Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė reikalauja jį paleisti.

76 metų J. Lai kaltinamas sąmokslu su užsienio jėgomis, kaip numatyta plataus masto nacionalinio saugumo įstatyme, kurį Pekinas finansų centru esančiam regionui nustatė 2020 metais.

Jis yra dabar uždaryto bulvarinio laikraščio kinų kalba „Apple Daily“, kuris dažnai kritikavo Pekiną ir palaikė 2019-aisiais Honkongą sukrėtusį didžiulį protesto judėjimą, įkūrėjas.

Bylos nagrinėjimas, kurį per ateinančias 80 darbo dienų planuojama nagrinėti atvirame teisme, bus atidžiai stebimas kaip Honkongo politinių laisvių ir teismų nepriklausomumo barometras.

Prieš pradėdamas veiklą žiniasklaidoje, milijonierius, kuris praturtėjo pardavinėdamas drabužius, J. Lai bus teisiamas be prisiekusiųjų, anksčiau jam nebuvo leista pasirinkti advokato.

Pirmadienį J. Lai, kuris viešumoje nesirodė nuo 2021 metų, teisme pasirodė su kostiumu, šypsojosi ir mojavo salei, kurioje sėdėjo jo šeima.

J. Lai taip pat yra JK pilietis, o teismo proceso pradžią stebėjo JAV, britų, Australijos ir Kanados užsienio konsulatų atstovai.

Veiksmai, kuriais slopinama spaudos laisvė ir ribojamas laisvas informacijos srautas (...), pakenkė Honkongo demokratinėms institucijoms.

Jo bylą plačiai pasmerkė tarptautinė bendruomenė, tačiau Pekinas atmetė kritiką kaip šmeižtą ir kišimąsi.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prieš teismo procesą paskelbtame pareiškime teigė esąs „ypač susirūpinęs dėl politiškai motyvuoto [J. Lai] persekiojimo“.

„Kaip garsus ir atviras žurnalistas ir leidėjas, Jimmy Lai tapo akivaizdaus bandymo užkirsti kelią taikiam naudojimuisi jo teisėmis į saviraiškos ir asociacijų laisvę taikiniu, – sakė D. Cameronas. – Raginu Honkongo valdžią nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir paleisti Jimmy Lai.“

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) taip pat paragino paleisti J. Lai.

„Veiksmai, kuriais slopinama spaudos laisvė ir ribojamas laisvas informacijos srautas (...), pakenkė Honkongo demokratinėms institucijoms“, – sakė M. Milleris.

Kinija pirmadienį pasmerkė šią Londono ir Vašingtono kritiką.

„Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pastabos dėl šios bylos (...) šiurkščiai pažeidžia teisinės valstybės dvasią ir (...) yra akivaizdus politinis manevravimas bei visiškas (dvejopų) standartų pavyzdys“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) per eilinę spaudos konferenciją.

Daugiau nei 1,1 tūkst. dienų įkalintas J. Lai jau buvo nuteistas penkiose kitose bylose, be kita ko, už eitynių organizavimą ir dalyvavimą jose per 2019 metų demokratinius protestus.

Dešimtims aktyvistų buvo pateikti kaltinimai pagal nacionalinio saugumo įstatymą.

Tačiau J. Lai yra pirmasis, kuris užginčijo sąmokslo su užsienio jėgomis kaltinimą.

Teisme taip pat bus nagrinėjama daug kitų jam pateiktų kaltinimų, įskaitant kaltinimą maištą kurstančia publikacija.

Penktadienį J. Lai iš pradžių skirta 12 mėn. laisvės atėmimo bausmė už vieno protesto organizavimą. Vėliau jam buvo skirti dar 8 mėn. laisvės atėmimo už dalyvavimą skirtinguose prieš vyriausybę nukreiptuose mitinguose. Vis dėlto kalėjime jis praleis 14 mėn., nes jam taikoma subendrinta bausmė.

Paskutinė jam paskirta bausmė yra susijusi su 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykusiu mitingu, minint penktąsias Pekino atsisakymo suteikti Honkongo gyventojams visuotinę rinkimų teisę metines. Po šio atsisakymo prasidėjo 79 dienas trukusi „Skėčių revoliucija“.

Metinių proga surengtas protestas peraugo į visą miestą apėmusį chaosą, o protestuotojai turėjo susiremti su policija.

