„Amerikiečių diplomatinės misijos vadovas perdavė raštišką JAV administracijos atsakymą į dvišalės sutarties dėl saugumo garantijų projektą“, – rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame po J. Sullivano susitikimo su užsienio reikalų viceministru Aleksandru Gruška.

„Yra viena priežastis – kišimasis į Rusijos rinkimus. Tikimės, kad amerikiečių diplomatai taip ir praneš tai Vašingtonui“, – platformoje „Telegram“ parašė ministerijos atstovė Marija Zacharova.

J. Sullivanui Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad yra kategoriškai neleistina kištis į Rusijos vidaus reikalus, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Pokalbio metu buvo pabrėžta, jog Rusijos pusė turi nenuginčijamų įrodymų, kad amerikiečių „skaitmeninės milžinės“ pažeidė Rusijos įstatymus ruošiantis ir rengiant rinkimus į Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Valstybės Dūmą“, – nurodoma pranešime, kuris buvo paskelbtas Rusijos URM tinklalapyje.

Be to, per susitikimą buvo svarstomi kai kurie kiti dvišalio pobūdžio klausimai, pažymėjo Užsienio reikalų ministerija.

Tuo metu JAV diplomatinė misija Rusijoje pranešė, kad J. Sullivanas susitiko su S. Riabkovu, kad „aptartų įvairius dvišalius klausimus remiant JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) įsipareigojimą nuspėjamiems ir stabiliems santykiams su Rusija“.

Penktadienį J. Sullivanas praleido Rusijos URM apie 20 minučių. Su žurnalistais jis nebendravo.

„Džiaugiuosi, kad sugrįžau į Maskvą ir galėsiu tęsti darbą su patyrusia ir patikima JAV diplomatinės atstovybės komanda užtikrinant JAV užsienio politikos interesus Rusijoje. Iš mūsų kolegų Rusijos vyriausybėje tikiuosi bendradarbiavimo siekiant mūsų tikslo – stabilių ir prognozuojamų santykių tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos“, – sakė ambasadorius naujienų agentūrai „Interfax“.     

Anot jo, kaip yra sakęs JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), Vašingtonui ir Maskvai tenka atsakomybė atsakingai kurti santykius tarp abiejų šalių. 

„Turime bendradarbiauti, kai tai atitinka mūsų bendrus interesus, o tais klausimais, kuriais nesutariame, o tarp mūsų esama rimtų nesutarimų, svarbu vesti atvirą ir nuoširdų dialogą“, – kalbėjo J. Sullivanas.   

„Derybos Ženevoje buvo pozityvios. Dabar, man sugrįžus į Maskvą, o ambasadoriui Anatolijui Antonovui sugrįžus į Vašingtoną, uoliai dirbsiu, kad būtų imtasi praktinių žingsnių, reikalingų įgyvendinti uždavinius, dėl kurių buvo sutarta viršūnių susitikime. Be kita ko, iš mūsų kolegų Rusijos vyriausybėje tikiuosi bendradarbiavimo plėtojant dvišalį dialogą strateginio stabilumo klausimais – dialogą, naudingą abiem mūsų šalims ir visam pasauliui“, – sakė jis.

„Kaip JAV ambasadorius Rusijoje toliau pasisakysiu už demokratiją, žmogaus teises, laisvą ir atvirą žiniasklaidą Jungtinėse Valstijose, Rusijoje ir visame pasaulyje. Toliau pasisakysiu už teisingą elgesį JAV piliečiais Rusijoje, įskaitant Trevorą Reedą (Trevorą Ridą), kurio bylos nagrinėjimas netrukus bus pratęstas, taip pat Paulą Whelaną (Polą Vilaną), kuris Rusijoje kalinamas jau ilgiau nei 900 dienų“, – sakė J. Sullivanas.  

Buvusiam JAV jūrų pėstininkui P. Whelanui buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą, o kitas buvęs jūrų pėstininkas T. Reedas buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.

Praėjusią savaitę Ženevoje susitikę JAV vadovas J. Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutarė dėl ambasadorių sugrąžinimo.

Rusijos ambasadorius A. Antonovas į Jungtines Valstijas sugrįžo sekmadienį.

