J. Mattisas, 2018 metų gruodį atsistatydinęs dėl D. Trumpo įsakymo išvesti visus karius iš Sirijos, taip pat išsakė paramą šalį supurčiusių protestų prieš rasizmą dalyviams.

„Donaldas Trumpas yra pirmas prezidentas per mano gyvenimą, nebandantis suvienyti Amerikos žmonių, netgi nebandantis apsimesti tai darąs“, – rašo J. Mattisas aštraus tono pareiškime, paskelbtame žurnalo „The Atlantic“  interneto svetainėje.

„Užuot tai daręs, jis bando mus suskaldyti“, – rašo buvęs jūrų pėstininkų generolas, anksčiau sakęs, jog būtų nederama jam kritikuoti pareigas tebeeinantį prezidentą. 

Donaldas Trumpas yra pirmas prezidentas per mano gyvenimą, nebandantis suvienyti Amerikos žmonių.

„Matome trejų metų be brandžios lyderystės pasekmes“, – priduria jis.

J. Mattisas rašo buvęs „piktas ir pasibaisėjęs“ dėl pastarosios savaitės įvykių, kai D. Trumpas pagrasino pasiųsti kariškius malšinti protestų, per kuriuos kai kuriuose miestuose prasiveržė smurtas.

Protestai kilo po gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykusio incidento: beginklis afroamerikietis George'as Floydas (Džordžas Floidas) mirė areštuojamas, kai baltasis policininkas kelias minutes keliu spaudė ant žemės paguldyto ir antrankiais surakinto vyro kaklą, kol šis liovėsi kvėpuoti.

Šio incidento vaizdo įrašas Niujorke, Los Andžele ir dešimtyse kitų Amerikos miestų išprovokavo didžiausius pilietinius neramumus per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Protestai prieš sisteminį rasizmą ir brutalius policijos veiksmus daugiausia vyko taikiai, tačiau kai kur jie peraugo į riaušes, plėšikavimą ir vandalizmą.

J. Mattisas rašo, kad protestuotojų raginimai užtikrinti vienodą teisingumą yra „teisingas ir vienijantis reikalavimas – toks, dėl kurio mes visi turėtume susitelkti“.

Buvęs Pentagono vadovas griežtai sukritikavo sprendimą pirmadienį jėga išvaikyti protestuotojus šalia Baltųjų rūmų, kad D. Trumpas galėtų nueiti iki šalimais esančios Šv. Jono bažnyčios papozuoti fotografams.

Ši D. Trumpo fotosesija krizės metu išprovokavo pasipiktinimo bangą, tokius prezidento veiksmus pasmerkė religiniai lyderiai ir daugybė politikų.     

„Kai prieš maždaug pusšimtį metų atėjau į kariuomenę, daviau priesaiką ginti Konstituciją“, – rašo J. Mattisas. 

„Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad kariams, davusiems tokią pat priesaiką, galėtų būti įsakyta pažeisti jų bendrapiliečių konstitucines teises, juo labiau – dėl keistos išrinkto ginkluotųjų pajėgų vado fotosesijos, tam pritariant kariuomenės vadovybei“, – rašo jis.

Taip šalies vadovas paankstino J. Mattiso pasitraukimą dviem mėnesiais.

J. Mattisą pareigose laikinai pakeis jo pavaduotojas Patrickas Shanahanas (Patrikas Šanahanas).

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad labai talentingas mūsų gynybos sekretoriaus pavaduotojas P. Shanahanas taps laikinuoju gynybos sekretoriumi nuo 2019 metų sausio 1 dienos“, – tviteryje parašė D. Trumpas.

„Patrico pasiekimų sąrašas, dirbant pavaduotoju, o prieš tai „Boeing“, yra ilgas. Jis bus puikus!“, – pridūrė prezidentas.

R. Karoblis apgailestauja

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad jam „labai gaila“ dėl Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus J. Mattiso pasitraukimo.

„Labai gaila, tai yra žmogus, pareigūnas, kuris puikiai žinojo saugumo situaciją regione, įskaitant Lietuvą. Jis tikrai Lietuvą laikė vienu iš pavyzdžių didinant gynybos pajėgumus, dalyvaujant pratybose. Tą jis tikrai vertino“, – LRT televizijai sekmadienį transliuotame reportaže sakė R. Karoblis.