Apkaltintas susimokymu su užsienio jėgomis, jis tapo naujausia demokratiją palaikančia figūra, kuriai pritaikytas radikalus įstatymas, sukritikuotas JAV ir kitų Vakarų valstybių kaip priemonė pilietinėms teisėms varžyti.

„Po tolesnio policijos nacionalinio saugumo departamento tyrimo 73 metų vyrui pareikštas vienas kaltinimas dėl „susimokymo su užsienio valstybe ar išoriniais elementais keliant pavojų nacionaliniam saugumui“, – sakoma policijos pranešime.

J. Lai, kurio žiniasklaidos grupė „Next Digital“ leidžia laikraštį „Apple Daily“, yra garsiausia figūra tarp daugiau kaip dviejų tuzinų asmenų, kurie buvo sulaikyti pagal vasarą Pekino Honkongui primestą nacionalinio saugumo įstatymą.

Gruodžio 12 dieną J. Lai turėtų pasirodyti teisme. Jei žiniasklaidos magnatas bus pripažintas kaltu, jam gali būti skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

Policija išplatintame pranešime nurodė, kad pagal nacionalinio saugumo įstatymą areštavo 73 metų vyrą, tačiau jo tapatybės neįvardijo.

J. Lai pagal nacionalinio saugumo įstatymą buvo areštuotas rugpjūtį. Jis ir du „Next Digital“ vadovai vėliau buvo apkaltinti sukčiavimu dėl žiniasklaidos grupės biurų nuomos. Anksčiau šį mėnesį teismas atsisakė paleisti J. Lai už užstatą.

Birželio 30-ąją Pekinas primetė Honkongui naują drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už virtinę politinio pobūdžio pažeidimų.

Pekinas tvirtina, kad priimti šį įstatymą buvo būtina siekiant atkurti stabilumą po pernai šį tarptautinį finansų centrą septynis mėnesius purčiusių didžiulių, dažnai smurtinių protestų.

Protestų banga kilo dėl vėliau atšaukto ekstradicijos įstatymo projekto, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius Kinijai, tačiau ilgainiui peraugo į kampaniją už didesnę demokratiją buvusioje britų kolonijoje.

Naujas nacionalinio saugumo įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už miglotai apibrėžtus keturių rūšių nusikaltimus: raginimus atsiskirti, ardomąją veiklą, terorizmą ir susimokymą su užsienio jėgomis.

Įstatymas taip pat pirmą kartą atvėrė kelią žemyninės Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge ir suteikė Pekinui jurisdikciją byloms, susijusioms su ypač rimtais nusikaltimais nacionaliniam saugumui.

Priėmus įstatymą Honkonge kilo nauja protestų banga. Kritikai tvirtina, kad Pekinas pažeidžia Honkongo autonomiją, pažadėtą prieš sugrąžinant šį miestą Kinijai, ir kenkia jo, kaip tarptautinio verslo centro, statusui.

„Apple Daily“ savo liepos 1 dienos numerio pirmajame puslapyje pažėrė kritikos šiam įstatymui, pavadinęs jį paskutine vinimi į teritorijos autonomijos karstą.

J. Lai ragino kitas šalis užimti griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu. Pernai jis nuvyko į Jungtines Valstijas susitikti su viceprezidentu Mike'u Pence'u ir valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo, su kuriais aptarė ekstradicijos įstatymo projektą.

Anksčiau J. Lai buvo areštuotas vasarį ir balandį – dėl kaltinimų dalyvavus nesankcionuotuose protestuose. Jam taip pat gresia kaltinimai dėl dalyvavimo 1989 metų birželio 4-osios protestų Pekino Tiananmenio aikštėje nuslopinimo metinių minėjime.

Honkonge policija ketvirtadienį likvidavo pagrindinę demokratijos šalininkų protestų stovyklą ir po daugiau kaip du mėnesius trukusių protestų pašalino palapines ir barikadas, išvedė daugiau kaip 100 demonstrantų, kurie žadėjo tęsti kovą.

Šimtai policininkų iš visų pusių pajudėjo į stovyklą Admiraliteto rajone Honkongo verslo rajono širdyje. Pašalinę palapines ir barikadas pareigūnai ėmėsi atkakliausių protestuotojų stovyklos centre, tarp kurių buvo studentų lyderių ir įstatymų leidėjų.

