atsakomybė.
Premjeras S.Skvernelis taip pat nemato jokio teisinio pagrindo atsisakyti ministro (nors lygiai prieš metus apskritai be jokio teisinio pagrindo išmetė iš postų aplinkos ir kultūros ministrus). Gina savo partijos kolegą ir LLRA-KŠS vedlys V.Tomaševskis. O valdančiųjų lyderio R.Karbauskio nuomone, VTEK pozicija, kad ir kokia ji būtų, tik oro virpinimas, o jei J.Narkevičius atsistatydintų, taip išduotų valdančiuosius. Apskritai būtų atstatydinti visi, o tai būtų daroma dėl tokių priežasčių, kurios inkriminuojamos J.Narkevičiui.
Toks valdančiųjų požiūris, kalbant jiems suprantama terminija, tiesiog bezpridelas. Belieka tikėtis, kad R.Karbauskis klysta ir ne visi politikai elgiasi taip, kaip J.Narkevičius.
Kokia šio bezpridelo atomazga, gali būti ims aiškėti jau po biudžeto priėmimo. V.Valentinavičiaus prognozėmis, valdančiajai daugumai biudžeto projektą priimti pavyks. "Bet kas bus toliau, kai nebeliks pasiteisinimo, kad reikia susitelkti biudžeto priėmimui? Galimas daiktas, atsivers daugiau galimybių keisti Vyriausybės sudėtį, o gal ir premjerą. Čia priklausys, kokiu tempu augs G.Nausėdos drąsa", – mano MRU docentas.
Dėl ministro Prezidento G.Nausėdos kantrybė išseko, tačiau ar jis išdrįs įvertinti ir premjero veiksmus?
Bet, ironizuoja Seimo senbuviai, visai tikėtinas ir kitas scenarijus – vos priėmę biudžetą ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų nariai vieningai išskubės švęsti Kalėdų.