J. Mattisas apie atsistatydinimą paskelbė po prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pranešimo, kad JAV atitrauks maždaug 2 tūkst. Sirijoje dislokuotų amerikiečių karių.

Atsistatydinimo laiške sekretorius pareiškė apie išsiskiriančius su prezidentu požiūrius.

Paskutinį kartą R. Karoblis su J. Mattisu Vašingtone susitiko lapkričio pabaigoje.

BNS paklausė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologų, ar J. Mattiso pasitraukimas yra pavojingas Lietuvai.

Linas Kojala. J. Mattisas buvo užuovėja triukšmingame ir chaotiškame Vašingtone. Gynybos sekretorių gerbė ir respublikonai, ir demokratai, niekam nekilo abejonių dėl jo kompetencijos ar atsakomybės jausmo einant pareigas. Man įstrigo epizodas, kai tvirtinant jo kandidatūrą į gynybos sekretorius Senate velionis Johnas McCainas (Džonas Makeinas) paklausė, ar jis pritartų nuolatiniam JAV karių dislokavimui Lietuvoje. J. Mattisas atsakė, jog taip. Tai buvo svarbi akimirka, mat tuo metu abejonių dėl būsimos adminstracijos laikysenos saugumo ir Rusijos atžvilgiu buvo daug.

Reikia pripažinti, kad J. Mattiso paskyrimas buvo netikėtas, nes juo nuomonė daugeliu strateginių klausimų nesutapo su tuo, ką kalbėjo D. Trumpas. Todėl tai, kad jis neišbuvo visos kadencijos, nestebina. Kaip ir atsistatydinimo laiškas, kuriame jis aiškiai išdėstė kelis dalykus: būtinybę gerbti sąjungininkus; išlaikyti JAV matomumą ir strateginį buvimą karštuose pasaulio taškuose; aiškiai pripažinti grėsmę keliančias valstybes. Paties prezidento pasisakymai daugeliu šių klausimų būna dviprasmiškesni. Todėl bus itin įdomu, kas dirbs vietoje J. Mattiso, ir kiek būsimojo gynybos sekretoriaus nuostatos, ankstesni darbai bus tapatūs D. Trumpui.

Lietuvai aktualiausia, kad JAV strateginės kryptys nesikeistų. Dabar atsirado nežinios dėl to, kas užims šį postą ir kaip tai gali sąlygoti JAV politiką. J. Mattisas traktuotas kaip tas, kuris geba – dėl turimos patirties ir autoriteto – sustabdyti kai kurias prezidento iniciatyvas. Žinoma, sunku įsivaizduoti, jog kas nors galėtų drastiškai keistis, bet nerimo yra.

Margarita Šešelgytė. J. Mattiso pasitraukimas pavojingas dėl keleto priežasčių. Pirma, jis dar labiau sumažins prezidento D. Trumpo prognozuojamumą. Generolas J. Mattisas dažnai vadintas „vieninteliu suaugusiuoju“ prezidento komandoje. Antra, J. Mattisas puikiai suprato mūsų regiono problematiką ir buvo su gynyba susijusių iniciatyvų rėmėjas. Jam pasitraukus netenkame savo advokato administracijoje.

Generolas J. Mattisas dažnai vadintas „vieninteliu suaugusiuoju“ prezidento komandoje.

Trečia, J. Matisso laiške, kuriame jis išdėstė pasitraukimo priežastis, didelis dėmesys skiriamas jo nesutarimams su prezidentu dėl partnerių svarbos JAV. Tikėtina, kad ir taip jau nemažos įtampos santykiuose su europiečiais didės. Mums tai labai nenaudinga, nes, viena vertus, gali kilti labai sunkių pasirinkimų, antra vertus, tai naudinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jis senai svajojo supykdyti amerikiečius su europiečiais.