Ta paskutinė grupė buvo likučiai to, kas protestų piko metu, kol visuomenės parama nebuvo išblėsusi, buvo dešimčių tūkstančių žmonių minios.

Kai kuriuos protestuotojus nešė keturių pareigūnų grupės, kiti buvo vedami. Dešimtys žmonių, gulėjusių ant gatvės, šaukė „Mes taikūs“, „Mes nesipriešinsime“.

Demonstracijų pamatas buvo reikalavimas leisti rengti laisvus miesto vadovybės rinkimus ir protestuotojai žadėjo, kad stovyklos likvidavimo operacija nenutrauks kampanijos, kuri, pasak jų, iš naujo apibrėžė miesto santykius su Pekinu.

Policija nepatvirtino, ar kas nors iš nuvestųjų buvo oficialiai sulaikyti, tačiau prieš operaciją grasino areštuoti visus, kas atsisakys pasitraukti iš protestų zonos.

Tarp nuvestųjų buvo žiniasklaidos magnatas, įnirtingas Pekino kritikas Jimmy Lai (Džimis Lajus) ir aktyvistas veteranas Martinas Lee (Martinas Li), kuris reporteriams parodė pergalės ženklą.

„Mes grįšime“

Dainininkė Denise Ho (Denis Ho) šaukė „Pilietinis nepaklusnumas be baimės“, kai pareigūnai lydėjo ją šalin, o miesto parlamento narė Claudia Mo (Klaudija Mo) per megafoną dainavo „Mes nugalėsime“ ir šaukė „Mes grįšime“.

Studentų lyderiai Nathanas Law (Neitanas Lo) ir Easonas Chungas (Isonas Čungas) taip pat buvo nuvesti policijos, drauge su eiliniais protestuotojais, tarp kurių buvo pagyvenęs vyras invalido vežimėlyje.

„Tai ne judėjimo pabaiga. Politinis jaunimo pabudimas yra negrįžtamas ir mes kovosime toliau“, – anksčiau ketvirtadienį sakė C.Mo.

M.Lee pridūrė: „Kiekvieno studento, kuris dalyvavo šiame judėjime, širdyje dabar dega ugnis, ugnis už demokratiją. Šios ugnies negalima užgesinti geležiniu kumščiu“.

„Aš nepavargau (nuo judėjimo). Niekada nepavargsiu, tik vyriausybė pavargo“, – savo ruožtu sakė 19-metė studentė Alice (Alis).

Policija po 30 minučių, per kurias protestuotojai galėjo savanoriškai palikti palapinių, aprūpinimo punktų ir meno instaliacijų stovyklą, užėmusią kilometrą daugelio juostų gatvės, paskelbė „uždarymą“.

Kai kas sugebėjo išeiti ir po to termino, bet jų buvo paprašyta pateikti policijai detales apie savo tapatybę.

Trečiadienį vakare tūkstančiai žmonių buvo susirinkę paskutiniam mitingui šioje vietoje, bet iki ketvirtadienio ryto dalyvių skaičius sumažėjo iki kelių šimtų.

Prieš policijos operaciją atvyko antstoliai ardyti barikadų, kurių dalys buvo kraunamos į sunkvežimius. Antstoliai vykdė teismo nurodymus, kuriuos pasiekė transporto kompanijos, pykstančios dėl ilgai trunkančių trikdžių.

„Ilgalaikio dalyko pradžia“

Stovykla Admiraliteto rajone buvo pagrindinė protestų vieta nuo pat mitingų pradžios rugsėjo mėnesį. Protestus išprovokavo Kinijos komunistų valdžios reikalavimas, kad kandidatūras Hongkongo vadovybės rinkimuose 2017 metais tvirtintų Pekinui lojalus komitetas.

Protestuotojai sako, jog dėl to bus išrinktos tik Pekino marionetės, be to, demokratijos šalininkų kova akcentavo daug dalykų, keliančių nepasitenkinimą šioje buvusioje britų kolonijoje, tarp jų – atotrūkį pajamų atžvilgiu ir įperkamų būstų trūkumą.

Po smurtinių susirėmimų prie vyriausybės būstinės Admiraliteto rajone, kurie vyko praėjusio mėnesio pabaigoje, buvo nuogąstavimų, kad radikalios atskilėlių grupės imsis pasipriešinimo veiksmų.