Maskvos ir Vašingtono diplomatiniai ryšiai buvo kone visiškai nutrūkę po J. Bideno, apkaltinusio Kremlių kišimusi į JAV rinkimus ir kibernetinių atakų vykdymu, inauguracijos.

J. Bidenui kovą prilyginus V. Putiną „žudikui“, Rusija žengė retą žingsnį – atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių A. Antonovą ir pareiškė, kad JAV pasiuntinys irgi turėtų grįžti į Vašingtoną.

J. Sullivanas Maskvą paliko balandį, JAV ir Rusijai apsikeitus sankcijomis bei išsiuntus viena kitos diplomatų.

Gegužę Maskva įtraukė JAV į „nedraugiškų“ valstybių, kurioms draudžiama įdarbinti savo ambasadose Rusijos piliečius, sąrašą. Vienintelė kita šiame sąraše esanti valstybė yra Čekija.

Pasak vieno iš šaltinių, manoma, kad ambasadorius išvyksta trumpa. Tuo metu kitas šaltinis sakė, kad J. Sullivano sugrįžimas „didžia dalimi priklausys nuo to, ar pavyks išvengto tolesnės įtampos eskalacijos“ Maskvos ir Vašingtono santykiuose.  

Oficialaus šios informacijos patvirtinimo „Interfax“ kol kas nepavyko gauti.

Antradienį JAV ambasada Maskvoje informavo, kad J. Sullivanas šią savaitę sugrįš į Vašingtoną konsultacijų su prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango pareigūnais apie JAV ir Rusijos dvišalių santykių būklę.     

Anksčiau buvo skelbta, kad Maskva „rekomendavo“ ambasadoriui laikinai išvykti, tarp Rusijos ir JAV smarkiai paaštrėjus įtampai dėl virtinės klausimų, įskaitant numanomą kišimąsi į JAV rinkimus, Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų ir prastėjančią prezidento Vladimiro Putino kalinamo kritiko Aleksejaus Navalno sveikatą.

Kovo mėnesį Maskva atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Vašingtone. Praėjusią savaitę abi buvusios Šaltojo karo priešininkės paskelbė virtinę abipusių sankcijų ir išvarė viena kitos diplomatų.

Anksčiau buvo skelbta, kad Maskva „rekomendavo“ ambasadoriui laikinai išvykti, tarp Rusijos ir JAV smarkiai paaštrėjus įtampai.  

„Ambasadorius J. Sullivanas šią savaitę sugrįžta į Jungtines Valstijas konsultacijoms“, – nurodė JAV diplomatinė atstovybė Maskvoje naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime. 

Pareiškime rašoma, kad ambasadoriui reikia „tiesiogiai pasikalbėti“ su prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango pareigūnais apie JAV ir Rusijos dvišalių santykių būklę.   

„Manau, jog man svarbu tiesiogiai pasikalbėti su savo naujaisiais kolegomis Bideno administracijoje Vašingtone apie dabartinę Jungtinių Valstijų ir Rusijos dvišalių santykių būklę“, – sakė J. Sullivanas.

Pranešimas pasirodė vėl smarkiai išaugus įtampai tarp Maskvos ir Vašingtono dėl visos virtinės klausimų, įskaitant numanomą kišimąsi į JAV rinkimus, Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų ir prastėjančią prezidento Vladimiro Putino kalinamo kritiko Aleksejaus Navalno sveikatą.

J. Bidenas laikosi griežtesnio kurso V. Putino atžvilgiu, bet taip pat siūlo jam vėliau šiais metais susitikti kokioje nors trečiojoje šalyje.

J. Sullivanas sakė, kad „artimiausiomis savaitėmis“, prieš bet kokį galimą J. Bideno ir V. Putino susitikimą, sugrįš į Maskvą. Rusija nurodė, kad vis dar nagrinėja pasiūlymą dėl viršūnių susitikimo.

J. Sullivano pranešimas pasirodė Maskvai kovo mėnesį konsultacijoms atšaukus savo ambasadorių Vašingtone. Praėjusią savaitę abi buvusios Šaltojo karo priešininkės paskelbė virtinę abipusių sankcijų ir išvarė viena kitos diplomatų.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas rekomendavo J. Sullivanui nuvykti į Vašingtoną „rimtų konsultacijų“.

