„Labai gerai, kad pagaliau mes pribrendome sistemiškai ir kompleksiškai išspręsti šitą klausimą. Nes tikrai kyla labai daug diskusijų, konkrečiai dėl sovietinių monumentų demontavimo ir įvairiausių kitų dalykų“, – LRT radijui sakė J. Karpavičienė.

Šalies vadovo patarėja džiaugiasi, kad desovietizacijos įstatymo projektas jau artimiausiu metu turėtų būti įregistruotas.

„Įstatymas susijęs su draudimu propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologus yra be galo svarbus. Labai džiugu, kad artimiausiu metu jau bus pateiktas, registruotas įstatymo projektas ir tikėkimės, kad jo galutinė rengimo eiga ir jo priėmimas vyks sklandžiai“, – teigė ji.

Pasak prezidento patarėjos, yra labai svarbu, kad būtų įtvirtintos sisteminės gairės, sisteminiai principai ir tam tikra tvarka, kaip reikėtų elgtis su objektais ir jų elementais, kurie prieštarauja laisvojo pasaulio principams.

„Jeigu kalbėtume apie sovietinius paminklus, tai ir prezidentas G. Nausėda yra jau pareiškęs savo nuomonę, kaip atsižvelgiant, įvertinant kiekvienos savivaldybės situaciją turėtume elgtis su tais sovietiniais reliktais, kurie iš tikrųjų propaguoja totalitarinius ir autoritarinius režimus“, – pažymėjo šalies vadovo patarėja.

J. Karpavičienė akcentuoja, kad labai svarbu, jog sprendžiant šį klausimą būtų siekiama kompromiso ir dialogo tarp bendruomenių, savivaldos ir tarp ekspertų nuomonės.

„Mes turime oriai, solidžiai, civilizuotai ir sistemiškai spręsti šiuos klausimus“, – pabrėžė ji.

Šalies vadovo patarėjos teigimu, desovietizacijos projekto rengimo procesuose dalyvauja ir Prezidentūra.

„Prezidentūra, žinoma, dalyvauja šiuose procesuose, labai sveikina juos, kad jie vyksta“, – sakė J. Karpavičienė.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.

Prezidento vyriausioji patarėja tikina, kad svarbiausia tai, jog politikai apskritai susėdo kalbėtis ir ieškoti sutarimo dėl Lietuvos švietimo krypties.

„Aš manau, kad pozityviai reikėtų vertinti tai, jog vyksta konstruktyvus, dalykiškas nacionalinio susitarimo dėl švietimo parengimo procesas, kuriame dalyvauja parlamentinės partijos, socialiniai partneriai ir svarbus turi būti ne tik dokumentas, bet ir visų mūsų suvokimas, kad mes turime susitelkti, surasti prioritetus“,– ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo J. Karpavičienė.

Pasak jos, visiškai normalu yra tai, kad procesas gali užtrukti ilgiau nei planuota.

Prezidentas irgi labai linkėtų, kad susitarimas būtų pasirašytas, tai būtų puiki diena Rugsėjo 1-osios proga.

„Natūralu, kad jis (procesas – ELTA) trunka, nes vyksta konstruktyvios dalykinės diskusijos ir reikia tikėtis, linkėti, kad procesas bus vainikuotas sėkmės“,– sakė prezidento patarėja.

Visgi J. Karpavičienė pripažįsta, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat turėjo vilčių, jog dokumentą politikams pavyks pasirašyti dar iki Seimo pavasario sesijos pabaigos ir jis nuo rudens jau būtų įsigaliojęs. Visgi prezidento patarėja pabrėžia, kad daug svarbiau už greitą dokumento pasirašymą yra tai, kad susitarimas būtų parengtas kokybiškai.

„Prezidentas irgi labai linkėtų, kad susitarimas būtų pasirašytas, tai būtų puiki diena Rugsėjo 1-osios proga, bet svarbu rezultatas, kad jis būtų kokybiškas, dalykiškas ir prisidėtų prie ambicijos pasiekti proveržį švietimo sistemoje“,– mano J. Karpavičienė.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį susitarimo dėl švietimo projektą rengianti darbo grupė susirinko į dar vieną posėdį. Nors buvo teigta, kad diskusijos dėl susitarimo projekto jau netrukus turėtų būti baigtos, dokumentą rengiantys partijų atstovai pripažino, kad diskusinių klausimų dar likę nemažai.