Deividas Šlekys. Na pirmiausia, gal žodis „pavojingas“ yra per stiprus. Taip, J. Mattiso pasitraukimas yra nemaloni žinia Lietuvai, bet ne tik mums. Gynybos sekretorius tikrai buvo vienas iš tų kelių D. Trumpo administracijos atstovų, kurie tarsi buvo sergėtojai senų draugysčių, ramesnio, sistemiško darbo, labiau prognuozojamos JAV politikos. Tai yra politikas, kuris tiki aljansų svarba, tiki, jog JAV reikia draugų ir sąjungininkų.

Žinoma, jis negailėjo aštrių žodžių NATO narėms dėl mažo gynybos finansavimo, bet jis niekad neabejojo paties Aljanso svarba. Jo pasitraukimas įneš daugiau chaoso, bus dar sunkiau suprasti, kokia yra JAV politika, jos prioritetai. Svarbu įvertinti ir tai, kokiame kontekste J. Mattisas pasitraukė. Jis nepritarė D. Trumpo sprendimui išvesti karius iš Sirijos ir Afganistano. Šie sprendimai daug kam buvo netikėti, bet dar daugiau nerimo kelia, jog jie padaryti nepasitarus ir neinformavus sąjungininkų.

Žinoma, JAV saugumo ir gynybos politika yra labai institucionalizuota ir daug įvairių sprendimų bus vykdomi toliau. Tačiau pasitraukus gynybos sekretoriui, NATO ir Lietuva prarado stiprų šalininką ir partnerį, ir taip jau gana komplikuota Vašingtono pozicija NATO atžvilgiu gali tapti dar sunkiau prognuozojama.

Tomas Janeliūnas. J. Mattiso atsistatydinimas yra nerimą keliantis ženklas, nes žinojome, kad J. Mattisas labai kategoriškai yra nusistatęs Rusijos atžvilgiu ir dėjo daug pastangų, kad JAV buvimas Europoje ir kituose svarbiuose taškuose būtų sustiprintas. Amerikiečių pasitraukimas iš Sirijos yra ilgalaikės strategijos dalis užleisti Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus kitiems žaidėjams.

J. Mattisas tai matydamas priešinosi, nes tai reiškė globalios JAV galios susitraukimą. Atsitraukimas iš vieno svarbiausių strateginių regionų reiškia, kad jame stiprės strateginiai priešininkai, tokie kaip Iranas arba Rusija. Tai gali būti priimta kaip JAV silpnumo ženklas, o tokie ženklai gali provokuoti agresyvius priešininko veiksmus ir kituose regionuose. Mums šiuo atveju tie agresyvūs žingsniai galėtų būti pavojingi iš Rusijos pusės.

Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe nebuvo linkęs kalbėtis su J. Mattisu saugumo klausimais - taip pirmadienį atitinkamą sprendimą argumentavo Pentagono atstovas. Todėl planuotas antrasis J. Mattiso vizitas, pirmiausiai JAV iniciatyva, buvo visiškai atšauktas.

J. Mattisas jau birželį lankėsi Pekine, kur, be kitų, susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. JAV ir Kinija ne vieną mėnesį ginčijasi dėl prekybos, jos taiko aukštus muitus viena kitos importo prekėms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, be to, apkaltino Kiniją kišantis į lapkritį vyksiančius Kongreso rinkimus. Sekmadienį JAV karo laivas sukiojosi prie Spratlio salų Pietų Kinijos jūroje, į kurias pretenzijas reiškia ir Pekinas.

Tačiau D. Trumpas pažymėjo, kad jo santykiai su Šiaurės Korėjos lyderiu  lyderiu Kim Jong Unu tebėra „labai geri“. Jis taip pat sakė nesvarstantis galimybės vėl rengti bendras karines pratybas Korėjos pusiasalyje, kurias Pchenjanas laiko „provokacinėmis“. 

Užuot pažėręs kritikos Kim Jong Unui, D. Trumpas dėl įstrigusių derybų kaltino kitas šalis, nors buvo pranešta, kad Vašingtonas gavo karingo tono laišką iš Pchenjano, dėl kurio valstybės sekretorius Mike`as Pompeo atšaukė praėjusį savaitgalį planuotą savo kelionę į Šiaurės Korėją.

„Kalbant apie mūsų santykius su Šiaurės Korėja, Kinija juos gerokai apsunkina“, – sakė prezidentas Baltuosiuose rūmuose. 