JAV praėjusią savaitę dėl Kremliaus kišimosi į Amerikos rinkimus, didžiulės kibernetinės atakos ir kitos priešiškos veiklos paskelbė sankcijų Rusijai ir nurodė išsiunčiančios iš šalies 10 rusų diplomatų.

Rusija paskelbė, kad Maskva, atsakydama į JAV sankcijas, išsiųs 10 amerikiečių diplomatų ir paskelbs sankcijas kai kuriems amerikiečių pareigūnams.

„Ambasadorius Sullivanas prisidėjo prie kolegų per Boriso Nemcovo – rusų politiko, atsidavusio kovai už geresnę savo šalies ir savo tėvynainių ateitį – 6-ąsias žiauraus nužudymo metines“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV ambasados atstovė Rebecca Ross (Rebeka Ros).

Ji pažymėjo, kad B. Nemcovas „išlieka pavyzdys daugeliui žmonių, siekiančių teisingumo, skaidrumo ir laisvės“.

B. Nemcovo atminimą taip pat pagerbė Europos Sąjungos pasiuntinys Rusijoje Markusas Edereris, ES ir kitų ambasadų vadovai bei atstovai, tviteryje pranešė ES atstovybė. Jie padėjo gėlių B. Nemcovo nužudymo vietoje.

„Nemcovas išlieka pavyzdys tiems, kam svarbios laisvė, žmogaus teisės, demokratija“, – sakoma ES atstovybės pareiškime.

B. Nemcovas, vienas įnirtingiausių V. Putino kritikų, dirbęs jo pirmtako Boriso Jelcino administracijoje, 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos upės tilto netoli Kremliaus.

2017 metų liepą buvęs saugumo pareigūnas iš Čečėnijos Zauras Dadajevas buvo nuteistas kalėti 20 metų kaip B. Nemcovo nužudymo vykdytojas. Dar keturi vyrai buvo pripažinti kaltais dėl savo vaidmens nužudyme.

Tačiau B. Nemcovo šeima ir bendražygiai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti. Daugelis pirštu rodo į Maskvos remiamą Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą ir patį Kremlių.

Pernai liepą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pateikė Rusijos vyriausybei klausimų, remdamasi skundu, 2015 metų vasarą pateiktu B. Nemcovo dukters Žanos, kad jos tėvo nužudymo byla nebuvo tinkamai ištirta.

Teismas pareikalavo Maskvos paaiškinti, ar tyrimas dėl B. Nemcovo nužudymo buvo tinkamai atliktas, kaip tai numato Europos žmogaus teisių konvencija, taip pat ar nukentėjusiajai Žanai Nemcovai buvo užtikrintos veiksmingos teisinės gynybos priemonės.

Be to, EŽTT paprašė perduoti jai visos B. Nemcovo nužudymo bylos tyrimo medžiagos kopijas.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, B. Nemcovas tapo pirmuoju Žemutinio Naugardo srities gubernatoriumi. Vėliau jis dirbo kuro ir energetikos ministru ir vicepremjeru, taip pat kelis kartus buvo išrinktas į parlamentą.

2008 metais B. Nemcovas kartu su kitais rusų opozicionieriais įkūrė judėjimą „Solidarumas“, o nuo 2012 metų jis buvo vienas iš opozicinės Rusijos respublikonų partijos–Liaudies laisvės partijos pirmininkų. Jis taip pat turėjo narystę rusų opozicijos įsteigtoje Koordinacinėje taryboje.

Nuo 2013 metų rugsėjo politikas ėjo deputato pareigas Jaroslavlio srities parlamente.

Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko praeitais metais sakė, kad tyrėjai tebenagrinėja įtariamo B. Nemcovo nužudymo užsakovo ir organizatoriaus Ruslano Muchudinovo, taip pat jo bendrininkų bylas.

