„Lyg ir žingsnis atgal“, – teigė ji antradienį Žinių radijui komentuodama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą pertvarką dėl privalomo mokinių pasiekimų vertinimo.

„Numatyta, kad pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo, jeigu pasiekia patenkinamą lygį, gali tęsti vidurinį ugdymą gimnazijoje, jei pasiekia vadinamąjį slenkstinį lygį, jam bus garantuojamas vidurinis ugdymas su profesinio mokymo programa. Čia, sakyčiau, esminis pokytis, kuris mums kelia nerimą“, – tvirtino patarėja.

Pasak jos, dėl šio siūlymo Prezidentūra mato labai daug rizikų.

„Mano požiūriu, tai socialiai neteisingas ėjimas. (...) Turime nemažai tyrimų, kurie parodo, kad mokinių pasiekimai koreliuoja su mokinio socialiniu, ekonominiu, kultūriniu kontekstu. Su tuo, kokioje aplinkoje jis gyvena ir auga“, – teigė J. Urbanovič.

Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos.

Anot jos, nauja tvarka lemtų, kad didelė dalis jaunuolių iš kaimiškų vietovių negalėtų rinktis, kur mokytis, o privalėtų įgyti profesinį išsilavinimą.

Patarėja pabrėžė, jog dabartinis profesinių mokyklų tinklas neužtikrina nei prieinamumo, nei ugdymo kokybės.

Jos duomenimis, 11-oje savivaldybių nėra nė vieno profesinio mokymo įstaigos filialo, apie 30 savivaldybių veikia du tokie filialai.

„Tai reiškia, kad pasiūlymų spektro neturime. (...) Taip pat reikia atkreipti į vidurinio ugdymo kokybę profesinėse mokyklose. Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos teigimu, šis ministerijos siūlymas taip pat kenkia profesinio mokymo įstaigų prestižui, mat nepažangius moksleivius nukreipiant į profesines mokyklas, pasakoma, kad šios ugdymo įstaigos skirtos tik silpniausiems mokiniams.

„Bet juk norime stiprinti profesinio mokymo įvaizdį, prestižą, populiarumą. Juoba, kad žinome, jog ir profesinio mokymo įstaigose reikia ir stipresnių mokinių. Pavyzdžiui, inžinerijos pramonei. Padarome tą srautą nepatraukliu stipresniems mokiniams“, – tvirtino J. Urbanovič.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įgyvendinus ministerijos sumanymą, kai kuriose savivaldybėse gimnazijoms gali pritrūkti mokinių.

Lapkričio viduryje Seimas po pateikimo yra pritaręs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kad pasiekimų patikrinimai mokyklose taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent keturiais balais.

Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai būtų aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti dešimtos ar antros gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

„Aišku, dabartinė situacija, galbūt, nedžiugina, bet negalime tikėtis labai staigaus pokyčio, nes yra ankstesni mokinių pasirinkimai, reikia užtikrinti tęstinumą. Kita vertus, reikia užtikrinti, kad būtų pasirinkimas kitų užsienio kalbų: prancūzų, vokiečių ar kitų, o tam reikia pedagogų“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija anksčiau yra pranešusi apie planus nuo 2026–2027 mokslo metų mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą leisti rinktis tik Europos Sąjungos šalių arba tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis švietimo srityje. Į tokį sąrašą nepatektų rusų kalba.

Reikia užtikrinti, kad būtų pasirinkimas kitų užsienio kalbų: prancūzų, vokiečių ar kitų, o tam reikia pedagogų.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę, rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

J. Urbanovič pažymėjo, jog Lietuvoje išlieka didelis skaičius moksleivių, pasirinkusių mokytis rusų kalbą, bet tendencija kinta.

„Palaipsniui situacija keičiasi ir matome tendencijas, kad šių metų pasirinkimai rodo kitokias tendencijas. Daugiau vokiečių, prancūzų kalbų pasirinkimų. Aišku, čia yra ir ministerijos užduotis balansuoti tą, kad pasirinkimas keistųsi, kad užtikrintume tą balansą“, – teigė patarėja.

Ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją rinkosi 14 971 šeštos klasės mokinys.

Tuo tarpu vokiečių kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, mokytis pasirinko 21,6 proc. (praėjusiais – 15,4 proc.), prancūzų – 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.) šalies šeštų klasių mokinių. Tai yra vokiečių kalbą pasirinko 4 765, prancūzų – 1 814 mokinių.

„Matome, kad į matematikos mokymą reikia įtraukti ir psichologus, ir raidos specialistus, nes kažkur mes prarandame mokinių motyvaciją. Nes jei mokiniai nesuvokia, kam tų žinių reikia, ar nemato jų (galimybės pritaikyti – BNS) praktikoje, yra sudėtinga. Karta keičiasi ir reikia permąstyti, ar tikrai tinkamai su jais dirbame“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį kalbėjo viceministrė.

Anot jos, siekiant geresnių egzamino rodiklių, mokykloms ketinama sudaryti sąlygas  pasinaudoti moksleivių 2019-ųjų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, kad jie galėtų geriau pasirengti brandos egzaminams.

Taip pat planuojama peržiūrėti ir pačias egzamino užduotis, tačiau, anot jos, kitąmet kandidatai dar laikys egzaminus su neatnaujintu turiniu.

„Vertinimo sistemą irgi planuojama pažiūrėti. Aišku, egzamino turinys šiais ir kitais metais neturėtų, negalėtų turbūt netgi keistis. Bet, vis tik, pasikonsultavę su ekspertais planuojame egzamino užduotis peržiūrėti“ – sakė ji.

Matome, kad į matematikos mokymą reikia įtraukti ir psichologus, ir raidos specialistus, nes kažkur mes prarandame mokinių motyvaciją.

Ji taip pat jau rugsėjį žada įvairias konsultacijas būsimiems abiturientams ir mokytojams.

„Rudenį yra numatyti mokymai dėl dalyko raštingumo ugdymo, informatinio mąstymo, matematinio samprotavimo ugdymo, kad tie mokytojai, kurie dalyvaus mokymuose, galėtų tam tikra prasme tapti lektoriais savo savivaldybėse, švietėjais savo vietose“, – aiškino J. Urbanovič.

Pasak viceministrės, šią savaitę ketinama susitikti ir su ekspertais, dirbančiais su mokyklų ugdymo programų atnaujinimu, taip pat žadama tartis, kokių reikėtų papildomų priemonių rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją.

Ilgainiui ministerija numato peržiūrėti vadovėlių ir skaitmeninio turinio vertinimo reikalavimus, sukurti mokytojų kvalifikacijos ir kokybės vertinimo sistemą, nes, pasak viceministrės, „matematinio raštingumo lygmuo koreliuouja su mokymo didaktika, metodika“.

Mato rezultatų ryšį su socialine padėtimi

Viceministrė komitete pateikė ir išsamesnę matematikos rezultatų analizę. Anot jos, pastaraisiais metais ne tik prastėja matematikos egzaminų rezultatai, bet mažėja ir pasirenkančiųjų šį valstybinį brandos egzaminą, t.y. jį šiemet laikė apie 55 proc. abiturientų. Šiemet egzaminą rinktis galėjo net ir tie, kurie turėjo nepatenkinamą įvertinimą mokykloje, jei gebėjo įrodyti, kad turi pakankamai žinių teigiamam įvertinimui.

Kitas nerimą keliantis dalykas, pasak jos, yra tai, kad egzaminą renkasi mažiau moksleivių iš kaimiškų vietovių.

„Jei kalbame apie atotrūkius pasiekimų, vadinasi, jaunimas iš kaimiškų vietovių toliau neprojektuoja savo ateities pasirenkant aukštąjį mokslą, finansuojamas studijų vietas“, – teigė ji.