Visgi D. Trumpas pridūrė, kad jo santykiai su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu yra „puikūs“.

Prezidentas taip pat kalbėjo apie „fantastiškus santykius“ su Kim Jong Unu, su kuriuo birželį buvo susitikęs Singapūre.

„Prekybiniai ginčai su Kinija yra dalies Šiaurės Korėjos problemos veiksnys“, – sakė D. Trumpas.

Kinija yra vienintelė svarbi Pchenjano sąjungininkė ir pagrindinė tranzito šalis, per kurią prekės pasiekia Šiaurės Korėją. D. Trumpas pabrėžė, kad Kinija, kurią supykdė JAV žingsniai dėl prekybos, nebėra tokia griežta Šiaurės Korėjai, kokia galėtų būti.  

„Žinome, kad Kinija teikia Šiaurės Korėjai didžiulę pagalbą, įskaitant pinigus, kurą, trąšas ir  kitokias įvairias prekes. Tai nepadeda!“ – trečiadienį vakare prezidentas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Dėl karinių pratybų, kurias Vašingtonas suspendavo nusprendęs parodyti „geros valios“ gestą po D. Trumpo susitikimo su Kim Jon Unu, Amerikos lyderis sakė: „Šiuo metu nėra priežasčių leisti didžiules sumas bendroms JAV ir Pietų Korėjos karinėms pratyboms“.

Tačiau prezidentas pridūrė, kad iškilus poreikiui pratybos gali būti atnaujintos. 

Dar antradienį gynybos sekretorius Jimas Mattisas sakė, kad Pentagonas neplanuoja suspenduoti tolimesnių pratybų. Tačiau trečiadienį jis, regis, atsiribojo nuo šių savo žodžių, pareiškęs, kad šiuo klausimu kol kas nepriimta „jokių sprendimų“.

J. Mattisas/ Scanpix nuotr.

D. Trumpas taip pat pakartojo norįs iš esmės pakeisti prekybos status quo tarp JAV ir Kinijos – dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Prezidentas sakė turėjęs Pekino atžvilgiu užimti griežtą poziciją dėl prekybos, „nes ji iš tiesų nesąžininga mūsų šalies atžvilgiu“. Jis pažėrė kritikos savo pirmtakams, kurie į tai esą nekreipė dėmesio.

„Žengėme žingsnį sustabdyti kelias didžiausias karines pratybas kaip geros valios ženklą, – žurnalistams sakė gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas). – Daugiau neturime planų stabdyti kokias nors pratybas.“

Vis dėlto J. Mattisas nenurodė, ar Pchenjaną siutindavusios pratybos su sąjungininkais regione bus greitai atnaujintos.

Sąjungininkes regione pribloškė D. Trumpo pareiškimas spaudos konferencijoje po birželio 12-ąją Singapūre įvykusio Šiaurės Korėjos ir JAV viršūnių susitikimo, kad jis sustabdys bendras karines pratybas su Pietų Korėja.

Iki šiol šios pratybos buvo laikomos gyvybiškai svarbia priemone Šiaurės Korėjos grėsmei atremti.

Po istorinio JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo D. Trumpas skundėsi, kad pratybos brangiai atsieina, ir antrino Šiaurės Korėjai sakydamas, kad jos yra „provokacinės“. Tačiau atrodo, kad JAV sąjungininkės apie šiuos pozicijos pokyčius nebuvo įspėtos iš anksto.

Žurnalistams Pentagone jis sakė, kad diplomatai stengiasi pasiekti, jog derybos įvyktų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį atšaukė birželio 12-ąją Singapūre turėjusias vykti jo derybas su Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) dėl Pchenjano „priešiškumo“.

Vis dėlto penktadienį jis pareiškė, kad jo istorinis susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu vis dar gali įvykti birželio 12-ąją, kaip kad buvo planuota.

Pasak jo, apie chloro dujų kaip ginklo panaudojimą Sirijoje yra žinoma, tačiau „esame dar labiau susirūpinę dėl galimo zarino panaudojimo“.