R. Muchudinovo, neaukšto rango čečėnų saugumo pareigūno, tarptautinė paieška buvo paskelbta 2015 metais.

Jungtinių Valstijų ambasada patvirtino, kad Maskvą pasiekė pirmoji JAV pagamintų kvėpavimo aparatų partija. Ateinančią savaitę turėtų būti pristatyti dar 150 šių prietaisų.

Amerikiečių ambasadorius Rusijoje Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas) pabrėžė, jog „turime dirbti kartu, ypač krizių metu“. Jis pridūrė, kad „turime pamiršti politinius nesutarimus ir sutelkti dėmesį į mūsų žmonių poreikius“.

Rusijoje užfiksuota per 317 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų, daugiau nei 3 000 žmonių mirė. Sparčiai plintant infekcijai, šalies pareigūnai karštligiškai stengiasi įsigyti daugiau plaučių ventiliavimo aparatų ir kitų būtinų priemonių.

Praėjusį mėnesį Rusija išsiuntė į JAV medicininių atsargų, įskaitant ventiliavimo aparatus, prikrautą lėktuvą. Rusijos valstybinis investicinis fondas šią savaitę pranešė, kad savo lėšomis padengė visą siuntinio kainą.

Pranešimas pasirodė nesisklaidant įtampai tarp Europos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).

Pareigūnai nepaaiškino, kodėl M. Pompeo nedalyvaus, tačiau JAV ir Europa nesutaria dėl virtinės klausimų, įskaitant Vašingtono sprendimą pasitraukti iš tarptautinių susitarimų dėl Irano branduolinės programos ir klimato kaitos.

Valstybės departamentas sakė, kad Jungtinėms Valstijoms penktadienį ir šeštadienį vyksiančiose derybose Dinare Bretanės pakrantėje atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas), prie kurio prisidės karjeros diplomatas Davidas Hale'as (Deividas Heilas).

J. Sullivanas „dalyvaus diskusijose dėl įvairių klausimų, įskaitant blogėjančią padėtį Venesueloje, destabilizuojantį Irano elgesį Artimuosiuose Rytuose, atsakingą valstybių elgesį kibernetinėje erdvėje ir galutinę Šiaurės Korėjos denuklearizaciją“, nurodė Valstybės departamentas.

M. Pompeo trečiadienį ir ketvirtadienį Vašingtone per 70-ųjų NATO metinių paminėjimą susitiks su kai kuriais G-7 ministrais, bet nėra paskelbęs apie kitus susitikimus vėliau šią savaitę.

Senas G-7 klubas vienija dideles industrializuotas demokratijas, kurių viršūnių susitikimai dažnai apsprendžia pasaulinę darbotvarkę.

Be JAV ir Prancūzijos šiai grupei priklauso Didžioji Britanija, Kanada, Vokietija, Italija ir Japonija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) tikisi per G-7 viršūnių susitikimą rugpjūčio mėnesį stumti ambicingą darbotvarkę. Užsienio reikalų ministrų susitikime turėtų būti pasirengta šiam būsimam viršūnių susitikimui Prancūzijos Bjarico kurorte.

Šeimininkai prancūzai, be abejo, pamena praėjusio G-7 viršūnių susitikimo Kanadoje pamokas. Tuomet D. Trumpas atsisakė pasirašyti baigiamąjį komunikatą ir atvirai kritikavo savo šeimininką, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo) dėl prekybos politikos.

„Kibernetinės atakos nepripažįsta sienų, nesaistomos geografijos. Atakų tikslas - gauti informaciją, valstybių žinias ar karines paslaptis, griauti demokratinių sistemų pagrindus, kištis į demokratinius rinkimus. Jei neturėsime ryžto reaguoti į kibernetines atakas, įvardyti tokių atakų vykdytojus, traukti juos atsakomybėn, tuomet sulauksime jų daugiau ir  dar įžūlesnių“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras penktadienį vykusiame renginyje.

L. Linkevičius taip pat pabrėžė būtinybę valstybėms ugdyti atsparumą kibernetinėms atakoms, skelbia Užsienio reikalų ministerija.

Diskusiją moderavo JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas).

Diskusijos metu valstybės buvo skatinamos ieškoti naujų ir inovatyvių sprendimų kibernetinėje erdvėje kylantiems iššūkiams spręsti.