Taip pat pastebima, kad šiemet yra apie 600 moksleivių iš privačių mokyklų, kurie, pasak viceministrės, „gan sėkmingai išlaikė egzaminą“.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad tikrai rezultatams daro poveikį ir mokinio socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka“, – pabrėžė J. Urbanovič.

Anot jos, iki šiol nepastebėta problemų dėl egzamino užduočių formuluočių, jų tematika ir formatas kartojasi kasmet, tad, viceministrės nuomone, minimaliam įvertinimui jas „atlikti tikrai įmanoma“. Ji akcentavo, kad ministerijos planuojamos permainos bus veiksmingos tik tuomet, jei „ateis mokinio motyvacija, suvokimas, kodėl ta matematika reikalinga, kaip jos mokytis“.

„Užduotys atspindi tiesiog gebėjimą, matematinį raštingumą, samprotavimą, kuris reikalingas elementarioms buitinėms gyvenimo situacijoms: nuolaidai paskaičiuoti parduotuvėje, kiek tapetų reikia pasirinkti norint ištapetuoti sieną, suvokti, kaip skaičiuojamas debetinis mokėjimas už elektrą, vidurkio paskaičiavimas“, – aiškino viceministrė.

Nepanaudotas lėšas siūlys antrakursiams

Dėl matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų nerimas kilo paaiškėjus, jog šiemet jį išlaikė tik du trečdaliai iš 15,2 tūkst. laikiusiųjų, t.y. apie 10 tūkst. – tai yra prasčiausi rezultatai per penkerius metus.

Šis egzaminas, be kitų sąlygų, būtinas norint studijuoti aukštąjį mokslą nemokamai.

Valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet numatyta apie 16,5 tūkstančio, tad aukštųjų mokyklų vadovai bei kiti ekspertai nerimauja, jog apie trečdalis vietų gali likti neužpildytos.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad komitetas kitą posėdį svarstys siūlyti nukreipti dėl neužpildytų studijų vietų sutaupytas lėšas didesniam antrojo kurso studentų studijų finansavimui.

Ministerija trečiadienį informavo, kad norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau nei 24,5 tūkst. stojančiųjų, o kiek daugiau nei pusė jų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Pasak ministerijos, beveik 10 tūkst. jų galėtų įstoti į nemokamas vietas universitetuose. Galutinių stojimo rezultatų tikimasi kitą savaitę.

Susitikime buvo aptariami veiksmai dėl 2019 m. spalio 20 d. Varšuvoje abiejų šalių ministrų pasirašytos deklaracijos dėl tautinių mažumų švietimo abiejose šalyse įgyvendinimo. Abiejų šalių viceministrai informavo, kad kovo mėnesį Vilniuje numatomas kitas susitikimas, kurio metu planuojama pasirašyti deklaracijos planą.

„Delegacijos ir susitikimo tikslas yra kalbėti apie deklaraciją, kuri buvo pasirašyta praėjusių metų lapkričio 20 dieną Varšuvoje. Šiandien kalbėjome ir detaliau išsigryninome deklaracijoje įrašytas nuostatas, kalbėjome pagrindinius punktus ir diskutavome, kaip deklaracijoje numatytos nuostatos galės būti detalizuotos planuose“, – teigė J. Urbanovič.

„Pagrindinės temos buvo apie gimtosios kalbos mokymą ir vertinimą, tai yra, lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos mokymą ir vertinimą Lietuvoje, taip pat ir lietuvių kalbos mokymą ir vertinimą Lenkijoje. Taip pat kalbėjome apie lietuvių kalbos mokymą ir vertinimą lenkų tautinės mažumos mokyklose Lietuvoje“, – patikino J. Urbanovič.