J. Mattisas vis tik pabrėžė, kad kol kas Jungtinės Valstijos neturi įrodymo, kad cheminis ginklas buvo panaudotas.

„Mes susiduriame su augančiomis grėsmėmis iš tokių skirtingų revizionistinių galių kaip Kinija ir Rusija, – valstybių, kurios siekia sukurti pasaulį, atitinkantį jų autoritarinius modelius“, – sakė J. Mattisas, pristatydamas Pentagono nacionalinę gynybos strategiją.

„Nors mūsų kariuomenė yra stipri, tačiau mūsų konkurencinė persvara ištirpo visose kariuomenės srityse“, – pridūrė jis.

J.Mattiso parama 2015 metų susitarimui, kuriuo apribojama Irano branduolinė programa, yra akivaizdus kontrastas D.Trumpo vertinimui, kad šis susitarimas yra „akibrokštas“ Jungtinėms Valstijoms.

„Jei mes galime patvirtinti, kad Iranas laikosi susitarimo, jei galime nustatyti, kad tai visiškai atitinka mūsų interesus, tuomet tikrai turėtume jį tęsti“, – Senato Ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė gynybos sekretorius.

„Manau, kad šiuo momentu, nesant požymių, kad yra kitaip, prezidentas turėtų svarstyti jį palaikyti“, – sakė jis. Paklaustas, ar mano, kad susitarimas atitinka nacionalinius interesus, J.Mattisas atsakė: „Taip, senatoriau, manau.“

D.Trumpas kas 90 dienų turi informuoti Kongresą, ar, jo nuomone, Iranas laikosi susitarimo ir ar sankcijų Teheranui panaikinimas pagal šį susitarimą vis dar atitinka JAV nacionalinius interesus.

Kol kas jis patvirtindavo, kad Iranas laikosi susitarimo, bet užsiminė, kad kitas terminas, spalio 15-oji, bus lemiamas.

Iranas ir kitos susitarimą pasirašiusios šalys – Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija – susitarimą vadina taikių, ne karinių Teherano branduolinės programos tikslų garantija.

Tačiau praėjusį mėnesį sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, D.Trumpas užsiminė, kad Vašingtonas galėtų pasitraukti iš susitarimo. JAV lyderis susitarimą pavadino „akibrokštu“ ir perspėjo: „Nemanau, kad paskutinį kartą apie tai girdėjote.“

Vėliau jis žurnalistams sakė, kad jau priėmė sprendimą, bet dar nėra pasirengęs jo atskleisti.

Nepatvirtinimo pavojai

Keli JAV aukšto rango pareigūnai, taip pat – susitarimui nepritariantys stebėtojai, yra sakę, jog jei D.Trumpas nepatvirtins, kad Iranas laikosi susitarimo, tai nebūtinai reikš JAV pasitraukimą ar sutarties galą.

Nepatvirtinimo atveju Kongresas pagal įstatymą per 60 dienų turės nuspręsti, ar vėl taikyti Iranui sankcijas, kurios buvo panaikintos 2015 metais, pagal minimą susitarimą. Vašingtonas galėtų pasinaudoti tuo laiku ir spausti savo sąjungininkus Europoje vėl pradėti derybas su Teheranu. Tačiau tai būtų rizikinga.

JAV atsisakymą patvirtinti sutartį, naujų sankcijų įvedimą arba senųjų sugrąžinimą Iranas galėtų interpretuoti kaip sąlygų pažeidimą ir atnaujinti uždraustą urano sodrinimo programą. Jei JAV Kongresas sugrąžintų sankcijas, tai reikštų susitarimo galą, sako Europos diplomatai.

Nei Teheranas, nei kitos susitarimą pasirašiusios šalys nenori iš naujo dėl jo derėtis, nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir siūlė kompromiso vardan bandyti pridėti prie jo „vieną ar du stulpus“.

Amerikiečiai abejoja keliais susitarimo punktais, pradedant faktu, kad Irano branduolinės programos suvaržymai nuo 2025 metų pradės palaipsniui nykti.

Jie taip pat reikalauja, kad Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vykdomi Irano branduolinių objektų tikrinimai būtų išplėsti ir į kelis karinius objektus.

Be to, Vašingtonas sako, kad Iranas pažeidžia susitarimo dvasią vykdydamas atskirą balistinių raketų programą ir „ destabilizuojančią“ veiklą Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Jemeną ir Siriją.