„Prezidentas mano, jog praeitų metų patirtis rodo, kad galima susitelkus užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų įgyvendinimą ir taip pat spėti jiems adekvačiai pasiruošti“, – trečiadienį po šalies vadovo susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene sakė J. Karpavičienė.

Pasak prezidento patarėjos, susitikimo metu buvo kalbama apie kelis galimus egzaminų vykdymo scenarijus, tarp jų ir nukėlimą, bet konkretų planą artimiausiu metu paskelbs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Buvo kalbama apie galimus variantus, vieną iš jų – galbūt egzaminų sesijos nukėlimą, pavėlinimą, šiuo metu rengiamas kompleksinis veiksmų planas ir apie jį ministerija planuoja apskelbti artimiausiu metu“, – teigė J. Karpavičienė.

Praeitų metų patirtis rodo, kad galima susitelkus užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų įgyvendinimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė yra patvirtinusi, kad atšaukti brandos egzaminų šiemet neplanuojama, tačiau svarstoma kai kurias egzaminų dalis vykdyti nuotoliniu būdu. Taip pat jau atsisakyta šiųmetinės abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros ir įskaitos.

Didesnė dalis moksleivių, išskyrus pradinukus, į nuotolinį ar mišrų mokymą perėjo nuo pernai lapkričio 7-osios, įvedus antrąjį karantiną. Nuo gruodžio vidurio priėmus sugriežtinimus, pereita prie visuotinio nuotolinio mokymo, pradinukai išleisti atostogų, o nuo sausio taip pat mokosi tik nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymas buvo įvestas ir per pirmąjį karantiną pernai pavasarį.

Prioriteto tvarka galėtų būti skiepijami ir abiturientai

Prezidentas remia Vyriausybės siekį palaipsniui grįžti prie kontaktinio ugdymo, o prioritetine tvarka galėtų būti skiepijami ir egzaminus laikantys abiturientai, sako prezidento patarėja J.  Karpavičienė.

„Prezidentas labai palaiko Vyriausybės siekį palaipsniui atnaujinti kontaktinį ugdymą, įvertinant epidemiologinę situaciją. Kontaktinio ugdymo atnaujinimas turi būti susietas su saugumo mokytojams užtikrinimu, naudojant tiek testavimą, tiek vakcinavimą“, – trečiadienį po šalies vadovo susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene sakė J. Karpavičienė.

Kontaktinio ugdymo atnaujinimas turi būti susietas su saugumo mokytojams užtikrinimu, naudojant tiek testavimą, tiek vakcinavimą.

„Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad labai svarbi mokinių grupė, kuri taip pat galėtų būti prioritetine planuojant vakcinavimą, tai yra baigiamųjų klasių mokiniai, kurie laikys valstybinius brandos egzaminus“, – teigė patarėja.

Prezidentūros paskelbtame pranešime išsakoma pozicija, kad siekiant užtikrinti pedagogų, grįžtančių mokyti į mokyklas, sveikatos saugumą, jie turi būti paskiepyti kartu su senjorais, vasario–kovo mėnesiais.

Šalies vadovo teigimu, iki tol su moksleiviais nenuotoliniu būdu dirbantys mokytojai valstybės lėšomis turi būti profilaktiškai kas savaitę testuojami.

G. Nausėda taip pat pažymi, kad tarp pirmųjų, kurie pandemijai slūgstant grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, kuriems sudėtingiau mokytis nuotoliniu būdu, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai.  Anot prezidento, ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams galėtų būti skiepijami ir juos laikyti apsisprendę dvyliktokai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė po susitikimo teigė, kad ministerijos prioritetas yra, kad „kuo anksčiau pradinukai galėtų grįžti į mokyklas, taip pat abiturientai“, tačiau konkrečios datos neįvardijamos.

„Yra numatyta vakcinavimas mokytojų, kurie dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat pradinėse mokyklose prioriteto tvarka, tikimės, kad greitu metu, kai tik turėsime vakcinas, ši prioritetinė grupė bus vakcinuota“, – sakė J. Šiugždinienė.

