Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir jo kolega iš Azerbaidžano Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) Berlyne dvi dienas vedė derybas, kurias suorganizavo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Ji sveikino „drąsius žingsnius“ siekiant taikos susitarimo.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė penktadienį pareiškė, kad abi šalys „labai suinteresuotos toliau kartu aiškintis neišspręstus klausimus ir šiuo tikslu vėl susitikti“.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime taip pat teigė norinčios tęsti derybas dėl neišspręstų klausimų.

Vokietijos atstovė spaudai pasveikino susitarimą tęsti derybas kaip labai gerą ženklą ir sakė, kad abi šalys nori žingsnis po žingsnio siekti taikos susitarimo.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą Kalnų Karabache pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

Įtampa išlieka didelė nuo tada, kai Baku atkovojus Kalnų Karabacho kontrolę beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.

Dialogas Berlyne buvo pradėtas po netikėto tiesioginio abiejų šalių vadovų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose anksčiau šį mėnesį.

Tarpininkaujant Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) Miunchene susitarė tęsti taikos derybas.

Pastaraisiais mėnesiais paaštrėjo įtampa dėl Kalnų Karabacho, Armėnijai kaltinant Azerbaidžaną stabdant eismą Lačino koridoriumi. Tai vienintelis kelias, jungiantis Armėniją su daugiausiai armėnų gyvenamu separatistiniu regionu.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) pabrėžė savo vyriausybės „įsipareigojimą ir mūsų pasirengimą suteikti prieigą“.

Kalbėdamas su Jungtinių Tautų korespondentų asociacijos Ženevoje žurnalistais, jis sakė, kad Šveicarijos mieste susitiko su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (ICRC) vadovu ir „dar kartą patvirtino mūsų įsipareigojimą bendradarbiauti“.

„ICRC yra pasirengęs. Azerbaidžano vyriausybė yra pasirengusi“, – sakė jis.

„Ji gali būti teikiama reguliariai“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiuo metu vis dar nerimą kelia tai, kad kelią blokuoja vietos armėnai.

Jo komentarai pasirodė po to, kai Rusijos humanitarinės pagalbos krovinys antradienį buvo atvežtas į separatistinį Kalnų Karabacho regioną per Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją, pranešė šio armėnų gyvenamo anklavo separatistinė valdžia.

Šį kelią, vadinamąjį Lačino koridorių, pagal Armėnijos ir Azerbaidžano 2020 metų ugnies nutraukimo susitarimą, kuriam tarpininkavo Maskva, saugo Rusijos taikdariai.

Baku atmeta kaltinimą ir sako, kad Kalnų Karabachas gali gauti pagalbą per Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją.

Rugsėjo 1 dieną Azerbaidžanas sutiko atidaryti Lačino koridorių ir Agdamo kelią humanitarinės pagalbos kroviniams.

J. Bayramovas trečiadienį sakė, kad „ICRC pasiruošęs viską organizuoti“, ir pridūrė, kad organizacija turi du konvojus, pasirengusius išvykti per kelias valandas.

Jis teigė, kad konvojai galėtų judėti lygiagrečiai, tuo pačiu metu važiuodami per Agdamo kelią ir Lačino koridorių.

„Esame pasirengę bet kokiu mastu, (...) [laikydamiesi] Azerbaidžano teisės aktų normų ir procedūrų“, – pabrėžė jis.

ICRC atstovė spaudai trečiadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad organizacija „yra pasirengusi pristatyti dideles be galo reikalingos humanitarinės pagalbos siuntas visais įmanomais maršrutais“.

„Esame labai susirūpinę dėl dešimčių tūkstančių žmonių, kuriems skubiai reikia maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių“, – sakė ji.

„Tikimės, kad greitai bus pasiektas humanitarinis susitarimas, leisiantis mums atnaujinti savo darbą ir suteikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia“, – pridūrė ji.

„Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Azerbaidžano ryšiai ir mėnesio pabaigoje įvyksiantis Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) vizitas į Lietuvą“, – nurodoma pranešime.

Anot Prezidentūros, susitikimo metu G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Azerbaidžanu ekonomikos, švietimo, inovacijų, informacinių technologijų ir kitose srityse.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad Lietuva pasisako už Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo plėtrą, strateginę partnerystę energetikos srityje, o ES ir Pietų Kaukazo šalies bendradarbiavimo sutartis turi išlikti politiniu prioritetu.

J. Bayramovas pirmadienį taip pat susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu, Antakalnio karių kapuose pagerbė sausio 13-osios aukas.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, aukščiausi diplomatai kalbėsis apie padėtį Pietų Kaukaze, diskutuos apie paramą Ukrainai kovoje prieš Rusijos agresiją.

Taip pat bus aptartas Azerbaidžano bei Armėnijos konflikto Kalnų Karabacho regione sureguliavimas.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas, įskaitant du karus 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais, nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Balandžio pabaigoje Azerbaidžanas vėl padidino įtampą įrengęs patikros punktą Lačino koridoriuje – vienintelėje sausumos jungtyje tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho. Armėnija šį žingsnį laiko suderėto ugnies nutraukimo pažeidimu.

Tačiau praėjusią savaitę JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pažymėjo, jog taikos susitarimas tris dešimtmečius trunkančiam ginčui užbaigti yra pasiekiamas ranka.

Oficialaus vizito metu taip pat įvyks Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos septintasis posėdis.

Ministras J. Bayramovas Antakalnio karių kapuose pagerbs sausio 13-osios aukas.

Praėjusį mėnesį su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Armėnijos prezidentas.