Tačiau daugelis protestuotojų sakė, kad nenori konfrontacijos, ir susirėmimų su policija nebuvo.

Honkongo valdžiai ir Pekinui atsisakius padaryti kokių nors nuolaidų dėl politinės reformos, kai kas Admiraliteto rajone kalbėjo apie nesėkmės pojūtį, tačiau sakė, kad protestai pakeitė Honkongą į gera.

„Man liūdna, nes neįvykdėme savo misijos, bet aš galvoju, kad ateityje gali būti pažanga, – sakė 23 metų socialinis darbuotojas Dubi (Dubis). – Galvoju, kad tai kažkokio ilgalaikio dalyko pradžia“.

Honkongo judėjimo „Occupy Central“ lyderiai trečiadienį pasidavė policijai dėl savo vaidmens per demokratijos šalininkų protestus, kuriuos valdžia laiko neteisėtais, ir tai yra dar vienas ženklas, kad pilietinio nepaklusnumo kampanija galbūt išsikvepia.

Trys įkūrėjai pasidavė paraginę studentus pasitraukti iš protestų vietų šiame Azijos finansų centre, nuogąstaujant dėl tolesnio smurto, vos kelios valandos po to, kai studentų lyderis Joshua Wongas (Džošua Vongas) paragino šalininkus persigrupuoti.

Prokiniškos grupės tyčiojosi iš Benny Tai (Benio Tajaus), Chan Kin-mano (Čan Kinmano) ir kunigo Chu Yiu-mingo (Ču Jumingo), jiems einant į policijos nuovadą vos už dviejų metropoliteno stotelių nuo pagrindinės protestų vietos Admiraliteto rajone.

Trys lyderiai, kuriuos lydėjo 82 metų katalikų kardinolas Josephas Zenas (Džozefas Dzenas), buvęs Honkongo vyskupas, užpildė anketas pateikdami asmeninę informaciją ir buvo paleisti nepateikus jiems jokių kaltinimų.

„Tikiuosi, jog galime parodyti kitiems pasidavimo prasmę. Raginame netrukus užbaigti užėmimą ir daugiau piliečių įvykdys pagrindinę pilietinio nepaklusnumo pareigą, kuri yra pasidavimas“, – išėjęs iš policijos nuovados sakė Benny Tai, garsiausias iš „Occupy“ lyderių.

Per demonstracijų piką į gatves išeidavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, bet tas skaičius dabar susitraukė iki kelių šimtų, daugiausia – studentų, o visuomenės parama išblėso protestuotojams blokuojant gatves ir trukdant verslui.

Kai kurie studentai nepaisė raginimų atsitraukti ir žadėjo likti protestų vietose ir toliau reikalauti laisvų miesto vadovo rinkimų 2017 metais.

Tačiau Kinijos politikos ekspertas iš Honkongo Baptistų universiteto Jeanas Pierre'as Cabestanas (Žanas Pjeras Kabestanas) sakė, kad judėjimas „Occupy“ jau yra „žlugęs“.

„Šio judėjimo problema ir viena silpnybių yra ta, kad nėra daug koordinavimo tarp Honkongo studentų federacijos ir pandemokratų“, – sakė jis užsienio korespondentams Pekine.

Protestuotojai vieningai reikalauja demokratijos šioje buvusioje britų kolonijoje, bet praėjus dviem mėnesiams nuo demonstracijų pradžios nesutaria dėl taktikos.

„Neteisėtų reikalavimų negalima patenkinti, ypač tų, kurie reiškiami neteisėtais ir ekstremaliais metodais“, – rašė Kinijos komunistų partijos oficialusis laikraštis „People's Daily“.

„Occupy“ raginimas studentams atsitraukti pasigirdo kitą dieną po policijos ir protestuotojų susirėmimų Admiraliteto rajone, kurie kilo po to, kai aktyvistai bandė apsupti vyriausybės būstinę.

Policininkai protestuotojus tramdė lazdomis ir nonivamido (PAVA) purškalu. Dešimtys aktyvistų ir policininkų buvo sužeisti.

Demokratiją remiantis žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai (Džimis Lajus) sakė, kad studentai turėtų atsitraukti.

„Jei (protestai) tęsis toliau, jie išsekins jų valios jėgą, o kaip tik to ir nori Pekinas“, - sakė jis žurnalistams.