Didesnė dalis moksleivių, išskyrus pradinukus, į nuotolinį ar mišrų mokymą perėjo nuo pernai lapkričio 7-osios, įvedus antrąjį karantiną. Nuo gruodžio vidurio priėmus sugriežtinimus, pereita prie visuotinio nuotolinio mokymo, pradinukai išleisti atostogų, o nuo sausio taip pat mokosi tik nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymas buvo įvestas ir per pirmąjį karantiną pernai pavasarį.

J. Karpavičienės teigimu, taip pat labai svarbu, kad būsimojo ministro vertybiniai principai atitiktų gerovės valstybės prioritetus.

„Formuojant Vyriausybę ir aptariant ministrų kandidatūras laikomasi principo, kurio laikomasi nuolat, kad tai turi būti gerovės valstybės prioritetais grindžiami principai. Į tai, ypač kalbant apie švietimo sektorių, ir bus atsižvelgta“, – LRT radijui teigė J. Karpavičienė.

Prezidento patarėja džiaugiasi, kad tiek dėl valdančiosios koalicijos besiderančios politinės jėgos, tiek ir kitos į Seimą patekusios politinės partijos švietimą laiko vienu iš pagrindinių prioritetų ir planuoja šiai sričiai skirti didelį dėmesį.

Reikia, kad ministerijai vadovautų žmogus, kuris, visų pirma, būtų autoritetas švietimo bendruomenei, turėtų jos pasitikėjimą, žinotų, kaip ta sistema veikia.

J. Karpavičienė akcentuoja, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turėtų vadovauti žmogus, turintis politinį svorį bei politinę patirtį bei gebantis telkti švietimo bendruomenę.

„Reikia, kad ministerijai vadovautų žmogus, kuris, visų pirma, būtų autoritetas švietimo bendruomenei, turėtų jos pasitikėjimą, žinotų, kaip ta sistema veikia, bet kartu jis turėtų turėti ir politinį svorį, politinę patirtį“, – sakė J. Karpavičienė.

„Tai turėtų būti veržli į pokyčius linkusi asmenybė, gebanti telkti tiek komandą, tiek švietimo bendruomenę, na, o plačiau žvelgiant, – taip pat ir Lietuvą. Nes švietimas yra ilgalaikė mūsų ateitis ir į ją mes tikrai atsakingai turime investuoti“, – pridūrė ji.

Visgi šalies vadovo patarėja teigia, kad kol kas prezidentas Gitanas Nausėda su konservatorių kandidate į premjeres Ingrida Šimonyte ministrų kandidatūrų neaptarinėja.

„Prezidentui bus pateiktos jau aptartos ministrų kandidatūros ir tuomet jau bus galima kalbėti konkrečiai“, – patikino ji.

Visgi šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad būtina galvoti apie tai, kaip pedagogikos studijas pabaigusius absolventus motyvuoti grįžti į mokyklas. J. Karpavičienė įsitikinusi, kad būtina kelti mokytojo profesijos prestižą bei pedagogikos studijas baigusius studentus skatinti grįžti į mokyklas užtikrinant finansinius bei socialinius motyvacinius mechanizmus, prie kurių prisidėtų ir pačios savivaldybės.

„Mūsų, kaip ir visų kitų, negali nedžiuginti akivaizdi tendencija: dabartiniais duomenimis, net 901 būsimas studentas pradės studijuoti pedagogiką – valstybės finansuojamų vietų yra 580, taip pat tikslinės stipendijos. Tai yra nepaprastai svarbi tendencija. Beje, iš jų didžioji dalis renkasi būtent vaiko pedagogikos studijas, rengsis būti ikimokyklinių, priešmokyklinių ir pradinių mokyklų mokytojais, tai taip pat yra labai svarbu“, – LRT radijui teigė J. Karpavičienė.

„Bet, aišku, reikia galvoti apie tai, kaip tuos absolventus, kurie jau įgis pedagogo profesiją, pakviesti, motyvuoti sugrįžti į mokyklas“, – pridūrė ji.

„Mokytojas yra ori profesija ir reikia keisti visuomenės nuomonę į ją.

Prezidento vyriausioji patarėja akcentuoja, kad pedagogikos studijas baigusius absolventus visų pirma reikia motyvuoti dirbti mokytojo darbą keliant mokytojo profesijos prestižą.