„Tai yra bendradarbiavimas nacionalinių egzaminų centrų, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, lenkų kalbos egzamino klausimas, vadovėlių leidyba lietuvių mokykloms Lenkijoje ir lenkų mokykloms Lietuvoje, metodinės didaktinės patirties mainai, mokymų galimybės, taip pat ir galimybė keistis mokytojais, stažuočių galimybės, įvairūs klausimai, kurie yra išdėstyti deklaracijoje“, – pridūrė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, akcentuodama, kad deklaracijos planą numatyta pasirašyti kovo mėnesį.

Savo ruožtu Lenkijos nacionalinio švietimo viceministras Maciejus Kopećas taip pat patikino, kad šis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvykęs susitikimas nėra paskutinis – kovo mėnesį Vilniuje planuojama pasirašyti deklaracijų veiksmų planą.

„Šis susitikimas nėra paskutinis, dar vyks darbo grupės susitikimas Lenkijoje. Planuojame vykti į seimus ir tik po to, kai suderinsime abiejų pusių veiksmų planą, deklaracijos veiksmų planas bus pristatytas jau ministrų ir visos detalės bus paviešintos, kai tas deklaracijos planas bus pasirašytas. Tai numatoma padaryti kovo mėnesį Vilniuje“, – patvirtino M. Kopećas.

Lenkijos nacionalinio švietimo viceministras taip pat informavo, kad Lenkijoje artimiausiu metu įvyks susitikimas, kuriame bus kalbama apie lietuvių kalbos mokymą Lenkijoje ir lietuviams kylančias problemas.

„Lenkijoje artimiausiu metu įvyks susitikimas ir ten darbo grupė kalbės apie lietuvių kalbos mokymą, apie lietuvių tautinės mažumos problemas Lenkijoje“, – sakė Lenkijos nacionalinio švietimo viceministras.

Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministerijos delegacija Lietuvoje lankosi vasario 20–21 d. Jie dar susitiks su Nemenčinės Konstanto Parčevskio ir Vilniaus Simono Konarskio gimnazijų bendruomenėmis, susipažins su Lenkijos kultūros namuose vykstančiais švietimo projektais.

ELTA primena, kad Varšuvoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministras Dariuszas Piontkowskis pasirašė deklaraciją „Dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo“. Deklaracijoje abi šalys įsipareigoja intensyviau bendradarbiauti švietimo srityje: rengiant ir adaptuojant vadovėlius, organizuojant kvalifikacijos tobulinimą mokytojams, stiprinant pagalbą mokykloms, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir kt.

Naujoji viceministrė kuruos bendrąjį ugdymą.

Vilniaus universitete J. Urbanovič yra įgijusi lietuvių kalbotyros magistro laipsnį, Mykolo Romerio universitete (MRU) – viešojo administravimo magistro laipsnį, taip pat apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją apie mokyklų savarankiškumo įgyvendinimą.

Pastaruoju metu ji ėjo MRU Viešojo valdymo fakulteto prodekanės pareigas. Nuo 2005 metų J. Urbanovič studentams dėsto švietimo politikos, vadybos, viešojo administravimo ir kitus dalykus.

Naujoji viceministrė yra tarptautinė švietimo ekspertė, stažavosi Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Europos Parlamente.

Ji kartu su britų, olandų, amerikiečių ir lenkų mokslininkais yra dalyvavusi daugelyje tarptautinių švietimo tyrimų.

Viceministrė yra rengusi egzaminų užduotis, dirbusi egzaminų vertintoja, mokymų lektore Lenkijos nacionaliniame egzaminų centre,  savivaldybės švietimo padalinyje, pedagoginį ir vadybinį darbą keliose mokyklose.

Teigiama, kad  J. Urbanovič kalba anglų, lenkų, rusų kalbomis, taip pat mokėsi vokiečių ir suomių kalbų.

Viceministrais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje taip pat dirba Valdemaras Razumas bei Kornelija Tiesnesytė.

Laisva trečiojo viceministro vieta buvo nuo balandžio pradžios, pareigas palikus tuomet tarnybinę etiką pažeidusiai viceministrei Monikai Bilotienei.