„Mokytojas yra ori profesija ir reikia keisti visuomenės nuomonę į ją. Kiekvienas iš mūsų turbūt turėjome mokytojų, kurie buvo ne tik dalykų mokytojai, bet ir gyvenimo mokytojai. (...) Lietuvos švietimo sistemoje yra labai daug šviesių asmenybių, tai yra stiprioji jos pusė. Mūsų pareiga pamatyti juos, mūsų pareiga skleisti informaciją apie juos, mūsų priedermė gerbti juos“, – akcentavo ji.

J. Karpavičienės teigimu, kitas būdas motyvuoti pedagogikos studijas baigusius absolventus grįžti į mokyklas yra susijęs su finansiniais bei socialiniais motyvacijos mechanizmais.

„Mokytojų atlyginimų kėlimas turi būti ir yra vienas iš prioritetinių dalykų, susiejimas su socialinėmis garantijomis. Ir yra daugybė konkrečių atvejų, kaip savivaldybės ieško būdų, kaip tuos jaunus žmones pritraukti į mokyklas, yra tokių pavyzdžių, kaip yra raginami gimnazijas baigę absolventai, kurie renkasi pedagogo profesiją, pedagogo studijas, kad jie sugrįžtų į tą pačią mokyklą, yra pasirašomos trišalės sutartys, kuomet savivaldybė prisideda prie studijų finansavimo, tokiu būdu žmonės yra raginami grįžti į mokyklas“, – motyvacinius mechanizmus įvardino J. Karpavičienė.

„Teigiama pirmosios pandemijos bangos pusė yra, kad mes visi įsitikinome, koks svarbus yra gyvas kontaktas, gyvas ryšys, o ypatingai mokymo procese mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento gyvas ryšys ir vis dėlto nepamainomas bendravimo, žinių, perteikimo įgūdžių formavimo būdas. Tai, aišku, siekiamybė yra, kad įprastas, kontaktinis mokymas vis dėlto dominuotų, bet atsižvelgiant į labai konkrečias situacijas reikia būti pasirengus taikyti arba mišrų, arba, jeigu būtų ekstremalios situacijos, nuotolinį mokymo būdą“, – „Žinių radijui“ teigė J. Karpavičienė.

Šalies vadovo vyriausioji patarėja taip pat akcentuoja, kad net ir esant įprastam mokymo būdui skaitmeninis turinys, skaitmeninio mokymo būdai gali būti puikiai panaudojami ugdant šiuolaikinę kartą.

„Pirmoji pandemijos banga objektyviai paspartino procesus, kurie ir šiaip vyko mokymo procese. Ir tiek specialistai, tiek ekspertai jau seniai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuolaikinė karta yra kita karta, mūsų jaunimas kitaip yra įpratęs priimti informaciją ir, labai svarbu, kad skaitmeninis turinys, tam tikri jo elementai, skaitmeniniai mokymo būdai, tam tikros formos gali būti puikiai taikomos ir dominuojant įprastam mokymo būdui“, – sakė ji.

Prezidento vyriausioji patarėja taip pat atkreipia dėmesį, kad mokyklos šiuo nelengvu laikotarpiu ieško įvairių mokymo būdų, pavyzdžiui, dalį mokymo proceso vykdyti klasėse, o dalį nuotoliniu būdu. Visgi J. Karpavičienė pritaria minčiai, kad grįžti prie tiesioginio mokymo būdo mokykloms, nors ir labai trumpam, yra naudinga.

„Reikia labai dinamiškai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir turėti keletą veikimo modelių, kad galima būtų labai greitai reaguoti ir prisitaikyti“, – teigė J. Karpavičienė.

„Žmogus uždaro vienas duris ir atidaro kitas duris. Apsisprendžiau palikti Prezidento komandą dėl asmeninių priežasčių“, – feisbuke ketvirtadienį rašė S. Šulcė.

S. Šulcė prezidentūrą palieka kartu su vyriausiuoju patarėju gynybos klausimais Jonu Vytautu Žuku ir Komunikacijos grupės vadovu Aisčiu Zabarausku.

Žmogus uždaro vienas duris ir atidaro kitas duris. Apsisprendžiau palikti Prezidento komandą dėl asmeninių priežasčių.

Visi trys patarėjai dirbo jo komandoje nuo kadencijos pradžios, A. Zabarauskas prieš tai vadovavo G. Nausėdos rinkimų štabo komunikacijai.

S. Šulcė iš pradžių Švietimo, mokslo ir kultūros grupėje dirbo patarėja, vėliau buvo paaukštinta į grupės vadoves.

Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 dienos vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė.